- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-60-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18402-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vadybos institutas“, R. G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vadybos institutas“ ir R. G. dėl skolos išieškojimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išieškoti iš atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ ir subsidiariai iš atsakovo R. G. 26 824,79 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. kovo 30 d. Finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101 (toliau – Sutartis 1) atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Elektroninio verslo projekto įgyvendinimas : e-verslo sprendimo diegimas, siekiant optimizuoti įmonės veiklos procesus“ bei 2013 m. birželio 12 d. Finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024 (toliau – Sutartis 2) atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Įmonės veiklos procesų standartizavimas pagal ISO standartus“. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2018 m. vasario 21 d. surašė dvi pažeidimo tyrimo išvadas: Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101/IT02 bei S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024/IT02 ir informavo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) apie Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri buvo suteikta atsakovui UAB „Projektų vadybos institutas“, naudojimo pažeidimus.
3. Atsižvelgdama į tai, 2018 m. kovo 21 d. Ministerija priėmė įsakymus Nr. 4-157 ir Nr. 4-158 (toliau – ir Įsakymai), kuriuose nurodė, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ privalo grąžinti iš viso 24 451,75 Eur sumą suteiktų Europos Sąjungos fondo lėšų į Ministerijos sąskaitą bei privalo sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Apie priimtus Įsakymus Ministerija informavo UAB „Projektų vadybos institutas“. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Įsakymų UAB „Projektų vadybos institutas“ neskundė, todėl darytina išvada, jog sutiko su konstatuotais pažeidimais bei grąžintinos sumos dydžiu.
4. 2007 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2016 m. liepos 21 d. Reikalavimo teisės į UAB „Projektų vadybos institutas“ skolą perdavimo – priėmimo aktu Ministerija perdavė ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ 25 848,18 Eur dydžio skolą. Be to, po reikalavimo teisės perleidimo ieškovė papildomai priskaičiavo 599,08 Eur palūkanų bei 377,53 Eur delspinigių.
5. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Projektų vadybos institutas“, prašydama grąžinti skolą, tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė ir nepateikė pasiūlymų dėl atsakovui priimtinų skolos grąžinimo galimybių. Pažymi tai, jog verslo subjektų netinkamai panaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra grąžinama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir tai yra padaryta. Ieškovės įsitikinimu UAB „Projektų vadybos institutas“ savo veiksmais padarė žalą.
Šalies argumentai
6. Ieškinyje nurodo, kad už negrąžintą skolą taip pat yra atsakingas ir UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbęs atsakovas R. G.. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvadose yra nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2016 m. sausio 30 d., t. y. atsakovui R. G. einant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigas. Be to, atsakovo R. G. atsakomybę patvirtina ir tai, jog projekto vykdytojas neatsakė į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštus, neteikė informacijos bei dokumentų, nepaisant to, kad Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sąlygų 7.6. punktuose nuostatos įpareigoja atsakovą tai daryti paprašius VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai.
7. Ieškovė taip pat nurodo, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo ne teismo tvarka iškelta bankroto byla, nors pagal Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sąlygų 2.1.20. punkto nuostatas atsakovė UAB „Projektų vadybos institutas“ įsipareigojo nuo Sutarčių įsigaliojimo ir penkerius metus po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos rašytinio sutikimo nekeisti savo veiklos pobūdžio arba jos nenutraukti, nedalyvauti reorganizavime bei nesilikviduoti. Civilinės bylos Nr. 2-1651-241/2017 nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu tapo žinoma tai, jog atsakovas R. G. ir Latvijos SIA „Party24.LV“ vadovas A. S. sudarė tariamą 1 200 000 Eur koncertinės veiklos sutartį, iš anksto žinodami, kad ji nebus vykdoma. Be to, už šios sutarties neįvykdymą atsakovas A. G. pripažino 1 060 000 Eur baudą. Tokiu būdu R. G. siekė išvengti UAB „Projektų vadybos institutas“ prievolių kreditoriams įvykdymo bei sudaryti sąlygas pradėti atsakovo UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminę bankroto procedūrą.
8. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovo R. G. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiga atsakovui R. G., kaip bendrovės direktoriui, teikti informaciją tretiesiems asmenims yra numatyta teisės aktuose. Be to, atsakovas R. G. pažeidė 2014 m. spalio 8 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas, kadangi neteisėtai inicijavo UAB „Projektų vadybos institutas“ bankrotą, nors jam buvo žinoma tiek apie UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriaus UAB „Karolinos turas“ pretenzijas, tiek apie Sutartyse numatytą draudimą per penkerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos be įgyvendinančios institucijos rašytinio sutikimo nekeisti savo veiklos pobūdžio, jos nenutraukti, nedalyvauti reorganizavime ir nesilikviduoti.
Šalies argumentai
9. Ieškovė teigia, kad R. G. veikė neteisėtai ir taip pažeidė fiduciarinę rūpestingumo pareigą, todėl atsakovo R. G. kaltė preziumuotina ir jis privalo atsakyti, kaip subsidiarus skolininkas.
10. Ieškinyje teigiama, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ prievolės ieškovui tikėtinai neįvykdys, todėl reikalavimas dėl atsakovo R. G. subsidiarios atsakomybės yra teisiškai pagrįstas. Be to, atsakovas R. G., eidamas UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigas, pažeidė CK 2.87 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatose įtvirtintą pareigą juridinio asmens vadovui veikti išimtinai tik juridinio asmens interesais, kurią juridinio asmens vadovas turi įgyvendinti laikydamasis rūpestingo, apdairaus bei protingo vadovo elgesio standartų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas R. G. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovo teigimu, ieškinį turėjo reikšti ne VĮ „Turto bankas“, o UAB „Projektų vadybos institutas“, o tuo atveju, jeigu UAB „Projektų vadybos institutas“ būtų ieškovo skolininkas, tai ieškovas turėtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, kurio šioje civilinėje byloje VĮ „Turto bankas“ nėra pareiškęs.
13. Atsakovas nurodo nežinantis, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ būtų pareiškęs kokius nors reikalavimus jam (R. G.). Taip pat nėra žinoma apie bet kokias kitas iš atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ trečiųjų asmenų naudai priteistas žalas, kurias būtų galima išieškoti iš atsakovo R. G. pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas.
14. Atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminio bankroto metu Ministerija buvo pareiškusi 25 848,18 Eur kreditorinį reikalavimą. Su patikslintu ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė būtų gynusi interesus anksčiau ir būtų kreipusis į bankroto administratorių su prašymu pateikti ieškinį dėl neteisėtų atsakovo R. G. veiksmų, o bankroto administratorius neteisminio bankroto proceso metu būtų atsisakęs teikti ieškinį.
Atsiliepimas
15. Atsakovas R. G. nurodo, kad patikslinti reikalavimai suformuluoti formaliai bei nesuprantamai, todėl ieškinio dalis jo atžvilgiu turėtų būti palikta nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
16. Atsakovo manymu, ieškovė nesąžiningai bando išieškoti žalą iš atsakovo R. G., trumpiausiai vadovavusio UAB „Projektų vadybos institutas“, kadangi jis (R. G.) nesudarinėjo ginčo sutarčių, kurias sudaryti buvo pavesta komercijos direktoriui J. V.. Atsakovas vadovavo sąlyginai trumpą laiką ir neturėjo galimybės daryti įtaką įmonės veiklai, kai buvo sudarinėjamos sutartys ir gaunami ginčo pinigai. Atsakovui R. G. esant vadovu visos sutarties sąlygos buvo vykdomos.
17. Atsakovui R. G. yra žinoma, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ teikė ieškovei ataskaitas ir tinkamai įgyvendino projektą, tačiau ieškovė šių ataskaitų kartu su ieškiniu nepateikė. Be to, patikslintas ieškinys pateiktas jau suėjus penkerių metų terminui, kuomet sutartys jau galimai yra įvykdytos. Ieškovė netinkamai taiko subsidiarios atsakomybės institutą, kadangi juridinis asmuo savarankiškai atsako už savo prievoles ir nesant įstatymuose numatytų išimčių arba pačių juridinio asmens vadovų arba darbuotojų valios, juridinio asmens darbuotojai arba vadovai už juridinio asmens prievoles neatsako.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nurodo, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei yra tiesioginė, o pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas, bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari, išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu.
19. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė remiasi CK 2.87 straipsnio nuostatomis, ieškinį atsakovui R. G. turėtų pareikšti ne VĮ „Turto bankas“, o UAB „Projektų vadybos institutas“. VĮ „Turto bankas“ šiuo konkrečiu atveju nenurodė, kodėl reiškia netiesioginį ieškinį UAB „Projektų vadybos institutas“ vardu.
Atsiliepimas
20. Atsakovas mano, kad, tik nustačius visas jo civilinės atsakomybės sąlygas, jis privalėtų ieškovei atsakyti tiek, kiek ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas iš atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“. UAB „Projektų vadybos institutas“ nėra bankrutuojanti bendrovė, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė reiškia reikalavimą ir atsakovui R. G.. Keliant subsidiarios atsakomybės klausimą, juridinis asmuo turėtų būti bankrutuojantis.
21. Atsakovo teigimu UAB „Projektų vadybos institutas“ turi pakankamai turto padengti ieškovės reikalavimą.
22. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nesąžiningai nurodo, jog atsakovo R. G. sudaryta sutartis su Latvijos SIA „Party24.LV“ vadovu A. S. buvo tariama ir tą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo išvados civilinėje byloje Nr. 2-1651-241/2017. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokios išvados nepadarė ir atsakovui R. G. nėra žinoma apie šiuo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2018 reikalavimas dėl atsakovo R. G. ir A. S. sudarytos sutarties buvo atmestas ir nors ieškovė nurodė, kad šios civilinės bylos klausimai nėra susiję su civiline byla Nr. e2-819-599/2019, tačiau šioje civilinėje byloje taip pat buvo nagrinėjamas ir ieškovo nurodomas baudos dydis bei kiti analogiški argumentai.
23. Atsakovas teigia, kad vien tik aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime nėra pagrindas įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų bei neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės – komercinės rizikos. Atsakovo sudaryti sandoriai nepažeidė objektyvaus elgesio standartų. Be to, sandorių sudarymo metu atsakovui R. G. iš anksto nebuvo žinoma, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ gali atsirasti žala.
24. Atsakovui R. G. perdavus UAB „Projektų vadybos institutas“ valdymą bankroto administratoriui, jis neturėjo objektyvių galimybių žinoti apie VĮ „Turto bankas“ siunčiamus raštus bei į juos atsakyti, o dėl to, kad neteisminė UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procedūra buvo nutraukta, įmonės būsenos pasikeitimą tam tikru laikotarpiu nulėmė kreditorių sprendimas, bet ne atsakovo R. G. veiksmai. Šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2018 ir analogiški reikalavimai buvo atmesti, o teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pradinis kreditorius Ministerija jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo bankroto procese atsakovui nepareiškė, į UAB „Projektų vadybos institutas“ kreipėsi tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo atsakovo R. G. atleidimo iš UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigų.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad jį palaiko.
27. Trečiasis asmuo nurodo nesutinkantis su atsakovo argumentais, kad ataskaitos yra tik formalus dokumentas. Projekto vykdytojas turi atsiskaityti ataskaitose. Pateikus ataskaitą pažeidimą yra įmanoma atstatyti, tačiau atsakovės veiklos nevykdymo (neveikimo) neįmanoma atstatyti, o atsakovė privalėjo veiklą vykdyti 2014 metais, 2015 metais, 2016 metais bei 2017 metais. Be to, nurodo, kad kai nebuvo pateikta atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ ataskaita, būtent atsakovas R. G. buvo šios įmonės vadovas, todėl jis ir yra atsakingas už nepateiktą ataskaitą,
28. Analogiškais šiai bylai atvejais, t. y. kai projekto vykdytojas bankrutuoja, yra nutraukiamos sutartys dėl jų sąlygų nesilaikymo. Nors šiuo konkrečiu atveju atnaujinus pažeidimo tyrimą paaiškėjo ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Projektų vadybos institutas“ nebėra bankrutuojantis juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jokių atsakovės veiklos įrodymų nebuvo, darbuotojų nebuvo, tai ir nekeitė to fakto, jog atsakovės veikla de facto buvo nutraukta nepateikus paskutinės ataskaitos. Rodikliai turi būti teikiami tris metus po projekto finansavimo pabaigos.
Atsiliepimas
29. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jį palaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš UAB „Projektų vadybos institutas“ ir subsidiariai iš atsakovo R. G., ieškovės VĮ „Turto bankas“ naudai 26 824,79 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 604 Eur žyminį mokestį bei 9,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.
31. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus, kadangi egzistuoja teisinis pagrindas ginčo sumą išieškoti iš įmonės, nes verslo subjektų netinkamai panaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra grąžinama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir tai yra padaryta ir šiuo konkrečiu atveju, todėl UAB „Projektų vadybos institutas“ savo tokiais veiksmais padarė žalą valstybei, kurią privalo ir atlyginti.
32. Teismas taip pat padarė išvadą, kad už negrąžintą skolą taip pat subsidiariai yra atsakingas ir UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbęs atsakovas R. G.. Sprendime konstatuota, kad pažeidimai buvo padaryti 2016 m. sausio 30 d., R. G. dirbant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi. Atsakomybę patvirtina aplinkybė, kad projekto vykdytojas po projektų užbaigimo neteikė ataskaitos už 2015 metus, neatsakė į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštus, neteikė jokios informacijos ir dokumentų, nors Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sąlygų 7.6 p. nuostatos griežtai įpareigojo atsakovę tokiu veiksmus paprašius VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai atlikti.
33. Sprendime padaryta išvada, kad atsakovas R. G. šiuo atveju savo neveikimu padėjo žalai (skolai) atsirasti. Teismas akcentavo, kad būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas R. G. buvo vadovu, buvo būtina atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau buvo neveikiama ir tai sukėlė neigiamas pasekmes. Be to, buvo nustatytas įpareigojimas tuo metu nestabdyti bei nenutraukti UAB „Projektų vadybos institutas“ vykdomos veiklos, tačiau ši veikla buvo sustabdyta (pradėta bankroto procedūra) dėl vadovo netinkamų veiksmų.
34. Teismas nurodė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ir viešasis interesas. Be to, UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo ne teismo tvarka iškelta bankroto byla, nors pagal Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sąlygų 2.1.20 p. nuostatas UAB „Projektų vadybos institutas“ įsipareigojo tokių veiksmų neatlikti. Teismas padarė išvadą, kad R. G. savo veiksmais siekė išvengti UAB „Projektų vadybos institutas“ prievolių kreditoriams įvykdymo bei sudaryti sąlygas pradėti atsakovo UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminę bankroto procedūrą. Pareiga atsakovui R. G., kaip bendrovės direktoriui, teikti informaciją tretiesiems asmenims yra numatyta, taigi R. G. tokiais savo veiksmais pažeidė fiduciarinę rūpestingumo pareigą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
35. Atsakovas R. G., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria subsidiariai iš jo priteista 26 824,79 Eur skola ir 5 procentų palūkanos, bei grąžinti bylą nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimai buvo padaryti 2016 m. sausio 30 d., t. y. atsakovui R. G. dirbant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi, ir su išvada, kad projekto vykdytojas po projektų užbaigimo neteikė ataskaitos už 2015 metus ir neatsakė į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštus. R. G. direktoriumi dirbo nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. Taigi, jis sutarčių dėl ES paramos fondų lėšų su ieškove nesudarinėjo ir už jų vykdymą (visa apimtimi) atsakingas būti negali. Tą patvirtina 2018 m. vasario 21 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros išvados, jog pažeidimus padarė būtent pati bendrovė. Išvadose nėra nurodyti R. G. neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad už padarytą formalų pažeidimą (ataskaitos nepateikimą) turi būti atsakingas direktorius R. G. ir iš jo subsidiariai priteistina skola.
37. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. G. direktoriumi vertinant visą sutarties vykdymo terminą buvo trumpą laiką ir visa atsakomybė už 5 metų laikotarpį jam negali kilti, juolab, kad 3 metus sutartys buvo vykdomos laiku ir tinkamai.
38. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2012 m. kovo 30 d. Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM- 02-K-03-101 su UAB „Projektų vadybos institutas“ baigėsi 2017 m. kovo 30 d. Ieškovė patikslintą reikalavimą teisme reiškė 2018 m. rugsėjo 6 d., o Ūkio ministerija įsakymą Nr. 4-157 priėmė tik 2018 m. kovo 21 d. Be to, bankroto proceso metu direktoriui jokie priekaištai nebuvo reiškiami.
39. Apeliantas pažymi, jog tuo metu, kai buvo priimti įsakymai dėl Europos Sąjungos lėšų grąžinimo, jis jau daugiau nei du metus nebuvo UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi ir priiminėti sprendimų šio juridinio asmens vardu ir jo atžvilgiu negalėjo, kadangi jo įgaliojimai baigėsi 2016 m. vasario 17 d., kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Nuo šios dienos prasidėjus bankroto procedūrai visi įgaliojimai buvo perduoti bankroto administratoriui.
40. Pagal bendrąją taisyklę esant skolininkų daugetui jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas ir teismų praktika yra grindžiami principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus.
Šalies argumentai
41. Skunde teigiama, kad visi argumentai, susiję su priimtų įsakymų apskundimu ir neva pripažintos skolos pasekmėmis, turėtų būti nukreipti į bankroto administratorių, tuo metu administravusį UAB „Projektų vadybos institutas“, o ne į buvusį direktorių R. G., kuris nuo 2016 m. vasario 17 d. jokios įtakos daryti nebegalėjo. Apelianto nurodomi veiksmai niekaip negalėjo būti siejami ir su ataskaitos nepateikimu, nes ataskaita galimai yra likusi tarp įmonės dokumentų.
42. Skunde nepritariama pirmosios instancijos teismo motyvui, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo įpareigota nestabdyti bei nenutraukti veiklos, o už tai yra atsakingas R. G.. Sprendimą dėl įmonės bankroto priėmė ne R. G., o UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriai. Direktorius negalėjo pakeisti bankrutuojančios įmonės statuso, be to, toks kreditorių nutarimas buvo neteisėtas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovė aktyviai dalyvavo bankroto procese, nekeldama klausimų dėl tokio proceso teisėtumo. Bankroto procedūra buvo neteisėta, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidė Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.20 punkto nuostatas.
43. Apelianto teigimu vien formalus direktoriaus vienos ataskaitos nepateikimas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis (R. G.) veikė prieš įmonės interesus ar prieš konkretų kreditorių. Be to, vienos ataskaitos nepateikimas savaime nereiškia, jog projektas, kuriam buvo skirtos piniginės lėšos ir kurias visas yra prašoma priteisti ir iš R. G., buvo neįgyvendintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
44. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Byloje iš esmės ginčo dėl to, jog atsakovė UAB „Projektų vadybos institutas“ turi sugrąžinti 24 451,75 Eur sumą suteiktų Europos Sąjungos fondo lėšų į Ministerijos sąskaitą bei sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 26 824,79 Eur, nėra. Byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovas R. G. privalo subsidiariai atsakyti kartu su UAB „Projektų vadybos institutas“ dėl 26 824,79 Eur skolinio įsipareigojimo.
Žemesnės instancijos teismas
46. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2013 m. kovo 30 d. Ministerija ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarė projekto Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-10 sutartį, kuria UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Elektroninio verslo projekto įgyvendinimas: e-verslo sprendimo diegimas, siekiant optimizuoti įmonės veiklos procesus“ (1 t., b. l. 100–120).
47. Nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. Ministerija ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarė projekto „Įmonės veiklos procesų standartizavimas pagal ISO standartus“ Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-2-VP2-2.1.-ŪM-03-K-02-024, kuria UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte ir pagal Sutarties 2.11 punkto nuostatas projekto vykdytojui nepasiekus jo įsipareigoto produkto ir (arba) rezultato rodiklio, Ministerija turi teisę pareikalauti iš projekto vykdytojo grąžinti rodiklių nepasiekimui proporcingą suteikto finansavimo dalį. Sutarties 4.11 punktas numato, kad jeigu projekto vykdytojas Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkto ir 4.10 punkto nuostatose nurodytais terminais nepateikia mokėjimo prašymo ir (arba) galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, tai įgyvendinančioji institucija raštu apie tai primena jam ir nustato terminą, per kurį mokėjimo prašymas ir (arba) galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita turi būti pateikta, o jeigu projekto vykdytojas mokėjimo prašymo ir (arba) galutinės projekto vykdymo ataskaitos nepateikia net ir po priminimo, tai įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti projekto finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymą, sutarties nutraukimą ir (ar) išmokėtų lėšų arba jų dalies grąžinimą (1 t., b. l. 7–28).
48. 2007 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (1 t., b. l. 43–47) bei 2016 m. liepos 21 d. Reikalavimo teisės į UAB „Projektų vadybos institutas“ skolą perdavimo–priėmimo aktu trečiasis asmuo Ministerija perdavė ieškovei reikalavimo teisę į 25 848,18 Eur skolą iš UAB „Projektų vadybos institutas“.
49. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas R. G. buvo UAB „Projektų vadybos institutas“ vadovu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. (imtinai) (1 t., b. l. 67–73).
50. 2016 m. vasario 8 d. įvykusio UAB „Projektų valdybos institutas“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, kuris 2017 m. spalio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2-1651-241/2017 buvo nutrauktas (1 t., b. l. 60–65).
51. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA), atlikusi tyrimą ir pakartotinį tyrimą dėl padarytų pažeidimų, parengė pažeidimo tyrimo išvadas Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101/IT02 (1 t., b. l. 146–153) bei Nr. S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024/IT02 (1 t., b. l. 132–139). Išvadose nustatyta, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ 2016 m. sausio 30 d. pažeidė teisės aktų nuostatas bei informavo Ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri buvo suteikta UAB „Projektų vadybos institutas“, naudojimo pažeidimus.
52. 2018 m. kovo 21 d. LR Ūkio ministerija priėmė Įsakymus Nr. 4-157 (1 t., b. l. 143–144) bei Nr. 4-158 (1 t., b. l. 141 – 142), kuriuose nurodė, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ privalo grąžinti iš viso 24 451,75 Eur sumą, suteiktą Europos Sąjungos fondo lėšų į Ministerijos sąskaitą bei privalo sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas ir finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
53. Apie priimtus Įsakymus Ministerija informavo atsakovę UAB „Projektų vadybos institutas“ ir nurodė, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ privalo įvykdyti Įsakymuose nurodytus įpareigojimus (1 t., b. l. 140).
54. 2018 m. gegužės 2 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Projektų vadybos institutas“ prašydama grąžinti skolą, tačiau atsakovė šio ieškovės reikalavimo neįvykdė ir nepateikė pasiūlymų dėl atsakovei priimtinų skolos grąžinimo galimybių (1 t., b. l. 66).
55. Atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ skola ieškovei 2018 m. birželio 13 d. sudarė 26 824,79 Eur sumą (1 t., b. l. 50).
56. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ ataskaitas už projekto įgyvendinimą yra pateikusi už 2013 metus (2 t., b. l. 49–54) bei už 2014 metus (2 t., b. l. 58–62).
57. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi nutraukė bankroto procesą ne teismo tvarka ir panaikino kreditorių nutarimus dėl bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, buvo atnaujintas pažeidimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nebuvo laikytasi pareigos teikti ataskaitą po projekto užbaigimo, kuri teikiama kaip informacija įgyvendinančiajai institucijai, siekiant užtikrinti duomenų apie projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. Projekto vykdytojas neatsakė į LVPA raštus dėl nustatyto pažeidimo bei atnaujinto įtarimo pažeidimo tyrimo ir nepateikė juose nurodytos informacijos ir dokumentų. Išvadoje nurodyta, kad projekto vykdytojas pažeidė nuostatą, pagal kurią privalo pateikti rodiklių, matuojamų po kelerių metų įgyvendinus projektą, skaitinę išraišką; ataskaitos nepateiktos po projekto užbaigimo už 2015, 2016, 2017 metus. Išvadoje suformuluoti tokie pažeidimai: įmonė ilgiau nei 12 mėnesių (nuo 2015 m. nėra Registrų tvarkytojui pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų; Juridinių asmenų registro duomenimis, projekto vykdytojo teisinis statusas yra „Bankrutavęs“; po projekto užbaigimo nėra pateikta ataskaitos už 2015, 2016 ir 2017 metus; nėra vykdomi Sutartyje sulygti įsipareigojimai bei neatsakoma į paklausimus, neteikiama informacija bei dokumentai.
58. Atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-3829-864/2019 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
59. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui, šiuo atveju pagrindinis skolininkas – UAB „Projektų vadybos institutas“. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.
60. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
61. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, be to, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai ir nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai bei apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, yra nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus bei protingo vadovo elgesio matą, be to, įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
62. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl subsidiarios apelianto prievolės, sutiko su pažeidimo tyrimo išvadomis, jog pažeidimai buvo padaryti 2016 m. sausio 30 d. atsakovui būnant direktoriumi, t. y. nebuvo teiktos ataskaitos už 2015 metus ir neatsakyta į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštus. Teismas nurodė, kad R. G. pasirinko neveikimą (informacijos neteikimą pagal teisės aktus), kuris ir sukėlė neigiamas pasekmes. Be to, buvo inicijuotos įmonės bankroto procedūros.
63. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad R. G. direktoriumi dirbo nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d., taigi jis sutarčių dėl ES paramos fondų lėšų nesudarinėjo ir už jų vykdymą (visa apimtimi) atsakingas būti negali, o taip pat pažeidimai buvo konstatuoti tik 2016 m. sausio 30 d. Be to, 2018 m. vasario 21 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros išvadose nurodomi tik atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidimai. Apeliantas nurodo, kad sprendimą dėl įmonės bankroto priėmė ne jis (R. G.), o UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriai, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio apelianto pažeidimo. O formalus vienos ataskaitos nepateikimas negali lemti vadovo subsidiariosios atsakomybės pagal prievoles.
64. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2018 m. vasario 21 d. pažeidimo tyrimo išvadose nurodyta, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidė Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Taisyklės) reikalavimus, taip pat VP2-2.1-ŪM-03-K priemonės „PROCESAS LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 4-508 (toliau – Aprašas) nuostatas bei Sutarties bendrąsias bei specialiąsias nuostatas. Išvadose pažymėta, kad 2016 m. vasario 17 d. Juridinių asmenų registre buvo registruotas ir pakeistas UAB „Projektų vadybos institutas“ teisinis statusas į „Bankrutuojantis“. Aprašant pažeidimą išvadoje nurodyta, kad projekto vykdytojas nėra pateikęs ataskaitos po projekto užbaigimo už 2015 m. Projekto vykdytojas nevykdė nurodytais punktais prisiimto įsipareigojimo nedelsiant pranešti LVPA ir (arba) Ministerijai apie svarbias priežastis, kliudančias vykdyti veiklą. Išvadose nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog projekto vykdytojas įvykdė reikalavimus sutarties įsigaliojimo ir penkerius metus po projekto pabaigos užtikrinti įmonėje įdiegtų vadybos metodų ir valdymo sistemų galiojimą.
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sieja apelianto, kaip įmonės vadovo, R. G. atsakomybę su bankroto procedūrų atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ iniciavimu. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Įmonių bankroto įstatymas numatė, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priima kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis), o ne vadovas. Tą patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog 2016 m. vasario 8 d. įvykusio atsakovo UAB „Projektų valdybos institutas“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taigi, bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka kompetencija suteikta kreditoriams (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Ministerija aktyviai dalyvavo UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procese, ne kvestionavo jo teisėtumo, o pareiškė kreditorinį reikalavimą (2 t., b. l. 8 – 9). Dėl to R. G. veiksmų vertinti, kaip neteisėtų, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo.
66. Pažeidimo tyrimo išvadose vadovo atsakomybė grindžiama, be kita ko, tuo, jog nebuvo pateikta ataskaita už 2015 m., kiti dokumentai. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 165¹ punkte nurodyta, kad atsiskaitydamas už 5 metų laikotarpį po projekto finansavimo pabaigos, ne vėliau kaip per 30 dienų praėjus kiekvieniems iš 5 metų po projekto finansavimo pabaigos, arba kasmet, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kalendorinių metų pabaigos, kaip numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, projekto vykdytojas privalo per DMS arba, jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos, raštu teikti įgyvendinančiajai institucijai ataskaitas po projekto užbaigimo. Ataskaita po projekto užbaigimo teikiama kaip informacija įgyvendinančiajai institucijai, siekiant užtikrinti duomenų apie projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą ir reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsnių įgyvendinimą pateikimą. Nepažeidžiant reglamento (EB) Nr. 1083/2006 55 ir 57 straipsnių, projekto finansavimo ir administravimo sutartyje gali būti nustatomas trumpesnis ataskaitų po projekto užbaigimo teikimo laikotarpis ir periodiškumas, vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytais reikalavimais ir atsižvelgiant į projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Įgyvendinančioji institucija turi įsitikinti, kad pateikta informacija teisinga, ir gali paprašyti projekto vykdytojo ataskaitą po projekto užbaigimo patikslinti.
67. Pažymėtina, kad ieškovė savo veikloje, be kita ko, yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, užtikrinti kiekvienam asmeniui teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.
68. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punktą, jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia tarpinės, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ar ataskaitos po projekto užbaigimo, įgyvendinančioji institucija turi per 10 darbo dienų nuo ataskaitų pateikimo termino pabaigos per DMS arba, jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos, raštu jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį tarpinė, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ar ataskaita po projekto užbaigimo turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas tarpinės ar galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos laiku nepateikia net ir po priminimo, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus procedūras, ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovais, gali sustabdyti projektui skirtų finansavimo lėšų ar jų dalies mokėjimą ir (ar) inicijuoti projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais – išmokėtų lėšų arba jų dalies susigrąžinimą. Jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto užbaigimo laiku nepateikia ir po priminimo ir (ar) ataskaitoje pateikiami klaidingi duomenys, įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti išmokėtų projekto finansavimo lėšų arba jų dalies susigrąžinimą, vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais.
69. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir 2013 m. birželio 12 d. projekto „Įmonės veiklos procesų standartizavimas pagal ISO standartus“ Finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-2-VP2-2.1.-ŪM-03-K-02-024 7.2 punkte (1 t., b. l. 12) bei 2013 m. kovo 30 d. projekto Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-10 sutarties 7.2 punkte, kuriame nurodyta, kad jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto užbaigimo laiku nepateikia, įgyvendinančioji institucija turi teisę raštu apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį ataskaita po projekto užbaigimo turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas ataskaitos po projekto užbaigimo laiku nepateikia net ir po priminimo, įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų arba jų dalies grąžinimą (1 t., b. l. 105).
70. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti, ar įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi ne tik bendruoju civilinės teisės principu, kad sutarčių reikia laikytis, tačiau ir gero viešojo administravimo principu, tinkamai įgyvendino Taisyklių 166 punkto reikalavimą dėl kreipimosi į projekto vykdytoją. Kaip matyti iš bylos duomenų, LVPA tik 2016 m. balandžio 18 d., t.y. R. G. jau nesant UAB „Projektų valdymo institutas“ vadovu, raštu informavo projekto vykdytoją bei bankroto administratorių apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti papildomus argumentus, tačiau atsakymas pateiktas nebuvo (2 t., b. l. 75). 2016 m. gegužės 2 d. projekto vykdytojui buvo išsiųstos pažeidimo tyrimo išvados (2 t., b. l. 77–78). 2017 m. gruodžio 14 d. raštu, atnaujinus pažeidimo tyrimą, apie tai buvo informuotas projekto vykdytojas, bei įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 22 d. pateikti aktualią informaciją apie įmonės statusą bei informaciją dėl reikalavimų užtikrinimo, taip pat trūkstamas ataskaitas po projektų įgyvendinimo kartu su pagrindžiančiais duomenimis, atsakymas pateiktas nebuvo. LVPA 2018 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į UAB „Projektų vadybos institutą“ dėl atnaujintų pažeidimo tyrimų rezultatų, siųsdama pažeidimo tyrimo išvadas (1 t., b. l. 145). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie LVPA ir / arba Ministerijos raštus, paklausimus, įpareigojimus, kurie UAB „Projektų valdymo institutas“ būtų adresuoti laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 1 d. (laikas, iki kurio turėjo būti pateikta ataskaita) iki 2016 m. vasario 17 d. (kol UAB „Projektų valdymo institutas“ vadovavo R. G.) ir kurie būtų sietini su netinkamų projektų įgyvendinimu.
71. Pagal Taisyklių 197 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir tik nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualios aplinkybės, todėl teismas turi įvertinti, ar ataskaitos po projekto užbaigimo nepateikimas laikytinas nepašalinamu pažeidimu. Įvertinus tai, jog atsakovė iki 2015 m. ataskaitas teikė laiku ir tinkamas, vienkartinis ir formalus pažeidimas, kuris LVPA tinkamai vykdant savo pareigas neabejotinai galėjo būti pašalintas, negali būti laikomas tokiu, kurio pagrindu atsakovės vadovui kiltų atsakomybė.
72. Esmine aplinkybe laikytina tai, kad teikiant pirminę informaciją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą 2016 m. balandžio 18 d., atsakovas R. G. jau nebebuvo UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi. Taigi jis objektyviai neturėjo pareigos teikti LVPA prašomus duomenis arba informaciją. Atitinkamai, apeliantui nesant direktoriumi, pažeidimo bei atnaujinto pažeidimo tyrimo išvadose nurodytomis tokiomis aplinkybėmis, kaip neteiktos ataskaitos už 2016, 2017 metus, neatsakinėta į raštus bei paklausimus, negali būti grindžiama R. G., kaip įmonės vadovo, atsakomybė. Atnaujinus pažeidimo tyrimą taip pat buvo pažymėta, kad nebuvo teikti dokumentai, nevykdytos kitos pareigos, tačiau, dar kartą pabrėžtina, po 2016 m. vasario 17 d. R. G., nebebūdamas UAB „Projektų vadybos institutas“ vadovu, tokios pareigos neturėjo.
73. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindų vadovo civilinei atsakomybei kilti. Juo labiau, R. G. veiksmuose nėra nustatyta didelė kaltė, kaip pagrindas taikyti jo atžvilgiu subsidiarią su įmone civilinę atsakomybę. Dėl šios priežasties yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma subsidiariai išieškoti iš R. G. skolą, atmesti kaip nepagrįstą. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
74. Patenkinus apeliacinį akundą, apeliantas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodė, kad patyrė 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas – apeliacinio skundo parengimą. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2019 m. gegužės 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/37 bei 2019 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitas. Prašomas priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo parengimą, todėl 400 Eur priteistina atsakovui iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d sprendimą – ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma išieškoti subsidiariai iš R. G. 26 824,79 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 306,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmesti kaip nepagrįstą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.