- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-13
- Bylos Nr.
- e2-1817-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21375-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė (pirm.)
- Atsakovas
- T. J.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Merkys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei T. J. dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notaras Dionizas Adomavičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad A. J. (A. J.), miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su T. J., įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) pinigines lėšas (0,01 Eur), esančias A. J. vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pinigines lėšas, sukauptas pagal A. J. pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (fondo vienetų kaupimo likutis (duomenys neskelbtini) dieną - 930,9601 vnt.); 3) pinigines lėšas (0,40 Eur), esančias A. J. sutuoktinės T. J. vardu (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pinigines lėšas (6,60 Eur), esančias A. J. sutuoktinės T. J. vardu (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po A. J. mirties (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad VMI su 2022 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 9-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties. Tačiau notaro biuras 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu ieškovę informavo, kad liudijimo išduoti negali, nes pirmiausiai turi būti nustatyta palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
3. Ieškovė nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis A. J. ir T. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. VMI duomenimis paveldimą turtą, kuris įgytas santuokoje, sudaro: A. J. (duomenys neskelbtini) nejudėjusių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos – 0,01 Eur; A. J. (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos, (duomenys neskelbtini) duomenimis turimų fondo vienetų likutis buvo 930,9601 vnt.; A. J. sutuoktinės T. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios piniginės lėšos, kurios likutis - 0,40 Eur; A. J. sutuoktinės T. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios piniginės lėšos, kurios likutis - 6,60 Eur.
4. Pažymėjo, kad VMI valstybės vardu kreipėsi į notaro biurą, kaip galima A. J. turto paveldėtoja, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišduoda, kol nėra išskirta mirusiojo turto dalis, todėl VMI kreipiasi į teismą prašydama nustatyti palikėjo A. J. ir jo sutuoktinės T. J. santuokoje įgyto turto dalis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė teismui įteikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-204803), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai sutinka. Paaiškino, kad su A. J. nebuvo sudarę vedybinės ar povedybinės sutarties, sutuoktinų turto lygių dalių prezumpcija nėra paneigta, todėl sutinka, kad ieškinyje nurodytos lėšos jai ir A. J. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ir prašo ieškinį tenkinti.
6. Notaras Dionizas Adomavičius, atsakydamas į teismo 2022 m. spalio 25 d. pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsiuntė A. J. paveldėjimo bylos kopiją (DOK-179305), pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad su ieškiniu sutinka ir palaiko jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad su A. J. gyveno skyriumi jau nuo (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukę nebuvo, jai žinoma, kad A. niekur nedirbo, jai yra tekę apmokėti jo skolas, dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, nesikreipė. Atsakovė ir jos atstovas ieškinį prašė tenkinti.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2023 m. sausio 9 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant (DOK-4422).
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - notaras Dionizas Adomavičius į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, neprašė teismo posėdžio atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas visiškai
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė T. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. J. (A. J.). (duomenys neskelbtini) A. J. mirė.
11. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Ieškovė pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į Vilniaus miesto 9 – ąjį notarų biuro notarą Dionizą Adomavičių dėl palikimo, atsiradusio po A. J. mirties, perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes palikėjas buvo santuokoje. Todėl tam, kad būtų galima išduoti liudijimą, pirmiau turi būti nustatyta mirusiojo dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
13. Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.
14. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo A. J. mirties liko šis turtas: (duomenys neskelbtini) A. J. nejudėjusių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos – 0,01 Eur; (duomenys neskelbtini) A. J. pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – 930,9601 fondo vienetai ((duomenys neskelbtini) duomenimis); (duomenys neskelbtini) T. J. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios piniginės lėšos - 0,40 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios T. J. piniginės lėšos – 6,60 Eur. Duomenų apie kitą galimą sutuoktinių turtą nėra.
16. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, atsakovė jokių prieštaravimų nepareiškė, su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, todėl A. J. ir T. J. santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad A. J., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su T. J., įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytas pinigines lėšas ir pensijų kaupimo fondo vienetus. Pažymėtina, kad fondo vienetų skaičius keičiasi, todėl tikslus fondo vienetų skaičius sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovei pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovė pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali surašyti ir sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
18. Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-07044 pagrindu atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos ir valstybės naudai neišieškomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su pergyvenusia sutuoktine T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) 0,01 Eur piniginių lėšų, esančių A. J. (A. J.) vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių (duomenys neskelbtini) pagal A. J. (A. J.) pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,40 Eur piniginių lėšų, esančių A. J. (A. J.) sutuoktinės T. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 6,60 Eur piniginių lėšų, esančių A. J. (A. J.) sutuoktinės T. J. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.