Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-299-312/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
eAN2-299-312/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00838-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pažeidėjas
A. M.
Advokatai
Algis Lukoševičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-299-312/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00838-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. (A. M.) atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 19 d., apie 14.05 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, vairavo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neįregistruotas ir neapdraustas įstatymų nustatyta tvarka, vairuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Rav 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiu būdu pažeidė KET 9, 126, 220, 226 punktus.Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi A. M. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu A. M. atstovas advokatas Algis Lukoševičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimą dalyje dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti ANK numatytų sankcijų ribose.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nepajautė, jog būtų kliudęs nukentėjusiojo V. Z. vairuotą automobilį Toyota Rav 4, todėl išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Išvažiavęs sustojo, apžiūrėjo savo automobilį ir nepastebėjęs jokių apgadinimų nuvažiavo toliau. Gavęs policijos pranešimą, nuvyko į policiją, buvo atlikta abiejų automobilių apžiūra ir sugretinimas (atlikti aukščių matavimai). Tokie apelianto paaiškinimai yra nuoseklūs, jie patvirtina, kad A. M. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis nevengė atsakomybės, gavęs policijos pranešimą, atvyko į policiją, pristatė vairuotą automobilį BMW 530 ir neneigė, jog tą dieną šį automobilį vairavo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prie A. M. vairuoto automobilio BMW 530 buvo priėjęs nukentėjusysis V. Z. ir galimai kažką pasakė apeliantui. A. M., priėjus šiam vyrui, atidarė automobilio dureles ir pažiūrėjo į vyro rodomą automobilį Toyota Rav 4. Tokius veiksmus apeliantas atliko du kartus ir tik po to, kai nepamatė jokių automobilio Toyota Rav 4 apgadinimų, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Policijos komisariatas tik pirmosios instancijos teisme pateikė CD laikmeną su 11 fotonuotraukų, kurios buvo padarytos 2018 m. vasario 20 d., apie 18 val., atliekant transporto priemonių sugretinimą, ir iš kurių jokių automobilio Toyota Rav 4 apgadinimų nesimato. Jei automobilių kontaktas ir buvo, nėra užfiksuotos automobilio Toyota Rav 4 apgadinimo apimtys ir mastas. Tokie nežymūs apgadinimai tik patvirtina, kad apeliantas galėjo nejausti kontakto tarp automobilių. Be to, prie automobilio BMW 530 priėjęs V. Z. kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl, tikėtina, kad apeliantas, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas gyvenimiškos patirties, būdamas įsitikinęs, jog jokio eismo įvykio nesukėlė, nepatikėjo V. Z. teiginiais ir, siekdamas išvengti galimų grėsmių jo sveikatai, automobiliu truputį pavažiavo į priekį, sustojo, atidarė vairuotojo dureles, apžiūrėjo automobilį Toyota Rav 4 ir tik po to lėtai nuvažiavo. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos yra neteisinga ir nepagrįsta. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo bylose dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paprastai sugretinimui iškviečiamos abi transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, iš pradžių jos apžiūrimos po vieną, o po to sustatomos, gretinami jų apgadinimai. Taip pat yra išklausomi transporto priemonių savininkai, klausiama, ar jie sutinka su pažeidimu. Jie turi teisę parašyti pastabas sugretinimo protokole. Toks transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas yra būtinas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje kitą dieną po įvykio buvo atlikti transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo veiksmai – automobiliai buvo apžiūrėti, atlikti konstrukcijų aukščių matavimai ir tai užfiksuota fotonuotraukose, tačiau Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas surašytas nebuvo. Nuotraukose jokių automobilio Toyota Rav 4 apgadinimų nematyti, kas reiškia, kad policijos pareigūnai jokių apgadinimų nenustatė. Priešingu atveju, jie būtų surašę Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolą. Taigi, byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent apeliantas 2018 m. vasario 19 d., apie 14 val. 5 min., Vilniuje, Antakalnio g. 59, vairavo automobilį BMW 530 ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Toyota Rav 4, nėra. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad, siekiant pašalinti byloje kilusias abejones dėl galimo eismo įvykio, apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą skirti byloje autotechninę ekspertizę, tačiau teismas, nepateikęs jokių motyvų, tokį prašymą atmetė. Tokiu būdu, liko nepašalintos abejonės dėl eismo įvykio sukėlimo fakto. Nepašalindamas šių abejonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas ANK 569 straipsnyje, kas jam sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo A. M. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad A. M. kaltė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas, kuriame matomas kontaktas tarp automobilių – po kontakto automobilis Toyota Rav 4 pastumiamas. Vaizdo įrašas patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad jis įspėjo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apie padarytus apgadinimus.Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. M. paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išanalizavus apeliacinio skundo turinį, matyti jo pozicijos prieštaravimai. Pirmiausia, skunde nurodoma, kad A. M. niekada neneigė, kad tarp jo vairuoto automobilio BMW 530 ir automobilio Toyota Rav 4 buvo kontaktas, tačiau apeliantas jo nejautė, tuo tarpu vėliau teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent apeliantas vairavo automobilį BMW 530 ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Toyota Rav 4.Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad A. M. 2018 m. vasario 19 d., apie 14.05 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbulomis kliudė stovintį automobilį Toyota Rav 4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš nukentėjusiojo V. Z. 2018 m. vasario 19 d. paaiškinimo matyti, kad jis sėdėjo automobilio Toyota Rav 4 viduje ir matė, kaip manevruodamas atbuline eiga į jį atsitrenkė automobilis BMW 530 (sidabrinės spalvos universalas). Tą patį nukentėjusysis nurodė ir pranešdamas apie įvykį bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, V. Z. dar patikslino, kad BMW 530 atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį, nuo smūgio automobilis nestipriai pajudėjo į priekį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip judėdamas atbulomis sidabrinės spalvos automobilis kliudo stovintį tamsios spalvos automobilį, nuo kurio šis nežymiai sujuda. Nors paties kontakto vaizdo įraše nesimato, nes tą vietą užstoja kiti automobiliai, tačiau stovinčio automobilio pajudėjimas vienareikšmiškai patvirtina, kad toks kontaktas buvo. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais, jis sėdėdamas automobilio Toyota Rav 4 vairuotojo vietoje pro priekinį stiklą puikiai matė automobilio BMW 530 atliekamus manevrus atbulomis ir kontaktą su jo automobiliu. Taigi, administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. M. vairuotas automobilis BMW 530 sukėlė eismo įvykį, todėl autotechninės ekspertizės skirti nėra jokio teisinio pagrindo. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą atmetė, nurodydamas tokio sprendimo motyvus, kurie yra užfiksuoti 2018 m. gegužės 14 d. protokolinėje nutartyje.Nors nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje nėra transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, tačiau iš padarytų fotonuotraukų matyti, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Apeliantas taip pat pripažįsta, kad buvo atlikti automobilių konstrukcijų aukščių matavimai. Vien faktas, kad transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nenustatyti automobilio Toyota Rav 4 apgadinimai, nereiškia, kad šis automobilis nebuvo apgadintas. Papildomų duomenų apie eismo įvykį lape nurodyta, kad yra apgadintas automobilio Toyota Rav 4 priekinis bamperis. Šiuos apgadinimus nurodė ir nukentėjusysis V. Z., detalizuodamas, kad ant bamperio liko taškas nuo kablio ir bamperis „iššoko“ iš fiksavimo vietos. Nukentėjusioji R. O. taip pat patvirtino, kad bamperis buvo „iššokęs“ iš laikiklių, liko įbrėžimas ir rudžių dėmių. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio Toyota Rav 4 priekinio bamperio kairėje pusėje yra likusi rudos spalvos apvalios formos žymė, kurios aukštis iš esmės sutampa su automobilio BMW 530 kablio aukščiu, taip pat priekinis bamperis yra „iššokęs“ iš įprastos tvirtinimo vietos. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio Toyota Rav 4 priekinio bamperio apgadinimas buvo padarytas kontakto su automobiliu BMW 530 metu. Kad nukentėjusiesiems padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti žalos sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio Toyota Rav 4 remonto kaina yra 180,27 Eur.Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.). Tuo pačiu, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Be to, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl eismo įvykio metu buvusių oro sąlygų ir kelio dangos A. M. galėjo nepajusti kontakto su automobiliu Toyota Rav 4, nes pagal padarytų šio automobilio apgadinimų pobūdį ir mastą galima daryti išvadą, kad susidūrimas nebuvo stiprus, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Toyota Rav 4 tik nestipriai sujudėjo. Vis dėlto administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, su kuo sutinka ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad nukentėjusysis V. Z. net du kartus priėjo prie A. M. ir jį informavo, kad pastarasis sukėlė eismo įvykį ir apgadino jo automobilį, parodė, kurioje vietoje apgadinimas padarytas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. M. tą girdėjo, jis su nukentėjusiuoju bendravo atidaręs vairuotojo pusės dureles, žiūrėjo į Toyota Rav 4 automobilį. Jis turėjo visas galimybes išlipti iš savo vairuojamo automobilio, prieiti arčiau ir apžiūrėti nukentėjusiojo rodomus apgadinimus, kad įsitikintų, ar jie iš tiesų padaryti, tačiau taip nepasielgė, uždarė vairuotojo dureles ir pasišalino. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokį A. M. elgesį galėjo įtakoti tai, kad jis vairavo ne jam priklausantį automobilį, kuris nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu.KET 220 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Kaip transporto priemonės vairuotojas, A. M. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 220 punkte numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Jei jis nesutiko su nukentėjusiojo nurodomomis eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo galimybę rinktis vienintelį elgesio modelį – į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Teismų praktikoje administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paprastai nekyla tuomet, kai asmuo nesuvokia sukėlęs eismo įvykį ir pagal esamas aplinkybes neturėjo bei negalėjo to suvokti. Tuo pačiu konstatuojama, kad jis nesuvokė ir pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, o tai reiškia, kad nebuvo jo tyčios pasišalinti. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs transporto priemonę, apie tai jį aiškiai informavo nukentėjusysis iš karto po eismo įvykio sukėlimo, bet KET 220 punkte numatytos pareigos nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors nuvažiavęs nuošaliau A. M. apžiūrėjo savo vairuojamą automobilį, kas reiškia, kad jis nebuvo tikras tuo, kad į automobilį Toyota Rav 4 tikrai neatsitrenkė, tačiau į policiją jis vis tiek nepaskambino. Taigi, akivaizdu, kad A. M. suprato kliudęs bei apgadinęs kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad buvo sukeltas eismo įvykis, A. M. yra su šiuo įvykiu susijęs ir jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nukentėjusiojo V. Z. reakcija po eismo įvykio niekaip nepateisina A. M. elgesio. 2018 m. vasario 20 d., t. y. kitą dieną po įvykio, duodamas paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė, kad jis dėl agresyvaus nukentėjusiojo elgesio jautė grėsmę sveikatai ar gyvybei. Atvirkščiai, nurodė, kad V. Z. nuėjo „kažką sušnibždėdamas sau po nosimi“. Jeigu nukentėjusysis į situaciją ir sureagavo emocionaliai, A. M. galėjo užsidaryti automobilyje ir pranešti apie eismo įvykį policijai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad V. Z. elgesys šviesiu paros metu judrioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Antakalnio poliklinikos galėjo kelti realią grėsmę pažeidėjui.Taigi, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. (A. M.) atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė