- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-607-368/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- AB Šiaulių bankui
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5691-1003/2020, kuria išspręstas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., antstolė I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad jo prievolė pagal 2009 m. vasario 23 d. AB Ūkio banko teisių perėmėjai AB Šiaulių bankui išduotą 385000 Eur sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini) yra visiškai įvykdyta ir pasibaigusi; priteisti ieškovui iš atsakovės 15335,66 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą antstolės I. G. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad antstolė vykdo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstolei 2017 m. balandžio 5 d. pateiktą Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš ieškovo (skolininko) atsakovės (išieškotojos) naudai likusią 13116,11 Eur skolą, kurią pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti grąžinta ir prievolę įvykdyta. Ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju, esant įvykdytam išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1409, ieškovui gali atsirasti objektyvi būtinybė kelti naujas civilines bylas dėl atsakovei išieškotų lėšų atgręžtinio išieškojimo, be to, antstolė ketina išvaržyti paskutinį ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB Šiaulių bankas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes bankrutavusi ir šiuo metu likviduota UAB „Taudova“, kurios prievoles ieškovas užtikrino paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, liko atsakovui skolinga 157062,93 Eur sumą, taigi, ieškovo prievolė atsakovei pagal vekselį nėra įvykdyta. Ieškinio sumą sudaro 15335,66 Eur, o atsakovės įstatinis kapitalas didesnis nei 174 milijonų eurų, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo atgręžtiniam įvykdymui, atsakovė be jokios rizikos įvykdys teismo sprendimą, jei jis bus palankus ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo S. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas vertino tai, kad ieškovo ieškinys atsakovei dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas objektyviai negalėtų būti priimtas.
6. Spręsdamas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimui vykdyti – egzistavimo, teismas pripažino, kad ieškovas nepateikė pakankamai argumentų, kurie leistų įsitikinti, jog iš tiesų egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti išieškojimą, kuris iš esmės vykdomas nuo 2017 metų. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovės antstolės pagalba ketina išvaržyti paskutinį ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, kad yra pradėta priverstinė ieškovo nurodyto turto realizavimo procedūra. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog 15335,66 Eur sumos ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į atsakovės 174 milijonų eurų įstatinį kapitalą, yra nedidelis, todėl nėra grėsmės teismo sprendimo atgręžtiniam įvykdymui ir naujų civilinių bylų kėlimui, atsakovė be jokios rizikos įvykdys teismo sprendimą, jei jis bus palankus ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovas apskritai nemotyvavo, neįrodinėjo grėsmės dėl galimo įvykdymo apsunkinimo ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė antrosios būtinosios sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apelianto teigimu, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neišsamiai, nesigilindamas į prašymo esmę, jį pagrindžiančius įrodymus, iš esmės atkartodamas atsakovės nurodytus argumentus. Apeliantas neprašė taikyti jokios laikinosios apsaugos priemonės dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 15 335,66 Eur nepagrįstai gautų lėšų, todėl teismo argumentai dėl atsakovės įstatinio kapitalo dydžio ir išvada dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymo rizikos nebuvimo yra nesusijusios su ieškovo pateiktu prašymu.
7.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė įrodymų, jog atsakovė antstolės pagalba ketina išvaržyti paskutinį ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, kad yra pradėta priverstinė ieškovo nurodyto turto realizavimo procedūra. Antstolės 2020-03-26 pažyma apie vykdomųjų bylų eigą ir nekilnojamojo turto registro išrašą, apelianto nuomone, patvirtina, kad išieškojimo iš šio turto grėsmė yra reali, o ne tariama. Išvaržius ieškovo šeimos nekilnojamąjį turtą, sprendimo atgręžtinis vykdymas bus neįmanomas, kadangi naujasis turto pirkėjas bus laikomas sąžiningu įgijėju ir palankaus ieškovui sprendimo atveju, ieškovas realizuoto varžytynėse nekilnojamojo turto negalės atgauti natūra. Be to, bylinėjimosi šioje byloje metu ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto realizacija palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju reikštų, kad atsakovė nepagrįstai gavo daugiau lėšų, todėl ieškovas neabejotinai turėtų pradėti naują civilinę bylą siekiant išsireikalauti šias lėšas iš banko, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užkirstų kelią naujoms byloms.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bankas pažymi, kad ieškovas bankui vekselio nėra apmokėjęs, skolos išieškojimas priverstine tvarka vykdomas nuo 2017 metų, skola iki šiol neišieškota, tai neatitinka banko kaip kreditoriaus interesų.
8.2. Pabaigus BUAB „Taudova“ bankroto bylą, pardavus visą bankui įkeistą bendrovės ir ieškovui priklausantį turtą, bankas iš hipotekos kreditorių eilės buvo perkeltas į trečios eilės kreditorių eilę su 157 062,93 Eur sumos reikalavimu, kuris išregistravus BUAB „Taudova“ iš juridinių asmenų registro liko nepadengtas.
8.3. Atsakovės statusas ir finansinė padėtis eliminuoja bet kurią riziką ieškovui patirti nuostolius dėl turto realizavimo varžytynėse, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
12. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvada, kad nepateikta įrodymų ir argumentų, kurie leistų teigti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti išieškojimą, tvirtina, kad teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo neišsamiai, nesigilindamas į prašymo esmę, jį pagrindžiančius įrodymus, iš esmės atkartodamas atsakovės nurodytus argumentus. Mano, kad teismo argumentai dėl atsakovės įstatinio kapitalo dydžio ir išvada dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymo rizikos nebuvimo yra nesusiję su ieškovo antruoju ieškinio reikalavimu. Apeliantas įsitikinęs, kad išvaržius ieškovo šeimos nekilnojamąjį turtą, sprendimo atgręžtinis vykdymas bus neįmanomas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Visų pirma, teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą negali būti suprantama kaip teismo pareiga pasisakyti apie kiekvieną šalies reikalavimų ar atsikirtimų į juos argumentą arba įrodymą ir juos aptarti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimą, preliminaraus vertinimo metodu analizavo ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, banko nurodytus argumentus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nutarties motyvai yra pakankami įsitikinti, kodėl teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju atmetė, todėl atskirojo skundo argumentai dėl neišsamaus prašymo išnagrinėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
14. Antra, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka vykdomas nuo 2017 metų, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra pradėta priverstinė ieškovo nurodyto turto realizavimo procedūra, o antstolės 2020-03-26 pažyma apie vykdomųjų bylų eigą ir nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina išieškojimo iš šio turto realios grėsmės.
15. Trečia, šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl prievolės pagal nepritestuotiną vekselį ir jo pagrindu atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia bei 15 335,66 Eur nepagrįstai gautų lėšų iš banko priteisimo, tačiau ieškovas siekia pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sustabdytų vykdomo išieškojimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti tiesioginį ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas būtų patenkintas. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad byloje ginčas kildinamas iš vekselio teisinių santykių, o vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Taigi, siejant išduotą ieškovo vekselį su BUAB „Taudova“ prievolėmis bankui, pažymėtina, kad užbaigus šio įmonės bankroto procedūrą, įmonės skoliniai įsipareigojimai liko nepatenkinti. Taigi, apelianto prievolės pagal vekselį nėra įvykdytos, todėl nepaneigta banko teisė į vekselio apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas bankui, kaip kredito įstaigai, kurios turimas nemažas įstatinis kapitalas, todėl nėra jokios grėsmės teismo sprendimo atgręžtiniam įvykdymui ir naujų civilinių bylų kėlimui. Taigi, banko statusas ir finansinė padėtis eliminuoja bet kurią riziką ieškovui patirti nuostolius dėl turto realizavimo varžytynėse ir lemia tai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovė bus finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovo atgręžtinį reikalavimą.
16. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realios grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.