Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. O. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje notarė Aldona Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. balandžio 1 d. patvirtintas oficialus palikėjos J. V. testamentas, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas pareiškėjai J. O.. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, pareiškėja į 4-ąjį notarų biurą kreipėsi 2004 m. gruodžio 15 d. ir 2004 m. gruodžio 21 d. - buvo užvesta paveldėjimo byla dėl mirusiosios palikėjos turto paveldėjimo pagal testamentą. 2005 m. vasario 24 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą - butą esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. ji rado palikėjos 2004 m. rugsėjo 21 d. asmeninį testamentą, kuriuo ne tik butas, bet ir visas turtas buvo paliktas pareiškėjai. 2022 m. vasario 11 d. pareiškėja kreipėsi į 4-ąjį notarų biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikėjos turtinę teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias AB SEB banke, tačiau notarė Aldona Adomaitienė paveldėjimo liudijimo neišdavė (skundžiamas veiksmas).

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas notarės veiksmas - atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. V. 2004 m. rugsėjo 21 d. asmeninį testamentą. Teismas sutinka su notarės argumentais, kad sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, turėjo būti atsižvelgiama į oficialų testamentą ir negalima vadovautis netinkamai įformintu asmeniniu testamentu. Kaip nustatyta, palikėja mirė (duomenys neskelbtini), taigi asmeninio testamento patvirtinimo paskutinė diena yra (duomenys neskelbtini). Asmeninis testamentas nebuvo tinkamai įformintas, taigi jis negalioja, todėl notarė neturėjo teisės tenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo liudijimo išdavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai apie palikėjos netinkamai išreikštą valią, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes oficialus testamentas yra tik dėl tam tikro turto, o ne dėl viso turto, kurį nurodo pareiškėja ir, tai nesudaro pagrindo notarės veiksmus - atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą, pripažinti neteisėtais. Juolab, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Be to, Įstatyme numatyta, kad jeigu testamente yra prierašas, jog testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja (CK 5.30 straipsnio 4 dalis). Taigi, konkrečiu atveju, net ir darant prielaidą apie palikėjos ketinimą papildyti ar pakeisti palikimą, tai tiesiogiai sietina su tinkamu įforminimu raštu. Šiuo atveju į bylą nepateikti, tokios palikėjos valią patvirtinantys leistini įrodymai.

Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes notarės veiksmai dėl pareiškėjos 2022 m. vasario 11 d. prašymo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų yra atmetamas.

Teismas nepasisako dėl kitų, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už kiekvieną pareiškimą bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kuris mažinamas 25 proc., jeigu procesiniai dokumentai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Žyminis mokestis yra indeksuojamas (CPK 82 straipsnis).

Už skundą dėl notaro veiksmų mokėtinas 45,00 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančio dokumento, todėl laikoma, kad už pareiškimą šis mokestis nėra sumokėtas, todėl žyminio mokesčio išieškojimo į valstybės pajamas sprendžiamas vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių nuostatomis, priimant baigiamąjį teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Konkrečiu atveju, pareiškėja nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančio dokumento, o jos skundas yra atmestas, todėl valstybės naudai iš pareiškėjos priteistinas 45,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos J. O. skundą dėl notarės Aldonos Adomaitienės veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.