Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-452-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-330-716/2018Nutartis · 2018-04-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-10-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-19Kauno apygardos teismas
  4. T-489-946/2020Nutartis · 2020-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
1S-452-290/2019
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00207-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
S. Z.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-452-290/2019
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00207-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-260 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. Z. nuteistas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos); 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį; 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 5 d., o pabaiga – 2022 m. liepos 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio 11 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 95-260 nutarė nuteistajam S. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis S. Z. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek resocializacijos specialistai jį charakterizavo pakankamai ir įvertino, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, programas, palaiko socialinius ryšius, pataisos įstaigoje sutiko dirbti, laikosi elgesio taisyklių, yra nebaustas, tris kartus skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką mažėjo nuo 38 iki 30 balų.

4.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismo nutartis yra šabloninė, argumentai yra abstraktūs ir nepakankamai motyvuoti, kas kelia abejonių teismo šališkumu. Teismas nurodė, kad jo atlikta bausmės dalis yra per maža, jis yra teistas už daug sunkių nusikaltimų, tačiau šiuos aspektus jau įvertino teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas jam bausmę. Atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai padaryti daugiau nei prieš 9 metus, o per tą laiką pasikeitė įvairios aplinkybės, jo gyvenimo būdas. Komisija pažymėjo, kad yra akivaizdžių nuteistojo elgesio pokyčių į teigiamą pusę, jau 6 mėnesius bausmę atlieka be sargybos sąlygomis, jo apsauga yra minimali. Komisija buvo nusprendusi perkelti jį į pusiaukelės namus, tačiau dėl vietų stokos jis perkeltas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. Z. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Z. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog S. Z. priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors S. Z. anksčiau neteistas, šiuo metu jis bausmę atlieka net už septynis sunkius (vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje) ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei ir turtiniams interesams. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. Z. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams, kad nusikalto siekdamas finansinės naudos, o socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi finansinio stabilumo trūkumą, turi priteistą civilinį ieškinį, įsiskolinimų bankams, taip pat yra nustatytas kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto 2018 m. lapkričio 29 d. sumažėjo tik 5 balais, be to, statiniai svertiniai balai sudaro tik 7 balus, o 23 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iki Komisijos posėdžio 2019 m. balandžio 11 d. buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po truputį mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog S. Z. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo S. Z. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Albinas AntanaitisEvaldas GražysJurgis Kiškis