- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-46-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00173-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- A. S., R. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Administracinio nusižengimo protokolas A. M. surašytas ir jis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. 22 val. 29 min. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. 22 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), būdamas individualios įmonės savininku, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dėl vykdomos ūkinės – komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, kadangi buvo šaudomi fejerverkai, buvo garsiai leidžiama muzika, dainuojama, šūkaujama, keliamas triukšmas, tuo buvo sutrikdyta aplinkiniams gyventojams, o būtent R. ir A. S., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), ramybė ir poilsis.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi A. M. skundas tenkintas ir panaikintas 2018 m. lapkričio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato nutarimas administracinėje byloje Nr. 67-ANRN-1693-2018 dėl A. M. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda bei byla nutraukta.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. S. ir R. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: A. M. skundo netenkinti ir nepanaikinti 2018 m. lapkričio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato nutarimo.
2.1. Pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pokylių salės savininkui A. M., kuris neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, dėl vykdomos ūkinės - komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis. Teigia, kad iš nuomos sutarties matosi, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 2 d. 17 val. pokylių salė buvo išnuomota D. B., todėl turėjo būti svarstoma, ar A. M. yra tinkamas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes asmuo nuomodamas patalpas šventėms, pobūviams, renginiams ir pan. negali atsakyti administracine tvarka už kitų asmenų padarytą pavojingą veiką (veikimą arba neveikimą), atitinkantį administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
2.2. Teigia, jog teismo nutartyje yra nurodyta, kad liudytoja D. A., kuri yra artimiausia kaimynė, negirdėjo triukšmo sklindančio iš pokylių salės, tačiau jie (nukentėjusieji A. S. ir R. S.) ir liudytoja L. D. šį triukšmą girdėjo. Teismas šiuos prieštaravimus įvertino, kaip aplinkybę, keliančią abejones liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų objektyvumu. Nukentėjusiųjų teigimu, teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar D. A. turėjo galimybę girdėti iš salės sklindantį triukšmą. Nurodo, kad D. A. gyvena pastato, kuriame įrengta ir pokylių salė „(duomenys neskelbtini)“, priešingoje nei jie ir liudytoja L. D. pusėje. Teigia, kad atidarius duris, langus ar išėjus iš pokylių salės į lauką, išeinama link jų gatvės, o jie gyvena kitoje gatvės pusėje ir jų namų langai yra į pokylių salės pusę, todėl mano, kad jie ir liudytoja L. D. geriau girdėjo triukšmą, nei asmenys, gyvenantys kitoje minėto pastato pusėje. Nukentėjusiųjų teigimu, nei teismas, nei policijos pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar liudytojos D. A. bute yra langai į pastato, kuriame įrengta pokylių salė, pusę. Pastato, kuriame yra D. A. butas, dalyje link pokylių salės, yra parduotuvė ir tik už parduotuvės patalpų prasideda gyvenamosios patalpos. Taip pat tarp šių pastatų yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nukentėjusiųjų teigimu, fejerverkai sutrikdė ir D. A. rimtį, nes ji fejerverkus matė ir ėjo pažiūrėti kas šaudo.
2.3. Teigia, kad nutartyje nurodoma, jog prieštaringi paaiškinimai galimai yra dėl atitinkamai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir nukentėjusiųjų A. ir R. S. susiklosčiusių tarpusavio santykių ir tai verčia abejoti parodymų objektyvumu. Pažymi, jog tarp jų ir A. M. jokių draugiškų ar priešiškų santykių nebuvo. Po to, kai A. M. netoli jų namų įrengė pokylių salę, pradžioje draugiškai bendravo ir prašė imtis priemonių, kad nesklistų triukšmas po 22 valandos savaitgaliais, nes ypatingai šiltuoju metų laiku jiems ir jų kaimynams trukdoma ilsėtis. Prieš įrengiant pokylių salę, jų ar kaimynų sutikimo niekas neklausė. Praėjus kažkiek laiko po to, kai pokylių salė buvo pradėta nuomoti, A. M. atsisakė geranoriškai imtis priemonių, siekiant užtikrinti rimtį po 22 valandos, todėl kilus triukšmui, jie pradėjo skambinti į policiją. Siekdami įrodyti, kad nemeluoja ir tai nėra melagingi pranešimai, viską fiksuoja telefonu. Jie nėra suinteresuoti sužlugdyti M. M. verslą, tačiau siekia, jog po 22 valandos priešingoje gatvės pusėje esančioje pokylių salėje nebūtų triukšmo, kuris trukdo ilsėtis.
2.4. Taip pat nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nutartyje pasisakė, jog padaryto teisės pažeidimo subjektu gali būti ne tik A. M., bet ir salę išsinuomojusi D. B.. Tiek A. M., tiek D. B. yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės, nes A. M. parodymus paneigia ir filmuotoje medžiagoje užfiksuotas vaizdas, kur matosi, kad pokylių salės langai, durys atidaryti, nors jie nurodo priešingai. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad fejerverkai buvo šaudomi po 22 valandos, nors pastarasis nurodo, kad buvo šaudoma prieš 22 val. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kada darytas įrašas, nėra datos ir valandų, t. y. nėra jokių įrodymų, kad fejerverkai buvo naudojami po 22 valandos. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad net neatidarius vaizdo įrašo failą matosi failo sukūrimo data ir laikas: 2018-09-01, 22:17. Tai, pasak nukentėjusiųjų, reiškia, kad failas sukurtas po 22 valandos ir fejerverkai šaudomi, dainuojama ir triukšmaujama buvo po 22 valandos. Filmuojant telefonu, nėra techninės galimybės padaryti taip, kad filmuotoje medžiagoje matytųsi ir filmavimo data bei laikas. Tokia galimybė yra tik filmuojant sena filmavimo kamera, tai yra tam reikalinga įsigyti specialią filmavimo aparatūrą. Teismas, kilus abejonėms dėl filmavimo laiko, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms patikslinti, nekvietė į teismo posėdį specialisto, kuris galėtų paaiškinti, kad net neatidarius failo matomas jo sukūrimo laikas. Filmuoti pradėjo prieš 24 valandą, o baigė po 24 valandos. Šioje filmuotoje medžiagoje matosi, kad triukšmas tesėsi ir po 23 valandos. Šioje filmuotoje medžiagoje užfiksuoti duomenys paneigia liudytojos D. B. ir M. M. parodymus. Teismo posėdžio metu teismas atsisakė priimti ir įvertinti šią filmuotą medžiagą.
2.5. Teigia, kad teismui nurodė, jog yra ir daugiau kaimynų, kurie gali patvirtinti faktą, kad 2018-09-01 po 22 valandos buvo triukšmaujama dar ilgai, tačiau teismas apklausė tik vieną iš šių asmenų. Kiti asmenys tuo metu į posėdį atvykti ir duoti parodymus negalėjo, nes šaukimą į teismą jie gavo tik keletą dienų prieš posėdį ir šie asmenys dėl darbo pobūdžio negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Kodėl policijos pareigūnai jų neapklausinėjo tyrimo metu, jiems nėra žinoma.
2.6. Nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. nuomone, A. M. ir D. B. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jų ir liudytojų parodymai bei filmuota medžiaga patvirtina, kad 2018-09-01 buvo triukšmaujama po 22 valandos ir buvo sutrikdyta aplinkinių gyventojų rimtis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis sutinka su A. ir R. S. apeliaciniu skundu ir mano, jog Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.1. Atkreipia dėmesį, kad pažeidimo padarymo metu triukšmas nebuvo išmatuotas garso lygio matavimo prietaisais, tačiau tai nepaneigia A. M. kaltės, nes nėra būtina kiekvienu atveju triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Tai, kad leidžiamos muzikos garso stiprumas neviršija leistinų ribų, nereiškia, kad sklindančios muzikos iš pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ negirdi aplinkiniai ir ji netrikdo viešosios rimties. Šiuo atveju į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patvirtino (tyrėjos V. M. tarnybinis pranešimas), kad girdėjosi negarsi muzika ir lauke kalbėjosi žmonės, tačiau tai nereiškia, kad prieš tai triukšmas nebuvo keliamas. Pažymi, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas galimas liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, nėra pagrindas nutraukti administracinę bylą.
3.2. Teigia, kad 2018-09-01 vakaro metu „(duomenys neskelbtini)“ vis dėl to vyko ne bet koks, o vestuvių pokylis, jame grojo muzika, buvo dainuojama, vartojamas alkoholis, vyko bendravimas, buvo reiškiamos emocijos ir buvo šaudomi fejerverkai, todėl akivaizdu, kad triukšmo šaltinis toje vietoje egzistavo. Kadangi šio vykusio renginio metu buvo keliamas triukšmas ir buvo sutrikdyta viešoji rimtis, todėl R. S. 2018-09-01 apie 22 val. 29 min. pranešė BPC nurodydamas, kad iš pokylių salės sklinda garsi muzika, asmenys švenčia, trukdo aplinkiniams ilsėtis. Tai, kad buvo sutrikdyta aplinkinių ramybė ir poilsis, teisme patvirtino A. ir R. S. bei liudytoja L. D..
3.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pagrįsto įrodymo – R. S. pateiktos filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuotas fejerverkų šaudymas ir keliamas triukšmas, motyvuodamas tuo, kad peržiūrint įrašą, jame nėra nurodyta data ir laikas. Pasak teismo, laikas turėjo būti nustatytas tikslus, nes iki 22 val. naudoti fejerverkus nedraudžia Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės (25 punktas). Pažymi, jog R. ir A. S. nurodė, kad šaudomus fejerverkus užfiksavo po 22 val., tačiau perrašant filmuotą medžiagą į CD laikmeną nebuvo galimybės padaryti ar parodyti filmavimo metu esantį laiką. Institucijos teigimu, jog yra galimybė nustatyti ir patikrinti pačio failo sukūrimo datą. Tokią galimybę A. ir R. S. pateikė bei nurodė pirmos instancijos teismo posėdyje, tačiau teismas nurodydamas, kad nagrinėdamas A. M. skundą atliko įrodymų tyrimą, netyrė ir nesiaiškino šių aplinkybių. Taip pat pažymi, kad A. ir R. S. pateiktoje filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas būtent tas renginys, kuris vyko 2018-09-01 ir niekam nesukėlė jokių abejonių, kad buvo užfiksuotas kitu laiku ir kitoje vietoje vykstantis kitas renginys.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, draudžiama naudoti pirotechnikos priemones jeigu tai trikdo viešąją tvarką. Nors pagal Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 25 punktą iki 22 val. galima šaudyti fejerverkus, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms. Teismo nutartyje apie tai nepasisakyta.
3.5. Teigia, kad dėl nusižengimo subjekto, t. y. argumentas, kad A. M. nuomodamas salę kitiems asmenims negali atsakyti administracine tvarka už kitų asmenų daromą neteisėtą veiką, yra nelogiška. Tą vakarą viso renginio metu buvo pats triukšmo šaltinio savininkas A. M., kuris išnuomojęs salę kitam asmeniui, neprarado teisės rūpintis ir prižiūrėti „triukšmo šaltinį“ – pokylių salę. Kitą vertus kiekvienu atveju traukti atsakomybėn vis kitus, salę išsinuomojusius asmenis už sukeltą triukšmą, muzikos grojimą ir pan., paliekant nuošalėje triukšmo šaltinio savininką taip pat yra nelogiška, nes nebus pasiekiami ir įgyvendinami administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis.
3.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įvertinęs įrodymų visetą konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 2018-09-01 pokylių salėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykusio renginio metu ar pastato teritorijoje kokiais nors veiksmais buvo trikdoma viešoji tvarka ir rimtis. Institucijos teigimu, teismas vadovavosi tik trauktino administracinėn atsakomybėn asmens ir jam palankių liudytojų parodymais, buvo šališkas, palaikė verslininko A. M. pusę ir visai neatsižvelgė į nukentėjusių teises, kurių šeimoje auga nepilnametis vaikas, į ramų poilsį vakaro ir nakties metu. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja nagrinėdama administracinę bylą dėl A. M. skundo netinkamai patikrino bei įvertino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tuo pažeidė ANK 641 straipsnyje numatytas nuostatas.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. apeliacinį skundą A. M. prašo A. S. ir R. S. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Teigia, kad institucija vadovavosi nukentėjusiųjų R. ir A. S. parodymais ir jų pateiktu vaizdo įrašu, tačiau kitų įrodymų nepateikė, nepateikė prašymų rinkti, pateikti naujus įrodymus. Nukentėjusieji aiškino, kad 2018-09-01 apie 22 val. 29 min. iš jo įmonei priklausančios pokylių salės, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo girdima garsiai grojanti muzika, buvo šaudomi fejerverkai, šurmulys trukęs apie 15 min. Vaizdo įraše buvo įrašyta, kaip šalia pokylių salės buvo leidžiami fejerverkai, žmonės dainavo, fejerverkai truko 1 min., muzika, dainavimas truko 5,28 min., tačiau nenurodyta kurią dieną, kurią valandą darytas įrašas. Nukentėjusiųjų prašymu teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja L. D. paaiškino, kad ji matė, kaip buvo leidžiami fejerverkai, girdėjo sklindančią muziką. Administracinio tyrimo metu institucija apklausė liudytoją D. B., jį (A. M.), kurie paaiškino, kad jokio triukšmo, garsios muzikos po 22 val. nebuvo, taip pat liudytoją V. M., policijos pareigūnę, kuri paaiškino, kad buvo nuvykusi pagal iškvietimą adresu, (duomenys neskelbtini), ir girdėjo tik negarsiai grojančią muziką ir kalbėjosi žmonės. Liudytoja D. A., artimiausia kaimynė, paaiškino, kad jokio triukšmo, fejerverkų leidimo po 22 val. nebuvo, institucija liudytojų D. B., V. M., D. A., taip pat ir jo parodymų nevertino, į juos neatsižvelgė. Teismas apklausė visus nurodytus asmenis, vertino juos, pastebėjo ir tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir jo yra priešiški santykiai, taip pat ištyrė ir kitus įrodymus: paslaugų teikimo sutartį, kuri patvirtina, kad 2018-09-01 pokylių salė buvo išnuomota, sutartyje nurodyta, kad būtina laikytis nustatytos tvarkos, fejerverkai gali būti naudojami tik iki 22 val., renginį organizavo ir pravedė patys nuomininkai, jis šiame procese nedalyvavo; nukentėjusiųjų pateiktą vaizdo įrašą, ištyrė atstumus tarp pastato, kuriame yra pokylių salė, ir nukentėjusiųjų, liudytojų D. A., L. D. namų, taip pat, kurioje pusėje yra pokylių salės langai nukentėjusiųjų, liudytojų D. A., L. D. namų atžvilgiu. Nurodo, kad byloje pateikta Triukšmo valdymo įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-604, kuriuo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, Triukšmo prevencijos Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės (b. l. 53–66), nurodyta, kad Kelmės savivaldybėje leidžiama naudoti fejerverkus 8–22 val., „nakties metas“ – 22–8 val. Pažymi, jog teismas įvertinęs įrodymus pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 2018-09-01 pokylių salėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykusio renginio metu ar pastato teritorijoje kokiais nors veiksmais buvo trikdoma ar sutrikdyta viešoji tvarka, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukta.
4.2. Teigia, kad teismas atliko išsamų bylos tyrimą ir aiškiai, teisingai suformulavo ginčo dalyką, pateikė institucijos, nukentėjusiųjų, jo paties pozicijas, aiškiai nurodė, kurias aplinkybes pripažino nustatytomis, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, pateikė jų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, nurodė teisės aktus, argumentus, kuriais vadovavosi panaikindamas įvertino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir atlikęs įrodymų tyrimą, objektyviai, betarpiškai ir visapusiškai ištyrė įrodymus ir savo išvadas dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo nepasitvirtino.
6.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).
6.2. Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sutrikdė viešąją rimtį. Viešosios rimties sutrikdymas gali pasireikšti šauksmu, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
6.3. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai patikimais laikė suinteresuotų asmenų, t. y. A. M. ir liudytojos D. B., pateiktą versiją, nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius duomenis, jų patikimumą ir atitikimą faktinėms aplinkybėms vertino tirdamas juos tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kitų įrodymų visumoje. Pažymėtina, jog vien tai, kad asmuo suinteresuotas bylos baigtimi, dar savaime neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas vertino ne tik A. M., liudytojos D. B. parodymus, bet ir pačių nukentėjusiųjų A. S., R. S. nurodytas įvykio aplinkybes, vertino jų pateiktą vaizdo įrašą, liudytojų L. D., D. A. parodymus, į įvykio vietą atvykusios pareigūnės V. M. parodymus. Teismas įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad esant prieštaringiems įrodymams teigti, jog buvo sutrikdyta viešoji rimtis nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta.
6.3.1. Tiek A. M., tiek ir liudytoja D. B. tvirtino, jog fejerverkai buvo šaudomi prieš 22 val. Šių asmenų parodymus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja D. A.. Ji teigė, kad jos gyvenamasis būstas ir pastatas, kuriame vyksta pokyliai, yra viename kieme. Pokylių salėje vykstantys renginiai jai netrukdo, koks renginys vyko 2018 m. rugsėjo 1 d. nežino, suprato, kad yra švenčiama, bet garsaus triukšmavimo negirdėjo, jai ilsėtis netrukdė. Fejerverkai šaudė prieš 22 val.
6.3.2. Iš V. M. tarnybinio pranešimo, tiek iš jos parodymų duotų teisme matyti, kad nuvykusi į įvykio vietą ir užgesinusi automobilio variklį, ji girdėjo negarsią muziką, lauke kalbančius žmones.
6.3.3. Nukentėjusieji A. S. ir R. S. bei liudytoja L. D. tvirtino priešingai, kad fejerverkai „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo šaudomi po 22 val., buvo dainuojama, šūkaujama, keliamas triukšmas. Iš nukentėjusiojo R. S. pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad šaudomi fejerverkai, girdisi muzika, dainavimas, asmenų šauksmai, šio įrašo trukmė 05.25 min.
6.3.4. Nors nukentėjusieji skunde teigia, kad filmuotoje medžiagoje matosi, kad fejerverkai buvo šaudomi po 22 val., jog tai įrodo vaizdo įrašo failo sukūrimo data ir laikas – 2018-09-01, 22:17, tačiau šis laikas nesutampa su pačių nukentėjusiųjų nurodytu fejerverkų panaudojimo laiku. Iš nukentėjusiojo R. S. paaiškinime nurodytų aplinkybių matyti, kad apie 22.29 val. išgirdo garsiai skambančią muziką, buvo šaudomi fejerverkai, teisme nukentėjusysis R. S. teigė, kad apie 22.13 val. pradėjo šaudyti fejerverkai, ant laiptų susirinkę svečiai triukšmavo, garsiai grojo muzika, o iš nukentėjusiosios A. S. parodymų matyti, kad apie 22.12 val. šaudė fejerverkai, dainavo, sklido garsi muzika.
6.4. Vertinant aptartus duomenis, kurie, kaip minėta, yra prieštaringi ir nesudaro viseto faktų, galinčių patvirtinti A. M. padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, apylinkės teismui pagrįstai nebuvo objektyvaus pagrindo remtis prieštaringais liudytojų parodymais ar vadovautis nukentėjusiojo R. S. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, kuris nesutampa net su nukentėjusiųjų nurodytu fejerverkų panaudojimo laiku, tuo labiau nesant duomenų, kada įrašas buvo darytas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai nusižengimas įrodinėjamas prieštaringais liudytojų parodymais, ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagrįstų abejonių dėl to ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas, kaip jau buvo minėta, vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog A. M. būdamas individualios įmonės savininku, būtų neužtikrinęs, kad jo vadovaujamos įmonės pokylių salės „(duomenys neskelbtini) teritorijoje dėl vykdomos ūkinės – komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai bei nebūtų trikdoma žmonių ramybė ir viešoji rimtis.
7. Aukštesnysis teismas negali nesutikti su apylinkės teismo išdėstytais teiginiais, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama