Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūros prašymą dėl Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio M. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. liepos 27 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūros prašymas dėl Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio M. B. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Vokietijos Federacinė Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.

M. B. Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas dėl devynių nusikalstamų veikų padarymo pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 pastraipos 1 punktą (vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis), 244 straipsnio 1 pastraipos 3 punktą (vagystė su įsilaužimu į butą, trys epizodai), 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1b) punktą (bendrininkavimas vykdant apiplėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis), 267 straipsnio 1 pastraipą (dokumentų klastojimas, trys epizodai), 276 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą (suklastoto asmens dokumento laikymas). Nuteistajam paskirta 6 metų (2190 dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis M. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis, priimtas M. B. atžvilgiu, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 15 d. Jis asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas nuosprendis. Be to, 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis M. B. nurodė, jog nori būti perkeltas atlikti bausmę į Lietuvą.

Remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad M. B. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į patalpą, du epizodai), 178 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės svetimo turto vagystė, du epizodai), 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimas vykdant ginkluotą didelės vertės turto plėšimą), 300 straipsnio 2 dalyje (suklastoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo, paso) panaudojimas, laikymas, trys epizodai) už kurių padarymą gali būti skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Nors M. B. pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 pastraipą nubaustas ir už automobilio vairavimą su suklastotais valstybiniais numeriais, tačiau tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu Lietuvos Respublikoje, už tai numatyta tik administracinė atsakomybė, todėl vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šioje dalyje Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį atsisakoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis (išskyrus dalį dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais) pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir bausmės atlikimo vieta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius (Įstatymo 9 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalys), teismas Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu M. B. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę suderina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į patalpą, du epizodai), 178 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės svetimo turto vagystė, du epizodai), 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimas vykdant ginkluotą didelės vertės turto plėšimą), 300 straipsnio 2 dalyje (suklastoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo, paso) panaudojimas, laikymas, trys epizodai) numatytomis bausmėmis, nustatant galutinę subendrintą (už aštuonių nusikalstamų veikų padarymą Vokietijoje) 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. B. yra nuteistas už kelių apysunkių bei sunkių nusikaltimų padarymą Vokietijoje, taip pat yra neatlikęs laisvės atėmimo bausmių pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi nustato, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos namuose.

Dėl bausmių subendrinimo

Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi (byloje Nr. T-79-334/2012) subendrino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 3 metams 8 mėnesiams su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką nutarė įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. vasario 1 d. Likęs neatliktas bausmės laikas 4 metai 5 mėnesiai 12 dienų. Minėtų nuosprendžių ir nutarties pagrindu išduotas Europos arešto orderis (EAO) dėl M. B. perdavimo Lietuvos Respublikai. Nuteistasis M. B. Liubeno apylinkės teismo posėdyje 2018 m. balandžio 20 d. sutiko su jo perdavimo Lietuvai procedūra, tačiau Brandenburgo žemės generalinė prokuratūra nurodė, kad perdavimas pagal EAO negalimas, kol nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu M. B. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė pripažinta ir priimta vykdyti Lietuvos Respublikoje, ši bausmė subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtomis bei Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi (byloje Nr. T-79-334/2012) paskirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrintina su Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant – prie Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedama neatlikta 4 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, ir tokiu būdu nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė yra 10 metų 5 mėnesiai 12 dienų laivės atėmimo. Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 15 d., todėl ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios datos. Nuteistasis M. B. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo suimtas Vokietijoje, todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotinas nuteistojo kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 64 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, priimtą M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 pastraipoje (dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais), padarymo.

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį, priimtą M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (išskyrus dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais) ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam M. B. Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 pastraipos 1 punktą, 244 straipsnio 1 pastraipos 3 punktą, 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1b) punktą, 267 straipsnio 1 pastraipą, 276 straipsnio 1 pastraipos 2 punktą paskirtą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi (du epizodai), 178 straipsnio 3 dalimi (du epizodai), 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi (trys epizodai) ir palikti paskirtą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Subendrinti šia nutartimi suderintą nuteistajam M. B. bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrinta ir paskirta tam pačiam M. B. 4 metų 5 mėnesių 12 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalių taisykles visiško bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) metų 5 (penkių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuoti M. B. kardomojo kalinimo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam M. B. ir jo gynėjui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.