- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- ATP-226-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08695-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2015 m. lapkričio 10 d., 22.30 val., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo transporto priemonę „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šį pažeidimą R. K. nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino R. K. prašymo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad R. K. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą - sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde jis teigia, kad iki įvykio daugiau nei 20 metų dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, administracinių nuobaudų turėjo nedaug, už analogišką pažeidimą niekada nėra baustas, nes vertina darbą, supranta grėsmės galimumą, nė karto nei darbe, nei po darbo nėra vartojęs alkoholio ar išgėręs vairavęs automobilio. Įvykio metu buvo poilsio laikas, kada vairuoti transporto priemonės negalėjo, stovėjo degalinės aikštelėje, iš kurios turėjo išvažiuoti tik ryte, tačiau pavartojus alkoholio, degalinės darbuotojai pareiškė pretenzijas ir prašė nedelsiant palikti degalinę, todėl būdamas neblaivus turėjo susirasti kitą stovėjimo aikštelę, kur galėtų pernakvoti, tačiau tik pajudėjus, degalinės darbuotojai iškvietė policiją.R. K. skunde nepateisina savo poelgio, nurodo, jog jo nerūpestingas elgesys sukėlė sunkias pasekmes šeimai, jam, jų turtinei padėčiai, kadangi iš karto turėjo išeiti iš darbo. Buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau darbas buvo pasiūlytas tik kartą ir tam reikėjo turėti vairuotojo teises. Išvyko dirbti į užsienį, tačiau pablogėjus 81-erių motinos sveikatai privalėjo grįžti jos slaugyti, kadangi ji dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų negali savimi pasirūpinti, jis jos vienintelis sūnus. Nurodo, kad jo sutuoktinė vienintelė šeimoje dirba ir gauna pajamas, iš kurių išgyvena visa šeima, mokamas kreditas, todėl sutuoktinė jo motinos prižiūrėti negali. Jam būnant darbe samdydavo asmenis, kad jiems nesant namuose, kažkas prižiūrėtų motiną, tačiau dėl finansų stygiaus to daryti negali. Dabar ne kartą teko samdyti asmenis, kad motiną nuvežtų iki ligoninės, nes be transporto priemonės buityje kyla daug problemų, apsunkintas motinos judėjimas. Skunde nurodo, jog turi išlaikyti ir dukrą, kuri mokosi dieniniame skyriuje, po paskaitų dirba neatlygintinai, todėl ji taip pat negali pasirūpinti senele, o kita dukra yra suaugusi ir turi savo šeimą, savus įsipareigojimus. Skunde R. K. nurodo, kad vairuotojo darbas yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, dalyvauja aktyviuose darbo rinkos paieškose, tačiau visur pasiūlytam darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Be darbo ir pajamų yra nepakeliamai sunku pragyventi. Teigia, kad per visą laikotarpį, kai prarado vairuotojo pažymėjimą, suprato, jog pasielgė neatsakingai ir nerūpestingai, neatsakingu poelgiu pakenkė sau ir artimiems žmonėms, suprato pažeidimo socialines ir administracines pasekmes, naujų pažeidimų nėra padaręs, duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu nėra, baudą yra sumokėjęs žmonos pagalba. Mano, kad tolimesnis nuobaudos vykdymas jam sukeltų neproporcingai didelių nepatogumų, susijusių tiek su jo specialybe, darbo funkcijų atlikimu bei nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė jo atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad nors ir padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisis pažeidimų, tačiau vien pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų, o reikia atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes. Teigia, kad anksčiau buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pažeidimai padaryti per gana ilgą laikotarpį, pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Už vairavimą būnant neblaiviam baustas šį vienintelį kartą, daugiau jokių pažeidimų nepadarė, yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos nuobaudos laiko, o vertinant jo asmenybę, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad iki pažeidimo dirbo, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu yra bedarbis ir dalyvauja aktyviose darbo paieškose. Mano, kad yra visos sąlygos tenkinti jo prašymą. Atsiliepimu į R. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. K. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą taikant atsakomybę švelninančio įstatymo nuostatas.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą, išklausęs mokymus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomo mokymo programą. Šių reikalavimų atitikimas nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytos formaliai, būtina buvo įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. 2015 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams buvo nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris buvo artimas sunkiam, vairavo vilkiką „DAF“. Už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įstatyme, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.Kaip matyti, įstatymo leidėjas už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, sankcijoje numatė griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tai atsispindi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiose teisės normose, pagal kurias asmeniui vairavimas transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius R. K. baustumus, kad nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimų, paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.R. K. skunde nurodė, kad jam netinkamai buvo išaiškinta teismo posėdžio vieta ir laikas, dėl ko jis negalėjo dalyvauti posėdyje ir nedavė parodymų, negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Iš šių argumentų spręstina, jog pažeidėjo manymu, nurodytos įvykio aplinkybės galėjo pakeisti skirtos nuobaudos dydį, tačiau vis tik pažymėtina, kad net jei ir būtų pažeidėjui netinkamai išaiškinta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, jis savo pažeistas teises turėjo teisę ginti paduodamas apeliacinį skundą dėl priimto nutarimo, tačiau to nepadarė, kas rodo, jog jį tenkino teismo priimtas nutarimas, paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas tik teikdamas prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o vėliau ir skųsdamas teismo nutartį, kuria netenkintas jo prašymas, pateikia savo įvykio versiją, aukštesnės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina. Apeliantas skunde nurodė, kad atitinka visus ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o padaryto pažeidimo sunkumas negali būti lemiamas sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, todėl laikytina, kad yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, R. K. nurodytos aplinkybės, jog negali susirasti darbo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, kad slaugo senyvo amžiaus sergančią motiną, kad sunki šeimos materialinė padėtis, kad supranta pažeidimo pasekmes jam ir jo šeimai, negali būti laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, jog administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, kadangi kaip jau minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Atsižvelgiant į visą tai pritartina apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, kad pažeidimą padariusio asmens patiriami nepatogumai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini pakankami ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, R. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, ypatingai pažymint, jog R. K., kuris dirbo vairuotoju ir teisė vairuoti jam buvo būtina, turėjo suprasti galimas tokio pobūdžio pažeidimo pasekmes jo tolimesnei darbinei veiklai, juolab, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojams netoleruotinas joks alkoholio kiekis ir jiems skiriamos nuobaudos viršijus 0 promilių ribą. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Įvertinus pažeidėjo asmenybę jam pagrįstai paskirtas įstatyme numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t.y. 2 metai.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos R. K. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, R. K. skunde nenurodė. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra teisinga, teisėta bei pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.