Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu nuo liepos mėn. registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1) 1995-02-15 pagal BK 16 str. 2 d. ir 104 str.; 2) 2001-04-13 pagal BK 272 str. 2 d., 225 str. 3 d., 271 str. 2 d., 206 str.; 3) 2006-05-10 pagal BK 281 str. 4 d.; 4) 2007-08-06 pagal BK 290 str.; 5) 2008-06-19 pagal BK 138 str. 1 d.; 6) 2010-06-04 pagal BK 178 str. 2 d.; 7) 2014-02-04 pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. l/at. pataisos namuose, bausmę atlikęs, paleistas 2014-09-04, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui), BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimu dukrai - mažamečiam asmeniui), BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 7 d. apie 11.00 val., S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. L. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą sukėlė šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą, grasino sugyventinę nužudyti, tai yra: plūsdamas necenzūriniais žodžiais tyčią vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei - sugyventinei J. P. į kairę kaklo pusę, paėmęs ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nudurti, o nusivedęs į gyvenamąjį namą, kur, grasindamas papjauti, spyrė vieną kartą J. P. į kairį šoną, smeigė peilį į grindis, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2015 m. birželio 7 d. apie 11.20 val., S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. L. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia vieną kartą laidu sudavė savo šeimos narei - mažametei dukrai O. P., gim. (duomenys neskelbtini), per dešinę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. L. kaltu pagal abu epizodus prisipažino visiškai. Parodė, kad būdamas girtas, kilus konfliktui su sugyventine J. P., vieną kartą delnu sudavė jai per kaklą, iš lauko virtuvės paėmęs peilį ir sakydamas, kad papjaus, nusivedė ją į kambarį, kur laidydamas peilį galėjo grasinti papjauti, galėjo įspirti J. P., nes dėl girtumo ne viską prisimena. Konfliktas kilo dėl netvarkos namuose. Pripažįsta, kad metė peilį ir jis įsmigo į grindis. Suvokia, kad J. P. galėjo išsigąsti. Su J. P. gyvena apie 11 metų, ji žino, kad jis buvo teistas už pasikėsinimą nužudyti, buvo teistas ir už sugyventinės sumušimą. Pripažįsta, kad išgėręs būna piktas. Pripažįsta, kad vėliau, galimai kaltinime nurodytu laiku, supykęs, kad kieme mėtėsi vaikų dviračiai, o dukra nenorėjo susitvarkyti, mobilaus ryšio telefono pakrovėjo laidu vieną kartą sudavė savo mažametei dukrai O. P., galėjo pataikyti per koją. Suvokia, kad jo smurtiniai veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiosioms skausmą. O. P. nėra įregistruota kaip jo dukra, bet ji yra jo dukra. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. P. (b. l. 13-14, 15-17) nurodė, kad 2015-06-07 apie 11.00 val., girtas sugyventinis S. L. pradėjo priekaištauti dėl netvarkos. Jai būnant lauko virtuvėje vieną kartą delnu sudavė jai per kaklą, paėmęs iš stalčiaus peilį ir laikydamas rankoje sakė, kad nudurs, jei nesusitvarkys kambarių, grasindamas nudurti liepė eiti į kambarį. Būnant kambaryje, laikydamas peilį spyrė vieną kartą jai į kairį šoną ir smeigė peilį į grindis. Dėl smūgių sudavimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apie 11.20 val., jos mažametė dukra pasakė, kad tėvas S. L. jai vieną kartą mobilaus ryšio telefono pakrovėjo laidu sudavė per dešinę koją. Ant kojos matėsi paraudimas, mergaitė buvo išsigandusi, akys buvo pilnos akys, skundėsi, kad jai suduotoje vietoje skauda koją. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, ieškinio nereiškia. Nesutinka, kad mažametė dukra ir kiti jos mažamečiai vaikai būtų apklausiami. Įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis ją sumuša ne pirmą kartą. Ji buvo išsigandusi. Žinojo, už ką praeityje jos sugyventinis buvo teistas. Išgėręs jis tampa agresyvus.

Parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu S. L. (b. l. 49-54) parodė vietas, kur ir su kuo sudavė J. P. ir O. P., pateikė tyrimui peilį ir mobilaus ryšio telefono pakrovėjo laidą, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir yra saugomi prie bylos (b. l. 55-57, 58-59).

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų (b. l. 32) matyti, kad 2015-06-07 S. L. buvo nustatytas 2,98 promilių girtumas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015 m. birželio 7 d. apie 11.00 val., S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. L. priklausančioje lauko virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą sukėlė šeimos nariui – sugyventinei fizinį skausmą, grasino sugyventinę nužudyti, tai yra: plūsdamas necenzūriniais žodžiais tyčią vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei - sugyventinei J. P. į kairę kaklo pusę, paėmęs ir laikydamas rankoje peilį grasino ją nudurti, o nusivedęs į gyvenamąjį namą, kur, grasindamas papjauti, spyrė vieną kartą J. P. į kairį šoną, smeigė peilį į grindis, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2015 m. birželio 7 d. apie 11.20 val., S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. L. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia vieną kartą laidu sudavė savo šeimos narei - mažametei dukrai O. P., gim. (duomenys neskelbtini), per dešinę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“, o 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nustatyta, kad S. L., aplinkybėse nurodytu laiku tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiosioms sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės J. P. ir mažametės – O. P. atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios J. P. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis smurtavo jos ir mažametės dukros atžvilgiu, sukėlė fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir paties kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu duoti parodymai. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnėms nukentėjusiosioms bus sukeltas fizinis skausmas ir šių pasekmių norėjo, todėl S. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją jau buvo naudojęs fizinį smurtą, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, ko neneigė ir pats kaltinamasis, į kaltinamojo ankstesnius teistumus, apie kuriuos nukentėjusioji žinojo, tai yra teistumus, susijusius su kaltinamojo agresyviu ir smurtiniu elgesiu, tame tarpe pasikėsinimu nužudyti, daro išvadą, kad nukentėjusioji J. P. turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji jaustų nerimą, kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei ir jo vaikų, kaip tvirtina kaltinamasis - motinai, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės bei turto, ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu, kuriuos padarė būdamas neblaivus, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Teismo neįtikino kaltinamojo aiškinimas, kad jis ne viską prisimena dėl buvusio neblaivumo. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, pakankamai išsamūs parodymai ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu prieš nukentėjusiąją – sugyventinę - padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., teismas mano, kad tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji paminėtų nusikaltimų sutaptis. Nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 3 d., prieš kitą nukentėjusįjį - mažametį vaiką, padarytas praėjus tam tikram laikui, lyginant su prieš tai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - padarytas skirtingu savarankišku veiksmu, o ne viena veika tuo pačiu metu turint vieningą tyčią, todėl šią veiką su prieš tai paminėtomis kaltinamojo nusikalstamomis veikomis sieja realioji nusikaltimų sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnius moterį ir mažametį vaiką; į kaltininko asmenybę – praeityje jau buvo teistas 7 kartus, tame tarpe paskutinį kartą už sugyventinės sumušimą ir sužalojimą, teistumas neišnykęs, 2014-09-04 paleistas iš įkalinimo įstaigos, praeityje teistas ir už kitus nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu, administracinėmis nuobaudomis baustas taip pat už agresyvų elgesį, girtavimą, seniūnijos charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, ko pasėkoje tampantis neprognozuojamo agresyvaus elgesio, nedirba, tvirtina, kad nuo liepos mėn. jau yra registruotas darbo biržoje; tačiau pripažino savo kaltę, taip kaip sugeba – išreiškė savo gailėjimąsi, ką teismas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo sukeltos sunkios pasekmės.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas aštuntą kartą teisiamam ir neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50, 56 str.), bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-06-07 iki 2015-06-09 (BK 66 str.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Skiriamų bausmių dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo prisipažinimą, nepriklausomai nuo to, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str.), nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytų galimų skirti laisvės atėmimo bausmių vidurkis (BK 54 str. 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-06-07 iki 2015-06-09 (b. l. 35, 36). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Peilis ir mobiliojo ryšio telefono laidas, saugomi Kėdainių r. PK (2015-06-11 kvitas Nr. 0042203, b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,63 Eur, neviršija 3 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (metų) ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-07 iki 2015-06-09 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius panaikinti.

Daiktinius įrodymus – peilį ir mobiliojo ryšio telefono laidą, saugomus Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.