Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. (M. M.) atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M. (M. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, MB „M.“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), teises, t. y. M. M., būdamas MB „M.“ vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: MB „M.“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. birželio 16 d. sudarė 60 872,45 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė valstybės, kaip kreditoriaus, teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau, M. M. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad MB „M.“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, išmokėjo pinigų sumas kitiems kreditoriams, t. y. iš AB Šiaulių banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. kovo 28 d. anksčiau lentelėse nurodytiems kreditoriams MB „M.“ iš viso sumokėjo 46 263,38 Eur. Išmokėdamas nurodytas pinigų sumas kitiems kreditoriams, MB „M.“ vadovas M. M. pažeidė kreditoriaus – valstybės – teises. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Skirdamas M. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022 m. birželio 16 d. sudarė 60 872,45 Eur, į pažeidėjo asmenybę – byloje nėra duomenų apie jam galiojančias administracines nuobaudas, taip pat nėra duomenų apie baustumą administracine tvarka už tokio pat pobūdžio nusižengimus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tokį administracinį nusižengimą M. M. padarė pirmą kartą, jis dirba, išreiškia siekį atsiskaityti su VMI bei išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą. Teismas taip pat įvertina ir VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kiek ir kokiems kreditoriams buvo sumokėta, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, kiek per nurodytą laikotarpį buvo sumokėta kitiems kreditoriams, kiek VMI, teismo posėdžio metu atstovo išsakytus teiginius, kad įsiskolinimas VMI yra dengiamas minimaliai, tačiau kokia įsiskolinimo dalis jau sumokėta, jis negali nurodyti. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti M. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali jos riba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-248-972/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.