Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-10-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-1378-1023/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
2YT-1378-1023/2016
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01100-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-1378-1023/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01100-2016-3
Procesinio dokumento kategorijos:3.2.1.4.; 3.2.7.1.(S)PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 13 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei D. M. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skolininkas A. M., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje reglamentuota tvarka, 2016 m. rugpjūčio 30 d. padavė antstolei D. M. skundą dėl jos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0100/12/00010 ir Nr. 0100/12/00672. A. M. skundu prašo panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi antstolio veiksmai nurašyti ar nuskaičiuoti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios neviršija Lietuvos Respublikoje nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) dydį, yra neteisėti.

Antstolė D. M. 2016 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu skolininko skundą atsisakė patenkinti ir jį, kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0100/12/00010 ir Nr. 0100/12/00672, persiuntė Prienų rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad iki šio laiko į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta skolininkui A. M. priklausančių areštuotų lėšų iš Kybartų pataisos namuose esančios sąskaitos. A. M. skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis reiškia savo reikalavimą, o jos veiksmai areštuojant skolininko lėšas sąskaitoje atlikti teisėtai. Taip pat skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje numatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio veiksmai ir jo įgalinimai vykdymo procese reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veiksmas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės D. M. kontoroje pagal Prienų rajono apylinkės teismo išduotą ir pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-780-878/2011 nuo 2012 m. sausio 5 d. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/12/00010 ir vykdomas 1448,10 Eur baudos ir 54,64 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas iš A. M.. Taip pat antstolės D. M. kontoroje pagal Prienų rajono apylinkės teismo išduotą ir pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1-97-644/2012 nuo 2012 m. balandžio 2 d. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/12/00672 ir vykdomas 72,41 Eur baudos ir 25,18 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas iš A. M.. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, 2015 m. balandžio 28 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/15/00010 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 1448,10 Eur skolos ir 54,64 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1502,74 Eur ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat 2015 m. balandžio 28 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00672 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 72,41 Eur skolos ir 25,18 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 97,59 Eur ir taip pat nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Šių patvarkymo kopijos 2015 m. balandžio 28 d. išsiųstos skolininkui A. M. į Kybartų pataisos namus. Skolininkas A. M. prašo panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi antstolio veiksmai nurašyti ar nuskaičiuoti iš nuteistojo pinigines lėšas, kurios viršija Lietuvos Respublikoje nustatyto MMA dydį yra neteisėti.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.8¹, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taigi, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į visas banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738, 739 straipsniai. Nurodytais ir vykdomosiose bylose pateiktais duomenimis, iš A. M. areštuotos sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą lėšų apskritai nebuvo pervesta, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų buvusios CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje banko sąskaitoje piniginės lėšos būtų prilygintos CPK 739 straipsnyje nurodytoms pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas, darytina išvada, kad antstolė D. M. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Be to, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų dėl antstolės neteisėtai padarytų išskaitų, viršijančių nustatytą MMA dydį, antstolės veiksmai, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais ir teisėtais.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą; skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo; jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis; antstolis priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu; antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. A. M. apie antstolės priimtus patvarkymus areštuoti jo lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, sužinojo 2015 m. balandžio 28 d. jam ir įkalinimo įstaigai išsiųstais dokumentais, o skundą dėl antstolės veiksmų pateikė tik 2016 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo skundžiamų patvarkymų priėmimo dienos, pareiškėjas atskiro prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo nepareiškė, termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus skundo padavimo terminui bei pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų, nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, terminui (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

Atmesti A. M. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė