Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, V. B., I. B. dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. B. (t. 1, 9). Ji buvo surašiusi testamentą, kuriuo butą paliko lygiomis dalimis pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui I. B. (b. l. 8). Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute (b. l. 6). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu, atitinkamai panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą po motinos mirties, nes ji buvo surašiusi testamentą, apie testamentą ir jo turtinį buvo žinoma. Paaiškino, kad tame bute gyvena suinteresuotas asmuo, po motinos mirties ji taip pat persikėlė gyventi, tačiau kartu su suinteresuotu asmeniu gyventi viename bute nesisekė, todėl vėliau išsikraustė. Nurodė, kad duodavo piniginių lėšų buto išlaikymui suinteresuotam asmeniui, tačiau yra susidarę įsiskolinimai. Kadangi pinigus duodavo suinteresuotam asmeniui duomenų dėl mokesčių mokėjimo negali pateikti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad pareiškėja ginčo butą laikė savu, jis jokių pretenzijų nereiškia. Jis žinojo, kad butas priklauso suinteresuotam asmeniui I. B. ir jo seseriai R. B..

Išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, patvirtina, kad G. B. mirties jos dukra perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė G. B. palikimą, kuris testamentu buvo paliktas. Kiti asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį turtą reikalavimų nepareiškė. Byloje pateikti komunalinių mokesčių įsiskolinimų detalizacija parodo, kad po G. B. mirties tik kelis kartus buvo nežymiai mokėta už komunalinius mokesčius. Komunalinių mokesčių mokėjimas patvirtintų asmens valią turtą naudoti, kaip savo, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigią, asmens valios priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad po motinos mirties sesuo ginčo butą laikė savu, kaip jai priklausančiu, jis negalėjo tiksliai nurodyti, tačiau jo vertinimu už komunalinius mokesčius nebuvo mokama. Paaiškino, kad tame bute gyveno suinteresuotas asmuo I. B., šiame bute ji ir toliau gyvena. Teismas nurodo, kad rašytinių duomenų byloje nėra, tačiau šalies paaiškinimais taip pat laikytini įrodymais pagal CPK 186 straipsnio nuostatas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo motinos mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Dėl liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis). Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą, taip pat pagal testamentą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti.

Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuri priėmė palikimą faktiniu valdymu, o valstybei pereina palikimas tik tais atvejais, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal bylos duomenis matyti, kad G. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017-04-12, per visą šį laikotarpį tik kelis kartus mažomis sumomis buvo mokama už komunalinius mokesčius, tačiau vien susidarę komunaliniai įsiskolinimai nepaneigia asmens valios priimti palikimą. Pastebėtina, kad asmuo priėmęs palikimą atsako ir dėl susidariusių skolų. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pažeidžia pareiškėjos teises, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2017-03-24 perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1477, išduotą Kauno m. 13-ojo notarų biuro.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.