Tauragės apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-47-850/2023 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15059-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2; 2.5.2; 2.5.20

2023 m. kovo 3 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymą dėl A. (O.) T., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties termino taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teisme gautas Informatikos ir ryšių departamento prašymas, kuriuo siūloma, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo, kadangi nėra informacijos T. T. rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu A. (O.) T. paskirtos baudos sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu A. (O.) T., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį ir įskaičius sulaikyme išbūtą laiką, paskirta 96 MGL (3615,36 eurų) bauda. Į paskirtą baudą įskaityta dalis sumokėtos baudos – 602,56 Eur, ir nurodyta sumokėti likusią 3012,80 Eur baudą per 2 mėn., nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį bei 2 punktą, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas.

Pagal BK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, 2) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir 3) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Bet kuriuo atveju nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų, ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis).

BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal BPK 342 straipsnį, įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Kadangi nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, priverstinai išieško antstolis pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą (BPK 352 straipsnio 2 dalis), tokio nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su vykdomojo rašto dėl priverstinio baudos išieškojimo pateikimu antstoliui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau nuteistasis savanoriškai paskirtos likusios baudos nesumokėjo per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą, t. y. iki 2017 m. vasario 28 d., todėl 2017 m. kovo 2 d., perduotas išieškojimas priverstiniam vykdymui. Antstolė N. G. 2017 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė, kad Izraelio ir Ukrainos valstybių piliečio A. T. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), todėl skolininko gyvenamoji vieta neapima jos vykdymo teritorijos. Teismo baudžiamasis įsakymas dėl baudos išieškojimo 2017 m. spalio 16 d. pateiktas antstolei A. K., nustačius, kad A. T. dirba UAB „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi. 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-23000820, antstolė A. K. informavo, kad skola neišieškota. Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pranešimai direktoriui A. T. buvo siunčiami UAB „N.“, buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (garažų kooperatyvas), tačiau grįžo neįteikti.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2023 m. kovo 3 d. išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. T. T. T. rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl esminę reikšmę sprendžiant dėl teikimo pagrįstumo turi tai, ar nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nevengė atlikti bausmės. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Paprastai tai yra slėpimasis nuo teisėsaugos institucijų, sistemingas gyvenamosios vietos keitimas, gyvenimas turint svetimus ar padirbtus dokumentus, pajamų ar turto slėpimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę ar turtą, sudarymas. Veiksmai, kuriuose nėra tyčios išvengti bausmės atlikimo, nelaikomi vengimu atlikti bausmę.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėjo pakankamas finansines galimybes baudą sumokėti savanoriškai. Tai matyti iš aplinkybės, kad jis savarankiškai sumokėjo tik dalį skirtos baudos. A. T. yra užsienio valstybės pilietis, baudžiamojo proceso metu savo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodęs Ukrainos Respublikoje. Duomenų, kad nuteistasis negyvena byloje esančiu adresu, nėra. Kaip matyti iš baudžiamajame įsakyme nustatytų faktinių aplinkybių, A. T. į Lietuvą atvyko pirkti automobilių, yra gimęs ir gyvena Ukrainos Respublikoje, todėl natūralu, kad pasibaigus baudžiamajam procesui, jis išvyko į savo kilmės šalį. Nuteistojo judėjimo laisvę ribojantys draudimai teismo galutiniame sprendime nenustatyti, priėmus baudžiamąjį įsakymą jam nebuvo uždrausta išvykti į savo gyvenamąją vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pasibaigus baudžiamajam procesui A. T. išvykimas iš Lietuvos Respublikos savaime negali būti laikomas slapstymusi, vengiant vykdyti baudžiamąjį įsakymą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, įrodymu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis vengė nuosprendžio vykdymo ar jo vykdymo senatis buvo T. T. apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties terminas suėjo 2020 m. spalio 16 d., todėl dalyje dėl baudos išieškojimo šis baudžiamasis įsakymas negali būti vykdomas ir pripažintinas nevykdytinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymą tenkinti.

Pripažinti T. T. apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-850/2016, dalį dėl A. T. paskirtos likusios 3012,80 Eur baudos išieškojimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, antstolei N. K. ir A. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.