Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos – antstolės J. Ž. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. gruodžio 15 d. gautas antstolės J. Ž. prašymas dėl baudos pakeitimo kita bausme. Antstolė teikime nurodo, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2000 Eur baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje, išieškojimo iš skolininko D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skolininkas D. D.: 1) baudos nesumokėjo, lėšų baudai sumokėti neturi; 2) nebuvo atvykęs, jokiais kitais būdais nesusisiekė; 3) Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu dokumentų įteikti nepavyksta; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis asmuo nedirba, vykdo individualią veiklą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini); 5) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto neturi; 6) VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu buvę registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; 7) Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis yra vedęs, tačiau yra sudaręs vedybų sutartį, ir turtas, įgytas santuokoje, yra asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas. 2023 m. liepos 26 d. antstolė J. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su teikimu dėl bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi skolininkui D. D.. 2023 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi teikimas buvo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad „[...] šiuo atveju nuteistasis D. D. labiau neišgalėjo sumokėti baudos, o ne vengė ją mokėti. Nuo baudos išieškojimo jis nesislapsto, duomenų, kad piktybiškai būtų tapęs beturčiu, byloje taip pat nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas nuteistojo vengimo sumokėti baudą bei jo vengimo bendradarbiauti su antstole faktas. Taigi darytina išvada, kad baudos nesumokėjimas nėra susijęs su D. D. tyčiniais veiksmais, kuriais jis siektų tikslingai išvengti paskirtos bausmės atlikimo, taip pat nėra nustatyta, kad jis sąmoningai atsisakytų vykdyti jam teismo nustatytą pareigą.“ Iš vykdomojoje byloje nustatytų duomenų akivaizdu, kad skolininkas vengia savo noru sumokėti teismo paskirtą baudą. Teismo posėdžio metu skolininkas nurodė, kad apie baudą buvo pamiršęs, kadangi buvo užsienyje ir jokių dokumentų negavo. Nurodė, kad jei antstolė būtų pranešusi, būtų su ja susisiekęs. Pažymėtina, kad iš skolininko veiksmų (neveikimo) matyti, kad jis ir toliau vengia atlikti teismo paskirtą bausmę – sumokėti baudą, kadangi skolininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį baudos išieškojimą nesusisiekė su antstole, nesitarė dėl baudos mokėjimo dalimis, nors teismui nagrinėjant teikimą įsipareigojo vykdyti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kad nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., taip pat vykdo individualią veiklą nuo 2021 m. birželio 16 d., tačiau jokių pajamų baudos dengimui neskyrė ir neskiria. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, kad šiuo atveju nustatyta pakankamai duomenų, jog būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad skolininkas D. D. iš tikrųjų sąmoningai vengė ir vengia sumokėti jam teismo paskirtą baudą, todėl išnaudojus visas realias galimybes užtikrinti baudos mokėjimą, šiuo atveju baudos bausmė negali būti objektyviai įvykdyta ir turi būti pakeista kita bausme. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 26 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuteistasis D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad bauda yra dar nesumokėta, nes ilgą laiką gyveno užsienyje, tuomet grįžo į Lietuvą, kai buvo pandemija. „Įlindo“ į skolas ir nebuvo galimybės sumokėti baudos. Per buvusį teismo posėdį nurodė, kad gali mokėti po 50 Eur per mėnesį antstoliui. Norėtų susitarti baudą sumokėti dalimis.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėtų paskelbti pertrauką bylos nagrinėjime ir leisti nuteistajam susitarti su antstoliu dėl baudos mokėjimo dalimis.

Teismas nutarė paskelbti pertrauką teikimo nagrinėjime, suteikiant laiko nuteistajam susitarti su antstoliu dėl baudos mokėjimo dalimis.

Nuteistasis D. D. 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad atstolė nesutinka, kad bauda būtų mokama dalimis. Ji nurodė, kad yra šešios bylos ir viskas skaičiuojama bendrai. Nuteistasis kalbėjo su antstolės padėjėja, kuri jam pasakė, kad dalimis baudos sumokėti neįmanoma. Laisvės apribojimą atlikti būtų sudėtinga, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) pavežėju. Gali mokėti dalimis po 100 Eur per mėnesį. Baudos sumokėti nevengia, tik nori ją mokėti dalimis. Nuteistasis gyvena ten pat, tačiau pasikeitė adresas, tai yra, dabar adresas yra (duomenys neskelbtini). Apie 10 metų gyveno užsienyje, netaupė, nes apie baudą buvo pamiršęs. Nežino, kodėl antstolė rašo, kad iš nuteistojo negalima išieškoti pinigų, nes jis dirba, pajamas gauna. Turi skolą „Sodrai“, kuri yra išieškoma. Prašo, jeigu įmanoma, kviesti pačią antstolę, kadangi ji neleidžia mokėti dalimis.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė skelbti bylos nagrinėjime pertrauką ir į kitą posėdį kviesti antstolę, kad ji pateiktų paaiškinimus.

Teismas nutarė paskelbti pertrauką teikimo nagrinėjime ir į sekantį posėdį kviesti antstolę.

Antstolė J. Ž. 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2024 m. kovo 13 d. skolininkas buvo atvykęs į kontorą ir pateikė prašymą skolą mokėti dalimis po 100 Eur ir išreiškė norą mokėti tik šią baudą, tačiau antstolė turi 21 vykdomąją bylą dėl šio asmens, ir pastarasis neturi oficialių pakankamų pajamų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nustato taisykles kaip išieškoti lėšas ir asmuo negali pasirinkti, kaip tos lėšos bus išieškotos. Antstolis neturi teisės išdėstyti skolos vykdymo dalimis. Geranoriškumo iš skolininko nebuvo, jis niekada nesikreipė į antstolį. Asmuo kažkiek dirbo praeitais metais, tačiau skolos nesumokėjo. Jokių kitų prašymu raštu iš nuteistojo negavo, o kas buvo kalbėta telefonu, tai pokalbiai nėra fiksuojami.

Nuteistasis D. D. 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka atlikti viešuosius darbus.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolio teikimas yra tenkintinas. Posėdžio metu antstolė išdėstė visas aplinkybes, bausmės rūšį reikėtų keisti į viešuosius darbus, juolabiau, pats nuteistasis su tokiu sprendimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą viešaisiais darbais, teismas vadovaujasi šio kodekso 46 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės bausmės – 40 MGL dydžio, tai yra, 2000 Eur, baudos D. D. savo noru per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjo, todėl bauda pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo perduota išieškoti priverstinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad per daugiau nei ketverius metus nuo baudos paskyrimo nuteistasis savo noru nesumokėjo jam paskirtos baudos. Antstolės vykdomojoje byloje nurodyta, kad D. D. paskirtos baudos nesumokėjo, nes tam neturi lėšų. D. D. atvykęs ar kitaip susisiekęs nebuvo, Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu dokumentų įteikti nepavyksta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis asmuo nedirba, vykdo individualią veiklą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto neturi, skolininko vardu buvę registruotos transporto priemonės yra išregistruotos, transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis yra vedęs, tačiau yra sudaręs vedybų sutartį, ir turtas, įgytas santuokoje, yra asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas. Teismo posėdžio metu D. D. nurodė, kad baudą galėtų sumokėti dalimis, tačiau antstolė tokį prašymą atmetė, kadangi baudos sumokėjimas dalimis yra negalimas. Be to, antstolė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio asmens turi net 21 vykdomąją bylą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti neturi ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tikslinga baudą pakeisti kita bausme.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą bausmę, kadangi jo atžvilgiu yra vykdoma dar 21 vykdomoji byla, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Nuteistasis posėdžio metu nurodė, kad paskirtą baudą galėtų sumokėti dalimis, tačiau su tokiu prašymu nesutinka antstolė. Nurodė, kad buvo išvykęs į užsienį, grįžo į Lietuvą per pandemiją, turi skolų, o apie šią baudą buvo pamiršęs. Išnagrinėjus bylą matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo būtų galima teigti, kad nuteistasis vengia mokėti paskirtą baudą – nėra. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu yra vykdoma 21 vykdomoji byla, jis turi skolą „Sodrai“, kuri yra išieškoma. Darytina išvada, kad kad nuteistasis baudos nesumokėjo dėl to, kad neturi lėšų, todėl bauda keistina kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais.

BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginima 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms, todėl 40 MGL dydžio bauda atitinka 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų. Kadangi nuteistasis baudos savo noru sumokėti negali, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta baudos dalis – 40 MGL dydžio bauda keistina į 240 (dviejų šimtų keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų bausmę, nustatant jų trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas,

nutaria:

antstolės J. Ž. teikimą tenkinti.

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2195-288/2019, paskirtą 40 MGL (2000 Eur) baudą pakeisti į 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandas viešųjų darbų.

Nustatyti, kad nuteistasis D. D. jam paskirtą 240 (dviejų šimtų keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų bausmę turi atlikti per 10 (dešimt) mėnesių, neatlygintinai dirbdamas 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.