- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-199-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00638-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. I. L. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 10 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta – 1 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
2. Administracinė nuobauda I. L. paskirta už tai, kad ji 2020 m. sausio 10 d., 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde I. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Skunde, išvardydama daugybę ANK normų, reglamentuojančių administracinį procesą bei nurodydama daugybę visų instancijų teismų nutarčių, nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai atimta dėl to, jog ji, pažeisdama KET, pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pasak apeliantės, atsakomybės vengti jai nereikėjo nei dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, nes ji ją turėjo, nei dėl buvimo neblaiviai, nes ji yra nėščia, administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, vėliau jokių kitų administracinių nusižengimų nepadarė. Teigia, kad ji išties nesuvokė, jog, vairuodama transporto priemonę, apgadino kito asmens turtą ir žalos sukėlimo fakto. Šios aplinkybės nepaneigia ir jos parodymai, kad ji, išlipusi iš savo transporto priemonės, apžiūrėjo bent 10 šalia esančių automobilių ir iš įvykio vietos pasitraukė nematydama padarytos žalos, kam turėjo įtakos tamsus paros metas (16.30 val.), taip pat pats sukeltos žalos mastas – nukentėjusiojo transporto priemonės buvo įbrėžtas tik bamperis ir žibintas.
3.2. Pasak apeliantės, jos asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Ji yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė; 2016 m. Vilniaus universitete įgijo informacijos paslaugų bakalauro laipsnį, o 2018 m. – tiriamosios žurnalistikos magistro laipsnį; dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove; ištekėjusi, laukiasi. Ji kaltę pripažino, atlygino padarytą žalą, kas yra administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ji, duodama pirminius parodymus, parodė, kad iš įvykio vietos išvažiavo dėl blogos savijautos – silpnumo ir pykinimo dėl nėštumo, todėl šiuo atveju yra ANK 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliantės administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.
3.3. Taip pat skunde nurodo, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo apeliantė nėra padariusi nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. Todėl, anot apeliantės, jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jai poelgis. Nors apeliantės atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones iš jos anksčiau niekada neatimta. Apskritai, anksčiau apeliantė yra padariusi tik vieną administracinį nusižengimą, kuris susijęs su transporto priemonės vairavimu. Apeliantės įsitikinimu, išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti apeliantę.
3.4. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ir toliau vykdyti savo darbinę veiklą, kad neprarasti pajamų šaltinio bei dėl kūdikio laukimosi. Jos darbas yra išvažiuojamojo pobūdžio (susijęs su grožio paslaugomis ir foto-video technikos nuoma). Gimus kūdikiui, teisė vairuoti bus reikalinga nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas reguliariems planiniams patikrinimams. Pažymėjo, kad įvairiems tyrimams teisė vairuoti reikalinga ir nėštumo metu. Be to, teisė vairuoti jai reikalinga dėl diagnozuoto lėtinio tonzilito, dėl kurio jai reikalinga operacija. Tačiau dėl nėštumo šios operacijos atlikimas nėra galimas, dėl ko apeliantei individuali transporto priemonė reikalinga ne tik išvengti važiavimo viešuoju transportu, bet ir apskritai turėti galimybę reikiamu laiku nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Apeliantės nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir pinigine bauda.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nors I. L. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, tačiau teigia, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokusi, kad apgadino kitą automobilį. Apeliantė, nesutinkama su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su administracine nuobauda (1 300 Eur dydžio bauda) buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams, prašo šios administracinio poveikio priemonės netaikyti arba sumažinti paskirtą terminą.
Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo
6. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Apeliantė neneigia, kad ji 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji tvirtina, kad nesuvokė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Škoda Superb, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo, o jeigu ji būtų tai suvokusi, tai bylos duomenys neatskleidžia, kodėl apeliantė pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Taigi pažeidėja iš esmės neigia, kad iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia, t. y. ginčija kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Vis tik I. L. teiginius, jog ji neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Tuo tarpu apeliantė, tvirtindama, jog nesuvokė, kad apgadino svetimą turtą, pateikia atskirų įrodymų vertinimo argumentus, nesusiedama minėtų įrodymų į nuoseklią grandinę. Apeliantės teiginiai laikytini pasirinkta gynybine versija, siekiant sušvelninti savo veiksmų pavojingumą.
8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo vietos pasišalinti suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog I. L. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdama, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET. Kaip matyti iš pačios I. L. paaiškinimų, ji neneigia, jog pradėjo važiuoti neįvertinusi situacijos. Jautė ir išgirdo minimalų garsą, suprato, jog kliudė kitą automobilį. Pavažiavo kelis metrus į priekį, išlipo ir apžiūrėjo tamsoje automobilio dešinę pusę, kuria kliudė atlikdama manevrą. Nebuvo įsidėmėjusi, koks automobilis buvo priparkuotas šalia jos pastatyto automobilio. Tamsoje ir lietuje buvo sunku įžvelgti kokius nors įbrėžimus, bet ji vis tiek apžiūrėjo apie 10 stovinčių automobilių priekius, bamperius ir lempas, tačiau jokios žalos nepastebėjo. Jei būtų pamačiusi įbrėžimus ar apgadinimus, būtų skambinusi policijai. Kadangi matė, jog kitiems automobiliams nieko nepadarė, išvažiavo (b. l. 15). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius jos teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.
10. Apžiūrėjus automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadinti šio automobilio priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis žibintas (b. l. 7). Šie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose (b. l. 20-21). Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio Škoda Superb apgadinimai (ypatingai priekinio kairės pusės bamperio ir sparno), priešingai nei kad tvirtina apeliantė, yra žymūs. Remonto sąmata patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina 1 322,08 Eur (b. l. 18). Tad akivaizdu, kad tokia darbų kaina nebūtų už tokius apgadinimus, kurie, kaip kad tvirtina apeliantė, „sunkiai įžiūrimi kokie tai įbrėžimai“. Sutiktina su apeliante, kad esant prastoms oro sąlygoms, apeliantės parodymais esant prieblandai (sausio 10 d., 16.30 val.), dalis apgadinimų išties galėjo būti sunkiau matomi, tačiau pati apeliantė nurodė, jog apžiūrėjo automobilius pasišviesdama telefonu (b. l. 22) ir jos manymu, Škoda Superb automobilio buvo įbrėžtas tik bamperis ir žibintas, kas patvirtina, jog ji matė šio automobilio apgadinimus, bet, nepranešusi policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Be to, apeliantė pirmiausia apžiūrėjo savo automobilį, kurio dešinėje pusėje aiškiai matė įlenktą sparną ir dureles, po to apžiūrėjo pasišveisdama telefonu, jos teigimu, kitus 10 automobilių (b. l. 15, 21, 22). Akivaizdu, kad paminėti automobilio Škoda Superb, o taip pat ir Volvo XC60 apgadinimai įtakoti stipresnio smūgio. Kad buvo labai stiprus garsas patvirtino ir liudytojas Ž. S., kuris savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d., 16.35 val. ėjo iš darbo namo, išgirdo stiprų smūgį (išgirdo net būdamas su ausinėmis, klausydamas muzikos), atsisukęs pamatė, kaip automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubraukė savo keleivio puse stovinčio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusę (vairuotojo dureles, sparną, bamperį). Vairuotoja sustojo ir apžiūrėjo abu automobilius, savo automobilį tikrino bent kelis kartus (b. l. 9). Tad vairavimo patirtį turintis asmuo (I. L. vairavimo stažas 8 metai, b. l. 3) turėjo suprasti, jog dėl tokio smūgio automobiliai bus apgadinti, taigi ir suprasti padarytos žalos mastą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Todėl remdamasis nustatytu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog automobilio Škoda Superb apgadinimo apeliantė negalėjo nepastebėti ir nesuprasti. Be to, jei apeliantė negalėjo tinkamai apžiūrėti automobilio Škoda Superb, nes tam trukdė oro sąlygos ir tamsus paros metas, ji nedelsdama privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Net ir, kaip akcentuoja apeliantė, būdama nėščia, ji, kaip vairuotoja, privalo išmanyti KET ir numatyti galimas pasekmes dėl šių taisyklių pažeidimo.
12. Visos šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad I. L. žinodama, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O kadangi I. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešusi policijai, kaip to reikalauja KET 222 punktas, pripažintina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET. Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad I. L. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.
13. Apeliantė teigia, kad ji neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi turėjo teisę vairuoti, buvo blaivi, nes laukiasi, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo ar trumpesnio šios teisės atėmimo termino paskyrimo
14. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas <...>, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs I. L. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šios administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės nepažeistos. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
16. Apeliantė skunde nurodo, kad jai turėti teisę vairuoti transporto priemones yra būtina, nes ji dirba išvažiuojamąjį darbą, laukiasi, diagnozuotas lėtinis tonzilitas, nors dėl nėštumo šios operacijos atlikimas negalimas, tačiau teisė reikalinga nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas reguliariems planiniams patikrinimams ne tik jai pačiai, bet ir susilaukus kūdikio, kūdikiui. Skunde akcentavo, kad ji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir administracinius nusižengimus padarė nėščia. Sutiktina, kad šios aplinkybės yra svarbios individualizuojant administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės, tiek kiek buvo žinomos apylinkės teismui (žala buvo atlyginta po priimto skundžiamo nutarimo – 2020 m. kovo 16 d., b. l. 49) buvo tinkamai įvertintos tiek sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo būtinumo, tiek dėl jos termino nustatymo. Apygardos teismo vertinimu, skunde minimos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
18. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
19. Apygardos teismas pažymi, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skunde minimos aplinkybės (kurios yra būdingos didžiajai daliai asmenų, padariusių administracinius nusižengimus), negali būti vertinamos kaip išskirtinės dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba jo termino švelninimo, nes teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nedarymas yra įprasta kiekvieno piliečio pareiga. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių, buitinių priežasčių ar darbinių funkcijų atlikimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, dėl to galimai kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti kitomis priemonėmis. Apeliantė gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų į gydymo įstaigas (išvengiant, jos teigimu, dėl saugumo viešojo transporto) taksi, pavežėjų paslaugomis ar kitų artimųjų pagalba ir pan.
20. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantei nepatogumų ir neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, t. y. pačios apeliantės veiksmų rezultatas, kas nesudaro pagrindo jos atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Būtų neteisinga, jeigu padaręs administracinį nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę funkciją, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. L. yra bausta už KET pažeidimus (greičio viršijimą), į padarytų nusižengimų pobūdį, nutarė jai paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, nors ir apylinkės teismas pripažino I. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, padariusi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvo nuoširdi. Nors pripažino, kad savo vairuojamu automobiliu kontaktavo su Škoda Superb automobiliu, bet nepastebėjusi jokių automobilio apgadinimų iš įvykio vietos nuvažiavo, tačiau, apeliaciniame skunde sau prieštaraudama, nurodė, jog matė tiek ant savo automobilio apgadinimus, tiek į atsitrenkusio automobilio apgadinimus (bamperio ir žibinto įbrėžimus), bet jau nesupratusi padarytos žalos mąsto, nors ankščiau aptarti įrodymai šį jos tvirtinimą paneigia. Toks apeliantės prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pagal teismų praktiką vertinamas šiurkščiu KET pažeidimu.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra įvertintos apeliantės atsakomybę švelninančios aplinkybės, jog ji atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir administracinius nusižengimus padarė nėščia. Teismų praktikoje, kaip minėta, laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Vis tik nagrinėjamu atveju I. L. nurodytos aplinkybės, kad ji laukiasi (b. l. 48), nesudaro pagrindo taikyti BK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nelaikytinos išskirtinėmis ar švelninančiomis atsakomybę. Šiuo atveju I. L. nėštumas nelaikytinas atsakomybę švelninančia aplinkybe, kadangi iš aptartų aplinkybių negalima daryti išvados, jog jis turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 35 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Be to, iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, skirdamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, į šią aplinkybę atsižvelgė ir įvertino.
22. Iš apeliantės pateiktų dokumentų (b. l. 49) matyti, kad I. L. eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, kaip minėta, atlygino po skundžiamo nutarimo priėmimo (2020 m. kovo 16 d.), todėl teismas ir nevertino šios aplinkybės kaip atsakomybę švelninančios. Apygardos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjant apeliacinį skundą žala buvo atlyginta, nekeisdamas skundžiamo nutarimo, pripažįsta tai apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir pagrįstai apeliantei paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus ir jos asmenybę, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima trumpinti paskirtą terminą ar administracinio poveikio priemonės neskirti, o apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
24. ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors apylinkės teismas sprendė transporto priemonės konfiskavimo klausimą ir konfiskavo neskyrė, atsižvelgęs, kad I. L. vairavo ne jai pačiai, o trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. nusižengimų padarymo metu turėjo vairavimo teisę, todėl toks klausimas apskritai nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir I. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Pripažinti I. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji nukentėjusiajam savo noru atlygino padarytą turtinę žalą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.