Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Kristinai Gudžiūnienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. P., jos atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-1796-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2025 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1796-2025 (toliau – skundžiamas nutarimas) Ž. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 60 Eur bauda dėl to, kad ji 2024 m. lapkričio 15 d., nuo 8 val. 36 min. iki 8 val. 47 min., Joniškio r. sav., vietinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ne dešinėje kelio pusėje, tokiu būdu kliudydama kitų transporto priemonių eismui, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 141 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Pareiškėjai neigiant kaltę dėl administracinio nusižengimo, pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. ANK 417 straipsnio norma yra blanketinė, tai yra pripažįstant, kad asmuo padarė šį jam inkriminuotą nusižengimą, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai kelio ženklių ir ženklinimo reikalavimus asmuo pažeidė ar kokius važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus jis padarė.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 15 d., nuo 8 val. 36 min. iki 8 val. 47 min., Joniškio r. sav., vietinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ne dešinėje kelio pusėje, tokiu būdu kliudydama kitų transporto priemonių eismui, tokiais veiksmais pažeisdama KET 141 punkto reikalavimus. KET 141 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-11-15 buvo gautas G. S. protokolas-pareiškimas apie tai, kad nuo 2024 m. lapkričio 15 d., apie 8 val. 30 min., važiuojant automobiliu „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Joniškio rajone, keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo, pravažiuoti trukdė baltos spalvos automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja pastatė automobilį kairėje kelio pusėje, šalia dešinėje kelio pusėje jau stovėjusio kito automobilio, taip užėmė visą važiuojamąją kelio dalį ir trukdė jam pravažiuoti.

Nors Pareiškėja neigia padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nurodė, kad tyčia KET pažeidimo nepadarė, sustojo ir stovėjo kairėje kelio pusėje dėl techninių kliūčių, užgesus automobilio varikliui, tačiau įvykdyto administracinio nusižengimo faktą bei tai, kad jį įvykdė Pareiškėja, patvirtina byloje surinkta medžiaga – G. S. protokolas-pareiškimas, 2024-11-15 apklausos protokole užfiksuoti parodymai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, 2024-11-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, G. S. pateikta vaizdo medžiaga, Pareiškėjos įgalioto atstovo pateiktos fotonuotraukos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Ž. P. buvo sustabdžiusi savo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, lygiagrečiai kairėje kelio pusėje stovėjusiam A. B. automobiliui. Nors automobilio „Audi“ avariniai šviesos signalai įjungti, bet iš vaizdo įrašo turinio neatrodo, jog automobilio „Audi“ vairuotoja ir automobilio savininkas A. B. rūpintųsi kuo greičiau šalinti automobilio „Audi“ gedimus, nes Ž. P. dėl neaiškių priežasčių fotografuoja iš priekio privažiavusį G. S. vairuojamą automobilį, o šalia stovinčio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kai paaiškėjo A. B. per atidarytą automobilio langą rodo nepadorius, įžeidžiančius gestus. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad automobilio „Audi“ vairuotoja Ž. P. ir šalia stovinčio automobilio vairuotojas A. B. ramiai kalbasi tarpusavyje, po to, išlipa iš automobilių, kalbasi, dairosi į laukus. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad Ž. P. visiškai nereaguoja į tai, kad dėl jos kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje stovinčio automobilio negali pravažiuoti iš priekio privažiavusi transporto priemonė. Sudaryti galimybę pravažiuoti iš priekio atvažiuojančioms transporto priemonėms nesiėmė ir A. B., kuris kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, yra Ž. P. vyras. Iš Institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad Ž. P. administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nepateikė Institucijai jokių paaiškinimų apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, neatvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Versija, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir nuo 8 val. 36 min. iki 8 val. 47 min. stovėjo kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, taip trukdydama pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, būtent dėl gedimo buvo pateikta tik skunde dėl Institucijos priimto nutarimo. Ž. P. pateikta versija, kad jai važiuojant automobiliu ant skydelio užsidegė ženkliukas ir ji norėjo sustoti prie netoliese stovėjusio A. B. automobilio, kad paklaustų kokią klaidą „išmetė“, o sustojus, automobilis užgeso ir nebeužsivedė, neįtikinama. Jei būtų buvusi tokia situacija 20 metų vairavimo stažą turinti vairuotoja būtų sustojusi pasikalbėti su automobilio „Audi“ savininku dešinėje kelio pusėje, taip kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Be to, ir Ž. P. įgalioto atstovo su skundu pateiktos fotonuotraukos rodo, jog Ž. P. ir A. B. fotografavo transporto priemonę, kuriai automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užstojęs kelią, nors tai niekaip nesusiję su tariamu automobilio „Audi“ gedimo šalinimu. Kad pareiškėja Ž. P. ir A. B. filmavo ar fotografavo jį, tyčia neleido pravažiuoti nurodė ir liudytojas G. S. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tarp A. B. ir G., pas kuriuos jis dirba ir kurių automobilį vairavo, vyksta konfliktas. Tačiau tarpusavio asmeniniai konfliktai negali būti sprendžiami pažeidinėjant KET reikalavimus ir darant administracinius nusižengimus.

Aplinkybę, kad skundžiamame Institucijos nutarime numatytu laiku ir vietoje automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo, sustabdė kairėje kelio pusėje ir stovėjo būtent Pareiškėja, be G. S. pareiškimo-protokolo ir teisme duotų parodymų, taip pat patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, liudytojais apklausti A. P., A. B. To neneigia ir pati Ž. P. Todėl darytina išvada, kad Ž. P. 2024 m. lapkričio 15 d., nuo 8 val. 36 min. iki 8 val. 47 min., Joniškio r. sav., vietinio kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ne dešinėje kelio pusėje, tokiu būdu kliudydama kitų transporto priemonių eismui, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 141 punkto reikalavimus. Pareiškėjos skundo argumentus dėl automobilio staigaus užgesimo dėl gedimo, kurį A. B. per keletą minučių pašalino telefone esančios programėlės pagalba, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia pirmiau aptarti įrodymai.

Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, Ž. P. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 Eur bauda. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Taigi Pareiškėjai buvo paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos vidurkį atitinkančios baudos dydis.

Skiriant nuobaudą, vadovaujamasis bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje, pagal kurį administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Institucija, įvertinusi Ž. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant vidurkį atitinkantį baudos dydį.

Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Tai, kad Pareiškėja neigia padariusi nusiengimą, jos atsakomybės ir kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pareiškėja nusižengimą padarė sąmoningai ir tyčia. Institucija, pagrįstai pripažinusi Ž. P. kalta dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirdama 60 Eur baudą, nuobaudą individualizavo tinkamai, kadangi nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos Ž. P. įgalioto atstovo skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-1796-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.