- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- e2-48513-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 773,59 Eur skolos, 193,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių teismas ieškovo ieškinį tenkino pilnai.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog palaiko visas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus nesutikimo motyvus, t. y. tai, jog apie jo skolos UAB „Bitė Lietuva“ perleidimą ieškovui atsakovas nebuvo informuotas, tokį perleidimą patvirtinantys dokumentai jam nebuvo įteikti, todėl jam neatsirado pareigos mokėti ieškovui; ieškinys yra pareikštas praėjus daugiau nei 17 metų nuo reikalavimo atsiradimo momento. Pradiniam kreditoriui reikalavimo teisė atsirado ir pasibaigė galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 87 straipsnis nustatė bendrą trejų metu ieškininės senaties terminą. 2006 m. rugsėjo 25 d. pirkdamas skolą iš pradinio kreditoriaus, ieškovas žinojo apie senaties nurodytam reikalavimui pradžią ir pabaigą. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas praleidus ne tik 1964 metų Civilinio kodekso 87 straipsnio nustatytą bendrą trijų metų, bet ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1997 m. vasario 1 d. atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M022210, o 1997 m. kovo 13 d. - Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. M025945 (toliau – Sutartys). Pagal minėtas sutartis atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas (e. b. l. 4-5, 12). 1997 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui buvo išrašyta sąskaita Nr. 1610180897 2 671,04 Lt (773,59 Eur) apmokėjimui (e. b. l. 3). Už šias paslaugas atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ neatsiskaitė ir liko skolingas 773,59 Eur. 2006 m. rugsėjo 25 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui – ieškovui, o pastarasis dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.
Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutinka dviem pagrindais: dėl to, jog jis nebuvo informuotas apie reikalavimo jo atžvilgiu teisės perleidimą naujam kreditoriui (ieškovui) ir dėl to jam nekilo pareiga atsiskaityti su ieškovu; bei dėl praleistos ieškinio senaties. Teismas kiekvienu iš minėtų pagrindų pasisakys atskirai.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Atsakovas tokio pranešimo gavimą neigia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tokiu būdu, ieškovui kartu su ieškiniu pateikus reikalavimo perleidimą pagrindžiančius dokumentus - 2006 m. rugsėjo 25 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį su priedais, laikytina, jog atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ir nesant duomenų, kad 773,59 Eur skola pagal 1997 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą Nr. 1610180897 būtų atsakovo apmokėta pradiniam ar naujam kreditoriui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 773,59 Eur įsiskolinimą už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas yra pagrįstas, o ieškinio tenkinimui būtina nustatyti ar ieškovas tinkamai pasinaudojo teisminės gynybos teise.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Nagrinėjamu atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuriam pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. 1964 metų CK numatė bendrą trijų metų ieškinio senatį. Pradinio kreditoriaus teisė į skolos padengimą atsirado 1997 m. rugsėjo 1 d. (ginčo sąskaita turėjo būti apmokėta iki 1997 metų rugpjūčio 31 d.). Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę į skolos sumokėjimą, į teismą kreipėsi 2016 m. liepos 20 d., tai yra suėjus skolos atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytam ieškinio senaties terminui. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė, todėl konstatuotina, kad nepaisant to, jog ieškovas įgijo reikalavimo teisę į skolos sumokėjimą, ieškinys atmestinas, nes teisminės gynybos ieškovas kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą ieškininės senaties terminą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 28 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 300 Eur advokato pagalbos išlaidas (50 Eur už konsultacijas, 150 Eur už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 100 Eur už medžiagos analizę bei atstovavimą teisme). Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija aktuali nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų maksimalių dydžių, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla yra nedidelės apimties, ieškinys dažno pobūdžio, nedidelės apimties, teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų įvertinimui nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomas priteisti išlaidas už medžiagos analizę ir atstovavimą teisme, bendrai už advokato pagalbą atsakovui priteisiant 250 Eur (150 Eur už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 100 Eur už konsultacijas ir atstovavimą teisme). Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 278 Eur bylinėjimosi išlaidų (250 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 28 Eur žyminio mokesčio).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.