Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4629-769/2015 pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, išieškotojui V. Ž. dėl antstolės veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. K. ir A. K. 2015-03-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės neveikimo, prašydami antstolės veiksmus, nenagrinėjant pareiškėjų 2015-02-03 skundo dėl 2015-02-04 patvarkymo Nr. S-15003369 panaikinimo bei nepateikiant pareiškėjai R. K. ir A. K. jo vardu registruoto turto arešto akto, pripažinti neteisėtais dėl neveikimo bei įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036 pateikti pareiškėjams 2015-02-03 turto arešto aktą Nr. S-15003360. Nurodė, kad dėl 2015-02-04 antstolės priimto patvarkymo Nr. S-15003369 dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036, 2015-02-13 pateikė skundą kartu su prašymu dėl 2015-02-03 turto arešto akto įteikimo pareiškėjams, tačiau antstolė šio skundo neišnagrinėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjai kreipėsi į teismą (2-3 b.l.).

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės neteisėtų veiksmų dėl neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036 palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad dėl pareiškėjų skundo 2015-02-20 priėmė patvarkymą, kuriuo skundą tenkino visiškai. Pažymėjo, kad šis patvarkymas pareiškėjams išsiųstas 2015-02-21, o pareiškėjai R. K. pasirašytinai įteiktas 2015-03-05. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bei LR CPK 510 straipsnio nuostatas, neturėjo pareigos perduoti pareiškėjų skundo nagrinėti teismui (11-13 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-27 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2015-03-06 teisme buvo priimtas pareiškėjų skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036, nežinant apie tai, jog pareiškėjų 2015-02-12 skundas buvo išnagrinėtas jį tenkinant. Iš pateiktų antstolės atsiliepimo priedų teismas nustatė, kad 2015-02-20 patvarkymu Nr. S-15005437 antstolė panaikino 2015-02-03 turto arešto aktą Nr. S-15003360 ir 2015-02-04 patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-15003369, 2015-02-20 patvarkymas buvo išsiųstas ir pasirašytinai įteiktas pareiškėjai R. K. 2015-03-05. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas vertino, kad antstolei patenkinus 2015-02-12 pareiškėjų skundą, ginčo tarp antstolės ir pareiškėjų neliko. Atsižvelgiant į tai, kad neliko skundo faktinio pagrindo, teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą nutraukti LR CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjai R. K. ir A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 594 straipsnio nuostatas, numatančias, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Nagrinėjamu atveju 2015-03-05 pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl neteisėtų antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų dėl neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036, kuriame nurodė, jog antstolė pažeidė LR CPK 675 straipsnyje reglamentuotą skolininko turto arešto tvarką bei pažeidė turto arešto akto turiniui keliamus reikalavimus bei LR CPK 679 straipsnyje numatytą turto arešte akto įteikimo tvarką. Nors antstolė tenkino pareiškėjų skundą, tačiau savo veiksmų neteisėtais nepripažino, t.y. tik panaikino pareiškėjo A. K. vardu registruoto turto areštą ir pripažino, jog skolininkės R. K. dalis bendrojoje nuosavybėje yra nustatyta. Būtent dėl to, jog antstolė tenkino ne visus pareiškėjų reikalavimus, pareiškėjai 2015-03-05 teismui pateikto skundo dėl antstolės neveikimo neatsiėmė, tačiau teismas šio reikalavimo neišnagrinėjo.

Nagrinėjant pareiškėjų skundą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik suinteresuoto asmens pateiktu atsiliepimu, tačiau nesivadovavo vykdomosios bylos Nr. 0005/13/01036 medžiaga, nors pareiškėjai prašė šią bylą iš antstolės išreikalauti. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas galėjo spręsti ir pasisakyti dėl A. K. turto arešto akto teisėtumo be turto arešto akto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Tačiau nei antstolė, nei teismas nepasisakė dėl to ar galėjo antstolė areštuoti ne skolininko ir byloje nedalyvavusio asmens turtą be spręsti ar antstolės veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kaip to reikalavo pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju teismas neištyręs nurodytų aplinkybių visiškai formaliais pagrindais nutraukė civilinę bylą, tokiu būdu pažeisdamas kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas tuo pagrindu, kad antstolei tenkinus pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, nebeliko skundo faktinio pagrindo, pagrįstumo.

LR CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per LR CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (LR CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2015-02-13 pareiškėjai R. K. ir A. K. antstolei Brigitai Tamkevičienei pateikė skundą prašydami antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais, t.y. panaikinti 2015-02-04 patvarkymą Nr. S-15003369 vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036 dėl skolininko turto dalies nustatymo; pripažinti, jog skolininkės R. K. turto dalis bendrojoje nuosavybėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3451-676/2013; panaikinti 2015-02-03 turto arešto aktą Nr. S-15003360; panaikinti A. K. vardu registruoto turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą; panaikinti A. K. vardu registruotų transporto priemonių MB 409, valstybinies Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB 814, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (7-9 b.l.). 2015-03-05 pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės neveikimo, teigdami, jog antstolė jų skundo per LR CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą neišnagrinėjo (2-3 b.l.).

Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės pateiktų duomenų matyti, kad 2015-02-20 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-15005437, kuriuo pareiškėjų R. K. ir A. K. 2015-02-12 skundą tenkino – panaikino 2015-02-03 turto arešto aktą Nr. S-15003360, panaikino 2015-02-04 patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-15003369, pripažino, kad skolininkei R. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtame patvarkyme antstolė pažymėjo, kad nėra areštavusi 1/2 dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios skolininkės sutuoktiniui A. K. (14-16 b.l.). Patvarkymas skolininkei R. K. bei jos sutuoktiniui A. K. išsiųstas 2015-02-23 (17-18 b.l.). Skolininkei įteiktas 2015-03-05 (18 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į LR CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas, neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad antstolei tenkinus pareiškėjų skundą, pirmosios instancijos teismas nepaisant šios aplinkybės, vis tiek privalėjo nagrinėti pareiškėjų skundą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, jog antstolė pareiškėjų skundą išnagrinėjo per LR CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą. Priimtu patvarkymu dėl skundo tenkinimo, antstolė tenkino visus pareiškėjų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė tenkinusi pareiškėjų pateiktą skundą neturėjo pagrindo skundo kartu su vykdomąją bylą perduoti nagrinėti teismui. Atitinkamai antstolei, nepažeidžiant LR CPK 510 straipsnio nuostatų išsprendus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl antstolės neveikimo LR CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentą, kad antstolė 2015-02-20 patvarkyme tiesiogiai nepripažino, jog atliko neteisėtus veiksmus, todėl jų skundas liko neišspręstas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad faktas, jog antstolė tenkino pareiškėjų skundą visa apimtimi patvirtina, jog pareiškėjų skundas iš esmės buvo išspręstas, o antstolės patvarkyme nurodytų motyvų formuluotė nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad antstolė tenkino ne visus pareiškėjų nurodytus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti jų pateiktą skundą, net ir po paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kad antstolė visa apimtimi jų skundą išsprendė ir jį tenkino, įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė LR CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, kuris numato, jog teismas nutraukia bylą kitais LR CPK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolei patenkinus pareiškėjų skundą, neliko skundo faktinio pagrindo, t.y. nebeliko prasmės toliau nagrinėti pareiškėjų skundo dėl antstolės neveikimo, tačiau LR CPK 293 straipsnio 9 punkto nuostatas konkrečiu atveju taikė netinkamai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad civilinė byla pagal 2015-03-05 pareiškėjų skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės neteisėtų veiksmų dėl neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/01036, jau buvo iškelta (2 b.l.), todėl nustačius, jog bylos nagrinėjimo metu nebeliko skundo dalyko, civilinė byla turėjo būti nutraukta LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši procesinės teisės normos taikymo klaida, pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai išsprendus bylą, nesudaro pagrindo dėl šios priežasties panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai nutraukė civilinę bylą Nr. 2-4629-769/2015, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nurodytas civilinės bylos nutraukimo pagrindas tikslintinas, pažymint, kad civilinė byla nutrauktina LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėjas A. K. 2016-02-02 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-27 nutarties (100,00 Eur) bei 2015-04-13 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2015-03-27 nutarties (100,00 Eur) parengimą.

Pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (LR CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą, bei vadovaujantis LR CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pareiškėjui A. K. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.