Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas;

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 00 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli miestelio tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, pavijo su drauge D. M. ėjusį nepilnametį J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), abiem rankom pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam J. K. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. parodė, kad nuo 19.30 val. dalyvavo (duomenys neskelbtini) mokykloje šokiuose, kai baigėsi šokiai, nuėjo į centrą, kur buvo pasidėję alaus „bambalį“, po to nuėjo už kampo nusišlapinti, prie tvenkinio girdėjo šūkavimus, ten keikėsi, nuėjo pažiūrėti. Pamatė J. K., jis tarsi kažką sakė, todėl jį pastūmė, kai jis pargriuvo, jam dar spyrė 4–5 kartus, po to J. K. atsistojo ir pabėgo. A. K. tuo metu stovėjo prie parduotuvės ir jis muštynėse nedalyvavo. Į šulinį J. K. niekas nemetė.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad po šokių su M. K. nuėjo iki centro, ten pabuvo ir ėjo link tvenkinio. Pamatė, kaip vyras ir moteris išėjo iš kiemo ir nuėjo, po to kažkas sušaukė ir tada J. K. prabėgo pro jį. Kai J. K. sušaukė, suprato, kad M. jį muša. Tuo tarpu jis J. K. nemušė, nieko jam nedarė, nukentėjusysis jį apkalba.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad po šokių nuėjo prie tvenkinio, kur kiti draugai vartojo alkoholį. Ten atsigėrė sidro, po to nuėjo prie parduotuvės, ten pastovėjo ir nuėjo prie vaistinės laiptelių. Prie jų priėjo pažįstami asmenys ir paklausė, ar nematė M. Su jais buvusios merginos nusijuokė, tai jie paėjo toliau. Draugė D. M. užsimanė nueiti prie tvenkinio, jie ten nuėję pabuvo apie 5 minutes. Einant atgal išgirdo kažkokias šnekas. Girdėjo, kad kažkas atbėga, netoli šulinio jį pavijo ir M. K. pradėjo spardyti, jis nugriuvo ir susigūžė. Tada A. K. atidarė netoliese buvusį šulinį, kartu su M. K. paėmė jį už rankų ir kojų ir metė į šulinį. Jis dar spėjo įsikibti į prie šulinio buvusius pagalius. Kai norėjo atsistoti, M. K. spyrė į krūtinę ir sakė, kad užmuš. Kai jie nusisuko, išlindo iš šulinio ir nubėgo į gretimą namą, kur jį priėmė nepažįstama moteris Paskambino N. P., pasakė, kad yra pas moterį, draugai atėjo ir nuvedė namo.Kai grįžo namo, mamai pasakojo, kas įvyko. Nubrozdinimų ir sužalojimų ant kūno nebuvo, todėl į medikus nesikreipė.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. V. parodė, kad jos sūnus į šokius išėjo 18.30 val. Apie 23.30 val. pro duris įėjo vienas J., po to T. P. ir N. P. ir pasakė, kad parvedė J., jo akys buvo raudonos, atrodė kaip nusiverkęs, ir pasakė, kad jį sumušė M. K.. Ji norėjo eiti aiškintis, bet vaikinai ją sulaikė, pasakė, kad jie yra išgėrę. Apie 00.05 val. paskambino į Naumiesčio nuovadą ir pasakė, kad sūnus sumuštas. Policija atvažiavo po valandos, jie davė parodymus pareigūnui V., kuris surašė aktą, klausė, ar kviesti greitąją, bet greitosios atsisakė, sakydama, kad, jei bus blogiau, patys nuvažiuos. Apie šulinį sužinojo tik tada, kai vyko tyrimas. Anksčiau apie tą šulinį sūnus nesakė, nes nenorėjo jai sukelti šoko, tik vėliau tyrėja su juo kalbėjosi ir sužinojo apie tą šulinį. Tą dieną, kai buvo surašytas pareiškimas, tyrėja apie tą šulinį nieko nežinojo.

Liudytoja D. M. parodė, kad su J. K. nuėjo prie tvenkinio, einant prasilenkė su A. ir M. K., jie kažką sakė, bet nelabai suprato. Po to, kai ėjo atgal, pribėgo M. K., parvertė J. ir pradėjo jį mušti, spardė gulintį. Ji nubėgo paskambinti draugams ir pasakė, kad užpuolė J. J. K. vėliau papasakojo, kad tai tie patys, kurie sumušė, norėjo įmesti į šulinį, bet kaip, nepasakojo. Nuo tos vietos, kur mušė J., iki šulinio yra tolokai.

Liudytoja S. S. parodė, kad vėlyvu laiku išgirdo, kad kažkas beldžia į langą. Atidarius langą, pro jį įšoko nukentėjusysis ir šaukė gelbėti, nori užmušti ir įmesti į šulinį. Vaikinukas buvo ištiktas šoko, susiėmęs galvą ir petį. Jos vyras išėjo į lauką pažiūrėti, bet nieko nematė. Vaikinukui buvo nubrozdinta galva ir buvo guzas. Vaikinukui davė tabletę nuo skausmo, klausė, kaip jis pareis namo. Jis su kažkuo susiskambino, atėjo du berniukai ir jį išsivedė. Jie gyvena ne prie to šulinio, triukšmo negirdėjo.

Liudytojas N. P. parodė, kad buvo šokiuose, po to išėjo į miestelį, sėdėjo kartu už vaistinės. Jie pasiliko, o J. su D. išėjo pasivaikščioti. Vėliau D. atėjo paprašyti pagalbos, sakė, kad J. muša. Jie nenorėjo veltis, tik J. parašė SMS žinutę. Vėliau nuėjo pas tetą. J. buvo persigandęs, drebantis, ant kaklo matėsi nubrozdinimas. Jį parvedė į namus. Jis sakė, kad sumušė ir norėjo įmesti į šulinį, bet detaliau nepasakojo. Kas sumušė, nepasakojo.

Liudytojas T. P. parodė, kad vakare po šokių sėdėjo miestelyje, atbėgo D. ir sakė, kad J. sumušė, bet nesakė, kas sumušė. Jie bėgo prie tvenkinio, jo ieškojo, bet nerado. Po to jį surado kitame name. J. dejavo, jam skaudėjo šonus, rankas, buvo nubrozdinimų ant kaklo. J. sakė, kad norėjo įmesti jį į šulinį, bet kas taip norėjo padaryti, nesakė, nes buvo persigandęs. Kai ėjo J. parvesti, matė, kad šulinys buvo uždengtas, į tai atkreipė dėmesį. J. nesakė, į kokį šulinį bandė įmesti, o prie gatvės yra tik vienas šulinys.

Liudytoja V. V. parodė, kad šulinys yra prie jų namo. Tą naktį lojo šunys, bet kai išėjo į lauką, nieko nematė, tik toliau girdėjo balsus, keiksmažodžius. Taip pas juos būna kiekvieną penktadienį, todėl labai nekreipė dėmesio. Tuo šuliniu anksčiau naudojosi jų kaimynai, bet jų nebėra. Tą šulinį jie buvo uždarę mediniu dangčiu ir uždėję stogelį. Dangtis buvo stiprus, bet atidaryti daug jėgos nereikėjo. Kai sužinojo, kas įvyko, nuėjo prie šulinio. Dangtis buvo truputį, per gerą sprindį, pradarytas, šulinyje rado nuskendusį katiną. Šulinyje vandens buvo ir vanduo laikydavosi pakankamai aukštai, o pats šulinys yra 5–6 rentinių. Reikia visą dangtį nuimti, kad į šulinį galėtų įkristi. Po to jos vyras užkalė tą šulinį.

Policijos tyrėja A. S. parodė, kad tyrė šią bylą. Pareiškimą priėmė kolega V. Š.. Ji tikslino aplinkybes, nuvykus pas nukentėjusįjį, pradėjo aiškintis. Paaiškėjo, kad tai yra nusikalstama veika. J. K. mokykloje kalbėjo, kad M. K. ir kartu buvęs jo pusbrolis A. K. nakties metu jį miestelio gatvėje mušė, mėgino mesdami į šulinį nužudyti. Apklausoje dalyvavo socialinė pedagogė. Vyko kartu su nukentėjusiuoju į įvykio vietą, jis parodė tą vietą ir šulinį. Ten vandens buvo nemažai. J. K. kalbėjo, kad jis šulinyje laikėsi įsikabinęs kojomis ir rankomis, atsispyrė ir nubėgo prašyti pagalbos pas vietinius gyventojus. Išorinių J. K. sužalojimų nematė.

Policijos pareigūnas liudytojas V. Š. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. paėmė iš nukentėjusiojo mamos pareiškimą, jį surašė nukentėjusiojo namuose. Paskambinus budėtojui buvo pranešta, kad sūnus konfliktavo su gyvenvietės draugais, K. jį sumušė. Vaikino namuose bendraudamas su juo ir mama išsiaiškino, kad jį kelis kartus pastūmė ir iškeikė. Vaikinas tuo metu buvo išsigandęs, neatrodė, kad būtų sumuštas, jam apie šulinį jis nepasakojo. Pareiškimą perdavė į budėtojų dalį. Šį įvykį vertino kaip nedidelį chuliganizmą.

Socialinė pedagogė liudytoja E. Ž. parodė, kad išsikvietė J. K. iš pamokų, kai į mokyklą buvo atvažiavusi pareigūnė apklausti vaiką. Kol dar pareigūnė nebuvo atvažiavusi, J. K. pats pradėjo pasakoti, kad ėjo po šokių, M. jį norėjo įmesti į šulinį, buvo išsigandęs, bėgo pas moterį, įsiveržė į jos butą ir pasislėpė nuo M. K..

Kaltinamieji A. K. ir M. K. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. 7, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, be jokios priežasties dėl chuliganiškų paskatų užpuolė nepilnametį J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusį su drauge,– M. K. pasivijus J. K. ir už nugaros pastūmus abiem rankomis pastarąjį ir taip pargriovus ant žemės ir M. K. į įvairias kūno vietas spardant gulintį nukentėjusįjį, po keletą kartų spiriant į kojas, kairę ranką, galvą, kaklą, iš viso apie 10 kartų, žodžiais grasinant nukentėjusįjį užmušti, o nukentėjusiajam bandant stotis ir M. K. pastarąjį pastumiant rankomis ir taip pargriaunant ant žemės, po to A. K. ir M. K. paėmus nukentėjusįjį J. K. už rankų ir kojų, nunešė prie šulinio, esančio tarp (duomenys neskelbtini). Ten, atidarius dangtį, abiem vėl už rankų paėmus nukentėjusįjį J. K., pastarąjį įmetė į šulinio vidų, o nukentėjusiajam į šulinį neįkritus – spėjus už šulinio rentinio užsikabinti per kelius sulenktomis kojomis ir šonuose įsikabinti rankomis, ir taip kabant šulinio viduje, paviršiuje, kaltinamieji A. K. ir M. K. toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką bei bendrai siekiant, kad nukentėjusysis įkristų į 5 metrų gylio šulinį, kuriame vandens buvo daugiau kaip pusė gylio, M. K. iš viršaus 1 kartą spyrė nukentėjusiajam J. K. į pilvą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nukentėjusiajam pavyko ištrūkti iš šulinio ir nuo kaltinamųjų pabėgti bei pasislėpti (duomenys neskelbtini). Tokiais bendrais A. K. ir M. K. veiksmais buvo pasikėsinta nužudyti kitą žmogų – nepilnametį J. K.. Taigi buvo manoma, jog A. K. ir M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylą teisme, pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

Apie tai, kad buvo įmestas į šulinį, parodė nepilnametis nukentėjusysis J. K., tuo tarpu kaltinamieji A. K. ir M. K. tokią aplinkybę kategoriškai neigia. Kolegijos nuomone, patikėti nepilnamečiu J. K. negalima, kadangi jo parodymuose yra esminių prieštaravimų. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apie šulinį J. K. prabilo ne iš karto. Antai, tos pačios įvykio dienos 2011-09-24 protokole-pareiškime (b. l. 3, t.1) nukentėjusiojo mama R. V. net nenurodė jokio šulinio, teigdamas, kad jos sūnų „apstumdė. apspjaudė, iškeikė necenzūriniais žodžiais pažįstamas K.“, nes tarp jų vyko konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. Teisme apklaustas policijos pareigūnas V. Š., paėmęs pareiškimą J. K. namuose, dalyvaujant jo motinai ir pačiam nukentėjusiajam, neišgirdo iš jų jokios kalbos apie bandymą įmesti į šulinį. Ant minėto pareiškimo atsirado rezoliucija „A. S. pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 174 str.“ O kitame pareiškime (b.l.1, t.1), kurį tyrėja A. S. 2011-10-06 paėmė iš R. V., taip pat nėra užsimenama apie šulinį, čia tik parašyta, kad J. K. „sumušė iš matymo pažįstamas K.“. Tiesa, tą pačią dieną mokykloje kaip liudytojas buvo apklaustas J. K. (b.l. 13, t.1) ir jo apklausoje jau užsimenama apie bandymą įmesti į šulinį, tačiau ant apklausos protokolo nėra socialinės pedagogės E. Ž. parašo (pasirašė tik mama R. V.), nors teisme liudytoja E. Ž. teigė, jog prieš atvykstant tyrėjai, J. K. jai pasakojo apie bandymą įmesti į šulinį. Taigi galima daryti išvadą, jog J. K. parodymai yra itin prieštaringi, nenuoseklūs. Teismo nuomone, apie tokią svarbią aplinkybę, kaip bandymą įmesti į šulinį, jis tikrai turėjo iš karto pranešti savo motinai, tačiau apie tai kažkodėl buvo nutylėta.

Kiti surinkti duomenys kaip tik paneigia versiją apie tai, kad J. K. buvo kišamas į šulinį. Pavyzdžiui, J. K. draugas T. P., kuris po įvykio atėjo padėti parvesti J. K. iš S. S. namo, atkreipė dėmesį į šulinį ir parodė, kad šulinio dangtis buvo uždengtas, o liudytoja V. V., nuėjusi pasižiūrėti, šulinio dangtį rado nedaug atidengtą, o šulinio viduje rado nuskendusį katiną. Taigi tokie parodymai tik sustiprina abejonę, ar tikrai buvo bandoma, kaip nurodė J. K., ir būtent tokiu būdu, kaip jis nurodė parodymų patikrinimo metu, jį įmesti į šulinį. Tai, kad apie tokį bandymą J. K. pasakė jį priglaudusiai S. S., atėjusiems jį parsivesti draugams N. P. ir T. P., nepaneigia abejonės, ar tikrai toks faktas buvo. J. K. parodė, kad jis buvo sumuštas prie šulinio, po to jį kaltinamieji nunešė iki jo ir įmetė. Parodymų patikrinimo vietoje metu, sprendžiant iš plano-schemos ir pridėtų nuotraukų J. K. taip pat nurodė, kad jo sumušimo ir šulinio vietos yra greta viena kitos (b.l.27-36, t.1). Tuo tarpu J. K. draugė D. M. teisme teigė, jog nuo tos vietos, kur J. K. buvo sumuštas, iki šulinio yra gana toli. Kaltinamasis M. K. nurodė, kad J. K. sumušė prie tvenkinio. Sprendžiant iš jau minėtos plano- schemos, nuo šulinio iki tvenkinio yra ne toks jau mažas atstumas. Taigi J. K. parodymai prieštarauja ne tik M. K., bet ir nukentėjusiojo draugės parodymams, o tikint D. M. ir M. K., galima pagrįstai manyti, jog nunešti ar nuvilkti žmogų gan didelį atstumą nuo sumušimo vietos iki šulinio ir dar to fakto niekam nematant vargu ar yra įmanoma. Pažymėtina dar ir tai, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, jokių sužalojimų nekonstatavo (b. l. 56, t. 1).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog pasikėsinimas nužudyti J. K. (įmesti į šulinį) nėra įrodytas.

Kaltinamasis M. K. neneigia spardęs J. K., tai patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek jo draugė liudytoja D. M.. Tokie veiksmai, be abejonės buvo įžūlūs, padaryti viešoje vietoje, trikdantys visuomenės rimtį ir tvarką, todėl M. K. veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. į BK 284 str. 1 d., konstatuojant, kad kaltinamasis M. K. 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 00 val.05 min., (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli miestelio tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, elgdamasis įžūliai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, pavijo su drauge D. M. ėjusį nepilnametį J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), abiem rankomis pargriovė jį ant žemės ir gulinčiam J. K. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą. M. K. veika perkvalifikuojama iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. į nusikaltimą, kurį numato Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Tuo tarpu A. K. pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. turi būti visiškai išteisintas, jo veika, skirtingai nei M. K., neperkvalifikuojama į kitą lengvesnį nusikaltimą, kadangi jis, kaip jau buvo paminėta anksčiau ne tik netempė J. K. prie šulinio, bet ir net nemušė J. K. (apie tokį faktą nenurodo nė pats nukentėjusysis, nei D. M.). A. K. išteisinamas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdama bausmę kaltinamajam M. K., kolegija atsižvelgia į tai, kad anksčiau jis teistas nebuvo, tačiau nors yra jaunas, niekur nedirba, garsėja kaip viešosios tvarkos pažeidėjas, paskirtų administracinių baudų nesumoka (b. l. 116–119, t. 1), todėl teismas jam skiria arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Iki nuosprendis įsiteisės, M. K. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.