Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2209-580/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
e2S-2209-580/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25895-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
L. Z.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2209-580/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25895-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.18.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui L. Z. ir atsakovo L. Z. priešieškinį ieškovei V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos bei leidimo išvykti į užsienio valstybę išdavimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė V. V. prašė:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko G. V. (G. V.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

1.2. išduoti teismo leidimą nepilnamečiui vaikui išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę su ieškove.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas L. Z. yra nepilnamečio G. V., gimusio (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, tėvai. Nuo pat gimimo vaikas gyveno Jungtinėje Karalystėje, Londono mieste su ieškove. Savo tėvystę atsakovas pripažino tik 2017-06-26. 2020-01-03 šalių sūnus išvyko į Lietuvą pas atsakovo tėvus. Dėl susiklosčiusios „Covid-19“ pandemijos ieškovė į Lietuvą atvyko tik 2020-08-01, tačiau atsakovas atsisakė perduoti ieškovei vaiką. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo yra Jungtinėje Karalystėje su ieškove, atsakovas vaiku nesirūpina ir jo neprižiūri. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ieškovė prašo nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškove ir išduoti teismo leidimą vaikui išvykti nuolat gyventi į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę su ieškove.

3. Atsakovas L. Z. priešieškiniu prašė:

3.1. nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu;

3.2. nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tėvams gyvenant toje pačioje ar skirtingose valstybėse.

4. Priešieškinyje nurodė, kad dar gyvendamas Londone, šalių sūnus labai dažnai lankydavosi Lietuvoje pas atsakovo tėvus, o tam tikrais laikotarpiais gyvendavo Lietuvoje laikinai. Dabar vaikas jau daugiau nei metus Lietuvoje gyvena nuolat, yra Lietuvos pilietis. Didžiojoje Britanijoje vaikas nebuvo laimingas, nuolat sirgdavo. Lietuvoje berniukas lankėsi pas įvairius specialistus, jo emocinė būsena ženkliai pagerėjo. 2019-09-08 susitikimo su ieškove metu buvo sutarta, kad vaikas liks Lietuvoje. Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo yra nepagrįsti, nes vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje yra nusistovėjusi, vaikas Lietuvoje deklaruotas, čia vaiką sieja artimas ryšys su tėvu ir seneliais, vaikas lanko darželį. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo bendravimas su vaiku yra nuolatinis ir nepertraukiamas, atsakovas turi tinkamas sąlygas auginti vaiką, o gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaiko interesų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-26 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė ieškovei be teismo leidimo išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2021-06-14 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo 2020-10-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) leisti ieškovei nuo 2021-07-03 iki 2021-07-18 laikinai išvežti vaiką iš Lietuvos; 2) leisti ieškovei nuo 2021-08-03 vakaro (17 val.) laikinai išvežti vaiką iš Lietuvos. Prašyme nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė ir sūnus nebuvo susitikę su giminaičiais iš ieškovės pusės, gyvenančiais Londone (senele ir prosenele). Vaiko mokslo metai VšĮ „Šeimų darželis“ baigiasi 2021-07-02, o vaiko nuomonės išklausymas byloje numatytas 2021-07-20 9.30 val., todėl šiuo laikotarpiu ieškovė prašo jai leisti maždaug 2 savaitėms išvežti vaiką į Bulgariją, kurioje ieškovė ir jos motina planuoja atostogauti prie jūros ir grąžinti vaiką likus bent kelioms dienoms iki vaiko nuomonės išklausymo, kad esant poreikiui vaikas galėtų pasiruošti. Prašymą leisti laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos 2021 m. rugpjūčio mėn. ieškovė motyvuoja 2021-08-06 11.30 val. paskirtu vizitu pas gydytoją Royal Free Hospital pediatrijos neurologijos skyriuje, į kurį vaikas turi būti pristatytas gyvai, nes gydytojo apžiūra bus vykdoma kontakto būdu fiziškai apžiūrint vaiką. Nuvykus į Londoną pas gydytoją ieškovė prašo leisti likti papildomai laikinai pasisvečiuoti pas senelę ir prosenelę, pabūti Londone ir įsipareigoja grąžinti vaiką į Lietuvą taip, kad jis būtų pasirengęs pradėti naujus mokslo metus.

Atsiliepimas

7. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad nėra išnykusios ar iš esmės pasikeitusios aplinkybės, lėmusios draudimo išvežti vaiką taikymą. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo 2020-10-26 nutartyje nurodytą grėsmę vaiko interesų užtikrinimui, kol byla neišnagrinėta iš esmės. Nurodomas vaiko interesas atostogauti ir lankytis pas gydytojus užsienyje egzistavo ir teismo 2020-10-26 nutarties priėmimo metu, ieškovė šios nutarties neskundė, pripažindama, kad ji vaiko interesų nepažeidžia, be to, vaikas su ieškove ir jos giminėmis gali atostogauti Lietuvoje. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė du kartus bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Didžiosios Britanijos atitinkamas institucijas, siekdama įrodyti, kad vaikas buvo prieš jos valią išvežtas į Lietuvą, buvo inicijuotos bylos dėl vaiko grobimo ir, nepaisant to, kad ieškovės prašymai buvo atmesti, toks aktyvus ir pakartotinis ieškovės siekis įrodyti vaiko pagrobimo faktą rodo, kad ieškovės įsitikinimu vaikas Lietuvoje yra laikomas neteisėtai. Ieškovės noras skubos tvarka išvežti vaiką iš Lietuvos kelia grėsmę, jog vaikas į Lietuvą gali būti ir negrąžintas. Reikšdama prašymą ieškovė ruošia vaiką apklausai su psichologu jai palankia linkme, formuoja klaidingą nuomonę, kad tėvas draudžia vaikui keliauti. Dėl pasaulinės „Covid-19“ pandemijos situacija bet kurią akimirką gali pablogėti ir ribojimai gali būti sugriežtinti, todėl tenkinus ieškovės prašymą gali būti sutrukdytas vaiko grįžimas į Lietuvą neribotam terminui. Vaikas gyvena ir gydosi Lietuvoje, todėl nėra būtinumo vaikui išvykti. Ieškovė apie jai taikomą draudimą žinojo registruodama vaiką konsultacijai užsienyje.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašymas savaime neprieštarauja vaiko interesams, laikinas išvykimas į Jungtinę Karalystę, kurioje vaikas gimė ir gyveno, nedaro žalos vaikui. Vertinant prašymą bylos kontekste, aplinkybės, lėmusios draudimo išvežti vaiką nustatymą, nėra išnykusios ar iš esmės pasikeitusios. Tarnyba sutinka, kad vaikui svarbu ir reikalinga palaikyti ryšius su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais artimaisiais, kad poilsis su jais teigiamai veiktų vaiką, tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai senelei ir prosenelei yra žinoma apie teisme nagrinėjamą bylą bei jos aplinkybes. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją suaugusieji gali rinktis poilsį Lietuvoje, berniukui neišvykstant iš Lietuvos. Ieškovė vaiką pas gydytoją užsienyje užregistravo žinodama apie byloje nustatytą draudimą laikinai išvežti vaiką iš Lietuvos ir suprasdama, kad ji gali neturėti galimybės vaiką pas gydytoją nuvesti. Bylos duomenimis, vaiko sveikata yra tinkamai rūpinamasi Lietuvoje. Tarnyba mano, kad svečiavimasis Jungtinėje Karalystėje, atostogos užsienyje, taip pat ir konsultacijos su Jungtinės Karalystės gydytojais neprieštarauja vaiko interesams, tačiau įvertinus galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, ieškovės prašomi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai galėtų būti taikomi tik tokiu atveju, jei abu tėvai dėl jų sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nurodė, kad:

9.1. ieškovė nenurodė, kada konkrečiai ketina grąžinti vaiką į Lietuvą po gydytojo Jungtinėje Karalystėje apžiūros. Su prašymu nepridėti suplanuotų atostogų prie jūros Bulgarijoje rezervaciją patvirtinantys duomenys, skrydžio bilietai;

9.2. įprastomis aplinkybėmis ieškovės prašymas neprieštarautų vaiko interesams, tačiau šiuo atveju neišnyko ar iš esmės nepasikeitė aplinkybės, lėmusios teismo 2020-10-26 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą. 2018 m. jau yra buvusi situacija, kuomet ieškovė nurodžiusi, kad vyksta su sūnumi aplankyti močiutės ir sutvarkyti kitų reikalų į Jungtinę Karalystę, negrįžo, nes ieškovės įsitikinimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra minėtoje valstybėje;

9.3. vaikui svarbu palaikyti ryšį su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais artimaisiais, tačiau byloje yra suplanuotas vaiko nuomonės išklausymas. Leisti vaikui vykti su ieškove ir grįžti likus kelioms dienoms iki nuomonės išklausymo, nėra racionalu ir tai gali turėti įtakos šio procesinio veiksmo (ne)įvykimui. Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems vaiko artimiesiems yra žinoma apie teisme nagrinėjamą bylą bei jos aplinkybes, todėl suaugę vaiko artimieji iš ieškovės pusės gali suplanuoti atostogas drauge rinkdamiesi poilsį Lietuvoje;

9.4. gydytojo konsultacijai Jungtinėje Karalystėje sūnų ieškovė registravo žinodama apie byloje jai nustatytą draudimą laikinai išvežti sūnų iš Lietuvos, t. y. suprasdama, kad ji gali neturėti galimybės vaiką pas gydytoją nuvesti arba kad tos galimybės gali būti ribotos. Vaiko sveikata yra tinkamai rūpinamasi Lietuvoje, vaikui yra prieinamos ir teikiamos specialistų paslaugos. Ieškovės pridėti įrodymai ir jos iniciatyva suplanuoto kontaktinio vizito tikslas yra labiau susiję su papildomos specialistų nuomonės ir vertinimo gavimu, bet ne su neatidėliotinu ir Lietuvoje neprieinamų gydymo paslaugų teikimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Nurodo, kad:

10.1. atmesdamas ieškovės prašymą teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo interesams. Vaikas jau antrus metus nebuvo išvykęs į Jungtinę Karalystę aplankyti giminių, todėl konstatavęs, kad prašymas nepažeidžia vaiko interesų ir laikinas išvykimas į Jungtinę Karalystę nepadarytų žalos vaikui, teismas turėjo ieškovės prašymą tenkinti;

10.2. ieškovė niekada nebuvo pažeidusi teismo 2020-10-26 nutarties ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ketintų neteisėtai išsivežti vaiką. 2018 metų įvykiai, kai ieškovė pasakiusi, jog vyksta į Jungtinę Karalystę su sūnumi aplankyti močiutės, į Lietuvą nebegrįžo, nereiškia, jog dabar ieškovės teikiamas prašymas turi būti netenkintas. Nurodytu metu tarp šalių buvo daug konfliktų, o dabar ieškovė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo siekia išspręsti taikiai. Ieškovės įsitikinimas, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, taip pat nepatvirtina grėsmės, jog išsivežus laikinai vaiką iš Lietuvos, ieškovė jo negrąžins. Galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovei uždrausta vaiką išvežti iš Lietuvos, todėl neteisėto vaiko išvežimo grėsmė yra pašalinta;

10.3. skundžiama nutartis yra neproporcinga ir nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Ieškovės parinktos vaiko išvykimo datos netrukdo byloje suplanuotiems procesiniams veiksmams, vaiko užimtumui. Teismo argumentai dėl ieškovės galimai daromo spaudimo vaikui yra visiškai nepagrįsti ir skirti užtikrinti atsakovo interesus. Ieškovė negali pateikti kelionės lėktuvu bilietų, kadangi juos ketino įsigyti tik po teismo nutarties priėmimo, nes šiuo metu nėra aišku, ar teismas leis vaikui laikinai išvykti ir jei taip – kokiomis datomis;

10.4. teigdamas, jog vaikui ir Lietuvoje teikiamos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos, teismas nepagrįstai apribojo ieškovės prigimtinę teisę rūpintis vaiko sveikata, spręsti jo sveikatos priežiūros paslaugų būtinumo ir reikalingumo klausimą. Teismas iš esmės perrašė Tarnybos išvadoje nurodytus teiginius. Šiuo metu vaiko sveikatos būklė yra prasčiausia per visą laikotarpį, todėl ieškovės pastangos suteikti vaikui pagalbą pas geriausius specialistus negali būti apribojamos.

Atsiliepimas

11. Atsakovas L. Z. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

11.1. aplinkybės, lėmusios draudimo išvežti vaiką taikymą, nėra išnykusios. Ieškovė du kartus kreipėsi į Didžiosios Britanijos atitinkamas institucijas dėl vaiko grobimo, kas akivaizdžiai rodo, kad tenkinus ieškovės prašymą vaikas į Lietuvą gali būti negrąžintas;

11.2. nėra jokio pagrindo keisti pastovią vaiko buvimo vietą. Šiuo metu šalių sūnus turi labai daug naujų draugų, ruošiasi mokyklai. Vaikas netrukdomai gali su ieškove ir jos giminėmis atostogauti Lietuvoje. Be to, dėl pasaulinės „Covid-19” pandemijos keliavimo į kitą šalį ir grįžimo iš jos galimybės nėra aiškios;

11.3. ieškovės numatyta konsultacija pas gydytoją Jungtinėje Karalystėje nėra priežastis vaiko išvykimui. Vaikas sistemingai gydosi Lietuvoje, lanko psichoterapinius užsiėmimus, vaiko sveikata yra tinkamai rūpinamasi. Šiuo metu vaiko sveikatos būklė yra pagerėjusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovės teigimu, skundžiama nutartis yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė išsivežusi vaiką neketintų jo grąžinti.

15. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-26 nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė ieškovei be teismo leidimo išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

16. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015; 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-1120/2019).

17. Šiuo atveju ieškovė prašė pakeisti teismo 2020-10-26 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje yra uždrausta ieškovei be teismo leidimo išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ir: 1) leisti ieškovei nuo 2021-07-03 iki 2021-07-18 laikinai išvežti vaiką iš Lietuvos; 2) leisti ieškovei nuo 2021-08-03 vakaro (17 val.) laikinai išvežti vaiką iš Lietuvos. Prašymas buvo grindžiamas suplanuotomis atostogomis ir vaiko vizitu pas gydytoją Jungtinėje Karalystėje.

18. Pažymėtina, jog ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės prašymas leisti jai išsivežti vaiką ieškovės nurodytomis 2021 m. liepos ir rugpjūčio mėn. dienomis nebėra aktualus, kadangi šios dienos jau yra praėjusios. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2019-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1439-943/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo teismo 2020-10-26 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Teismo 2020-10-26 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos įvertinus tai, jog šalių ginčas kilo dėl ieškovės siekio išsivežti vaiką atgal į Jungtinę Karalystę, o 2018 m. jau yra buvusi situacija, kuomet ieškovė nurodžiusi, kad vyksta su sūnumi aplankyti močiutės ir sutvarkyti kitų reikalų į Jungtinę Karalystę, negrįžo. Priešingai nei teigia ieškovė, šios aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja grėsmė, jog išvežtas į Jungtinę Karalystę vaikas gali būti negrąžintas. Grėsmę, kad vaikas Jungtinėje Karalystėje gali likti neribotą laiką, patvirtina ir faktas, jog prašydama išsivežti vaiką nuo 2021-08-03 vakaro (17 val.) ieškovė net nenurodė, kada konkrečiai ketina grąžinti vaiką į Lietuvą po gydytojo Jungtinėje Karalystėje apžiūros. Tuo tarpu patys ieškovės argumentai apie būtinybę vaikui vykti atostogų į užsienį bei suplanuotą vizitą pas gydytoją Jungtinėje Karalystėje vertinami kritiškai. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir jos artimieji su vaiku netrukdomai gali bendrauti ir poilsiauti Lietuvoje, o registruodama vaiką pas gydytoją Jungtinėje Karalystėje ieškovė žinojo apie teismo draudimą išvežti vaiką iš šalies. Byloje nėra duomenų, jog Lietuvoje vaiko sveikata nėra tinkamai rūpinamasi, todėl ieškovės teiginiai, jog teismas nepagrįstai apriboja ieškovės teises suteikti vaikui reikalingą medicininę pagalbą, vertinami kaip deklaratyvūs. Spręstina, jog aplinkybės, lėmusios draudimo išvežti vaiką taikymą ieškovės prašymo pateikimo metu nebuvo išnykusios, todėl ieškovės prašymas dėl vaiko išvežimo ieškovės nurodytomis datomis pagrįstai buvo netenkintas. Nėra pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo nutartį nesąžininga ieškovės atžvilgiu.

21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė