Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties D. A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 15 d. nutarimu D. A. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 900 Lt bauda, už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą – 30 Lt bauda, subendrinus, galutinai paskirta 900 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad D. A. L. 2010 m. vasario 22 d., apie 14.10 val., Vilniaus r. kelio Vilnius – Utena A14 17 km vairavo automobilį Fiat Doblo ir važiavo aukščiausios kategorijos automobilių keliu N1 kategorijos transporto priemone, neturėdamas transporto priemonės savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Be to, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais veiksmais D. A. L. pažeidė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio ir Susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtintą ,,Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punkto bei Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 148 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimus, t. y. už tai, kad kelio A14 Vilnius-Utena 17 kilometre vairavo N1 kategorijos transporto priemonę, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, bei nepateikė pareigūnams privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Ginčo dėl draudimo dokumento nepateikimo (ATPK 124¹ str. 6 d.) nėra, tačiau apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, motyvuodamas tuo, kad apie būtinybę važiuoti mokamu keliu sužinojo jau pravažiavęs degalinę, o apsisukti neturėjo galimybės.

ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 600 iki 1200 litų. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais <...>. Aprašo 7 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), numatyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti magistraliniu keliu A14 Vilnius–Utena (10,66–95,6 km). Pažymėtina, kad Aprašo 6 punkte numatyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Apeliantas teigia, kad jis po sužinojimo apie būtinybę važiuoti mokamu keliu, neturėjo galimybės nusipirkti vinjetės, kadangi pakeliui nebuvo degalinių, tačiau pažymėtina, kad Aprašo 6 punkte numatytos išimtys, kada galima vinjetę įsigyti artimiausioje vinjetėmis prekiaujančioje vietoje vykstant pasirinktu maršrutu, apelianto atžvilgiu netaikytinos, kadangi prieš įvažiuodamas į mokamą kelio atkarpą, jis važiavo ne iš užsienio valstybės teritorijos, ne iš krovinių krovos ar įmonės buveinės vietos, be to, buvo tik ką pravažiavęs degalinę (apie 100 metrų, b. l. 8, 27). Pažymėtina, kad nuo apelianto sužinojimo, jog turės važiuoti mokamu magistraliniu keliu A14, iki artimiausios apsisukimo vietos buvo tik šiek tiek daugiau nei 1 km (www.maps.lt duomenys). Todėl įvertinus tai, kad D. A. L. buvo sustabdytas kelio A14 17 kilometre, leidžia daryti išvadą, kad asmuo nuvažiavo ženkliai didesnį atstumą nesumokėjęs privalomo mokesčio, negu butų turėjęs grįžti iki vinjetėmis prekiaujančios degalinės.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad D. A. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 148 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Tenkinti jo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį D. A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.