- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- eI-1221-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Egidija Puzinskaitė (pran.), Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Arūno Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. L. (E. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame skunde teismui prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1967(02068).
Pareiškėja su skundžiamu sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog jos bendrovėje UAB „Clarum Logistics“ nėra dirbančių trijų darbuotojų ir ji nevykdo realios veiklos. Skunde pareiškėja nurodo, kad 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „Clarum Logistics“ iškėlė bankroto bylą, todėl įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir buvo atleisti įmonėje buvę darbuotojai, tačiau pareiškėja toliau siekė vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir ieškojo kitos įmonės į kurią galėtų investuoti.
Skunde teigiama, kad iki šios dienos pareiškėja į Migracijos departamentą nesikreipė ir atsakovas apie pasikeitusias aplinkybes informuotas nebuvo, tačiau pažymima, kad versle galimi ne tik teigiami rezultatai, pelnas, tačiau kartu ir nuostoliai ar net įmonės bankrotas. Pareiškėjos manymu, neteisinga tokia situacija, kai įmonei, kurios pagrindu užsienietis turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, susidūrus su sunkumais, užsieniečiui nėra suteikiamas laikas, per kurį įmonė galėtų atsigauti ir vėl rodyti teigiamus rezultatus ar pats užsienietis galėtų įgyti naują pagrindą gyventi Lietuvoje, o iškart nustačius, kad įmonė ar užsienietis neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra panaikinamas išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad įmonei UAB „Clarum Logistics“ bankrutavus, buvo imtasi ieškoti naujos veiklos Lietuvoje, kad pareiškėja galėtų pasikeisti turimą leidimą gyventi, tačiau tam reikia papildomo laiko. Pareiškėja pažymi, kad prieš priimant skundžiamą sprendimą nebuvo kreiptasi į ją ir ji nebuvo išklausyta, todėl neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos ir priimamo sprendimo.
Pareiškėja, atsižvelgusi į skunde išdėstytas aplinkybes mano, kad yra neteisinga, jog Migracijos departamentas, nustatęs įmonės ar užsieniečio neatitikimą įstatymo reikalavimams, iškart panaikina išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl prašo skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Clarum Logistics“ nuo 2016 m. lapkričio 23 d. nėra dirbančių asmenų, o nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas vienas iš trijų įmonės darbuotojų, todėl bendrovėje likus dirbti tik 2 asmenims, įmonė faktiškai jau 2016 m. rugpjūčio 31 d. neatitiko įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėja jau vienerius metus neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, kurių nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, o Įstatymas išimčių minėtų nuostatų taikymui nenumato. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar jos įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus bei įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek ji, tiek jos valdoma įmonė nepažeistų teisės aktų nuostatų, nes priešingu atveju, pareiškėjai gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėja taip pat pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pasikeitus aplinkybėms, t. y. UAB „Clarum Logistics“ nebeatitinkant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, lemiančių šio leidimo išdavimo pagrindą, pareiškėja turėjo nedelsiant kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu. Atsakovas taip pat nurodo, jog skundžiamam sprendimui užteko turimų duomenų, todėl pagrindo kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų nebuvo.
Remdamasis atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas 2018 m. vasario 26 d. pateikė raštą Nr. (15/2-4)10K-6747, kuriuo informuoja, jog su pateiktu skundu nesutinka, palaiko pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo administracinę bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiškėjos atstovo elektroniniu paštu pateiktas prašymas atidėti administracinę bylą, nes pareiškėjos atstovui 2018 m. vasario 28 d. 8.30 val. yra paskirtas posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2175-1044/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovo prašymą ir jame išdėstytus argumentus, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2175-1044/2018 posėdis buvo paskirtas 2018 m. sausio 30 d., nors nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo posėdžio data buvo paskirta 2018 m. sausio 17 d. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į Įstatymo 140 straipsnio 2 dalį, kuri nustato sutrumpintą nagrinėjamos administracinės bylos išnagrinėjimo terminą, priėmė rezoliuciją ir atmetė pareiškėjos atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1967(02068), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7390308, galiojantis iki 2018 m. gegužės 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 25 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos prašymo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla UAB „Clarum Logistics“, esančioje adresu Tuskulėnų g. 33C-41, Vilnius. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2016 m. kovo 24 d. išvykų ir gyvenamųjų vietų užsienio valstybėse sąrašą, Baltarusijos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, 2016 m. kovo 24 d. UAB „Clarum Logistics“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja yra įmonės akcininkė, turinti 4 900 vnt. akcijų, kurių nominali vertė 14 210 Eur. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja yra bendrovės prokūristė, turinti teisę sudarinėti sandorius įmonės vardu, o numatytas darbo užmokestis yra 350 Eur. Pareiškėja taip pat pateikė UAB „Clarum Logistics“ įstatus, 2015 m. rugsėjo 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2016 m. kovo 24 d. akcininkų sąrašą, 2016 m. kovo 22 d. UAB „Clarum Logistics“ pareiškėjai išduotą prokūrą Nr. 2. Bendrovė su pareiškėja 2016 m. kovo 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 19, pagal kurią pareiškėja bendrovėje dirba 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę ir pateikė kitų įmonėje dirbančių darbuotojų darbo sutartis, sudarytas 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. birželio 12 d. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja taip pat pateikė UAB „Clarum Logistics“ 2015 m. gruodžio 1 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pareiškėja, siekdama pagrįsti bendrovės ekonominės veiklos vykdymą, pridėjo UAB „Clarum Logistics“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba pareiškėjos prašymą patenkino ir 2016 m. gegužės 24 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. gegužės 24 d.
Atsakovas, tikrindamas UAB „Clarum Logistics“ veiklą nustatė, kad bendrovė, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) informacinės sistemos duomenis jau nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įmonėje neturi dirbančių darbuotojų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja į atsakovą dėl pasikeitusių aplinkybių nesikreipė, buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7390308, galiojantis iki 2018 m. gegužės 24 d.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų.
Remiantis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, UAB „Clarum Logistics“ nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo du darbuotojus, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. bendrovė darbuotojų neturėjo. Pareiškėja teigia, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir kartu su skundu pateikia tai patvirtinantį išrašą dėl UAB „Clarum Logistics“ bankroto procedūros bei mano, kad Migracijos departamentas turėjo suteikti pareiškėjai daugiau laiko susirasti naują bendrovę į kurią pareiškėja galėtų investuoti ir tęsti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau teismas su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinka.
Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti specialias sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jų nebuvimas sąlygoja išduoto leidimo pripažinimą negaliojančiu. Teismas pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas tuo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios tęsėsi ilgą laiko tarpą, t. y. pareiškėja daugiau kaip metus neatitiko minėtos Įstatymo nuostatos ir apie tai nepranešė atsakovui. Konstatuotina, kad ilgesnis nei vienerių metų laiko tarpas, laikytinas pakankamu pradėti vykdyti naują veiklą kitoje bendrovėje bei apie tai informuoti atsakovą ir inicijuoti naujo leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu išdavimą.
Pareiškėja skunde teigia, kad aktyviai siekia vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir ieško kitos įmonės į kurią galėtų investuoti, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes.
Šiuo atveju paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4908-756/2017, kurioje teismas pažymėjo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažįsta, kad tokio pobūdžio bylose teiginiai, jog užsienietis objektyviai negalėjo užtikrinti, jog įmonėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, nėra reikšmingi ir pažymėjo, tai, jog užsienietis nebeatitiko šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, tokio pobūdžio ginčo kontekste nėra svarbu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017).
Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad minima norma yra imperatyvi ir pareiškėjos įmonei UAB „Clarum Logistics“ bankrutavus, ji turėjo nedelsiant kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, nes pagrindas, kuriuo buvo išduotas leidimas pareiškėjai yra pasibaigęs.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, darytina išvada, kad pareiškėja imperatyvių Įstatymo nuostatų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatitiko daugiau kaip metus ir nesilaikydama nustatytų teisės aktų reikalavimų, nesikreipė ir apie tai neinformavo atsakovo. Konstatuotina, kad ilgesnis nei vienerių metų laikotarpis laikytinas pakankamu investuoti į naują verslo sritį ar atitikti kitą įstatyme nustatytą pagrindą, dėl kurio būtų galima suteikti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos E. L. (E. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.