- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-306-753/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05741-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Civilinis ieškovas
- S. U.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenęs adresu - (duomenys neskelbtini), kitas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. kovo 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipnsio 2 d. – 8 mėnesiams laisvės apribojimo;
2) 2015 m. liepos 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 60 parų arešto ir 6 MGL dydžio bauda;
3) 2016 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojp kodekso 140 straipsnio 2 d., 140 straipsnio 2 dalį, ir taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatas paskirta subendrinta bausmė -60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 60 parų arešto ir 2 MGL dydžio bauda;
4) 2016 m. birželio 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui;
5) 2018 m. gegužės 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipnsio pagrindu paksirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs, 2019 m. birželio 20 d. jis išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos duomenų registro;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. T. 2019 m. vasario 9 d. apie 22.30 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė S. Z. už rankų, išstūmė ją pro duris į lauką, kur pargriovęs ją ant žemės, tyčia ne mažiau kaip 14 kartų sudavė rankomis bei įspyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas S. Z. (dabartinė pavardė U.) poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, abiejose kojose bei odos nubrozdinimus keliuose, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.
2019 m. gegužės 28 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. neigė kaltę dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad įvykio dieną nuketėjusiajai S. Z. koja nespyrė, pastarąją tik pastūmė. (duomenys neskelbtini) gyvena J. Č., t. y. nukentėjusiosios S. Z. brolis. Jis yra krikšto tėvas J. Č. sūnaus. 2019 m. vasario 9 d. vakarą, apie 21.00 val., jis užėjo pas J. Č. į svečius. Pas pastarąjį svečiavosi trys vyrai bei S. Z.. Kaltinamojo V. T. teigimu, tądien jis buvo pasvaigęs nuo alkoholio. Tik nespėjus įeiti pas J. Č. į virtuvę, S. Z. (J. Č. sesuo) iš koridoriaus pasakė „o atėjo R.“ ir stvėrė jį už striukės abiem rankomis iš priekio. V. T. teigimu, jis buvo skolingas pinigų S. Z. motinai. Jis paėmė S. Z. rankas ir patraukė ją į virtuvę, pastūmė ir apsisukinėjo tikslu išeiti, pavartodamas necenzūrinius žodžius (t. y. pasiuntęs ją keliais necenzūriniais žodžiais). Nespėjęs išeiti į lauką, jis pajuto smūgius iš nugaros, kieme jį spardė. Jis nukrito ant žemės, nes lauke buvo plikledis. Atsistojęs jis bėgo link gatvės, ir dar jam buvo suduota kastuvu. Nukentėjusiąją jis tik pastūmė, rankomis ir kojomis nesmurtavo, ji galėjo būti sumušta sutuoktinio, nes yra girdėjęs tokias kalbas, todėl yra nepagrįstai kaltinamas nusikaltimu, kurio nėra padaręs. Įvykio dieną nukentėjusioji S. Z. jo klausė – kada atiduosi skolą? Pastaroji jį čiupo ir pradėjo tampyti (t 1., b. l.173-174).
Nukentėjusioji S. U. (buvusi pavardė Z.) 2019 m. gegužės 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio neturėjo jokių pikčių su kaltinamuoju V. T.. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, atėjęs pas brolį į svečius kaltinamasis ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Ji pastarojo paklausė dėl motinai negrąžintos skolos, t. y. negrąžintų pinigų. Nukentėjusiosios parodymu, tą vakarą pas brolį buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Kuomet ji kaltinamojo paklausė dėl skolos, šis atsakė –kokios skolos? Po to kaltimasis griebė ją, sakydamas kokios skolos ji nori, stūmė pro duris, ji paslydo ant plytelių, ant kurių buvo ledas. V. pradėjo ją daužyti iš rankų, kojų, o ji šaukė. Atbėgo R., kuris norėją ją ginti. Jai buvo suduota V. iš rankų ir kojų, buvo slidu, ji bandė keltis, tačiau pastarasis ją spaudė žemyn, pajuto smūgius, ji šaukė, išbėgę vyrai ją apgynė. V. T. buvo neblaivus, ji matė po to įvykusį konfliktą tarp pastarojo ir R.. Ji negalinti pasakyti kiek jai sudavė smūgių V. T., nes tuo metu nesusivokė. Tą vakarą sutuoktinis buvo likęs su vaikais, jo įvykio vietoje nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į gydytojus, gėrė apie savaitę laiko išrašytus raminamuosius vaistus. Pilna apimtimi palaikė pateiktą civilinį ieškinį (1 t., b. l.174-175).
2019 m. liepos 17 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos nepamena, apie 18.00 val. jis svečiavosi pas J. Č., gyvenantį adresu – (duomenys neskelbtini). Ten buvo keturiese, t. y. J. Č., S. Z. (J. Č. sesuo), jis ir G. K.. Vyrai vartojo alų (7,5 promilių stiprumo), alaus buvo 12 butelių, o S. gėrė šampano. Vėliau pas J. Č. į svečius atėjo V. T.. S. pastarojo paklausė – kada bus skola? Virtuvėje visi vyrai vartojo alkoholį. Atsistojusi S. dar paklausė V. dėl skolos, jie tarpusavyje susistumdė, T. pradėjo pirmas. S. paklausė – kada bus skola? Jis atsakė “Tau b“. Pastarasis išstūmė S. pro duris į lauką. Jie pagalvojo, kad pastarieji tarpusavyje išsiaiškins. Gal po 10 minučių S. pradėjo rėkti. Liudytojo teigimu, jis matė S. gulinčią ant žemės, o T. buvo prie jos, spyrė pastarajai 2 kartus į šoną. Nuo įvykio vietos jis buvo apie 5 metrų atstumu, ir nors ši vietą nėra apšviesta, tačiau tai jis matė, nes buvo apšvietimas nuo gatvės. Kad S. buvo suduota rankomis, jis nematė. Ar tą vakarą S. vadino T. „R.“, jis negirdėjo. V. T. įvykio metu buvo neblaivus, tai matėsi iš jo veido. Jau kai viskas baigėsi, į kiemą išėjo J. Č. ir G. K.. Liudytojo R. S. parodymu, po įvykio jis kieme pakėlė S., o V. T. nuėjo namo. Kastuvu V. T. jis mušė per nugarą už S.. Tuo metu S. gulėjo kieme, T. jai spyrė du kartus. Prie namo stovėjo kastuvas, jį paėmė ir sudavė T. Atgal T. jam nesudavė. Pastarasis ramiai nuėjo namo. Tuomet jis pats buvo pergirtęs. Spirdamas koja S. V. T. nieko nesakė (1 t., b. l. 166-167).
2020 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad jis pažįsta apie 10 metų V. T., V. jam yra skolingas apie 1500 Eurų, kuriuos skolinosi per tris kartus, sakė, kad pinigų reikia žmonos operacijai. Nežino ar V. T. yra dar kam skolingas pinigų. Liudytojo teigimu, iš dukterėčios V. E. pasakojimo jam yra žinoma aplinkybė, kad V. mušėsi su S. Kai V. būna neblaivus, jis pradeda kabinėtis, būna agresyvus, pradeda rėkauti, kabinėtis. Liudytojo parodymu, jis yra girdėjęs pokalbį tarp V. E. ir S. pastarojo namuose, o tai buvo po įvykio, kad viską nurašys ant „R.“. V. T. pravardė – „R.“. Tuomet S. buvo atėjusi pas jį į namus vieną kartą. L. Z. jis pažįsta, tai S. sutuoktinis, o S. ir pastarojo tuo metu santykiai buvo įtempti (jie buvo ant skyrybų ribos) (2 t., b. l. 96).
2020 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. Z. parodė, kad S. Z. yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria santuoka yra nutraukta. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, S. buvo išėjusi pas brolį J. Č.. S. mama buvo paskolinusi V. 500 Eurų. Kiek jam yra žinoma, V. skolos nėra gražinęs. V. T. pravardė – „R.“. Pastarasis būdamas neblaivus būna agresyvus, jis šokinėja, pradeda stumdytis, konfliktiškas, su kuo nors susimuša. Liudytojas neatsimena, ar S. įvykio dieną pasakojo jam apie įvykusį konfliktą su V. Tądien Sa. į namus grįžo naktį. Po kelių dienų jis sužinojo, kad S. buvo ligoninėje, policijoje. Iš S. pasakojimo jam yra žinoma aplinkybė, kad V. ją sumušė, apstumdė, nes matė pas ją nubrozdinimus ant kelių, rankų. Kuomet S. jam tai pasakojo, ji buvo blaivi. Jo santykiai su S. pradėjo blogėti 2019 m. pavasarį. S. atžvilgiu jis pats nėra vartojęs fizinio smurto, rankos prieš ją nėra pakėlęs (2 t., b. l. 97).
2020 m. rugsėjo 16 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos nepamena, jis svečiavosi pas J. (asmens pavardės nežino), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten įvyko muštynės. Liudytojo parodymu, S. yra J. sesuo. Tądien pas J. svečiavęsi asmenys visi vartojo alkoholinius gėrimus. Parodė, kad įvykio dieną įvyko kažkoks susistumdymas tarp S. ir V. dėl kažkokių pinigų., t. y. kažkokios mamos skolos. Nežino kuris pirmas pradėjo stumdytis. Jis matė kaip V. stumdė S., ją viliojo baloje kieme. Tuomet visi šoko ginti S. ir V. pabėgo. Viskas vyko lauke. Tą vakarą visi buvo vartoję alaus, negalintis pasakyti ar ten buvo stipresnių alkoholinių gėrimų. S. taip buvo tądien vartojusi alkoholio. Liudytojas G. K. patvirtino, kad jo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime yra tikslesni (2 t., b. l. 128).
2020 m. rugsėjo 16 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas B. N., dirbantis Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, parodė, kad įvykio dieną, tikslios dienos nepamena, jis buvo nuvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą. Kiek pamena ten buvo moteris ir gal trys vyrai, kurie buvo neblaivūs. Moteris skundėsi, kad prieš ją buvo pavartotas smurtas, jai buvo trenkta kažkokiu daiktu, kuris lygtai buvo rastas. Liudytojas B. N. patvirtino, kad jo duoti parodymai tyrime yra tikslesni (2 t., b. l. 128-129).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2020 m. rugsėjo 16 d. teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo J. Č. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l.,41, 2 t., b. 109, l.129), nes šį liudytoją nebuvo galimybės atvesdinti į paskirtą posėdį (2 t., b. l. 109, 122).
Baudžiamoji byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio pagrindu kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis vengė (vengia) atvykti į teisiamuosius posėdžius ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (2 t., b. l. 82-83).
Nors kaltinamasis V. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pripažino dalinai, t. y. neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, jog sudavė nukentėjusiajai S. Z. smūgius rankomis ir jai įspyrė į kūno vietas, neigė sužalojęs nukentėjusiąją, t. y. padaręs pastarajai poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, abiejose kojose bei odos nubrozdinimus keliusoe, pripažinęs aplinkybę jog, įvykus konfliktui dėl skolos, jis su S. susistumdė, o įvykio metu pats nukentėjo, nes kieme pajuto smūgius iš nugaros ir buvo spardomas. Ir nors kaltinamasis V. T. neigia kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalies padarymo, jo kaltę įrodo tyrime ir teisme apklausta nukentėjusioji S. U. (buvusi pavardė Z.), apklausti liudytojai J. Č., G. K., R. S., L. Z., B. N., specialisto išvada Nr.G401/2019(02), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai S. U. (buvusi pavardė Z.) buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ar abiejose kojose. Odos nubrozdinimai keliuose padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai keliuose aplinkinėm poodinėm kraujosruvom galėjo atsirasti ir parkritus ant kelių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. t. 2019 m. vasario 9 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 27) ir kita bylos rašytinė medžiaga.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju V. T. paaiškino, kad 2018 m. vasario 9 d. apie 21.40 val. su taksi automobiliu atvažiavo pas draugą J. Č. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs. Planavo su J. dar išgerti turimas 2 alaus skardines ir apie 22.00 val. eiti į namus, kadangi turi „lygtinumą“, t. y. nuo 22.00 val. reikėjo būti namuose. Atėjus pas J. į namus, virtuvėje prie durų sėdėjo J. sesuo S. Z., o prie stalo virtuvėje sėdėjo J. Č., S. vyras L. Z. ir du nepažįstami asmenys, t. y. vienas aukštas vyriškis, o kitas žemas vyriškis, kuriuos jis matė pirmą kartą. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tik įėjus pro duris, prie durų sėdėjusi S. pasakė: „o R.“ ir atsistojusi griebė rankomis jam už striukės, jį rankomis pradėjo stumti pro duris į lauką, tuo pačiu metu klausdama - kada atiduos 500 litų? Jis yra skolinęsis pinigus iš S. mamos maždaug prieš 3 metus. Jis pasakė, kad kai turės pinigų, grąžins jos mamai, kadangi skolinosi iš jos mamos. Jis S. rankas nustūmė nuo savęs, S. išvadino necenzūriniais žodžiais, atsidarė duris į lauką ir apsisukęs išeidinėjo į lauką. Tuo metu iš nugaros pusės pajautė smūgius kumščiais į galvos sritį. Jam galėjo būti suduota ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį. Smūgiai buvo suduoti iš nugaros pusės, todėl negali įvardinti, kas iš išvardintų asmenų juos jam sudavė. Po suduotų smūgių jis prarado sąmonę, parkrito netoli lauko durų ant žemės. Po kelių minučių atsipeikėjęs, begulėdamas ant žemės, matė, kad visi, t. y. J., S. jos vyras L. Z., aukštas vyriškis, kurio nepažįsta, jį spardė. Žemo vyriškio tuo metu kartu su jais nebuvo. Jam šiaip ne taip pavyko atsistoti ir pabėgti iš J. kiemo, tačiau tas aukštas vaikinas, kurio nepažįsta, pasivijęs jį (duomenys neskelbtini), su kastuvu sudavė jam du smūgius į kairį petį. Jis S. jokių smūgių nesudavė. Grįžęs į namus, iškvietė policiją (1 t., b. l. 63).
Tyrime papildomos apklausos metu V. T. parodė, jog girdėjo iš aplinkinių žmonių, kurių vardų, pavardžių įvardinti negali, nes jų nepažįsta, jog būtent 2019 m. vasario 9 d. S. Z. sumušė jos vyras L. Z. už tai, kad ši išėjo iš namų girtauti, palikusi jam mažamečius vaikus (1 t., b. l. 97).
Apklausta ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji S. Z. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. atėjo pas savo brolį J. Č., gyvenantį adresu - (duomenys neskelbtini). Tuomet pas brolį buvo jo draugas R. S. ir G., kurio pavardės nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.30 val. pas brolį atėjo V. T., kuris buvo gerokai apsvaigęs. Kai jis įėjo pro duris, ji pastarojo paklausė, kada grąžins skolą jos motinai M. Č.. V. T. atsakė, kad jokios skolos negrąžins, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. V. T. pradėjus plūsti ją necenzūriniais žodžiais, ji atsistojo ir kalbėdama ėjo link jo. Priėjus prie pat pastarojo, V. T. čiupo ją už rankų ir stūmė pro lauko duris. Kadangi prie lauko durų buvo ledas ir labai slidu, ji nugriuvo ant žemės. Tuomet V. T. pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas - rankas, kojas, nugarą. Kiek pastarasis sudavė jai smūgių, negali pasakyti, tačiau jų suduota buvo daug. Kai mušė, ji pradėjo rėkti. Tai išgirdę į lauką išbėgo jos brolis J. su R. ir V. T. nuo jos nustūmė. Ar jie matė, kaip ją mušė V. T., ji pasakyti negali. Tada V. T. bandė pulti ir jos brolį su R., todėl jie tarpusavyje susistumdė. Ji nematė ar kažkas kažkam sudavė smūgius, tik matė, kad V. T. išbėgo iš kiemo rėkdamas. Dėl šio įvykio ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykusiems policijos pareigūnams, ji paaiškino visą situaciją. Į medikus ji nesikreipė, kadangi tuo metu nejuto jokio skausmo. Sekančią dieną pradėjo jausti kairės rankos, abiejų kojų, nugaros skausmus, taip pat jai labai skaudėjo kairės rankos vidurinį pirštą, ant jo matėsi patinimas Apžiūrėjusi savo kūną, ji pamatė ant dešinės rankos ir abiejų kojų atsiradusias mėlynes. Dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į medikus (1 t., b. l. 2, 17).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas R. S. parodymais, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 18.00-19.00 val. su taksi automobiliu atvažiavo pas draugą J. Č.. Atvažiavo jau būdamas išgėręs. Jo namuose buvo J. Č., pastarojo draugas G. K., pravarde „Š.“, kurie buvo išgėrę ir J. sesuo S. Z., kuri jam pasirodė esanti blaivi. Jis nusinešė pas J. 4 butelius 1 litro talpos alaus, kurį gėrė visi, išskyrus S., nes ji gėrė šampaną. Jie gėrė virtuvėje. Jiems begeriant pas J., į namus atėjo vyriškis, kurio pravardė „R.“. Kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo V. T., J. pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). V. T. buvo išgėręs. Ko jis atėjo, nežino. Pamena, kad S. iš karto pastarojo paklausė, kada jis atiduos 500 litų skolą jos mamai. V. T. pasakė, kad jokios skolos neatiduos ir S. išvadino necenzūriniais žodžiais. Jiems besėdint prie stalo, S. atsistojo ir kalbėdama ėjo link V. T.. Jis matė, kad S. priėjus prie V. T., jis griebė rankomis S. už rankų ir išstūmė ją iš virtuvės pro duris į lauką. Tuo metu nei vienas S. negynė, galvojo, kad jie tarpusavyje pasistumdys ir viskas tuo baigsis. Tačiau besėdėdami virtuvėje, pro praviras lauko duris jie išgirdo S. šaukiančią. Jis su J. išbėgo į lauką ginti S. Ar G. kartu su jais išbėgo į lauką, jis nepamena dėl girtumo. Išbėgęs į lauką pamatė, kad kieme ant nugaros guli S., rankomis užsidengusi veidą. Tuo metu V. spardė jai į šonus. Matė ne mažiau kaip tris spyrius S. į šoną. Jei neklysta, tai į kairį šoną. Kad V. būtų sudavęs smūgius rankomis, jis nematė. S. šaukė, kad ją gintų. Tada jis pagriebė prie namo stovėjusį kastuvą ir, priėjęs prie V. spardančio S., su tuo kastuvu du kartus sudavė jam per nugarą. Tada V. liovėsi mušti S. ir iš karto pabėgo iš kiemo, sakydamas, kad dar sugrįš. J. V. jokių smūgių nesudavė. Jis nematė, kad V. kieme būtų susistumdęs su J. (1 t., b. l. 36-37).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas G. K. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. vakare buvo pas draugą J. Č.. Pas J. buvo atėjusi ir jo sesuo S. Virtuvėje visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, šampaną. Vakare pas J. į namus atėjo J. pažįstamas ar draugas S., kurį matė pirmą kartą. S. prisėdo prie jų, t. y. visi toliau vartojo alkoholį. Jiems begeriant, pas J. į namus atėjo J. pažįstamas, kurį matė pirmą kartą. Jo pravardė „R“. Jam atrodė, kad pastarasis buvo išgėręs. S. priėjusi prie „R.“ paklausė, kada gražins kažkokią skolą. Ką „R.“ atsakė S., jis negirdėjo, tik matė kaip „R.“, suėmęs S. už rankų, ją išstūmė pro duris į lauką. Jie į lauką išėjo tik po kelių minučių, kai S. pradėjo šaukti, kad ją gelbėtų. Pirmas išbėgo S., o po kelių minučių į lauką išbėgo jis ir J.. Jis pamatė lauke ant žemės gulinčią S.. Šalia jos stovėjo „R.“. Ar pastarasis tuo metu sudavė S. kokius nors smūgius, jis nematė. Matė, kad S., pasiėmęs prie namo stovėjusį kastuvą ir priėjęs prie „R.“, sudavė juo pastarajam per nugarą. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, neužfiksavo. Jis „R.“ jokių smūgių nesudavė. Ar J. sudavė kokius smūgius „R.“, jis nematė. Po suduotų smūgių kastuvu „R.“ pabėgo iš kiemo. Jie visi grįžo į J. namus, kur toliau vartojo alkoholį. S. vyro L. tądien pas J. namuose nebuvo (1 t., b. l. 39).
Tyrime apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. vakare pas jį svečiuose buvo sesuo S. Z., draugas R. S. ir draugas G., pravarde „Č.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini). S. vyro L. Z. pas jį nebuvo. Jis su S., R. ir G. vakarojo, sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, šampaną ir degtinę. Nakties metu pro nerakintas duris į jo namus įėjo V. T., kuris yra jo vaiko krikšto tėvas. V. buvo girtas. Tik V. įėjus pro duris, S. jo paklausė, kada jis atiduos iš S. mamos pasiskolintus pinigus. V. pasiuto, išvertė akis ir iškarto stvėrė S. už krūtinės, pakėlė ją nuo kėdės, ant kurios ji sėdėjo, ir išstūmė ją pro duris į lauką. Jiems išėjus į lauką, jis su G. ir R. dar liko namuose nieko blogo negalvodami. Tuomet S. pradėjo rėkti. Išgirdęs triukšmą, pirmas iš namų išbėgo R., o jis su G. dar išgėrė alaus ir tuomet išėjo į lauką, kur pamatė link kambario pareinančią verkiančią S. R. su kastuvu vijosi V. Po kurio laiko R. grįžo su kastuvu į kiemą ir jie visi parėjo į jo namus. S. verkė. Ji sakė, kad V. ją mušė, tačiau daugiau nieko neaiškino, o jis labai pastarosios neklausinėjo, tik pasakė, kad ji neverktų, o kreiptųsi į policiją. Jis pats jokių smūgių V. nesudavė. G. taip pat jokių smūgių niekam nesudavė (1 t., b. l. 41).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas L. Z. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 13.00 val. jo žmona S. Z. išėjo pas savo brolį J. Č.. Ji sakė, eina atsigerti kavos. Jis kartu nėjo, liko su vaikais namuose. Į namus S. sugrįžo tik apie 02.00 val. nakties ir iš karto nuėjo miegoti į kitą kambarį. Tuo metu jis nemiegojo, žiūrėjo kambaryje televizorių. Sugrįžusi S.jam nesakė, kad ją sumušė V. T.. Jis pats nepastebėjo, kad pastaroji būtų sumušta, nes nedegė kambaryje šviesos, kad neprikeltų vaikų. Tik pirmadienį S. pati pasakė, kad ją sumušė V. T., ir ji buvo ligoninėje. S. minėjo, kad V. T. puolė ją mušti, kai ji pastarojo paklausė, kada grąžins jos mamai skolą (1 t., b. l. 43).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas B. N. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 23.15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad maždaug prieš valandą buvo sumuštas pranešėjas, jį sumušė trys pažįstami vyrai, jis pareigūnų laukia adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas pranešėjas V. T., kuris buvo neblaivus. Jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,15 promilių girtumas. Jo kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis sugebėjo tik nurodyti namo adresą, kur vyko konfliktas ir pasakė, kad jį sumušė trys vyrai ir moteris. Dėl ko kilo konfliktas, neminėjo. Kartu su V. T. buvo nuvykta jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), aiškintis įvykio aplinkybių. V. T. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, o jis su kolega E. S. nuėjo į tuos namus. Namuose rado tris vyrus ir moterį, kurie buvo neblaivūs. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo, S. Z., atsisakė su jais kalbėtis ir aiškintis įvykio aplinkybių atsisakė. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, į alkoholio kiekio matuoklį ji nesugebėjo įpūsti dėl girtumo. Iš jos kalbos pavyko suprasti, kad ji skambino į BPC, tačiau iš jos rėkimo buvo galima suprasti, kad jai nei medikų, nei policijos pagalba nereikalinga. Nei ant S. Z., nei ant V. T. akivaizdžių sužalojimo žymių nesimatė. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl būtinumo aplinkybių tikslinimui (1 t., b. l. 48-49).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas E. S. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. jis dirbo pagal grafiką nuo 14:00 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 02.00 val. Ekipaže dirbo kartu su policijos patruliu B. N.. Liudytojo teigimu, minimos dienos vakare buvo daug įvykių tame tarpe ir smurto atvejis adresu: (duomenys neskelbtini). Apie tą įvykį ir jo aplinkybes jis nieko neatsimena, todėl negali papasakoti (1 t., b. l. 51-52).
Tyrimo metu 2019 m. kovo 5 d. atliktos akistatos metu (akistatos protokolas), įvykusios tarp liudytojo L. Z. ir įtariamojo V. T., įtariamasis pripažino, kad galėjo klysti, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 9 d. L. Z. buvo J. Č. namuose bei jį mušė, t. y. galėjo apsipažinti (1 t., b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu prieštaravimai, esantys nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymuose, nepašalinti. Į akistatą suvesti asmenys pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 67-68).
Iš 2019 m. kovo 5 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu prieštaravimai, esantys liudytojo J. Č. ir įtariamojo V. T. parodymuose, nepašalinti. Į akistatą suvesti asmenys pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 71-72).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 5 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu prieštaravimai, esantys liudytojo R. S. ir įtariamojo V. T. parodymuose, nepašalinti. Į akistatą suvesti asmenys pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 75-76).
Iš 2019 m. kovo 5 d. akistatos protokolo matyti, kad prieštaravimai, esantys liudytojo G. K. ir įtariamojo V. T. parodymuose, nepašalinti. Į akistatą suvesti asmenys pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 80-81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr.G401/2019(02) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir abiejuose kojose, odos nubrozdinimai keliuose S. Z. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja ne mažiau kaip keturiolikos trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai keliuose su aplinkinėm poodinėm kraujosruvom galėjo atsirasti ir parkritus ant kelių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 9 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 27).
Iš bylos pateikto patikros sertifikato Nr. 0844403 bei žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. vasario 9 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“ buvo tikrinamas V. T. blaivumas ir nustatytas 1,15 ‰ (promilių) girtumas (1 t., b. l. 53-54).
2019 m. balandžio 3 d. Bendrojo pagalbos centro rašte Nr. 41D(K)-668 pateiktas 2019 m. vasario 9 d. 22.38 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešėjos pranešimas iš telefono R. (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo, kuriuo S. Z. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas ją sumušė, sudavė jai smūgius kumščiais bei ją spardė, kad atbėgus broliui, ją sumušęs asmuo pabėgo (1 t., b. l. 32-34).
Įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo apžiūrėtas namo kiemas. Įvykio apžiūros metu bylai reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 11-14).
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusios S. U. (buvusi pavardė Z.) duotiems parodymams ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 1-3,4, 17), kurių tikrumą patvirtina jos duoti parodymai teisme duoti parodymai (2 t., b. l. 174-175) bei liudytojo R. S. duoti parodymai tyrime ir teisme, kad jis mate kieme gulinčią S., o šalia jos esant V. T., kuris spyrė jai du kartus. Liudytojo R. S. parodymu nustatyta, kad jis sudavė su kastuvu per nugarą V. T., tikslu apginti nuo pastarojo S. (1 t. b. l. 36-37, 2 t., b. l. 166-167). Tai, kad V. T. įvykio dieną buvo suduota kastuvu per nugarą, tyrime ir teisme nurodė pats kaltinamasis, bei teisme ir tyrime apklaustas liudytojas B. N. patvirtino aplinkybę, jog važiavo su kolega į įvykio vietą pagal pranešėjo, šiuo atveju V. T. pranešimą dėl jo sumušimo (1 t., b. l. 48-49, 63, 173-174, 2 t, b. l. 128). Nors kaltinamasis V. T. byloje iškėlė aplinkybę, jog įvykio dieną nukentėjusioji gali būti sumušta sutuoktinio L. Z., nes jų tarpusavio santykiai buvo įtempti, tačiau teisme ir tyrimo metu apklausti liudytojai L. Z., G. K., R. S. bei tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Č. patvirtino aplinkybę, kad tądien pas J. Č. buvo S. viena, jos sutuoktinio L. įvykio vietoje nebuvo. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną įvyko konfliktas dėl pinigų (skolintų nukentėjusios motinos) tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, po ko V. T. už rankų, išstūmė ją pro duris į lauką, kur pargriovęs ją ant žemės, tyčia sudavė jai smūgius rankomis bei įspyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, abiejose kojose bei odos nubrozdinimus keliuose, taip smurtaudamas sukėlė S. U. (buvusi pavardė Z.) skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Teisme liudytojas G. K. parodė, kad V. mušė S. (2 t., b. l. 128). Kad įvykio metu V. T. spyrė du kartus į šoną nukentėjusiajai teisme parodė liudytojas R. S. (1 t., b. l.166), bei kad įvykio dieną S. pasakojo J. Č., kad ji buvo sumušta V., tyrime parodė J. Č. (1 t., b. l. 41). Tai, kad įvykio dieną nukentėjusioji S. U. (buvusi pavardė Z.) patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo byloje pateikta valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr.G401/2019(02), kuria konstatuota, jog jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir abiejuose kojose, odos nubrozdinimai keliuose S. Z. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja ne mažiau kaip keturiolikos trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Odos nubrozdinimai keliuose su aplinkinėm poodinėm kraujosruvom galėjo atsirasti ir parkritus ant kelių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 9 d. (1 t., b. l. 27).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris mušdamas fizinį asmenį ar kitaip smurtaudamas, nežymiai jį sužalojo. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d. padarymo nukentėjusiosios S. U. (buvusi pavardė Z.) atžvilgiu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (1 t., b. l. 53,54).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas (1 t., b.l. 103-106, 108-109110-111, 112-113, 115-116,118-120), teistumas neišnykęs, tačiau bausmę atlikęs. Jis nepriklauso asmenų stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b. l. 122), nedirba (1 t., b. l. 137), baustas administracine tvarka ( 21 t., 130-136), šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Atsižvelgus į tai, kad V. T. yra atlikęs nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuo 2019 m. birželio 20 d. yra išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos duomenų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnio 1 dalis), kaltinamąjį įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Nukentėjusioji byloje pareiškė 500 Eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 21), nes dėl kaltinamojo V. T. veiksmų jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, sužalojimo, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus.
.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji S. U. (buvusi pavardė Z.), kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiajai sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytos poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, abiejose kojose bei odos nubrozdinimas keliuose, t. y. nežymiai sužalota. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 300 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra naikintina.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo ir garso įrašas, paliktinas bylos medžiagoje (1 t., b. l. 34).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą V. T. panaikinti ir nutraukti jo paiešką.
Nukentėjusiosios S. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajai S. U. iš nuteistojo V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 300,00 Eurų (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. U. civilinio ieškinio netenkinti.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinį diską, kuriame įrašytas vaizdo ir garso įrašas, palikti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. T. nuo jo gynėjui nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą