- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 1-75-245/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 61-1-00013-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- R. C., V. R.
- Advokatai
- Albina Cirulienė, Vilius Mulevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiajai A. B., kaltinamajam R. C. ir jo gynėjui advokatui Albinai Cirulienei, kaltinamajam V. R. ir jo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavoje, teistas:
1) 2003-12-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 30 parų arešto bausme, taikant LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą 6 mėn.
2) 2004-06-08 pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. vadovaujantis BK 65 str., 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2003-12-08 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų.
3) 2005-04-26 pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 294 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str., šios bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2004-06-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.
4) 2007-08-23 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn. 2008-03-06 nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
5) 2009-05-22 pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.
6) 2009-07-23 pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 16 metų, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. 2009-12-17 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 2009-05-22 nuosprendžiu paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2009-07-23 nuosprendžiu paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 16 metų. Šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 302 str. 1 d.
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jonavoje, deklaruota gyvenamoji vieta P. V. 8-25, Jonava, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji R. C. ir V. R. 2009 m. sausio 4 d. apie 4.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, išankstinio susitarimo pagrindu dėl savanaudiškų paskatų, tai yra, turėdami tikslą užvaldyti V. B. turtą, ties namu, esančiu Janonio g. 4, Jonavoje, užpuolė V. B., kuriam R. C. tyčia vieną kartą spyrė į nugarą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo pat metu V. R. tyčia smogė bandančiam atsistoti nukentėjusiajam 7 smūgius peiliu į krūtinę, kairį žastą, nugarą, o nukentėjusiajam V. B. atsistojus, toliau tęsdami nusikalstamus veiksmus, tai yra, R. C. tyčia kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajam V. B. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, tuo pat metu V. R. tyčia spyrė gulinčiam nukentėjusiajam vieną kartą į galvą ir pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą - piniginę 40 Lt vertės.
Kaltinamųjų R. C. ir V. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamasis V. R. 2009 m. sausio 4 d. apie 4.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, prie namo, esančio Janonio gatvės Nr. 4, Jonavoje, V. B. apiplėšimo metu, išeidamas už susitarimo ribų, tyčia smogė bandančiam atsistoti nukentėjusiajam 7 smūgius peiliu į krūtinę, kairį žastą, nugarą, kuo padarė nukentėjusiajam V. B. durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešiniame priekiniame, šoniniame ir nugariniame (nugaroje) paviršiuose bei kairiame žaste, nuo kurių išsivysčius ūmiam nukraujavimui, hipovoleminiam šokui, progresuojančio ūmaus kvėpavimo nepakankamumui bei išsivysčiusio diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromo fone V. B. 2009-01-04 11.50 val. VŠĮ Jonavos ligoninėje mirė, tuo dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. B..
Kaltinamojo V. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p.
Kaltinamasis R. C. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su V. R. ir kitais asmenimis girtavo, o pritrūkus pinigų alkoholiui sugalvojo parduoti savo telefoną mieste. Išeinant į miestą matė kaip V. R. pasiėmė peilį. Mieste prie „Iki“ parduotuvės pamatė V. B. ir pasiūlė V. R. jį apiplėšti, tačiau žmogžudystės neplanavo. Jis V. B. spyrė iš kojos į nugarą, o šiam nukritus, priėjo V. R. ir trenkė keletą smūgių. Peilio jis nematė. Nueidinėjant link stoties V. B. atsistojo. Tuomet jie vėl sugrįžo prie jo, norėjo apžiūrėti kišenes. Tada jis vėl pirmas trenkė V. B. į veidą, po ko šis nugriuvo. Jis pagrobė piniginę. V. B. buvo be sąmonės, nejudėjo, iš gerklės sklido garsas, tuomet V. R. pastarąjį ir apkapstė sniegu, tačiau nežino, kodėl. Po to jie nuėjo pas V. R. mamą permiegoti. Jiems reikėjo pinigų alkoholiui. V. R. kitą dieną papasakojo apie peilį ir kad subadė V. B., apie tai sužinojo ir iš laikraščio. Negalvojo, kad jis gali mirti ar sušalti be sąmonės naktį gulėdamas sniege. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jis nukentėjusiojo nenužudė ir nesikėsino to padaryti.
Analogiškus parodymus kaltinamasis R. C. davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl pripažintina, kad jo parodymai nuoseklūs (t. 2, b.l. 64-69, 73-82, 83-84, 85-86, 89).
Motyvuojamoji dalis
Šiuos kaltinamojo R. C. parodymus patvirtina 2009-02-09 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, iš kurio nustatyta, kad R. C. parodė kurioje vietoje būdamas pastebėjo einantį vyrą, kuria kryptimi nuėjo vyras, parodė Janonio gatvę, kur perėjęs pėsčiųjų perėją, nuėjo vyras, parodė vietą kelio viduryje, kur jis vieną kartą spyrė tam vyrui į nugaros sritį, kaip po jo spyrio vyras nugriuvo ant pilvo, po to atsivertė ant nugaros ir gynėsi gulėdamas nuo jo ir V. R., parodė, kaip po to tas vyras atsistojo, šiek tiek paėjo link dešinio kelkraščio, kur jie susikibo, o tuo metu, kaip jis suprato, V. R. sudavinėjo smūgius kumščiu vyrui, po to parodė, kad palikę vyrą ėjo link autobusų stoties, jog paėję iki Janonio g. 10 namo jis su V. R. apsisukę sugrįžo prie to vyro, norėdami patikrinti, ką jis turi, parodė, kaip jis priėjęs prie vyro trenkė į veido dešinę pusę, nuo ko vyras nugriuvo ant nugaros, o tuo metu prie gulinčio vyro pribėgo V. R. ir vieną kartą spyrė į dešinę galvos pusę, parodė, kad tada jis pradėjo apžiūrinėti gulinčio vyro kišenes, V. R. pavertė vyrą ant dešinio šono ir jis (R. C.) kairėje kelnių kišenėje rado piniginę (t. 2, b.l. 90-98).
Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su R. C. pas R. M. girtavo, o pritrūkus pinigų alkoholiui pasiūlė R. C. eiti iki tėvų pasiskolinti pinigų. Kadangi trūko pinigų, turėjo tikslą apiplėšti (t. 3, b.l. 74-77). Iš esmės analogiškus parodymus dėl įvykio aplinkybių jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau skyrėsi jo parodymai, dėl išankstinio sumanymo, dar kilusio bute, ką nors išėjus į miestą apiplėšti.
Nors jis ir pasitikėjo savo jėgomis, išeinant į miestą pasiėmė peilį, kad nereikėtų naudoti savo jėgų. Mieste prie Vilniaus gatvės pamatė einantį V. B., iš kurio svirduliuojančios eisenos suprato esantį neblaivų. Kadangi reikėjo pinigų, nusprendė jį užpulti. Jis iš dešinės kišenės išsitraukė peilį, tačiau dėl jo su R. C. nesitarė. Išsitraukiant peilį R. C. buvo jam iš kairės, stovėjo. R. C. pribėgęs spyrė V. B., tada pribėgęs jis pastarajam iškart dūrė kelis kartus peiliu. Visus septynis smūgius peiliu atliko jis. Nežino ar R. C. matė kaip jis dūrė peiliu, nes viskas vyko labai greitai. Po to jie nuo V. B. nueidinėjo, tačiau R. C. pasiūlė sugrįžti. R. C. stovinčiam V. B. vėl pirmas sudavė smūgį, o po to sekusio jo (V. R.) spyrio į galvą pastarasis prarado sąmonę. V. B. paliko gulėti sniege, nesitikėjo, kad jis mirs, apie tai negalvojo. Kad jį užkasė sniegu, neatsimena. Visus padarytus sužalojimus pripažįsta. Dėl civilinio ieškinio nesutinka, kadangi per didelė suma.
Analogiškus parodymus kaltinamasis V. R. davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo teisme. Iš 2009-01-30 apklausos protokolo, kuomet ikiteisminio tyrimo metu V. R. buvo apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme, nustatyta, kad jis parodė, jog gėrė Rajos bute, o pritrūkus alkoholiui, sugalvojo eiti pas tėvus. Išeinant iš buto pasiėmė peilį. Einant mieste pamatė vyrą, kuriam R. C. spyrė į nugarą, nuo ko vyras nugriuvo. Vyras gulėdamas pradėjo gintis, mosikuoti rankomis kojomis, tada R. C. priėjęs prie galvos pradėjo daužyti, sudavė apie penkis smūgius kumščiu į galvą. Tuomet jis (V. R.) išsitraukęs peilį pradėjo vyrą badyti, sudavė apie penkis smūgius peiliu į pilvo sritį ir iškart R. C. pasiūlė bėgti. Kiek pabėgus R. C. pasakė, kad vyras turi kažką turėti ir jie sugrįžo atgal. Vyras jau buvo atsistojęs į boksininko pozą ir pasiruošęs gintis, tačiau R. C. jam sudavė į galvą ir šis nukrito. Tada ir jis pribėgęs spyrė vyrui į galvą, po ko jis užmigo. Jie pakraustė vyrą, jis dar apkasė jo galvą sniegu ir pabėgo. Peilį išmetė. Kiek pabėgę apsižiūrėjo, kad pinigų nėra, vien tik dokumentai. Kadangi trūko pinigų, turėjo tikslą apiplėšti (t. 3, b.l. 74-77). Iš esmės analogiškus parodymus dėl įvykio aplinkybių jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau skyrėsi jo parodymai, dėl išankstinio sumanymo, dar kilusio bute, ką nors išėjus į miestą apiplėšti (t. 3, b.l. 69-72, 78-79).
Šiuos kaltinamojo V. R. parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina 2009-02-02 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, iš kurio nustatyta, kad V. R. parodė Janonio gatvę, į kurią pasuko vyras, parodė, kad vyrui einant važiuojamąja kelio dalimi R. C. pasivijęs spyrė jam į nugarą, parodė kaip nuo R. C. spyrio vyras nugriuvo ant pilvo ir staigiai atsivertęs ant nugaros pradėjo gintis rankomis ir kojomis, parodė, kad tuomet R. C. gulinčiam vyrui kumščiais daužė į galvos sritį, o tuo pat metu prie gulinčio vyro priėjęs jis pradėjo badyti vyrą kažkur į pilvo sritį, parodė, kad dūrė apie penkis kartus, o gal ir daugiau, parodė, kad po to tą vyrą paliko gulėti ir su R. C. nuėjo link autobusų stoties iki Janonio g. 10 namo, tuomet, R. C. pasiūlius, apsisuko ir sugrįžo prie to vyro norėdami patikrinti ką jis turi, parodė, kad sugrįžus vyras jau stovėjo ir jam R. C. trenkė į galvos sritį, vyras nugriuvo ant nugaros, tuomet jis pribėgo prie vyro ir vieną kartą stipriai spyrė į dešinę galvos pusę, parodė, kad pas gulintį vyrą R. C. rado piniginę, po to jie nuėjo link autobusų stoties, parodė vietą, kur jis sniegu nusivalė kruvinas rankas, kur jis išmetė peilį, nepamena, tik paaiškino, kad netoli įvykio vietos (t. 3, b.l. 83-90).
Prokurorui teisiamajame posėdyje pareiškus naują kaltinimą, kaltinamasis V. R. iš esmės pasiliko prie savo ankstesnių parodymų, tačiau neigė, kad plėšime jis nedalyvavęs, nes jis nieko iš nukentėjusiojo neėmęs ir neieškojęs, ir nepadėjęs R. C. pagrobti svetimo turto. Jis prisijungęs prie R. C. veiksmų, nes nežinojęs, ką daro. Kodėl jis užpuolė B. ir subadė peiliu, nežino, nes nesuvokęs, ką daro dėl to, kad buvo neblaivus.
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad V. B. buvo jos vyras, sutardavo, jie kartu augino dukrą, abudu dirbo. Vyras kartais išgerdavo, vėliau grįždavo namo, be tai nebūdavo sistemingai. Jis buvo šeimos galva, išlaikydavo šeimą. Vyras dirbo vairuotoju, uždirbdavo 1500 Lt per mėnesį. jo atlyginimas buvo ženkli parama šeimai. Dabar gyventi sunku, dukra studentė. Po vyro nužudymo patyrė didelius išgyvenimus, net tapo invalidė, prarado 50 % darbingumo, ilgai nedirbo. Neturtinę žalą vertina 200 000 litų. Turtinę žalą sudaro: 3455, 50 Lt laidotuvių išlaidos, 3150 Lt išlaidos paminklui. Iš turtinės žalos jau išskaičiavo 1040 Lt valstybės kompensaciją.
Liudytoja R. M. parodė, kad R. C. ir V. R., būdami išgėrę, atėjo pas S. K., kuri gyvena jos bute. Neatsimena, koks tai buvo paros laikas, kaip ilgai jie buvo, kada ir kodėl jie išėjo. Ji nepamena, kad R. C. būtų pasiėmęs iš jos peilį, nes buvo išgėrusi. Nepamenu, kad R. C. ir V. R. būtų minėję, jog eina parduoti telefoną.
Liudytoja K. T. parodė, kad dirba bendrovėje „Jonavos autobusai“ budinčia dispečere. 04:30 val. ją atveža budintis. Tą kartą važiuojant Janonio gatve, pastebėjo žmogaus kojas ant važiuojamosios kelio dalies. Kita žmogaus kūno dalis buvo apkasta sniegu. Apie tai pranešė policijai.
Liudytojas V. D. (V. D.) parodė, kad 2009-01-04 apie 04:30 važiavo su budinčiu autobusu. Prie autobusų stoties pamatė žmogaus kojas ant gatvės. Iškvietė policiją, tačiau ją kažkas jau buvo iškvietęs. Kai pastatęs autobusą priėjo prie to žmogaus, šis kvėpavo. Policija jau taip pat buvo. Vyras buvo apmėtytas sniegu, striukė atsegta.
Liudytojas A. A. parodė, kad V. B. mirties išvakarės jie kartu garaže išgėrė. Po to nuvažiavo pas Č. B., pas kurį išgėrė viena butelį degtinės. Išgėrę degtinę, apie 20:00 ar tai 21:00 val. kartu su V. B. nuėjo namo, prie namų, Chemikų g. 86, išsiskyrė. Jo ir V. B. namai vienas šalia kito. B. nesigyrė kiek tūrįs pinigų, tačiau parduotuvėje matė, kad nedaug. Dokumentus turėjo piniginėje.
Liudytojas Č. B. parodė, kad 2009-01-03 V. B. su A. A. atėjo į svečius, atsinešė butelį, kurį kartu išgėrė. Tuomet apie 20:00 val. jie išėjo. V. B. kalbėjosi su kažkokia moterimi telefonu, sakė jai, kad ateis. Kur jis išėjo, nepamena. V. B. buvo ramus, nepiktybinis.
Liudytoja A. S. parodė, kad 2009-01-03 paskambino V. B., ir pasakė, kad užeis. Ji buvo pas R. P., šventė gimtadienį, ten atėjo ir V. B.. Jis buvo išgėręs, bet laikėsi normaliai. Iš R. P. ji ir V. B. 22.00 val. išėjo pas M. Š., kur ji liko, o V. B. apie 24:00 val. išėjo. Kur jis išeina nesakė. Pinigų neturėjo.
Liudytoja I. C. parodė, kad yra kaltinamojo R. C. žmona. 2009 sausio pradžioje, paryčiais, atėjo R. C. ir V. R.. Buvo išgėrę. Jie atsinešė kažkokio vyriškio dokumentus, tačiau neaiškino, iš kur juos gavo. Ji plovė R. C. rūbus, nes ant kelnių buvo kraujo. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs.
Iš 2009-01-05 lavono parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad A. B. atpažino savo vyro V. B. lavoną (t 1., b.l. 29).
Iš 2009-01-04 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą J. Janonio gatvėje tarp 2 ir 4 namų, Jonavoje, rasta vieta su ištryptu sniegu ant šaligatvio, ant sniego paviršiaus matosi apvalios formos duobė, panaši į vietą, kur galimai gulėjo žmogus. Apžiūros metu pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui bei dėmių, panašių į kraują, nerasta, apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b.l. 5-9).
Iš 2009-02-02 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad papildomai apžiūrėjus įvykio vietą nusikaltimo įrankis – peilis nerastas (t. 1, b.l. 10-12).
Iš Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 18/09 (02) matyti, kad V. B. mirtis konstatuota Jonavos ligoninėje 2009-01-04 11:50 val. V. B. mirė nuo durtinių - pjautinių krūtinės ląstos ir kairio žasto žaizdų išsivysčius ūmiam nukraujavimui, hipovoleminiam šokui, progresuojančio ūmaus kvėpavimo nepakankamumo bei išsivysčiusio diseminuotos intravazinės koaguliacijos sindromo fone. Mirtis ištiko nuo patirtų durtinių - pjautinių žaizdų visumos. V. B. kūne nustatytos septynios durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešiniame priekiniame, šoniniame ir nugariniame (nugaroje) paviršiuose bei kairiame žaste. Taip pat nustatyti ir minkštųjų audinių sumušimai su kraujosruvomis apatiniuose audiniuose dešiniame smilkinyje, lūpoje, kairėje plaštakoje. Šie minkštųjų audinių sumušimai padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktų 3 smūgiais ir tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Visi kūne konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiką (daugiausia minutėmis skaičiuojamą) laiką ir apie valandos bėgyje iki patenkant pas medikus. Durtinės pjautinės žaizdos kūne padarytos 8 poveikiais (nes žaizda Nr. 1 padaryta 2 poveikiais); minkštųjų audinių sumušimai galvoje ir kairėje plaštakoje trimis smūgiais. Durtinės pjautinės žaizdos padarytos plokščiu, duriančiu pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu. Tyrimui pateiktos žaizdos nėra tinkamos konkretaus žalojusio įrankio nustatymui ( 1t. , b.l. 19-28).
Iš šios išvados taip pat nustatyta, kad prieš mirtį V. B. buvo gausiai vartojęs alkoholį. Mirusiojo kraujyje (po gausios infuzoterapijos bei septynias valandas trūkusio gydymo ligoninėje) rasta 1,83 %, šlapime - 1,56 % etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumo laipsniu. Tikėtina, jog traumos metu alkoholio koncentracija kraujyje buvo žymiai didesnė (t. 1, b.l. 19-28).
Iš Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 79/09(01) R 856/08 matyti, kad ant V. R. dešinio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Kam priklauso pasakyti negalima, nes DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta ( 1 t., b.l. 90-95).
Iš Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK-U 12/09(01) matyti, kad nėra galimybės nustatyti ar tyrimui pateiktose V. B. odos išpjovose esantys sužalojimai buvo padaryti vienu ar keliais įrankiais (t. 1, b.l. 9-105).
Iš 2009-01-27 poėmio protokolo matyti, kad buvo paimta AB “SEB banko” bankomato, esančio Basanavičiaus g. 22, Jonavoje filmuota medžiaga nuo 2009-01-04 00:00 val. iki 2009 m. sausio 4 d. 07:00 val. (t. 2, b.l. 33). Į kompaktinę plokštelę (CD) įrašyta filmuota medžiaga buvo apžiūrėta 2009-06-09 apžiūros protokolu, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų negauta (t. 2, b.l. 34-35).
Iš 2009-01-05 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta vaizdajuostė su filmuota medžiaga (t. 2, b.l. 39). Iš šio vaizdo įrašo buvo atspausdintos fotonuotraukos (t. 2 b.l. 41-45).
Iš 2009-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VŠĮ „Jonavos ligoninė“ slaugytoja pateikė nenustatyto asmens drabužius: kelnes, batus, kojines, striukę, megztinį, 2 marškinėlius, daiktus: telefoną Nokia 3310, raktus, pinigus (t. 1, b.l. 39, 60). Šie daiktai apžiūrėti 2009-01-14, 2009-03-18 ir 2009-06-04 apžiūros protokolais (t. 1, b.l. 40-43, 45-49, 51-59, 64).
Iš 2009-06-04 apžiūros protokolu apžiūrėjus 2009-01-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotus perduotus V. B. rūbus, matyti, kad ant juodos spalvos odinės striukės matosi mechaniniai pažeidimai; ant pilkos spalvos megztinio matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują; ant baltos spalvos berankovių marškinėlių matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują; ant pilkos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują (t. 1, b.l. 51-59).
Po apžiūros pagal pakvitavimą daiktai: raktai, pinigai grąžinti A. B. (t. 1, b.l. 44). 2009-03-18 apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ (t. 1, b.l. 45-49), kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas A. B. (t. 1, b.l. 50).
Iš 2009-01-29 daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. R. pateikė striukę, batus (t. 3, b.l. 92).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji R. C. ir V. R. 2009 m. sausio 4 d. apie 4.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, išankstinio susitarimo pagrindu dėl savanaudiškų paskatų, tai yra, turėdami tikslą užvaldyti V. B. turtą, ties namu, esančiu Janonio g. 4, Jonavoje, užpuolė V. B., kurio atžvilgiu R. C. ir V. R. tyčia panaudojo fizinį smurtą, V. R. panaudojo peilį ir taip pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs šaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas siekiant pagrobti jo turtą, plėšimo metu nukentėjusiajam buvo panaudotas plokščias vienašmenis duriantis – pjaunantis įrankis, tai yra peilis, kuriuo nukentėjusiajam buvo padarytos septynios durtinės - pjautinės žaizdos. Tai, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis, nustatyta byloje ištirtais įrodymais – kaltinamųjų V. R. ir R. C. parodymais, kurie parodė, kad kaltinamasis V. R. iki nusikaltimų padarymo, išeidamas į miestą, pasiėmė peilį ir tuo peiliu kaltinamasis V. R. pripažino subadęs nukentėjusįjį. Tai patvirtina ir Teismo medicinos instituto medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada, kad tyrimui pateiktose V. B. odos išpjovose esantys sužalojimai buvo padaryti vienu ar keliais įrankiais (t. 1, b.l. 9-105), o taip pat Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 18/09 (02), iš kurios matyti, kad V. B. mirė nuo durtinių - pjautinių krūtinės ląstos ir kairio žasto žaizdų ( 1t. , b.l. 19-28). Iš apžiūros protokolo matyti, kad: ant V. B. juodos spalvos odinės striukės matosi mechaniniai pažeidimai; ant pilkos spalvos megztinio matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują; ant baltos spalvos berankovių marškinėlių matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują; ant pilkos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis matosi mechaniniai pažeidimai ir rusvos spalvos dėmės primenančios kraują (t. 1, b.l. 51-59).
Kaltinamieji R. C. ir V. R. parodė, kad užpuolė nukentėjusįjį tikslu pagrobti pastarojo turtą. Rado piniginę, o vėliau ją apžiūrėję, piniginėje rado tik dokumentus. Buvo kėsintasi pagrobti neapibrėžtą turtą, tai yra, bet kokį, turintį materialinės vertės turtą.
Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamieji užvaldė nukentėjusiojo turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Pagrobdami nukentėjusiojo turtą plėšimo būdu, kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes jie suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiojo valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamasis R. C. parodė, kad jis nematė kaltinamojo V. R. rankose peilio nukentėjusiojo užpuolimo metu, nes buvo tamsu, tačiau išeinant iš buto į miestą matė, kaip kaltinamasis V. R. pasiėmė peilį. Kaltinamasis R. C. parodė, kad pritrūkus pinigų alkoholiui sugalvojo parduoti savo telefoną mieste. Mieste, prie „Iki“, parduotuvės pamatė V. B., todėl pasiūlė V. R. jį apiplėšti. Kaltinamasis V. R. parodė, kad pritrūkus pinigų alkoholiui pasiūlė R. C. eiti iki tėvų pasiskolinti pinigų. Kadangi trūko pinigų, turėjo tikslą apiplėšti (t. 3, b.l. 74-77). Iš esmės analogiškus parodymus dėl įvykio aplinkybių jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tačiau skyrėsi jo parodymai, dėl išankstinio sumanymo, dar kilusio bute, ką nors išėjus į miestą apiplėšti (t. 3, b.l. 69-72, 78-79). Nors jis ir pasitikėjo savo jėgomis, išeinant į miestą pasiėmė peilį, kad nereikėtų naudoti savo jėgų. Mieste prie Vilniaus gatvės pamatė einantį V. B., iš kurio svirduliuojančios eisenos suprato esantį neblaivų. Kadangi reikėjo pinigų, nusprendė jį užpulti. Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį, ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 18 p.). Kolegija laiko nustatyta, kad abu kaltinamieji girtavo, pritrūko pinigų ir jie vieningai nutarė pinigų gauti, tačiau abu nurodo skirtingus - prieštaringus pinigų gavimo būdus, kurie nusikaltimo padarymo metu (turint omenyje nakties metą 4 val. 30 min.) buvo nerealūs. Tikruosius kaltinamųjų ketinimus atkleidžia tolimesni jų veiksmai. Sutampa kaltinamųjų parodymai dėl pasiruošimo nusikaltimo padarymui, tai yra, peilio pasiėmimo. Peilio pasiėmimui nakties metu einant į miestą ieškoti pinigų pritarė abu kaltinamieji. Kaltinamųjų išėjimo į miestą tikslą atskleidžia faktinė aplinkybė, kad kaltinamieji pamatę nukentėjusįjį, iš karto veikė sutartinai ir vieningai, tai yra, kurį laiką sekė ir užpuolė nukentėjusįjį ir pastarojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o po to pagrobė nukentėjusiojo turtą. Šioje dalyje abiejų kaltinamųjų parodymai iš esmės sutampa. Iš to seka, kad kaltinamieji R. C. ir V. R. iš anksto susitarė mieste panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, o kaip fizinio smurto panaudojimo priemonę panaudoti peilį. Kaltinamasis R. C. ne tik, kad neprieštaravo, tačiau tam ir pritarė. Todėl kaltinamasis R. C. pagal išankstinį susitarimą su kaltinamuoju V. R. pasiruošė svetimo turto užvaldymo tikslu panaudoti peilį
Kaltinamieji plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą veikdami bendrininkų grupėje.
Todėl kaltinamųjų R. C. ir V. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. teisingai.
Nors kaltinamasis V. R. teisiamajame posėdyje pareiškus naują kaltinimą pakeitė anksčiau duotus savo parodymus, kad pamatęs einantį V. B., iš kurio svirduliuojančios eisenos suprato esantį neblaivų ir kadangi reikėjo pinigų, nusprendė jį užpulti, patikslindamas, kad tai padaręs pats nesuprasdamas savo veiksmų, nes jis nieko iš nukentėjusiojo neėmęs ir neieškojęs ir nepadėjęs R. C. pagrobti svetimo turto. Jis prisijungęs prie R. C. smurto veiksmų nesuvokdamas dėl girtumo ką daro.
Šie kaltinamojo V. R. parodymai atmetami kaip nepagrįsti, nes ankstesniuose savo parodymuose jis nuosekliai parodė, kad užpulti nukentėjusįjį, kadangi reikėjo pinigų. Šie parodymai atitiko kaltinamojo R. C. parodymus. Abu veikė vienu metu sutartinai, veiksmai vieningi. Nukentėjusiojo užpuolimo motyvus ir tikslą patvirtina tolimesni kaltinamųjų veiksmai – svetimo turto ieškojimas nukentėjusiojo rūbuose ir juo metu toliau naudojamas fizinis smurtas. Todėl šie kaltinamojo V. R. parodymai vertinami kaip siekimas suklaidinti teismą, švelninti savo atsakomybės laipsnį. Todėl atmetami.
V. B. nužudymas
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. R. 2009 m. sausio 4 d. apie 4.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, prie namo, esančio Janonio gatvės Nr. 4, Jonavoje, V. B. apiplėšimo metu, išeidamas už susitarimo ribų, tyčia smogė bandančiam atsistoti nukentėjusiajam 7 smūgius peiliu į krūtinę, kairį žastą, nugarą, kuo padarė nukentėjusiajam V. B. durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos dešiniame priekiniame, šoniniame ir nugariniame (nugaroje) paviršiuose bei kairiame žaste, nuo kurių išsivysčius ūmiam nukraujavimui, hipovoleminiam šokui, progresuojančio ūmaus kvėpavimo nepakankamumui bei išsivysčiusio diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromo fone V. B. 2009-01-04 11.50 val. VŠĮ Jonavos ligoninėje mirė ir taip dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. B..
Kaltinamasis R. C. parodė, kad plėšimo padarymo metu ir iki jo jis su kaltinamuoju V. R. nesitarė nužudyti nukentėjusiojo V. B.. Tai patvirtino ir kaltinamasis V. R.. Pastarasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis nukentėjusįjį badė peiliu ir peiliu sudavė daugybinius smūgius.
Iš Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 18/09 (02) matyti, kad V. B. mirė nuo durtinių - pjautinių krūtinės ląstos ir kairio žasto žaizdų. Mirtis ištiko nuo patirtų durtinių - pjautinių žaizdų visumos. V. B. kūne nustatytos septynios durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešiniame priekiniame, šoniniame ir nugariniame (nugaroje) paviršiuose bei kairiame žaste. Visi kūne konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiką (daugiausia minutėmis skaičiuojamą) laiką ir iki valandos patenkant pas medikus. Durtinės pjautinės žaizdos kūne padarytos 8 poveikiais (nes žaizda Nr. 1 padaryta 2 poveikiais). Durtinės pjautinės žaizdos padarytos plokščiu, duriančiu pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu ( 1t. , b.l. 19-28). Nukentėjusiojo kūno sužalojimų vietas atitinka nukentėjusiojo drabužiuose esančius pažeidimus (t. 1, b.l. 51-59).
Kaltinamasis V. R. parodė, kad jis padarė išvardintus kūno sužalojimus plėšimo metu. Kaltinamasis V. R. sudavė peiliu daugybinius smūgius nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus, padarydamas durtinius – pjautinius sužalojimus, dėl kurių visumos įvyko nukentėjusiojo mirtis. Tai buvo mirties priežastimi. Tarp kaltinamojo V. R. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamasis V. R. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali įvykti nukentėjusiojo mirtis ir jos norėjo. Tai patvirtina ir kaltinamojo veiksmai po nusikalstamų veiksmų atlikimo, tai yra, jis nesiėmė priemonių padėti nukentėjusiajam, o atvirkščiai – jis užkasė nukentėjusįjį sniegu.
Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Be to, jei nužudoma plėšimo metu, veika kvalifikuotina kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p.). Kaltinamasis V. R. parodė, kad jis su kaltinamuoju R. C. užpuolė nukentėjusįjį turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir šiuos tikslus jis įgyvendino smogdamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam peiliu. Sumanymas nužudyti nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų kaltinamajam V. R. kilo iki nukentėjusiojo užpuolimo momento pradžios, nes vykdydamas išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą ir pamatęs, kad kaltinamasis R. C. pradėjo mušti nukentėjusįjį, jis iš karto duriančiu – pjaunančiu įrankiu (kaltinamieji parodė, kad tai buvo peilis) sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Tai reiškia, kad kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos, t. y. bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, t. y. bendrininkavimo sudėtis, kuri numatyta BK 24, 25 straipsniuose. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininko susitarimo ribų peržengimas).
Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje jokiais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis R. C. smurtą prieš V. B. naudojo turėdamas tyčią jį nužudyti. Jis nenaudojo peilio ar kitokio panašaus įrankio kūnui sužaloti ir neragino kaltinamąjį V. R. žudyti nukentėjusįjį. Kaltinamasis V. R. tokiu būdu sprendimą nužudyti nukentėjusįjį priėmė vienas pats, išeidamas už susitarimo ribų pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu. Nukentėjusysis buvo vienas neblaivus, o kaltinamieji du, tai yra, pastarieji buvo pranašesni nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl kaltinamasis V. R. priėmė sprendimą nužudyti nukentėjusįjį dėl savanaudiškų paskatų neskatinamas ir neverčiamas jokių pašalinių aplinkybių be jo paties vidinės nuostatos, įtakuotos apsvaigimu nuo alkoholio. Todėl už nužudymą atsako tik kaltinamasis V. R., būtent, kurio panaudotas smurtas tiesiogiai ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Pagal BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Kaltinamasis R. C. smurtą pradėjo naudoti neturėdamas tyčios nužudyti, o tik turto užvaldymo tikslu. Todėl kaltinamojo V. R. veiksmai – V. B. nužudymas yra vykdytojo ekscesas.
Kaltinamojo V. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. teisingai, o kaltinamųasis R. C. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 54 d. 2 p.).
Kaltinamieji R. C. ir V. R. buvo kaltinami ir tuo, kad tyčias nužudė V. B. dėl vidutinio girtumo laipsnio buvusį bejėgiškos būklės.
Iš Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 18/09 (02) matyti, kad prieš mirtį V. B. buvo gausiai vartojęs alkoholį. Mirusiojo kraujyje (po gausios infuzoterapijos bei septynias valandas trūkusio gydymo ligoninėje) rasta 1,83 %, šlapime - 1,56 % etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumo laipsniu. Tikėtina, jog traumos metu alkoholio koncentracija kraujyje buvo žymiai didesnė (t. 1, b.l. 19-28).
Įvertinus aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo vidutinio girtumo laipsnio, o didesnio girtumo laipsnio aplinkybė yra tik tikėtina, prielaidomis nesivadovaujama, nukentėjusysis užpuolimo metu gynėsi nuo dviejų kaltinamųjų aktyviai ir tik iš antro karto kaltinamųjų panauduoto fizinio smurto jis prarado sąmonę, todėl kolegija laiko, kad nukentėjusysis V. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo bejėgiškos būklės ir šis kvalifikavimo požymis iš kaltinimo pašalintas.
Kaltinamieji R. C. ir V. R. buvo kaltinami ir tuo, kad jie 2009 m. sausio 4 d. apie 4.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą užvaldyti svetimą, V. B. priklausantį, turtą, panaudodami fizinį smurtą bei peilį pagrindu, plėšimo ir nukentėjusiojo V. B. tyčinio nužudymo metu pagrobė V. B. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą KD083894, asmens tapatybės kortelę Nr. 11070586, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 str. 1 d.
Kaltinamieji R. C. ir V. R. parodė, kad jie nukentėjusįjį užpuolė ne tikslu pagrobti pastarojo dokumentus, o pinigus arba kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Jie pagrobė piniginę. Tik nuėję iš įvykio vietos, apžiūrėjo pagrobtos piniginės turinį ir ten rado tik nukentėjusiojo V. B. vardu išduotus dokumentus. Todėl nusikaltimų padarymo metu tyčios pagrobti dokumentus neturėjo.
Liudytoja I. C. parodė, kad 2009 sausio pradžioje, paryčiais, atėjo R. C. ir V. R.. Buvo išgėrę. Jie atsinešė kažkokio vyriškio dokumentus, tačiau neaiškino, iš kur juos gavo. Ji plovė R. C. rūbus, nes ant kelnių buvo kraujo pėdsakų.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji veikdami išankstinio susitarimo pagrindu, užpuolė nukentėjusįjį V. B. tikslu pagrobti pastarojo turtą. Pagrobė nukentėjusiojo piniginę. Pasišalinę iš įvykio vietos, kaltinamieji apžiūrėjo pagrobtos piniginės turinį ir tik tada pastebėjo, kad joje pinigų nėra, bet yra nukentėjusiojo vardu išduoti dokumentai, kurie neturi materialinės vertės. Tokiu būdu kaltinamieji užpuolė nukentėjusįjį ne dokumentų pagrobimo tikslu ir įvykio vietoje nežinojo, kad grobia dokumentus, todėl kaltinamųjų veikose nėra tyčios pagrobti dokumentus. Todėl pagal BK 302 str. 1 d. jie išteisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1 p.)..
Kaltinamųjų R. C. ir V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. R. keitė parodymus, kaltinamojo R. C. parodymai prieštaringi dėl suplanuoto nusikaltimo. Savo išėjimą į miestą nakties metu aiškino telefono pardavimu, kai tuo tarpu kaltinamasis V. R. teigė ėjus skolintis pinigų iš tėvų. Kaltinamasis R. C. teigia nesupratęs, kad nukentėjusiojo užpuolimo metu kaltinamasis V. R. naudos peilį, nors buvo davęs parodymus, kad ėjo į miestą plėšimo tikslu ir tuo tikslu kaltinamasis V. R. pasiėmė peilį.
Kaltinamųjų R. C. ir V. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Aplinkybės - savanaudiškos paskatos šiuo atveju yra kvalifikuojantis požymis, aplinkybė - nukentėjusiojo bejėgiška būklė iš kaltinimo pašalinta, todėl jos nelaikytinos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.
Kauno tardymo izoliatoriaus administracija kaltinamąjį R. C. charakterizuoja teigiamai ( 2 t. b.l. 135).
Kauno tardymo izoliatoriaus administracija V. R. charakterizuoja teigiamai ( 3t. b.l. 107).
Skiriant bausmę kaltinamajam V. R. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, naudojant įrankį kūnui sužaloti. Jis yra nusikaltimo padarymo vykdytojas. Atsižvelgtina ir jo atsakomybe dvi sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgtina, kad jis praeityje nebuvo teistas. Taip pat teigiamą charakteristiką ir tai, kad nebuvo baustas administracine tvarka. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajai materialinės žalos, nesigaili padaręs nusikaltimus. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek aukščiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).
Skiriant bausmę kaltinamajam R. C. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje. Nusikalto būdamas recidyvistas. Nors Kauno Tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis yra neigiama asmenybė – nusistatęs sistemingai daryti nusikaltimus. Turi neišnykusį teistumą už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nusikaltimas padarytas iki nuosprendžio už labai sunkaus nusikaltimo padarymą priėmimo. Praeityje buvo baustas administracine tvarka už sistemingą viešosios tvarkos pažeidimus, tai yra, pagal ATPK 174 str., ATPK 178 str. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgtina į tai, kad yra jo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis pirmas pradėjo naudoti fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajai materialinės žalos, nesigaili padaręs nusikaltimą. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė kiek aukščiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo V. B. kelnės, kojinės, batai, striukė, megztinis, marškinėliai trumpomis rankovėmis, marškinėliai be rankovių, rankų pirštų atspaudai, plaukai, nuteistojo R. C. kraujo pavyzdys, nuteistojo V. R. kraujo pavyzdys, kurie yra saugomi Kauno apygardos teisme, yra menkaverčiai, todėl, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintini. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., kaltinamojo V. R. striukė, batai grąžinami jam pačiam. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., vaizdajuostė, dvi kompaktinės plokštelės grąžinamos Kauno apskrities VPK Jonavos rajono Policijos komisariatui.
Nukentėjusiosios A. B. 6605,50 litų civilinis ieškinys dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos tenkintinas pilnai – žala padaryta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais. 40 litų vertės piniginę kaltinamieji pagrobė veikdami bendrai, todėl kaltinamieji šią žalą turi atlyginti solidariai. Materialinė žala įrodyta byloje esančiais rašytiniai įrodymais ( 1t., b.l. 125-126, t.4 b.l. 9,10). Turtinė ir neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų proporcingai padarytų nusikaltimų skaičiui, padarytos žalos dydžiui atskirais nusikaltimais. Iš kaltinamojo V. R. priteistina turtinė žala, kuri yra susijusi su nukentėjusiojo V. B. laidojimu, priteistina iš kaltinamojo V. R.. Neturtinė žala priteistina atsižvelgiant į nusikaltimais sukeltas pasekmes nukentėjusiajai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Gyvybę nukentėjusiajam atėmė kaltinamasis V. R., todėl jis privalo atlyginti esminę neturtinės žalos dalį. Kaltinamasis R. C. dalyvavo tik plėšime, pirmas pradėjo smurto veiksmus, parodė skatinantį pavyzdį daryti nusikaltimus neteistam kaltinamajam V. R.. todėl iš pastarojo priteistina 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į jau pasisakytus kriterijus, kaltinamųjų turtinę padėtį, kuri yra menka.
Valstybinės ligonių kasos 5172,00 litų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo V. B. gydymą tenkintinas pilnai – žala padaryta kaltais kaltinamojo V. R. veiksmais.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti V. R. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. ir nubausti:
pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str.1d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti.
Vadovaujantis BK 66 str., V. R. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą nuo 2009-01-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo laiką.
Pripažinti R. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę paskirtą 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiais, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., R. C. į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2009-07-23 ir 2009-05-22 nuosprendžius.
R. C. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. 9 p. išteisinti, neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 54 d. 2 p.).
V. R. ir R. C. pagal BK 302 str. 1 d. išteisinti, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteisti A. B.: iš V. R. 6565,50 litų turtinės žalos atlyginimo ir 80 000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš R. C. ir V. R. solidariai 40 litų turtinės žalos atlyginimo, iš R. C. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš V. R. 5172,00 litų nukentėjusiojo V. B. gydymo išlaidų.
Vadovaujantis BPK 116 str., civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai, iki ieškinio atlyginimo, apriboti R. C. nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į R. C. sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “DnB Nord“ banke ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank“.
Vadovaujantis BPK 116 str., civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai, iki ieškinio atlyginimo, apriboti V. R. nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias ir įplaukiančias į V. R. sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB Nord“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktus: nužudytojo V. B. kelnes, kojines, batus, striukę, megztinį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, marškinėlius be rankovių, rankų pirštų atspaudus, plaukus, nuteistojo R. C. kraujo pavyzdį, nuteistojo V. R. kraujo pavyzdį, kurie yra saugomi Kauno apygardos teisme, pripažinti menkaverčiais ir sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuteistojo V. R. striukė, batai grąžinami nuteistajam.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., vaizdajuostė, dvi kompaktinės plokštelės grąžinamos Kauno apskrities VPK Jonavos rajono Policijos komisariatui.
Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.