Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-935/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
1-94-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00103-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
S. V.
Advokatai
Kęstutis Petrauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00103-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.4., 1.2.14.10.2.5., 2.1.15.3.1., 2.1.15.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Donielaitei, Mindaugui Juknevičiui, Viktorijai Podlipskienei, Olgai Saveljevai,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,civilinio ieškovo atstovams A. V., R. Š.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, teistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 55 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V., veikdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P. 2010 m. kovo 1 d. įgaliojimą, išduotą penkeriems metams, pilnai atstovauti įmonę atliekant statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus išnuomotame pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje (Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinių vienuolyno ansamblis), tuo tikslu savo nuožiūra pasirašyti sutartis, atliktų darbų aktus, statybos žurnalą, gauti sąlygas, samdyti darbų rangovus, priimti ar atsisakyti priimti atliktus darbus, taisyti darbų defektus, apmokėti už atliktus statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbus, atlikti visus kitus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, būdamas atsakingu už vykdomus tvarkybos darbus patalpose, esančiose pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomose pagal 2009 m. spalio 26 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto, sudarytą su VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d., žinodamas, kad tvarkybos darbams, atliekamiems patalpose, esančiose pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kuris kultūros vertybių registre įregistruotas kaip vienuolyno pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25027), kuris yra Benediktinių vienuolyno ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 643) sudėtinė dalis, ir šiam pastatui yra numatyti specialūs saugojimo – tvarkybos ir naudojimo reikalavimai, nes jis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona, prieš atliekant tvarkybos darbus, nurodytame pastate tyčia, neužtikrinęs, kad prieš atliekant vidaus statybos ar tvarkomuosius paveldosaugos darbus būtina gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio numatytų darbų projektinius pasiūlymus bei leidimą, savavališkai, be privalomo projekto ir leidimo, pasamdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie atliko šiuos vidaus statybos darbus: iki žvalgomųjų architektūrinių tyrimų, virš įėjimo į patalpas, pažymėtas plane (FF2), pakeitė barokinio ovalo langą bei sunaikino lango grotas, taip pat sunaikino fasadines XIX a. pabaigos dvivėres duris, vietoje jų įstatant kitas, pirmajame aukšte iškertant sunaikino XVIII a. plytų mūrą tarp patalpų, pažymėtų plane 1-240 ir 1-241, 1-241 ir 1-242, pirmajame aukšte, iš patalpos 1-240 į koridorių (patalpa 1-239), sunaikino horizontalią sąramą virš durų angos, įrengiant lenktos sąramos imitaciją, pirmojo aukšto patalpose, pažymėtose plane 1-239, sunaikino skliautą, jį iškertant ir įrengiant laiptinę į antrąjį aukštą, pirmajame aukšte, patalpose, plane pažymėtose 1-244 ir 1-248, sunaikino tris langus, suformuojant koridorinę sistemą bei sienas uždengiant plokštėmis, antrajame aukšte išardant sunaikino XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios plytų mūro pertvaras tarp patalpų, pažymėtų plane 2-230, 2-227, 2-225, 2-224, 2-223, o taip pat darbų metu sunaikino Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 15 d. išduotose tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose (laikinajame apsaugos reglamente) Nr. 25 nurodytame 1998 m. spalio 20 d. kultūros vertybės pagrindiniame dosjė numatytas išsaugoti autentiškas duris bei autentiškas medines ir metalines vidaus įrangos detales: pirmajame aukšte, patalpoje, pažymėtoje plane 1-246, sunaikino kairėje pusėje buvusią sukamą medinę spintelę, o dešinėje pusėje sunaikino langelį su grotomis, įrengdamas plokštes, pirmajame aukšte, ties įėjimu iš patalpos Nr. 1-246 į patalpą, pažymėtą plane 1-243, sunaikino medines duris bei sunaikino virš durų angos autentišką horizontalią durų angą, padarant lenktos sąramos imitaciją, pirmajame aukšte, iš patalpos 1-246 einant į patalpą, pažymėtą plane 1-245, sunaikino medines duris su uždaromu langeliu, pirmajame aukšte, patalpoje 1-243, sunaikino parlatorijaus langelį, viso tokiais savo veiksmais sunaikino didelės vertės, didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kurių bendra vertė 22415,05 Eur.

Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. parodė, jog galimai 2009 metais buvo pasirašyta sutartis dėl dalies Benediktinų vienuolyno nuomos. Šiuose patalpose buvo ketinama įrengti kavinę, viešo maitinimo įstaigą. Buvo pasirašyta šių patalpų nuomos sutartis. I. P. davė jam įgaliojimą ir jis pradėjo tvarkytis. Prieš įrengiant kavinę, reikėjo susitvarkyti visus leidimus. Buvo nusamdyta įmonė, kuri ir tvarkė visus reikiamus dokumentus. Ši įmonė bendradarbiavo su kurija, nes ji anksčiau tvarkė ne vieną kurijos objektą. Samdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo kurija. A. G. pradėjo viską tvarkyti. S. V. teigė, jog jis nesikišo į reikiamų dokumentų tvarkymą ir tų dokumentų neturėjo. Visi dokumentai buvo pas A. G.. A. G. bendravo su kurija ir R. D., ėmė visus reikiamus dokumentus. Kaltinamasis teigė, jog jis nieko išsinuomotose patalpose nedarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarinėjo reikiamas sutartis su tyrėjais ir pan. Patalpų priėmimo-perdavimo aktas buvo atiduotas kavinėje. Niekas į tas patalpas nėjo ir nežiūrėjo, nes to pastato padėtis buvo katastrofiška. S. V. paaiškino, jog jis visus dokumentus perdavė V. K.. Patalpų viduje V. K. įmonė dirbo be sutarties, o išorės darbai buvo atlikti pasirašius sutartį. Jis V. K. perdavė visus reikiamus dokumentus ir šis atliko darbus. Viena komisija laiptams pritarė, buvo garantuota, kad laiptai bus įteisinti. A. G. nesutvarkė visų dokumentų, kurie leistų pastatyti laiptus. Pats kaltinamasis nežinojo, kad A. G. tinkamai visko nesutvarkė, nes nėra statybininkas. Kaltinamasis aiškino, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo I. P. pavaduotojas, užsiminėjo restoranais, klubais, kavinėmis, personalo priežiūra, prekių užsakymu ir pan. Visus dokumentus turėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės atstovai patvirtino, kad tvarko dokumentus. Vidus buvo tvarkomas, nes pagal sutartį patalpose turėjo būti įrengta viešojo maitinimo įstaiga. Anksčiau savivaldybės statybininkai tvarkė bažnyčią, jie vienuolyno patalpomis naudojosi, juose buvo pasidarę tualetą, persirengimo kambarius. Patalpose visos durys buvo tarybinės, kartoninės. Patalpose, kurias nuomojosi, anksčiau buvo ofisai, bendrabučiai, sandėlis. Kaltinamasis teigė, jog jis V. K. perdavė visus dokumentus, kuriuos jam davė A. G.. Niekas patalpose nebuvo sunaikinta ir jo iniciatyva viskas buvo sunešta į Mokytojų namų rūsį. Prieš tai buvo skambinta ir klausta kurijos atstovų, kur dėti daiktus, o šie atsakė, kad gali dėti, kur nori. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo direktorės pavaduotojas. Kokį įgaliojimą direktorė jam suteikė, neatsimena, tačiau veikė pagal įgaliojimą. V. K. atliko ne tik fasado darbus, tačiau ir vidaus darbus. V. K. gali neigti, jog atliko vidaus darbus, nes nebuvo sudaryta sutartis. Sutartis buvo sudaryta tik fasado darbams, tačiau V. K. įmonė atliko ir vidaus darbus. Vidaus darbams sutartis nebuvo sudaryta, kadangi taip buvo pigiau. V. K. atliko vidaus darbus pagal jam pateiktus dokumentus. Kaltinamasis teigė, kad nežinojo, jog pastatas yra kultūros paveldo objektas. Norint žinoti, kad objektas yra priskirtas kultūros paveldui, reikia su tokia aplinkybe būti supažindintam. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atnešė iš savivaldybės nutarimą dėl laiptų įrengimo ir juos parodė, tie dokumentai jam net nebuvo perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas tuos dokumentus perdavė tik po to, kai buvo pastatyti laiptai. Jis V. K. nurodė įrengti laiptus, nes jam buvo nurodyta, jog buvo gautas pritarimas. Kaltinamasis teigė, kad apie sienų griovimą nieko nežino, sienos nebuvo griaunamos. Antrame aukšte jokių celių nebuvo, o buvo gyvenamosios patalpos, ofisai. Kaltinamasis nežino, kur dingo pertvaros antrame aukšte. Patalpų durys buvo išimtos ir išneštos, kadangi duris buvo galima pakeisti. Duris ir langus pakeitė nusamdyta įmonė. Medžiagų įsigijimą finansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį reikalingų daiktų užsakė viena įmonė, o dalį kita įmonė, kuri atliko konkrečius darbus. Vidaus darbų atlikimu buvo suinteresuota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši įmonė norėjo įrengti kavinę. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog vidaus darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi parodymus pageidavo duoti teisme. Patalpose visų pirma buvo įrengta virtuvė, tualetas ir baras. Kaltinamasis nurodė, jog jis sprendė, kada, kokius darbus reikia atlikti, veikė pagal įgaliojimą. G. G. nepažįsta, nežino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dokumentus pasirašė minėtas asmuo. Po statybos sustabdymo akto surašymo jokie darbai nebuvo atliekami. Šią aplinkybę žino, nes kavinė tuo metu jau veikė. Lauko kavinė 2010 metų gegužės mėnesio pabaigoje dirbo visu pajėgumu, buvo virtuvė, baras, tualetai. Griauti sienas ir lubas nurodymo nedavė. Kaltinamasis teigė, jog V. K. samdė jis, buvo samdomos ir kitos įmonės. Dėl freskų ieškojimo įmonę samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimo dirbti su kultūros paveldo objektais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo. Šių įmonių atstovai bendravo tarpusavyje. Kai samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežinojo, kad ši įmonė neturi leidimo dirbti su kultūros paveldo objektais. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė „(duomenys neskelbtini)“. Vidaus darbams atlikti nereikėjo leidimo dirbti su kultūros paveldo objektais. Nesidomėjo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi leidimą dirbti su kultūros paveldo objektais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, jog jis buvo Vilniaus arkivyskupijos (duomenys neskelbtini), atsakė už viską kaip tos tarnybos (duomenys neskelbtini). Jo kompetencijai priklausė ūkis, kas susiję su statybomis, remontu, su visa buitimi. Pastatas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, buvo apleistas. S. V. išsinuomojo patalpas su tam tikromis sąlygomis, su tam tikru grafiku, kad jis atliks reikiamus darbus, kad gaus reikiamus leidimus, jis įsipareigojo, jog viskas bus atlikta su reikiamais paminklosaugos leidimais. Pastato būklė buvo bloga, jis buvo apleistas, jam buvo būtinas remontas, kadangi buvo kiauras stogas, nebuvo langų, langai buvo užkalti. Pastatas buvo konservuotas, prižiūrimas minimaliai. S. V. pagal sutartį įsipareigojo suremontuoti visą pastatą ir įrengti restoraną. Į sutartį įėjo išorės ir vidaus tvarkymas. Prasidėjo problemos su patekimu į pastatą, darbai nebuvo derinami su arkivyskupija. Buvo daug susirašinėjama, kaip vėliau paaiškėjo, kad darbai buvo vykdomi be leidimų, ne visada arkivyskupijos darbuotojai galėjo patekti į patalpas. Buvo pastebėta, jog vyksta darbai, nors ne visi leidimai buvo gauti, leidimai nebuvo pateikti Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai. Buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą, sudaryta komisija ir kartu su minėto departamento atstovais buvo patekta į pastato vidų. Viduje buvo pradėti tvarkyti laiptai į antrą aukštą, į palėpę. Sutartyje buvo numatyti pagrindiniai darbai, pavyzdžiui, stogo darbai ir kt. S. V. įsipareigojo, kad gaus visus reikiamus leidimus. Susitarimas buvo toks, kad darbai bus atliekami laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Perdavimo aktas buvo, tačiau liudytojas neatsiminė, kas jame buvo užfiksuota. Galimai buvo daromos objekto nuotraukos, tačiau neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė darbų projektą, nebuvo problemų su projektuotojais. Projektas buvo žinomas, jis buvo derinamas. Architektas taip pat buvo išsigandęs, kad buvo pradėti darbai, tačiau nebuvo gauti leidimai. Buvo XVIII a. mūro iškapojimai, skliautų iškapojimai. Šiuo metu tiksliai nebepamena, kurios tai buvo patalpos ir kas buvo išgriauta. Viską pamatė tuo metu, kai su komisija pateko į patalpas. Liudytojas nurodė, jog nežino, ar apie sutarties nutraukimą pranešė Kultūros paveldo departamentui. Perdavimo akte nurodyti duomenys turėtų atitikti faktą, nes pasirašė abi pusės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirmasis patalpų nuomininkas. Patalpos buvo atgautos su nuomininku, kuris patalpomis naudojosi dar nuo tarybinių laikų. Ar buvo rastos durų detalės, negali atsakyti. Prieš išnuomojant patalpos buvo apžiūrėtos. Prieš tai skliautas nebuvo iškirstas. Patekimo į antrą aukštą nebuvo, į antrą aukštą buvo galima patekti per pastolius. Pastatas buvo sujungtas su Kotrynos bažnyčia, iš ten taip pat buvo įėjimas. Prieš tai buvo suremontuota bažnyčia, tada įėjimas buvo uždarytas. Patalpos greičiausiai buvo perduotos ekonomo tarnyboje, sutartį pasirašė ekonomo tarnyboje. Liudytojas teigė, kad jis negali pasakyti, ar su priėmimo-perdavimo aktu turėjo būti perduotos nuotraukos. Nuotraukos buvo padarytos, būklė buvo ištyrinėta, padaryti tyrimai, buvo ruošiamas derinimas savivaldybei. Be tyrimų tokiame objekte nieko nedaroma.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, jog jis yra VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos (duomenys neskelbtini) ir jo tiesioginės pareigos yra prižiūrėti VšĮ arkivyskupijai priklausantį turtą. Jo vadovaujama VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo taryba 2009 m. spalio 26 d. pasirašė nekilnojamo turto nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuomos. Apie šios sutarties sudarymą Vilniaus miesto savivaldybės paveldosaugos skyriui pranešta nebuvo, kadangi tuo metu nebuvo tokios praktikos. Prieš pasirašant nuomos sutartį, 2009 m. spalio 23 d. buvo padarytos pastato nuotraukos. Perduodant šias patalpas buvo surašytas 2009 m. spalio 26 d. patalpų perdavimo aktas, kuriame nurodytos patalpos būklė buvo įvertinta blogai. Kadangi nuomininkas pagal nuomos sutartį privalėjo padaryti patalpų kapitalinį remontą, todėl priduodant nuomininkui šias patalpas nebuvo detalizuojamos esamos padėties būklė. Su VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba buvo suderinta, kad nurodytų patalpų rekonstrukcijai projektą atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jam yra žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį ir gavo leidimą dėl avarinio stogo remonto ir langų pakeitimo. Ekonomo tarnyba stebėjo, kaip buvo atliekami darbai. Jokiais dokumentais tai įforminta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ne viename jų objekte, todėl jie žodžiu buvo informuoti apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate pradėjo vidaus rekonstrukcijos darbus dar negavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamo leidimo atlikti tokius darbus Šv. Ignoto 5, Vilniuje. Kokia statybos įmonė darė statybos darbus, nežino. Jis asmeniškai dėl šito fakto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebendravo. (t. 3, b. l. 108-109)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, jog tiksliai datų neatsimena, prieš gerus penkerius metus ruošė patalpų, esančių Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuomos sutartį. Liudytojas atstovavo Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybą. Buvo išnuomotos patalpos – pirmas ir antras aukštai su galimybe įsirengti palėpes. Pagal sutartį buvo taikytas nuomos užskaitymas remonto darbais, buvo įsipareigojimas atlikti remontą per tam tikrą terminą, pritaikyti tam tikrai veiklai ir nuomotis, sutartis buvo sudaryta ne mažiau kaip dešimčiai metų. Nuomininkas savo įsipareigojimų nelabai vykdė, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta, buvo bylinėjamasi dėl nuomos sutarties nutraukimo, santykiai tuo pasibaigė, patalpas per tam tikrą laiką atsiėmė. Problemos kilo dėl statybos darbų. Buvo pradėti statybos darbai, nors nebuvo suderinta visa projektinė dokumentacija. Liudytojas teigė, jog vieną kartą buvo nuvykęs į patalpas, matė, kad buvo pradėti statybos darbai, kurie negalėjo būti pradėti be projektų, be leidimų, be pritarimų. Matė, kad buvo pradėtos štrabuoti sienos, padaryti sienose kanalai. Tokie darbai be projekto nelabai galėjo būti daromi, tai turi būti aiškiai numatyta projektuose. Šiek tiek buvo pasikeitęs antras aukštas. Kokiu būdu pakliuvo į antrą aukštą, liudytojas neatsiminė, tačiau tuo metu laiptai dar tikrai nebuvo pastatyti. Įėjimas buvo iš kitos pusės. Kas buvo išgriauta pirmame aukšte, neprisiminė. Labiausiai įsiminė, kad iškalti štrabai, nugremžtos sienos, kai kur buvo pradėtas gipsas siūti. Po viso to nuomininkui parašė pranešimus, bandė derėtis, kad bandytų išspręsti su Kultūros paveldo departamentu problemas. Nelabai norėjo teisėta procedūra daryti darbus, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Kartu su Kultūros paveldo departamentu bandė patekti į patalpas, kad būtų užfiksuoti pažeidimai. Tada į patalpas nepateko. Buvo kartu su R. B., lyg dar buvo viena mergaitė. Tuo metu, kai bandė pakliūti į patalpas, dar buvo šilta, ruduo ar pavasaris, yra praėjęs didelis laiko tarpas, todėl neatsimena. Nuėjo trise, pastovėjo prie durų ir tuo baigėsi. Išorėje matėsi sudėti langai. Į patalpas buvo pakliuvęs dar prieš apsilankymą su Kultūros paveldo departamento atstovais. Kai buvo patekęs į patalpas, girdėjo frazę, jog atliekami patalpų valymo darbai, tačiau daugiau buvo panašu į statybos darbus, buvo atliekami darbai su inžinerinėmis sistemomis. Liudytojas teigė, jog, kiek anksčiau buvo pertvarų, neatsimena. Kad ten kažko trūko, tai yra faktas. Galimai S. V. ar kažkoks kitas darbuotojas sakė, kad viskas yra susandėliuota Kotrynos bažnyčios rūsyje. Buvo kreiptasi į savivaldybę, patekta į rūsio patalpas. Ką juose rado, nežino, tikrai kažko nerado, kas turėjo būti. Liudytojas neprisiminė, ar antrame aukšte matė krosnis. Atkūrus nuosavybės teises į patalpas, jos atrodė kaip apleistos. Patalpos buvo blogos būklės, inžinerinių sistemų nebuvo, tai buvo surašyta ir pasirašyta priėmimo-perdavimo akte. Tų patalpų būklė detaliau nebuvo fiksuojama. Buvo įsivaizduojama, kad normaliai dirbant patalpų būklės pabloginti negalima. Liudytojas patvirtino, kad nuomos sutartį ruošė jis. Sutarties turinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo. Sutartyje turėjo būti numatyti projektų derinimai ir su Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Projektų su leidimais asmeniškai nematė, tikrinti projektus ir neįėjo į jo funkcijas. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyboje jam buvo pasakyta, kad nėra jokio projekto su leidimais, jam kaip teisininkui to užteko. Gal šią informaciją pasakė R. D. ar dar kažkas. Tuo metu pasiūlymai gal ir buvo, bet projekto, kur būtų leidimas, žyma, suderinimas jis asmeniškai nematė. Buvo keletas susitikimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatu, kalbėta, kad bandys spręsti, kažką daryti, bet nieko nebuvo. Buvo kalba, kad spęs, darys ir taisys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami raštai, kuriuose buvo nurodoma, kas netinka Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai, tų raštų turinio detaliau liudytojas neatsiminė. Į teismą buvo kreiptasi tais pačiais argumentais, kuriuos rašė raštuose. Anksčiau patalpose jokių remontų nebuvo vykdoma, patalpos buvo užrakintos, buvo ieškoma nuomininko. Buvo pateikę senas patalpų nuotraukas – fotofiksaciją, kuri buvo perimant patalpas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kotrynos bažnyčios rūsyje buvo, matė kažkokius daiktus, tačiau, kokie ten daiktai buvo, neatsimena. Prieš perduodant patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arkivyskupija tose patalpose nieko nedarė. Arkivyskupija tvarkė tik tuos pastatus, kuriuos naudojo tiesiogiai, o kitoms patalpoms ieškojo nuomininkų. Arkivyskupija praktikuodavo, kad ne savo lėšomis remontuoti patalpas, o nuomininko lėšomis. Arkivyskupija jokių lėšų remontui neskyrė. Patalpų langai buvo seni, prapučiami, specialių signalizacijų neįrenginėjo. Tose patalpose nieko nekeitė. Jokie darbai patalpose nebuvo atliekami nuo patalpų grąžinimo, taip pat greičiausiai remonto darbai nevyko ir anksčiau, kadangi buvo kilęs ginčas dėl patalpų ir niekas nebūtų norėjęs į jas investuoti. Nuosavybės teisės buvo atkurtos prieš 2000 metus. Kokios kultūros paveldo vertybės buvo perduotos, turėjo būti išvardintos priėmimo-perdavimo akte. Dėl kilnojamų kultūros vertybių priėmimo-perdavimo akto nebuvo. Kas susiję su pastatu, matyti pažiūrėjus kultūros paveldo registro duomenis, kilnojamos vertybės yra susijusios su nekilnojamąja kultūros vertybe. Kultūros paveldo duomenys yra vieši. Kada buvo inventorizuotos vertybės, nežino. Išnuomojant patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parengtas kultūros vertybės būklės patikrinimo aktas. Dažniausiai praktikoje nuomai to nereikėjo, būklės patikrinimo aktas reikalingas perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Liudytojas manė, kad tokio akto nereikia.

Teisiamojo posėdžio metu V. Š. parodė, jog lankydamasis objekte, t. y., Šv. Kotrynos ir vienuolyno patalpose, jis susipažino su S. V.. Į objektą vyko kartu su R. D. kaip vidaus remonto darbų specialistas. Tuo metu vyko baigiamieji darbai, S. V. sakė, kad ruošiasi atidaryti restoraną. S. V. paklausė, kur yra projektas, kur leidimas, tačiau S. V. nuramino ir pasakė, kad viskas bus. Tuo metu buvo apžiūrėtas holas, jame buvo dekoruojamos sienos, puošiamas vestibiulis, vyko baigiamieji darbai. Liudytojas teigė, kad jam buvo paaiškinta, jog viskas yra laikinai konservuojama. Jis nežino, ką statybininkai galėjo daryti tame objekte, kaip suprato, jokio leidimo darbams nebuvo. Liudytojas teigė, jog laiptų jis nematė, į antrą aukštą užėjęs nebuvo. Daugiausia darbuotojų dirbo hole, buvo ruošiamasi baliui, galimai dalis baldų jau buvo. Arkivyskupijos techninę priežiūrą 2009-2010 metais vykdė jis, buvo atsakingas už techninę statybų priežiūrą. Jo pareiga buvo bažnyčios turto priežiūra. Patalpos buvo išnuomojamos be jo žinios, projektai greičiausiai buvo derinami su arkivyskupija. Kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Apie objektą, esantį Šv. Ignoto g., jis net nežinojo. Arkivyskupija samdė firmas, kurios administruodavo objektus. Atvykęs į objektą, projektų netikrino, nes jų nebuvo. Apie tai, kad projektų nėra, niekam nepranešė, jam sakė, kad vyksta projektavimo darbai. S. V. sakė, kad viskas bus. Liudytojas tvirtino, kad jis nebuvo atsakingas už techninę minėto objekto priežiūrą. S. V. turėjo samdyti techninę priežiūrą, nes jis buvo statytojas. Nuo 1993 metų arkivyskupijos patalpose niekas nebuvo keičiama. Antrame pastato aukšte buvo įmonės, kas buvo pirmame aukšte, neatsiminė, į antrą aukštą per vienuolyno patalpas pakliūti buvo neįmanoma. Iki išnuomojant patalpas S. V., liudytojas tose patalpose nebuvo. Kai 1996 metais arkivyskupija susigrąžino tas patalpas, ten jokie darbai nebuvo vykdomi. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar buvo keičiamos durys, tačiau pertvaros nebuvo griaunamos. Sukamos spintelės vienuolyne neatsiminė. Už patalpas buvo atsakingos patalpas administruojančios įmonės, jų buvo kelios. Šios įmonės patalpas administravo nuo tada, kai jos buvo susigrąžintos. Administruojančios įmonės be projektų nieko negalėjo pačios padaryti, jos tik užkalinėjo langus. Leidimą rekonstruoti – statyti gali gauti statytojas, fizinis ar juridinis asmuo. Nuomininkas turi gauti sutikimą iš savininko. Sąvadas yra išduotas arkivyskupijai, pagal sąvadą S. V. galėjo gauti leidimą projektui. Leidimas statyboms išduodamas tam, kam turtas priklauso nuosavybės teise. Kai kalbėjo su statybininkais, jie pasakė, jog konservuoja vertingą objektą, paslėpė mūrą, kad būtų gražu. Liudytojo nuomone, po gipsu turėjo būti mūras. Statybininkai tuo metu tvarkė sienas, tampė baldus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, jog jis dirbo arkivyskupijos ekonomo tarnyboje. Ekonomo tarnyba buvo išnuomojusi patalpas įmonei, su kuria yra susijęs S. V.. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo įvykdytos visos nuomos sutarties sąlygos. Aptariamose patalpose yra buvęs. Juose buvo prieš išnuomojant patalpas, tuo metu buvo neiškraustyta tai, kas buvo anksčiau, t. y. visokie rakandai, daiktai, baldai. Galimai tose patalpose buvo jas išnuomojant kitiems asmenis. Prieš sudarant nuomos sutartį tikriausiai niekas tų patalpų netvarkė. Patalpos buvo apleistos. Pastate buvo du aukštai, buvo abiejuose aukštuose. Patalpose išgriautų sienų, griuvėsių neįsidėmėjo. Liudytojas teigė, jog ekonomo tarnyboje jis užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas. Su šiuo objektu neturėjo nieko bendro. R. D. galėtų pasakyti geriau, kas buvo atsakingas už patalpų nuomą, perdavimą, kokios funkcijos, susijusios su konkrečiu pastatu, ir kam buvo deleguotos. Kiek pamena, jis pats su pastato perdavimu ir priėmimu nieko bendro neturėjo. Nepamena, kaip ir kada pateko į aptariamo pastato vidų, jį apžiūrėjo ne vienas, tačiau su kuo šiose patalpose buvo, nepamena. Kai patalpos buvo išnuomotos, neįsidėmėjo, ar buvo išgriautos sienos, ar kažkas buvo pažeista. Apie 2009 m. spalio 26 d. priėmimo-perdavimo aktą nieko nežino, jo nėra matęs. Taip pat nematė A. B. pasirašyto priėmimo-perdavimo akto. Nuomos sutartis su įmone tikriausiai buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo vykdomi sutartyje numatyti įpareigojimai. Patalpos 2012 ar 2013 metais beveik buvo pritaikytos kavinės veiklai. Nepamena, ar antrame aukšte buvo celės, apie pirmame aukšte buvusias duris, nieko negali pasakyti. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl R. D. nurodė, jog būtent jis turi informacijos apie pastatą. Tikrai atsimena, kad tame objekte jokių pareigų nėjo, jam nebuvo pavesta atlikti jokių užduočių. Kažką pažiūrėti, pastebėti, galėjo būti duodami žodiniai pavedimai. Statybų projektų vadovas yra pareigos, kurios įrašytos į darbo sutartį, tačiau iš tikrųjų realiai kiekviename pastate funkcijos galėjo būti skirtingos. Su nuomininku galimai dirbo teisininkai, kurie apsiribojo nuomos mokesčiu, komunalinėmis išlaidomis ir pan. Ekonomo tarnyba kontroliuodavo tuos darbus, kuriuos vykdydavo patys. Kaip buvo perduotos aptariamos patalpos, nežino, sutarties sudaryme nedalyvavo. Po pirmo apsilankymo patalpose, jokių išskirtinių objektų neįsidėmėjo, tikrai matė, jog yra skliautų struktūra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, jog 2009 metais, kažkur birželio mėnesį, pradėjo dirbti arkivyskupijos ekonomo tarnyboje amatų centre. Jam buvo įdomu viskas, todėl pats imdavosi iniciatyvos ir vykdavo į įvairius objektus. Teko būti ir vienuolyne, kuris yra prie Kotrynos bažnyčios. Pirmą kartą ten buvo 2009 metais, galėjo būti vasarą ar rudenį. Buvo pastato viduje, tačiau, ką matė tame pastate, nepamena. Atsimena, kad tame pastate kažkas buvo išardyta, išlaužyta, ten vyko remonto darbai. Nežino, kas, ką vykdė ir kaip vykdė. Kodėl važiavo į tą objektą, neatsimena. Važiavo į tą pastatą, nes buvo įdomu. Liudytojui atrodo, kad jis į pastato vidų buvo užėjęs. Kažkokiais laiptais užlipo į antrą aukštą. Atrodo palėpė buvo, buvo čerpinis stogas. Pastato viduje buvo betoniniai laiptai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar tikrai buvo tose patalpose, apie kurias yra kalbama. Į patalpas važiavo ne vienas, dar buvo ekonomo tarnybos projektų vadovas D. S.. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl į patalpas važiavo D. S.. Detalių, krintančių į akis, viduje nematė. Su tomis patalpomis 2012 metais reikalų neturėjo. Nepamena, jog pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, jo pasirašymo aplinkybių nepamena. Kuomet Amatų centras vykdydavo darbus objektuose, tai jis, kaip darbų vadovas, priimdavo objektą. Kažkokius darbus vykdė Šv. Ignoto g. 5, tiksliai nepamena kokius. Atrodo, kad pirmą kartą pastate buvo 2009 metais. Daug vaikščiodavo po objektus, nepamena, kiek kartų ir kada buvo Šv. Ignoto g. 5. Nežino, kas 2009 metais valdė patalpas. Atrodo, jog, kai užlipo į antrą aukštą, matė, kad buvo remontuojamas pastatas. Pertvarų neatsimena, jį labiau domino raižiniai, piešiniai ir panašiai. Liudytojui atrodė, kad ekonomo tarnyba Šv. Ignoto g. 5 daug patalpų turėjo ir tvarkė. Nepamena, ar aptariamame objekte atliko kokius nors darbus. Atrodo vienuolyno patalpose buvo, ten galėjo būti 10-15 minučių, todėl nežino, kas ten ir kaip buvo. Šv. Ignoto gatvėje darė butą kunigui, kitur nedirbo. Apie nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jis dirbo Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyboje iki 2010 metų vasaros, S. V. buvo nuomininkas. S. V. nuomojosi patalpas, esančias prie Kotrynos bažnyčios. Patalpose, kurios buvo išnuomotos S. V., lankėsi kelis kartus. Jis buvo atsakingas už nekilnojamąjį turtą, nuomą. Aptariamos patalpos buvo tragiškos būklės. Tame pastate tvarkymo darbai arkivyskupijos iniciatyva nebuvo atliekami. Pastato saugumu rūpinosi nuomininkai. Kai nuomininkų nebuvo, durys būdavo uždarinėjamos. Kai nuomininkai grąžino pastatą, visa šildymo sistema neveikė, stogas kiauras buvo. Galima buvo pakliūti į abudu pastato aukštus. Į antrą aukštą buvo galima pakliūti iš bažnyčios. Antrame aukšte buvo koridorinė sistema, buvo kambariai, celės. Jeigu būdavo išnuomojamos patalpos, jos būdavo apžiūrimos. Išnuomojant patalpas būklė turėjo būti aprašyta perdavimo akte. Jeigu yra parašas ant perdavimo akto, vadinasi, šį aktą ir pasirašė. Smulkiai pastatų būklės niekada neaprašinėdavo. Visi pastatai buvo tragiškos būklės. Daiktų pastate nebuvo. Nuomininkai, ką turėjo, viską išnešė, atrodo buvo likę seifai ir pastato sienos. Daiktų, kurie priklausytų arkivyskupijai, nebuvo. Patekimo į pastatą durys, kurios yra nuo parkelio pusės, buvo aplaužytos. Liudytojas negalėjo pasakyti, kokio senumo tos durys buvo. Kitur buvo paprastos fanerinės durys. A. V. negalėjo nurodyti, ar matė medines duris su uždaromu langeliu. Taip pat nepamena, ar matė parlatorijaus langelį. Į antrą aukštą buvo pakilęs, ten matė stiklus, indus, chemikalus, labai nežiūrėjo. Patalpų nevalė. Buvo susitarimas, kad nuomotojas pats išvalys patalpas, jas susitvarkys, susiremontuos, pritaikys sau. Nuomininkas turėjo padaryti projektus, gauti leidimus ir pats remontuoti, nes arkivyskupija neturėjo tam finansų. Patalpų nuotraukų nedarė, kadangi tam nebuvo prasmės. Su S. V. bendravo kaip su nuomininko atstovu. Perduodant patalpas žinojo, kad patalpose bus įrengta kavinė. Kokie darbai bus atlikti, nežinojo. Lyg ir buvo derinamos sąlygos su architektu, kurį buvo atvedęs S. V.. Nekontroliavo, ar nuomininkas laikosi teisės aktų. Buvo duotas leidimas susitvarkyti patalpas, t. y. išvežti šiukšles. Liudytojas nurodė, jog nežino, kas dalyvavo pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Patalpas galėjo apžiūrėti ne vienas. Patalpų priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas dažniausiai ekonomo tarnyboje. Prieš pasirašant minėtą aktą, vykdavo su nuomininku į patalpas ir jas apžiūrėdavo. Visada nuomininką nuvesdavo į patalpas. Pagal kitą aprašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. V. kultūros vertybės nebuvo perduotos. Prieš išnuomojant patalpas, į Kultūros paveldo instituciją dėl patikrinimo nebuvo kreiptasi, nebuvo prasmės, nes išnuomotos buvo tik sienos. Nuomininkai, kurie buvo prieš tai, nesaugojo paveldo, ten nieko nebuvo, o tik sienos. Kas buvo perduota arkivyskupijai, kai jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, turėjo būti užfiksuota vertybių sąraše. Kai buvo perimtos patalpos, juose dar buvo nuomininkai, kurie vykdė veiklą. Liudytojas negalėjo pasakyti, kokia buvo jų veikla. Turėjo įsipareigojimą, kurį laiką laikyti nuomininkus. Patekimas į patalpas buvo greičiausiai iš kiemo pusės. Pirmame patalpų aukšte buvo saugos tarnyba, antrame buvo laboratorija. Buvo keletas nuomininkų. Nuo patalpų atgavimo iki nuomos patalpos buvo arkivyskupijos žinioje. Patalpas išnuomojo ne iškarto, kai buvo atkurta nuosavybė, kiek jos buvo tuščios, negalėjo pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. L. parodė, jog jis neatsimena, kokiu pagrindu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, ar buvo laimėtas konkursas, ar buvo subrangovai, galimai jie kažką samdė. Įmonė atliko darbus Benediktinų vienuolyne.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. L. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. V. K. jam pateikė 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu sudarė sutartį dėl Benediktinų vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A1-1-2), esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (restauravimo) darbų pagal patvirtintus projektus. Jis tik pasirašė šią sutartį, kurią jam atnešė V. K., todėl pasirašant šią sutartį su S. V. asmeniškai nekalbėjo, jokių patvirtintų projektų jis nematė. Visais šiais klausimais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K. bendravo jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius E. Š.. Kiek jam yra žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų savo jėgomis pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5 ,Vilniuje, neatliko. Kokios būklės iki rekonstrukcijos buvo pastatas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, jis nežino, pastato asmeniškai netikrino. Kokius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, yra parodyta 2010 m. birželio 5 d. atliktų darbų akte Nr. A 001, todėl, ar šie darbai buvo atlikti laikantis projekto, gali atsakyti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už šių darbų atlikimą pagal tarpusavio 2010 m. balandžio 22 d. susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tiesiogiai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar buvo taip padaryta, nežino. Jis nepamena, ar buvo užvestas objekto, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, statybos žurnalas. Statybų rangos 2010 m. balandžio 22 d. sutartį dėl buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A1-1-2), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (restauravimo) darbų pagal patvirtintus projektus, kurią jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius E. Š.. Jis nematė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinto atestato dėl 2010 m. balandžio 22 d. sutartyje numatytų rekonstrukcijos darbų atlikimo. (t. 3 b. l. 113-115, 133)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, jog su S. V. buvo pasirašyta sutartis dėl fasado darbų. Tiksliau nurodyti, kaip susipažino su S. V., negalėjo. Liudytojas paaiškino, jog buvo pateiktas komercinis pasiūlymas fasado remonto darbams. Objektas buvo prie Kotrynos bažnyčios, greičiausiai Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Buvo pasirašyta sutartis, turėjo perdažyti pastato fasadą. Liudytojas neatsiminė sutarties pasirašymo aplinkybių. Buvo atlikti fasado dažymo darbai, fasado pataisymų nedarė, į vidų nebuvo užėję. Liudytojas nurodė, kad pastato viduje neteko lankytis, nežino, ar į pastato vidų buvo galima laisvai patekti. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar pastato viduje buvo kažkas daroma, ši aplinkybė jo nedomino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas šiuos parodymus patvirtino. E. Š. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fasado tvarkymo rangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovai, kurie fiziškai ir atliko darbus. V. K., kiek žino, pažinojo užsakovą ir jie buvo sutarę daryti tiesioginį mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likutis turėjo atitekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už priežiūrą. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo. Liudytojas matė, kaip buvo atliekami fasado tvarkybos darbai, ar buvo atliekami vidaus darbai, nematė. Subrangovas turėjo matyti, ar buvo atliekami darbai pastato viduje. Liudytojas tik keletą kartų buvo atvykęs pažiūrėti, kaip subrangovas atlieka darbus. Projektą pateikė užsakovas. V. K. realiai buvo gavęs projektą. Gali būti, kad galėjo būti taip, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atestatą dirbti su kultūros paveldo objektu, todėl ši įmonė ir buvo tarpininku. E. Š. negalėjo pasakyti, ar V. K. turėjo leidimą dirbti su kultūros paveldo objektais. Centrinio įėjimo į pastatą atstatymas reiškia, kad buvo padažyta, padarytas glaistymas, pavyzdžiui, jeigu angokraštis nutrupėjęs, turėjo sutvarkyti ir nudažyti, tai skaičiuojama kaip vienas objektas. Buvo atliekami darbai, susiję su tinko atstatymu ir dažymu. Įėjimo durys į patalpas buvo, jos buvo senos. Visos angos buvo uždengtos. Nepamena, kaip atrodė durys, tvarkomos buvo ne pačios durys, o fasadas išorėje. Jeigu senas duris reikėtų keisti į naujas, fasadą reikėtų tvarkyti iš naujo, priklausomai nuo angokraščių ir durų. Šiaip būna, kad pirma pakeičiamos durys ir tuomet tvarkomas fasadas. Subrangovas galėjo susitarti dėl kitų darbų su užsakovu nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte dirbo V. K. žmonės, liudytojas tik atvažiuodavo pažiūrėti, ar tinkamai atliekami darbai. E. Š. teigė, jog jis kontroliavo V. K. kaip subrangovą. Jis negalėjo nurodyti, ar darbams vadovavo pats V. K., ar jis turėjo darbų vadovą. Su kuo bendravo, tiksliai neprisiminė. Kai buvo atlikti darbai, su V. K. bendravo, kadangi reikėjo priimti darbus ir surašyti aktus. V. K. nepasakojo, ką planuojama daryti pastate ir panašiai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektų vadovas. Tikslios datos nurodyti negali, kadangi nepamena, D. Š. jį supažindino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K.. V. K. jam pateikė 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį, kurioje buvo numatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. V. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. L. susitarė dėl buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A1-1-2), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (restauravimo) darbų pagal patvirtintus projektus. Sutartis, kurią jam atnešė V. K., jau buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. V., jis su S. V. asmeniškai nekalbėjo. Jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu R. B. ir matė jo turėtus projektus ir leidimus dėl pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, fasado apdailos. Tą pačią dieną V. K. pateikė tokią pat sutartį, tik sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur visus darbus, numatytus pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, fasado darbų neatliko. Visus dokumentus tvarkė V. K., taip pat ir jau paruoštą susitarimą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tvarkant visus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestato netikrino. Pagalvojo, kad atestatą, kuriame yra atžyma, jog jie turi teisę atlikti tvarkomuosius kultūros paveldo darbus, turi. Matė, kokios būklės iki rekonstrukcijos buvo pastatas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Jis kontroliavo atliekamus darbus, mano, kad jie buvo atlikti gerai. Atliktų darbų akte Nr. A 001 nurodyti visi atlikti darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti skirtumą tarp sudarytų 2010 m. balandžio 22 d. sutarčių, tačiau iki šios dienos to nepadarė. Nepamena, ar buvo užvestas objekto, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, statybos žurnalas, bet pamena, kad lygtai turėjo jį pasirašyti. Statybos žurnalas visą laiką, kai pabaigtas darbas, atiduodamas užsakovui. Visus dokumentus tvarkė V. K., tai jis ir turėjo pateikti statybos žurnalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis projekto, turi būti pažymėta žurnale. Liudytojas neprisimena, kaip buvo tuo atveju, bet mano, kad viskas turėjo būti atlikta tinkamai. (t. 3, b. l. 136-138)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. taip pat parodė, jog buvo atliekami tik pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, fasado darbai. Darbus kontroliavo jis. Jo manymu, jie buvo atlikti gerai. Atliktų darbų akte Nr. A001 nurodyti darbai buvo atlikti. Statybos žurnalą turėjo V. K., kuris jį turėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pasirašytą sutartį buvo atliekami tik fasado tvarkybos darbai, jokių vidaus darbų numatyta atlikti nebuvo ir jie nebuvo atlikti. (t. 3, b. l. 139)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, jog su kaltinamuoju ją siejo darbiniai santykiai. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o S. V. buvo jos pavaduotojas ar vadybininkas, jam galimai rašė įgaliojimus. Vienuolyno patalpose buvo įrenginėjama kavinė. Vyko ir antro aukšto įrengimas, sprendžiamas klausimas, kaip patekti į antrą aukštą. Reikiamus popierius tvarkė S. V.. Buvo projektai, brėžiniai, derinama su paveldo atsakingais asmenimis, tačiau, kas tiksliai vyko, nežino. Buvo kalba apie stogą, laiptus, tačiau ji tame nenusimano, todėl parašė įgaliojimus. S. V. pats ten viską dėliojosi, kokius leidimus reikėjo gauti. Nepamena, gal rašėsi ant dokumentų. Pamena, kad buvo nuomos sutartis, greičiausiai ją pasirašė. Nelabai gilinosi į tuos reikalus, jai buvo įdomus pats projektas, graži vieta. Suprato, kad yra procedūrinė dalis, kuri turi būti suderinta. Konkrečiai, kokios problemos kilo, nepamena. Pamena, kad buvo statomi pastoliai, reikėjo projektų, leidimų, procesas buvo skrupulingai derinamas. Kas ten buvo pradžioje, nelabai pamena. S. V. davė įgaliojimus, davė laisvę tuo klausimu, nuo kontrolės atsiribojo. Liudytoja teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pardavusi. Pardavė, nes įmonė nevykdė veiklos. Kai buvo paskelbtas bankrotas, įmonėje jau nedirbo. Nepamena, kaip ten kas vyko, akcijas pardavė gal prieš tris ar keturis metus, greičiausiai sandorį registravo Registrų centre. Akcijas pardavė įmonei, tačiau kokiai, nepamena. Įmonės veiklos metu buvo nuėjusi į tas patalpas. Buvo į jas nuėjusi prieš kavinės veiklą, patalpas matė iš išorės. Buvo pradariusi duris, patalpose viskas buvo labai užleista, neįmanoma įeiti, durys buvo neužrakintos. Buvo kalba, kad galima sutvarkyti ir kažką ten daryti. Tai buvo prieš sudarant sutartį. Į patalpas vėl buvo nuėjusi, kai jau buvo dedamos plytelės prie įėjimo, suformuotos pertvaros virtuvėje, tualetai, salės, dažomos sienos. Tuo metu matė laiptus. Neturėjo galimybės ten dažnai vaikščioti, nes mokėsi. Po remonto tose patalpose buvo atidaryta kavinė. Po įmonės akcijų pardavimo su S. V. karts nuo karto susitinka. Kavinės įrengimo darbus buvo pavesta organizuoti S. V.. S. V. buvo atsakingas už sutartis su rangovais, darbininkais. Jis organizuodavo, o ji dėdavo parašus. Už darbus mokėdavo įmonė. Liudytoja teigė, kad jai niekas asmeniškai patalpų neperdavinėjo, neaiškino, kur yra kultūros vertybės. Kai pirmą kartą matė patalpas, juose buvo daug šiukšlių, skudurų, plytų, jos buvo apleistos. Jai nebuvo žinoma, kad patalpos yra kultūros paveldo objekte. Į nuomos sutartį nesigilino, galvojo, kad viskas įprasta, todėl pasirašė. Sutarties sąlygas derino S. V., su ja niekas sutarties detalių nederino. Pamena, kad buvo gana griežti reikalavimai iš subjektų, kurie išnuomojo patalpas. S. V. surado patalpas, jis derino sutartis. Nuomos santykių atsiradimo iniciatorius buvo S. V.. S. V. nuo pradžių iki galo viską darė pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už projektinės dokumentacijos tvarkymą, organizavimą buvo atsakingas S. V., jis ją ir tvarkė. Liudytoja nurodė, jog ji G. G. nepamena. Ji priimdavo darbuotojus į darbą. Statybos dokumentus pasirašydavo S. V.. Kaltinamasis, tikriausiai, turėjo įgaliojimą, jis ir spręsdavo klausimus dėl darbų atlikimo. Ji tik galėdavo formaliai patvirtinti sprendimus, susijusius su statybomis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad buvo labai suniokotos vienuolyno, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, patalpos. Tą objektą jis tyrinėja nuo 1976 metų, kai Paminklų restauravimo institute dirbo projektų vyriausiu architektu. Būtent tada ir pradėjo tyrinėti tas patalpas, ruoštis projektavimui, o tai reiškia padaryti architektūrinius, istorinius tyrimus, atlikti apmatavimus, kurie anksčiau nebuvo daryti. 1977 metų apmatavimai buvo labai svarbūs, kadangi jie atspindi objekto būklę, kol jis buvo nesugadintas. Šis objektas nuo XVII a. iki 1944 metų buvo vienuolynas, nei karto vienuolės nebuvo iškeldintos, t. y. pastatas nebuvo suniokotas. Tame pastate 1977 metais buvo išlikusios medinės detalės, metalas, langai, durys. Kai kurios lauko ir vidaus durys galėjo siekti XVIII a. Visa tai buvo išlikę ir 1993 metais, kai buvo daromos paminklotvarkos sąlygos. Visame vienuolyne turėjo būti suprojektuotos patalpos institutui. Kai buvo iškeldintos vienuolės, patalpose buvo padaryta apie 100 butų, vienas butas buvo viena celė. Gyventojai buvo iškeldinti ir butų 1988 metais neliko. Patalpos buvo privatizuotos apie 1992-1993 metus, vienuolės norėjo sugrįžti 1992 metais, bet trūko dokumentų. Šiose patalpose 1994 metais ruošėsi įsikurti UAB „Zeturija“ ir UAB „Biuvetė“, visas ansamblis buvo pustuštis, ten buvo minėtos įmonės bei keli butai. Projektavimo ir tyrimo darbai nutrūko, kadangi prasidėjo teismai dėl nuosavybės su arkivyskupija. Paminklotvarkos sąlygos buvo paruoštos 1994 metais, kadangi buvo ruošiamasi projektavimui, buvo siekiama įvertinti, kas yra saugoma, kas yra vertinga. Paminklotvarkos sąlygos yra savotiška konstitucija – ką galima daryti, kaip galima daryti, ką saugoti, ką galima griauti. Objektas buvo ypatingai gerai išlikęs, buvo išlikusi visa planinė struktūra, ten buvo koridoriai, celės, ūkinė dalis. Buvo galvota, kad bus prisitaikyta prie objekto išplanavimo, o ne objektas pritaikytas prie poreikių. Liudytojas teigė, jog vieną dieną jis pamatė, kad pastate yra naujos išorinės durys, įėjimas į kavinę. Anksčiau ten buvo autentiškos, senovinės durys. Langai nauji, pirmame aukšte nebuvo grotų. Užėjus į patalpas, pasidarė net silpna. Liudytojas nieko negalėjo atpažinti, sienos buvo išklijuotos tapetais, jis pamatė, kad nebėra visų vertingų elementų. Durų anga buvo iškirsta ir paaukštinta, iškapota, sienoje atsirado didžiausia anga. Siekiant įvertinti padarytą žalą, buvo patekta ir į antrą aukštą, kuriame taip pat buvo košmaras. Liudytojas teigė, kad paminklotvarkos sąlygos buvo ruošiamos 1994 metais, jis tose konkrečiuose patalpose buvo apie 2000 metus, tuo metu jas apžiūrėjo detaliau. Dar gal po kelių metų yra šiek tiek įėjęs, tai galėjo būti tarp 2005 ir 2007 metų, kadangi ten buvo kažkiek praviros lauko durys, užėjo pasižiūrėti. Pasižiūrėjo – viskas buvo apleista, bet nieko nepadaryta, nieko neprikenkta. Durys buvo autentiškos, apkalimas buvo truputį remontuotas, tačiau vidinė pusė išlikusi autentiška, su ankstesnių spynų žymėmis, su metaliniais skląsčiais. E. P. teigė, kad vėliau (2009 metais) senos durys buvo pakeistos naujomis durimis, senų durų nebuvo. Įėjus į vidų, kairėje pusėje tiesiai ir po dešine puse, kur anksčiau buvo trys autentiškos durys, jų taip pat nebebuvo, o pikčiausia, kad abiejuose pusėse angos buvo dar paaukštintos, iš apačios pakapotas mūras, nudaužyta horizontalioji pusė. Užėjus per pagrindines duris, kur buvo senos durys (patalpos pažymėtos 1-246), pamatė, kad nebėra visų trijų durų, t. y. durų į kairę, į dešinę ir tiesiai. Toje pačioje patalpoje anksčiau buvo sukama spintelė ir langelis su grotomis ir langinėmis. Iš patalpos 1-246 anksčiau buvo segmentinė sąrama, durys su daug metalinių autentiškų detalių. Liudytojas teigė, kad jis negali pakomentuoti, kodėl durys neparodytos matavimuose, galimai jos buvo apkaltos, kodėl yra plano neatitikimas, nežino. Viskas buvo tiek 2000 metais, tiek 2005-2007 metais. Durų nebebuvo 2009 metais. Patalpoje, pažymėtoje 1-246, anksčiau buvo sukama spintelė, trūko langinės prie langelio su grotomis. Kairėje pusėje buvo durys į parlatorijaus (pasikalbėjimų) kambarį, patalpoje 1-243 nebebuvo parlatorijaus langelių. Tarp patalpų, pažymėtų 1-240 ir 1-241, turėjo būti nišos, dabar ten prakirstos angos, sienos vidurio nebėra. 1994 metų planuose matoma situacija buvo kaip ir 2006 metų kadastrinių matavimų metu, lygiai toks pats vaizdas, koks buvo 1977 metais. Tarp patalpų 1-240 ir 1-241 buvo išgriauta krosnis, ją reikėjo išgriauti, ji buvo pastatyta vėliau. Vėliau pamatė, kad dalis sienos išardyta beveik iki skliauto. Viena siena pažymėta kaip plonesnė, kita kaip storesnė, tačiau šios sienos yra vienalaikės. 2000 metais siena dar buvo, apsilankius kitą kartą, tarp patalpų 1-240 ir 1-241 sienos nebuvo. Tarp patalpų, pažymėtų 1-241 ir 1-242, pertvarą reikėjo šalinti, ji nereikalinga. Šitoje sienoje yra prakirstos angos tarp patalpų, pažymėtų 1-241 ar 1-242, buvo prakirstos angos, kurių 2000 metais dar nebuvo, buvo tik nišos, jos ir yra pavaizduotos. Dar buvo labai gražios XVIII a. durys su vyriais. Durys turėjo būti spalvotos, net nuotraukoje matosi daug dažymo sluoksnių. Durys viduje išsilaiko po 500 metų. Galimai vyriai buvo alavuoti, tada tai buvo madinga. Visos kitos durys į kitas patalpas buvo keistos, labai didelis remontas buvo 1928 metais, tačiau tokios durys neįtrauktos į saugotinų objektų sąrašą. E. P. aiškino, jog objekto išskirtinumą sudaro elementų visuma. Saugotini elementai buvo surašyti į atskirą paveldotvarkos sąlygų pirmo tomo 36 lapą. Pakeitimai tarp 1977 metų ir 2000 metų kadastrinių matavimų buvo minimalūs, pakeitimų beveik nebuvo. Kiek žino, iki 2006 metų pakitimų nebuvo. Tarp patalpų, pažymėtų 1-240 ir 1-241, 1977 metais ir 2006 metais siena nebuvo iškirsta, buvo autentiškas mūras, ta pati siena. Iki 2006 metų niekas nebuvo išgriauta, tai matyti pagal brėžinius. Kas buvo 2006 metais, negali pasakyti, bet pagal brėžinius sienos buvo, jos galėjo būti apklijuotos gipso kartonu. E. P. paaiškino, kad paminklotvarkos sąlygose buvo akcentuota, jog yra saugoma planinė struktūra. Planinę struktūrą formuoja sienos, todėl sienų griovimas yra planinės struktūros sužalojimas. Tų sienų, kurios formuoja paminklinį išplanavimą, griauti negalima. Nišų dugnų išgriovimas po arkomis, kur buvo nišos, yra planinės struktūros sužalojimas, kuris yra neatitaisomas. Galima griauti tik svetimkūnius, pavyzdžiui, XX a. sieneles. Tokio pobūdžio sienelės dalina 1-241 patalpą. Tos, kurios išgriautos 2009 metais, buvo ypatingai vertingos, sugriovus buvo padaryta žala, sužalota planinė struktūra. Pastatas praranda savo esmę. Antrame aukšte buvo padaryti dar baisesni sužalojimai nei pirmame aukšte. Tarp patalpų, pažymėtų 2-230 ir 2-227, išgriautos visos sienos. Vienintelė siena tarp patalpų, pažymėtų 2-223 ir 2-224, kur stovėjo krosnis, buvo vėlyvesnė, plonesnė, dalis jos nereikšminga, ją buvo galima išgriauti. Visos kitos sienos buvo baroko laikotarpio, XVIII a. laikotarpio. Paskutinį kartą sienas antrame aukšte matė apie 1994 metus ar 1995 metus, kai vaikščiojo su UAB „Zeturija“ direktoriumi. Tada į antro aukšto patalpas pateko, buvo vienas įėjimas iš bažnyčios. Vėliau, kai patalpas atidavė arkivyskupijai, ten nebuvo. Liudytojas teigė, jog žino, kad buvo atliktas sienų zondavimas, buvo pažymėtos galimos celių apjungimo vietos. Projektuotojai turi remtis tyrimais, tačiau pertvaros pirmame aukšte, kai vyko tyrimai, jau buvo išgriautos. V. A. S. taip ir parašė, kad pertvaros pirmame aukšte jau buvo išgriautos. Liudytojas kategoriškai nesutinka, kad antrame aukšte buvo galima griauti. Atlikus tyrimus matyti, jog tas pats tinko sluoksnis eina, tas pats mūras eina per visas sienas. E. P. atkreipė dėmesį į tai, kad iš nuotraukų, darytų 2009 metais, matyti, jog pirmame aukšte aplinkui angas tinkas yra tamsesnis, vadinasi jis šlapias, tai reiškia, kad tyrimų metu jos buvo ką tik iškirstos ir aptinkuotos, t. y., nišos išskirstos iki tyrimų pradžios. Prakirstas skliautas sužalojo autentišką planinę struktūrą, taip pat laiptų įrengimas padarė žalą. Liudytojo nuomone, patalpas buvo galima padaryti funkcionaliomis jų ir nežalojant, tačiau tam būtų reikalingas didelis biurokratinis darbas. E. P. nurodė, jog su komisija apžiūrėjus patalpas pamatė, kad ovalinis langas buvo pakeistas, nebuvo grotų, pačiam portalui nieko blogo neatsitiko, nebuvo grotų pirmo aukšto languose. Nebuvo dvivėrių durų, kurios buvo pagamintos nevėliau kaip XIX a. pabaigoje, jų išorė paremontuota XX a. Durys saugotinos, nes pakankamai senos, turėjo metalinių detalių, jos atsidarydavo į vidų, buvo ištraukiamas buomas, tokia konstrukcija, kai negali atidaryti durų iš išorės. Durys, kurios įtrauktinos į saugotinų sąrašą, yra pažymėtos paminklotvarkos sąlygose. Po 1944 metų tose patalpose buvo mergaičių mokykla, kai kas buvo pakeista. Durys buvo paremontuotos iš išorės, pakeistos detalės, ypač apačioje, viduje viskas buvo sveika, gražu. 2008 metais patalpose nebuvo, 2005-2007 metais buvo trumpam užėjęs į patalpas, tuo metu durys buvo. Komisija minėtas duris rado. Buvo siūlyta duris atkurti, siūloma jas įstatyti. Patalpose buvo labai sena, labai tvarkinga langinė, grotos languose, kurių dabar nebėra. Langai nebuvo įtraukti į paveldosaugos sąrašą, o grotos buvo – paveldotvarkos sąraše pažymėtos 1717 ir 1723. Grotos buvo visos vienodos, nebuvo tikslo visas fotografuoti. Jos buvo įmūrytos, vadinasi buvo XVIII a. Grotos galėjo būti įmūrytos statybos metu. Patalpoje, pažymėtoje 1-246, turėjo būti sukama spintelė ir langelis, jeigu šie elementai būtų uždengti gipsokartono plokšte, siena turėtų būti šiek tiek išsikišus. Įėjus į patalpas dešinėje ir dabar yra langelis su grotomis, bet be langinės. Iš patalpų, pažymėtų 1-246, į patalpas, pažymėtas 1-243, nėra medinių durų, išgriauta sąrama, buvo nukapota išorinė pusė, angokraščiai. Durys su langeliu buvo rastos Kotrynos bažnyčios rūsyje, vėliau jų nebebuvo, neberastos. Patalpoje 1-242 turėjo būti medinės durys su kalvio darbo dekoratyviniais vyriais, jos turėjo būti minėtose patalpose, o ne 1-243, tai tiesiog spausdinimo klaida akte. Durys su vyriais buvo XVIII a. vidurio, jos buvo vienos iš seniausių durų, jų vienuolyne buvo likę gal penkios. Anksčiau patalpose buvo du parlatorijaus langeliai, vienas iš jų dalinai uždengtas, o kitas buvo visiškai uždengtas. Jei langelis ir grotos nebuvo sugadintos ar sunaikintos, žalos nėra. Plytų mūras iškirstas iš patalpos 1-240 į koridorių 1-239, dabar toje vietoje yra lenkta arka. Patalpoje 1-239 iškirsta dalis skliauto. Patalpose, pažymėtose 1-244 ir 1-248, buvo trys langai, dabar suformuota koridorinė sistema ir apkalta gipso kartonu. Buvo trys baroko laikotarpio langai su grotomis, dabar uždangstyta gipso kartonu, ar tie langai yra išlikę, nežino. Antrame aukšte buvo išardyta daugiau mūro, nei buvo siūloma. Paminklotvarkos sąlygos buvo parengtos 1994 metais, buvo nustatytos vertybės. Bylos buvo atiduotos užsakovui – Kultūros paveldo departamentui ir savivaldybei, UAB „Zeturija“ ir UAB „Biuvetė“, visiems savininkams, kurijos tuo metu nebuvo. Kurija turėjo perimti tas sąlygas, ar perėmė, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, jog S. V. tarėsi dėl projektavimo, buvo sudaryta sutartis ir atlikti parengiamieji tyrimai vienuolyne prie Kotrynos bažnyčios, esančios Šv. Ignoto g. Liudytojas aiškino, jog visų pirma yra atliekami parengiamieji darbai, į kuriuos įeina tyrimai ir projektiniai pasiūlymai. Atliekami istoriniai, specialieji architektūros, polichrominiai tyrimai ir kt. Atlikus tyrimus pateikiami projektiniai pasiūlymai. Projektiniai pasiūlymai yra parengiamųjų darbų stadija prieš techninio projekto rengimą. Projektiniais pasiūlymais siekiama supažindinti derinančias institucijas, ką planuojama daryti objekte. Vėliau reikia suderinti projektinę dalį su savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu, yra gaunamos sąlygos techninio projekto rengimui. Gavus sąlygas techninio projekto rengimui, pagal jas rengiamas techninis projektas. Techniniu projektu nustatoma darbų apimtis, gaunamas leidimas statybai ir rengiamas darbo projektas. Paruošus darbo projektą, galima atlikti statybos darbus. Projektiniai pasiūlymai – visuma dokumentacijos, ką norima objekte padaryti, pagal tai reikia gauti sąlygas techniniam projektui rengti. Pagal sąlygas rengiamas techninis projektas, pagal kurį nustatomi darbų kiekiai, medžiagos, konstrukcijos, inžineriniai įrengimai, gaunamas leidimas statybai. Po to rengiamas darbo projektas, pagal jį atliekami statybos darbai. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti parengiamieji darbai ir jie buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybei, kad būtų gautos sąlygos. Sąlygas rengė ilgai, taip jų ir neparengus užsakovas pradėjo vykdyti darbus, neturėdamas leidimo statybai ir neturėdamas darbo projekto, nes norėjo greičiau pradėti vykdyti veiklą. Statybos inspekcija ir Kultūros paveldo departamentas sustabdė darbus, kadangi nebuvo leidimų. Projektavimo darbai nebebuvo vykdomi. Liudytojas nurodė, jog jis vyko į objektą, buvo atkilti architektūriniai tyrimai, pateiktos nuotraukos institucijoms, užsakovui. Prieš tai jie restauravo Kotrynos bažnyčią ir kitą komplekso dalį. Pastatas virš dvidešimt metų stovėjo neeksploatuotas, patalpų situacija nebuvo labai gera. Nuotraukos buvo darytos po patalpų apvalymo, šiukšlių, degėsių išvežimo. Prieš tyrimų pradžią būna susipažinimas su objektu. Prieš darbų pradžią patalpose buvo apgriauta krosnis, dalis grindų buvo išlupta. Vertikalaus ryšio, t. y. laiptų tarp pirmo ir antro aukšto nebuvo. Įėjimas buvo tik iš Kotrynos bažnyčios. Liudytojas teigė, jog, kuomet projektavo Kotrynos bažnyčią, savivaldybei sakė, kad reikia paimti ir tą dalį, kadangi būtų vieta persirengti, repetuoti, tačiau patalpos nebuvo paimtos. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatytas pakliuvimas į antrą aukštą. Vienas variantas buvo pristatyti išorinius laiptus iš kiemo pusės, antras variantas buvo išardyti skliautą. Kultūros paveldo departamente turėjo būti priimtas sprendimas dėl vieno iš variantų, t. y. nestatyti priestato, nes objektas neturėjo žemės. Šis variantas buvo suderintas projektinių pasiūlymų lygmenyje. Kultūros paveldo departamento skyriaus Vilniaus teritorinis padalinys suderino projektinį pasiūlymą – patekimą į antrą aukštą per skliautą, bet leidimas veiksmui atlikti nebuvo gautas. Liudytojas patvirtino, jog jis pasirašė projektinį pasiūlymą. Buvo suderinti stogo darbai, fasado darbai, vidaus planinės struktūros atkūrimas, t. y., pertvarų išėmimas, pastato išvalymas nuo svetimkūnių iki istorinio. Kitiems darbams leidimų nebuvo. Liudytojas nežinojo, jog viduje vyko darbai. Buvo skandalas, kai pamatė, kad viduje vyksta darbai. Statybų metu nedalyvavo, nes tikėjosi, kad statybos nevyks, nebuvo gauti leidimai. Nebuvo padaryta pamatų hidroizoliacija ir nebuvo pakeistos čerpės, tik perrinktos. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyko išorės tvarkymo darbai, todėl nieko dėl to neinformavo. Kai pamatė, kad į vidų vaikšto darbininkai, yra vykdomi darbai, į pastato vidų nėra įsileidžiama, tuomet buvo informuotas patalpų savininkas. Liudytojas teigė, jog nematė iškirsto skliauto, nematė, ar antrame aukšte buvo iškirstas mūras. Apžiūrint patalpas pirmą kartą pirmame aukšte niekas nebuvo išgriauta, o antrame aukšte nematė, kadangi jame nebuvo, negalėjo į jį pakliūti. Projektiniuose pasiūlymuose negalėjo būti numatytas pertvarų išgriovimas. Kultūros paveldo departamentui buvo pateiktas projektas dėl tvarkomųjų darbų. Aprašyti valymo darbai, numatyta išardyti tarybines krosnis, tarybines pertvaras, visa tai, kas yra vėlyva. Į antro aukšto patalpas buvo pakliuvęs anksčiau, kai buvo remontuojama Kotrynos bažnyčia. Buvo padaryti konstrukciniai tyrimai, viskas buvo pamatuota, daryta pagal tuo metu buvusią realią situaciją, o ne pagal kadastrinių matavimų bylą. Pastatas buvo pamatuotas anksčiau, planai buvo paimti iš archyvo, su jais buvo nueita į pastatą. A. G. teigė, jog pertvaros plane nubraižytos, nes nebuvo numatyta jų griauti. Turėjo būti išgriautos sovietmečiu pastatytos krosnys, pertvaros, kuriomis buvo suformuoti kabinetai, barokinių sienų griauti nebuvo galima. Tvarkybos projekte nebuvo numatyta griauti sienų. Buvo nustatyta, kur, kokio laikotarpio sienos. Taip pat A. G. paaiškino, jog V. A. S. į jį nesikreipė ir nesakė, kad vykdomi darbai, kurie yra projektiniuose pasiūlymuose, bet nėra suderinti plane, bent jau tokio pokalbio jis neatsimena. Tuo metu vyko tik tyrimo darbai. Jis pats leidimo darbams negali duoti, kadangi nebuvo patvirtinto projekto. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti, reikėjo daryti planą. Buvo patvirtintas planas tik tvarkomiesiems išorės darbams. Jis pats nebuvo viduje, buvo įsitikinęs, kad daromi darbai, kurie numatyti projekte. V. A. S. neatėjo ir nesakė, kad daromi kiti darbai nei projekte. Kai sužinojo, kad yra daromi darbai viduje, parašė raštą Kultūros paveldo departamentui, jog vykdomi darbai be leidimo. Kas jam pranešė apie darbus, neatsiminė. Tvarkybos darbų projekte yra pažymėti ardymai, tai nėra tas pats, kas griovimas. Pažymėtas galimas atidengimas, visokie užmūrijimai, primūrijimai, angokraščių ir langų arkų atidengimai iki autentiškų. Viskas būtų daroma pagal pritaikymo projektą, kuris nebuvo parengtas. Ką ardyti, ko neardyti, būtų sprendžiama projekto metu. Atidengus nustatoma, ar daiktas autentiškas. Išgriauti nebuvo numatyta, tai daroma tik kitame etape, jei būtų numatyta, būtų plane pažymėta punktyru.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, kadangi nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su jo vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato, esančio Vilniuje, Šv. Ignoto g. 5, tyrinėjimo-projektavimo darbų. Pagal jų projektą buvo gautas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomosios paveldosaugos darbus 2010 m. vasario 2 d. Nr. 6, kuriame buvo leidžiama atlikti pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbus, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymą. Toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė projektinius pasiūlymus pritaikymo darbams, kurie buvo apsvarstyti Vilniaus miesto nekilnojamo Kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame buvo pritarta nuomonei, kad laiptinės įrengimas pastato viduje, išardant dalį skliauto, mažiau menkina pastatų komplekso vertingąsias savybes, negu jos pastatymas vidiniame kiemelyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neužbaigusi darbų pagal anksčiau minėtą leidimą, pradėjo vidaus darbus nesulaukdama techninio projekto ir leidimo statybos darbams. Dėl to Kultūros paveldo departamentas sustabdė darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Departamento kultūros vertybių skyrius sulaikė projektavimo sąlygų sąvado išdavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prižiūrėjo tik tuos darbus, kuriems buvo gautas leidimas, o būtent išorės tvarkomuosius darbus. Kas buvo daroma pastato viduje, jie neprižiūrėjo. Apie tai, kad pastato viduje buvo padaryti laiptai, sužinojo tik atvykę patikrinti patalpas kartu su komisija. Visus veiksmus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. V., tačiau sutartį, kurią jis pats asmeniškai pateikė pasirašyti, buvo jau pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P., kurios jis nėra matęs per visą jo bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 3, b. l. 140)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, jog ji yra architektė, yra atsakinga už projektų parengimą. Turėjo projektuoti pastatą, buvusio vienuolyno vieną dalį, šalia Kotrynos bažnyčios. Ten įmonė yra rengusi keletą smulkių darbų. Toje vietoje buvo atlikti tyrimai. V. A. S. atliko architektūrinius tyrimus. Jis nustato pastato dalių laikotarpius, sužymi kartogramose, ar tai buvo sovietmečio pertvaros, ar kt. Kitas projekto dalis atliko kiti asmenys. Kai buvo restauruojama bažnyčia, buvo į aptariamas patalpas užėję, pastato būklė buvo prasta. Į pastato vidų pakliuvo per antrą aukštą, vaikščiojo per bažnyčią. Ten nebuvo laiptų, kad būtų galima nulipti. Visur buvo skliautai, skylių tikrai nebuvo. Jei buvo išgriautos pertvaros – jos buvo sovietmečio laikotarpio, kaip architektūrinio objekto taršalas. Buvo parengtas projektas tvarkybos darbams, galima buvo atlikti patalpų išvalymą. A. G. paaiškino, jog plane yra paliktos nišelės, jos yra saugomos. Pažymėtos ardomos krosnys. Pirmame aukšte nebuvo numatytas pertvarų ardymas, griovimas, antrame aukšte taip pat nebuvo numatyta griauti pertvarų. Privaloma išgriauti tarybines krosnis, pertvaras, nes jos išdarko struktūrą. Jei yra silikatinės plytos, tai reiškia, jog tai ne istorinis mūras. Kultūros paveldo registre numatyta, ko negalima nugriauti, ką privalu saugoti. Ardymo darbai gali būti atlikti tik tyrimų pagrindu. Virginijus A. S. atliko architektūrinius tyrimus, J. M. atiko medinių dalių tyrimus. Ji pati tuo metu tose patalpose nebuvo. Į patalpas keletą kartų buvo nuvykęs R. B.. Nebuvo gautas leidimas, todėl viskas turėjo sustoti, nebuvo prasmės ten vaikščioti. Antrame aukšte pertvarų nebuvo galima griauti, jos pažymėtos kaip saugotinos. Antrame aukšte buvo numatyta galimybė išardyti mūrą, tačiau tam turėjo būti parengtas projektas ir gautas leidimas. Pasiūlymas buvo, tačiau viskas iki galo nebuvo apsvarstyta, todėl negalima atlikti jokių darbų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. S. parodė, jog jam teko dirbti pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Pagal sutarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi turėjo atlikti architektūrinius tyrimus. Buvo sudaryta programa, kuri buvo patvirtinta Kultūros paveldo departamente, kadangi be to nebūtų galima pradėti darbų ir atlikti tyrimų. Tyrimų metu buvo nustatyti pagrindiniai statybos laikotarpiai ir mažesnių rekonstrukcijų detalės, pavyzdžiui, užmūrytos nišos, langų angų perdirbimas. Buvo šiek tiek aprašyta esama būklė, kaip visa tai atrodė tuo metu, kai atėjo dirbti. Liudytojas teigė, jog turėjo nustatyti statybos amžių, kiek buvo padaryta pakeitimų XIX a., kiek buvo padaryta pakeitimų XX a. Kai atėjo dirbti, pirmame aukšte kai kurios angos jau buvo išgriautos, tai buvo pabrėžta architektūrinio tyrimo medžiagoje. Antrame aukšte niekas nebuvo išgriauta, nes buvo komplikuotas patekimas, buvo galima patekti tik per bažnyčios antrą aukštą, ten niekas nesilankė. Liudytojas nurodė, jog jis nežino, kas išgriovė angas, nes nematė. Pirmame aukšte dirbo darbininkai, vedė kanalus, vamzdynus, tvarkė šiukšles, tai buvo ne tyrėjai, o statybininkai. Kieno tai darbininkai, nesidomėjo, nesigilino. Tvarkomųjų darbų projektas neturėjo būti patvirtintas, kol nebuvo atlikti tyrimai. Galbūt buvo gautas leidimas likviduoti avarinę būklę. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus buvo gautas po to, kai buvo padaryti tyrimai. Tyrimus atliko 2009 metų pabaigoje 2010 metų pradžioje. Tyrimai priskiriami prie tvarkomųjų darbų, jiems taip pat reikia leidimų. Toks leidimas buvo gautas 2009 metų lapkričio mėnesį. Gavus leidimą galima eiti į objektą, iš karto ir buvo nueita atlikti tyrimus. Antrame aukšte nieko nebuvo išgriauta, o pirmame aukšte buvo išgriautos arkinės nišos, jos buvo XVIII a., buvo išgriauti jų dugnai, tai yra saugotini dalykai. Amžius nustatomas pagal mūrą ir plytas, tai buvo XVIII a. mūras. Patalpose buvo išlikusios grotelės, kur buvo klausykla. Patalpose buvo pradėti darbai, apie juos informavo A. G.. A. G. atsakė, jog jis žino apie darbus. A. G. turėjo visus darbus koordinuoti, jis buvo projekto vadovas. Liudytojas teigė, jog tuo metu, kai jis atliko tyrimus, patalpose visi skliautai buvo vietose, jie nebuvo išgriauti. Kam buvo perduotos patalpos, kas jomis naudojosi, nežino. Tyrimų metu antrame aukšte buvusi situacija atitiko 2006 metų kadastriniuose matavimuose užfiksuotus duomenis. Galbūt buvo pragriautos tik pertvarėlės, kurios nebuvo vertingos, tai buvo XX a. statyba. Kiti mūrai antrame aukšte tarp celių buvo vertingi. Jei antrame aukšte buvo išgriautos sienos, tai buvo pažeista vienuolyno struktūra, storesnės sienos yra XVIII a., o plonosios už krosnių, yra XX a. tarybinė statyba. Pirmame aukšte buvo iškirstos sienos tarp patalpų, pažymėtų 1-240, 1-241, 1-242. Pastate buvo barokinio portalo ovalinio lango grotos, fasadinės durys, patalpoje 1-246 buvo sukama medinė spintelė, langelis su grotomis ir medine langine, atliekant tyrimus, taip pat buvo. Tyrimų metu pereinant iš patalpos 1-246 į patalpą 1-243 medinių durų nebebuvo. Iš patalpos 1-246 į patalpą 1-245 durys 2009 metų gruodį dar buvo. Patalpoje 1-243 parlatorijaus langelis buvo atidengtas. Ar patalpoje 1-243 2009 metų gruodį buvo durys su kalvio darbo vyriais, liudytojas neatsiminė. Patalpoje 1-240 virš durų angos buvo autentiška horizontali sąrama. Skliautai nebuvo išgriauti. 2009 metų gruodį patalpose 1-244, 1-248 buvo trys langai. Liudytojas teigė, jog pirmame aukšte buvo atidengtos angos, jos buvo atidengtos dar iki ateinant į objektą. Kada jos buvo atidengtos, nežino, prieš dešimt metų tikrai viskas buvo, nes tose patalpose yra buvęs anksčiau, tame pastate buvo visko labai daug išlikę. Tuo metu, kai atliko tyrimus, pirmame aukšte buvo griuvenų, kurios buvo valomos, tačiau, kaip jos atsirado, nežino. Antrame aukšte nurodytos galimos celių apjungimo vietos, tačiau tai buvo tik rekomendacija projektuotojui, tose vietose buvo mažiausiai vertingos pertvaros. Pertvarų, kurios buvo geros būklės, barokinio laikotarpio, nebuvo galima griauti. Griauti buvo galima tik tas sienas, kurios buvo blogos būklės ir vėlesnio laikotarpio. Jei yra nurodyta, jog sienų negalima griauti, reiškia, kad tai XVIII a. mūras. Išgriautos pertvaros buvo didelės kultūrinės reikšmės. Darbai su polanginėmis nišomis buvo atlikti, tuos darbus atliko patalpose buvę darbininkai. Kokius darbus atliko darbininkai, neatsimena. Liudytojas tvirtino, jog pagal savo kvalifikaciją, atidengus mūrą, gali nustatyti, kokio laikotarpio yra mūras.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, jog su S. V. susipažino, kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ši įmonė darydavo restauracijos darbus paminkliniuose pastatuose. Buvo sudaryta sutartis dėl sienų tvarkymo, inkaravimo. Darbai buvo daromi maždaug prieš dešimt metų, galimai 2007 metais, tiksliai neatsimena. Nuo to laiko su S. V. susitikę nebebuvo. Vėliau S. V. tose patalpose padarė remontą, kurį laiką veikė kavinė. Prieš atliekant darbus buvo užėjęs į patalpas, įvertino, kokius darbus reikės atlikti, sutarė dėl kainos. Patalpos buvo labai apleistos, sienos suplyšusios. Liudytojas teigė, jog, prieš jam atliekant darbus, patalpose tikrai buvo atliekami valymo darbai, kadangi viskas buvo apsiūta gipsu. Kai atėjo į patalpas, jos buvo nuvalytos nuo gipskartonio ir buvo apnuogintos, matėsi visi plyšiai. Plyšių inkaravimas ir sienų suveržimai turi būti vieni iš pirmų darbų, jie atliekami prieš apdailą ir kitus darbus. Buvo atliekamas visų nereikalingų dalykų valymas – sienos buvo aptaisytos gipso kartonu, todėl viskas buvo nuvalyta, kad prieiti prie sienų. Pirmame aukšte buvo tuščios patalpos, daug pertvarų nebuvo, galėjo laisvai vaikščioti. Liudytojas teigė, jog dirbo kairiajame patalpų sparne, nuo pagrindinio įėjimo. Dirbo tik pirmame aukšte, į antrą aukštą nebuvo įėjimo, antras aukštas tik buvo tiriamas. Visi skliautai buvo suplyšę, buvo inkaruojamos sienos patalpose 1-240, 1-246, 1-243, buvo anga, durys, inkaruojama buvo virš angos, sutvirtintos sienos ir skliautai. Atliko darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose. Tuos darbus galėjo atlikti prieš tris mėnesius iki atliktų darbų aktų surašymo. Galėjo pradėti dirbti sausio mėnesį. Darbai buvo atliekami patalpų viduje. Tuo pačiu metu dešinėje patalpų pusėje vyko gipso kartono nuėmimas, toje pusėje, kurioje dirbo liudytojas, gipso kartonas buvo jau nuimtas. Leidimus avarinės grėsmės likvidavimo darbams gavo patys, turbūt buvo derinama su Kultūros paveldo departamentu. Leidimą turėjo pasirašyti Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovui reikėjo nunešti avarinės grėsmės likvidavimo projektą, vedėjas jį turėjo patvirtinti rezoliucija. Šis projektas turėjo būti kaip priedas prie sutarties. Kas nuiminėjo gipso kartoną, nesidomėjo, tai buvo S. V. žmonės, gal dar darė santechniką, tačiau to neatsimena, nematė. Į antrą aukštą buvo galima patekti tik per pastogę. Kai Kotrynos bažnyčią restauravo, uždarė įėjimą. Liudytojas tvirtino, kad žino, jog panašiu metu buvo atliekami architektūriniai tyrimai, juos atliko V. A. S.. Tuo metu, kai dirbo, laiptai nebuvo įrenginėjami. Nežino, kaip galima buvo atlikti darbus antrame aukšte, kol nebuvo angos skliaute. Anksčiau galėjo būti atlikti darbai, kai buvo įėjimas iš Kotrynos bažnyčios. Seniau yra buvęs patalpų antrame aukšte, tuo metu nematė, kad kas nors būtų išgriauta, viskas buvo vietoje. Nežino, ar tuo metu, kai dirbo objekte, jame buvo ovalus langas (portalas) su grotomis, įėjimo durų nebuvo, buvo laikinos statybinės durys. Gipso kartono nuėmimas yra tvarkybos statybos darbai, o liudytojo atlikti darbai yra tvarkybos paveldosaugos darbai.

Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl patalpų įrengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė projektą, kadangi buvo siekiama įrengti kavinę. Buvo keli etapai, buvo tyrimų etapas, projektiniai pasiūlymai, turėjo atsirasti techninis projektas. Projektas susideda iš trijų etapų. Pirma dalis yra tyrimo dalis. Antra dalis – projektiniai pasiūlymai, kuomet siūloma, ką norima daryti ir aprobuojama Kultūros paveldo departamente. Tuomet daromas techninis projektas, kuris vėl yra derinamas. Viena techninio projekto dalis yra tvarkybos darbų dalis, kai kultūros paveldo objektas tvarkomas pagal paveldo tvarkybos reglamento reikalavimus, o ne pagal statybos techninio reglamento reikalavimus. Paveldo tvarkybai projektiniai pasiūlymai nerengiami, nes tvarkoma, kas yra, o ne siūloma kažkas kito. Tvarkoma, kas yra, galima kažką atkurti, kas yra dokumentuota, kas yra pagrįsta tyrimais. Visų pirma buvo atlikti tyrimai, t. y. architektūriniai, konstrukciniai ir polichrominiai (sienų dažymas, tapyba). Tų tyrimų pagrindu buvo rengiamas tvarkybos darbų projektas. Buvo nustatyta, kas užmūryta, ką galima atstatyti, ką galima išgriauti. Projektas turi būti derinamas. Jei siūloma griauti sieną, Kultūros paveldo departamentui nurodoma, kad siena nėra vertinga, todėl siūloma išgriauti. Tvarkybos darbai daugiausiai lietė išorę, t. y. langų keitimas, fasadų tvarkyba, stogo darbai. Išorė projekte buvo sutvarkyta. Vidus turėjo būti išvalytas iki pirminės struktūros, tyrimo pagrindu buvo nurodyta, kurias sienas buvo galima pašalinti iki projektavimo. Šiame etape buvo atliekami realūs darbai, buvo gautas leidimas darbams. Kas tyrimais atrasta, jog nevertinga, buvo šalinama. Du etapai buvo visiškai įvykdyti. Liudytojas teigė, kad dėl pritaikymo – buvo projektuojami laiptai, buvo siūloma įrengti laiptus konkrečioje vietoje. Miesto plėtros departamentas pasiūlymą nusiuntė į savo vidinę tarybą. Toje ekspertų taryboje laiptams buvo pritarta. Buvo konstatuota, kad fiziškai neįmanoma patekti į antrą aukštą. Buvo siūlomi du variantai. Vienas variantas buvo įrengti laiptus viduje, o kitas pristatyti laiptus išorėje. Ekspertai pritarė, kad didesnė blogybė šiuo atveju yra laiptus pastatyti išorėje. Tūriškai ir erdviškai blogiau pristatyti laiptus iš išorės. Projektinių pasiūlymų derinimas vyksta dviem etapais. Miesto plėtros departamente Paveldosaugos skyriuje buvo pritarta, o Kultūros paveldo departamente nutarė nepatvirtinti sprendinių ir projektavimo darbai toje vietoje sustojo. R. B. nurodė, jog prieš tyrimus buvo susitikęs su S. V. atstovais, ar S. V. buvo, neatsimena, buvo arkivyskupijos atstovas. Tose patalpose yra lankęsis ir anksčiau nuo 2004 metų juose niekas nebuvo pasikeitę, jų stovis buvo toks pats. Tuo metu niekas neaiškino, ar yra sudaryta nuomos sutartis. Projekto vadovė buvo A. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tose patalpose buvo 2004 metais, kai dirbo Kotrynos bažnyčioje. Savivaldybė tų patalpų neišsinuomojo ir taip užprogramavo problemą, nes nebuvo kito patekimo į antrą aukštą. Liudytojas nurodė, jog pirmojo aukšto būklė nuo 2004 metų nebuvo pasikeitusi, net benamių palikti buteliai buvo tie patys. Įėjimo durys kažkokios buvo, langai išdaužyti, užkalti. Kokioje būklėje buvo durys, negali pasakyti. Viduje viskas buvo iškalta gipso kartonu, koridorius buvo laisvas, matėsi mūras, ten kažkada buvo įrengti kabinetai. Kai buvo atlikti tyrimai, gipso kartonas buvo nuimtas, kas jį nuėmė, nežino. Lauko durys buvo užkaltos kaip ir langai. Portalas buvo, jį reikėjo restauruoti. Patalpų valymas vyko, buvo nuimtas gipskartonis, kas jį atliko, nežino. Kai tyrėjai ištyrė, pasakė, ką galima išgriauti, tai ir buvo padaryta. Pagal tvarkybos projektą visi darbai buvo padaryti, išskyrus stogą. Daugiausia pretenzijų buvo S. V., kadangi jis tvarkė vidų, o ne stogą. Galėjo būti griaunamos tos sienos, kurios numatytos tvarkybos darbuose. Projektiniai pasiūlymai buvo, tačiau šis projektas nebuvo patvirtintas. R. B. aiškino, kad patalpose buvo įsikūrusi kavinė. Laiptams įrengti nebuvo leidimo. Antrame aukšte galima buvo ardyti tarpukario krosnis, projekte nurodytas pertvarytes, kurios buvo prie krosnių. Krosnis ardyti leidimas buvo. Celių principą reikėjo palikti. Vertingas yra celės struktūrinis vaizdas. Pirmame aukšte tyrimais patvirtinta, kad nieko daugiau negalima valyti, griauti, t. y. griovimai nebuvo numatyti. Pirmą kartą atėjus apžiūrėti patalpas, rado tokią padėtį, kuri yra užfiksuota kadastriniame plane, tuo metu galimai vyko patalpų perdavimas. Kai gipsas buvo nuimtas, galbūt atsirado angos, o galbūt buvo mūras. Tyrėjas, t. y., V. A. S. atėjo, kai gipsų nebuvo. Pagal kadastro duomenis pertvara užfiksuota, tačiau ji galėjo būti gipsinė, nebuvo aišku, kas buvo po tuo gipso kartonu, bet kokiu atveju jis turėjo prie ko nors būti tvirtinamas. Projekte nurodoma, kur galima ardyti, kur galima išardyti vieną segmentą. V. A. S. nesakė, kad kažkas daroma be leidimų, bent jau neprisimena. Patalpose buvo autentiškos durys, medinės detalės, tačiau tiksliai neprisimena, viskas turėjo būti surašyta tyrimuose. Autentiškos durys buvo, langelis su autentiškomis grotomis buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas-architektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošė projektinius pasiūlymus dėl rekonstrukcijos darbų patalpose, esančiose Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Jis kaip architektūrinės dalies projekto vadovas aktyviai dalyvavo projekto tyrimo eigoje, polichrominiuose, architektiniuose tyrimuose ir tvarkybos darbų projekto rengime. Kai buvo atliekami minėto pastato fasado tvarkybos darbai pagal suderintą tvarkybos darbų projektą, derino visus klausimus dėl fasado spalvos, dėl langų pakeitimo. Šių darbų metu buvo išvalytas patalpų vidus. Po to kaip projekto vykdymo priežiūros vadovas turėjo prižiūrėti ir tolimesnius atliekamus rekonstrukcijos darbus patalpų viduje. Bet tuo metu dar nebuvo gauti visi reikiami leidimai, todėl, kas vyko patalpų viduje, jis nežino. Kokios įmonės atliko statybos darbus patalpų viduje, nežino. Apie tai, kad buvo padaryti pažeidimai, atliekant statybos darbus patalpų viduje, sužinojo iš skambučio iš Kultūros paveldo departamento, kai buvo kviečiamas dalyvauti apžiūrint objektą, esantį Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. (t. 3, b. l. 150-151)

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošė projektinius pasiūlymus dėl rekonstrukcijos darbų patalpų, esančių Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Jis buvo paskirtas architektūrinės dalies projekto vadovu, A. G. buvo paskirta viso projekto vadove. Tikslios datos nurodyti negali, nepamena, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, arkivyskupijos atstovas ir S. V. buvo patalpose, esančiose Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, apžiūrinėjo patalpas. Su savimi turėjo kadastrinius 2006 metų patalpų planus. Kiek pamena, pirmo aukšto patalpos buvo pritaikytos ofisui, kuris apie penkerius metus (gal ir daugiau) neveikė. Kitas aukštas buvo visiškai apleistas. Apžiūrint patalpas jos pilnai atitiko kadastrinių matavimo planus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir pritaikymo darbų projektams rengti. Tuo metu vyko patalpų perdavimas S. V., todėl jokie darbai nebuvo vykdomi. Rengiant tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą buvo atlikti istoriniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai. Aplinkybių dėl pirmame aukšte atidengtų angų nepamena. Tyrimų pagrindu buvo parengtas tvarkybos darbų projektas, kuriame numatyta pamatų sutvarkymas, fasado sutvarkymas, stogo sutvarkymas, langų/durų keitimas ir planinės struktūros atkūrimas. Projektui nustatyta tvarka buvo gautas tvarkybos darbų leidimas. Pagal šį leidimą objekte buvo atliekami darbai: minėto pastato fasado tvarkybos darbai (dažymo, tinko remonto), pagal suderintą tvarkybos darbų projektą derino visus klausimus. Šių darbų metu buvo išvalytas patalpų vidus. Po to jis turėjo prižiūrėti ir tolimesnius atliekamus rekonstrukcijos darbus patalpų viduje. Kadangi projektas dėl laiptų įrengimo nebuvo suderintas iki galo, nebuvo gautas bendras projekto leidimas, todėl darbų, vykusių viduje, kontroliuoti jis neturėjo teisės, nesikišo. Kokios įmonės atliko statybos darbus patalpų viduje, jis nežino. (t. 3, b. l. 155-156)

Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, jog tikslių datų nepamena, greičiausiai apie 2010 metus, kai dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, pas jį atvyko kultūros vertybių tyrėjas E. P. ir pranešė, jog Ignoto g. 5 vyksta statybos darbai ir yra naikinamas unikalus XVIII a. interjeras. Nuvykus į vietą, paaiškėjo, kad vyksta darbai. Kultūros paveldo departamentas sudarė komisiją, kad būtų nustatyti pažeidimai ir įvertinta padaryta žala. E. P. liudytojui perdavė paminklotvarkos sąlygų kopiją, sudarytą apie 1993-1994 metus. Buvo nustatyta, kad buvo sunaikintos lauko durys, langas virš įėjimo, vidinės durys, įrengti laiptai, sugriauta visa struktūra ir t. t. Buvo išgriauta tai, kas buvo autentiška tame pastate. Buvo sudėtinga pakliūti į pastatą ir nustatyti padarytą žalą. Tyrėjas pasakė, kad vyksta griovimo darbai tiek interjero, tiek ir eksterjero. V. K. teigė, jog jis buvo pats nuvykęs į įvykio vietą dar prieš kreipiantis į Kultūros paveldo departamentą. Įsitikino, kad darbai vyksta. Buvo nuvykęs ne vieną kartą, buvo užėjęs ir į vidų. Labiausiai į akį krito ryškiais tapetais ištapetuotos sienos. Buvo faktas, kad vykdomi darbai be leidimo. Liudytojas negalėjo pasakyti, kuriame etape buvo bendrauta su asmenimis, kurie atliko darbus. Su atstovais buvo bendrauta ne vieną ir ne du kartus, teko kalbėti su S. V. įmonės direktore I. P., kuri atrakino duris, kad būtų galima pasižiūrėti, kokie darbai vykdomi. V. K. patvirtino, jog jis buvo įtrauktas į žalos nustatymo komisiją. Visa žala vertinama pagal paminklotvarkos sąlygas, paruoštas E. P., ir A. G. rengtus projektinius pasiūlymus. Viskas buvo vertinama pagal visumą, surinktus ir turimus dokumentus, žalos nustatymo akte buvo fiksuojama tik tai, kas tikrai buvo sunaikinta. Liudytojas teigė, jog A. G. projektui nebuvo pritaręs Kultūros paveldo departamentas. Savivaldybės paveldosaugos padalinys pagal nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymą išreiškė savo nuomonę, o sprendimą paveldosauginiu požiūriu turėjo priimti Kultūros paveldo departamento teritorinis skyrius. Esminiai projekto dalykai buvo eksterjeras, t. y. stogas, kaminai, tvarkymo darbai. Paruošto projekto neatsimena, tačiau žino, jog buvo svarstoma problema, kaip pakliūti į viršutines patalpas. Tam, kad būtų galima patekti į antrą aukštą, buvo siūlomi du variantai, vienas iš jų išorėje, o kitas per skliautą. Tikrai neprisimena, ar buvo sprendimas leisti iškirsti skliautą siekiant pastatyti laiptus. Komisija fiksavo patį faktą, kas yra sunaikinta. O paskaičiavimus atliko Kultūros paveldo departamento samdoma įmonė. Tai, kas sukeldavo abejones, nebuvo įtraukiama į sąrašą. Stengėsi į žalos nustatymo aktą neįtraukti darbų, kurie nepadarė aiškios žalos, neatsižvelgiant į tai, jog jie padaryti neteisėtai, t. y. be projekto ir leidimo. Komisija savo darbe naudojo A. G. projektą, nors leidimai ir nebuvo išduoti. Nuosekliai viską skaičiavo ir matavo. Kur kildavo abejonių, buvo atmetama. Buvo matuojamas išgriautų sienų aukštis, storis ir pan. Pasamdyta įmonė skaičiavo pinigine išraiška padarytą žalą. Patalpų viduje buvo išardyta daug daugiau nei turėjo būti, buvo padarytos ne durys, ne angos, o viskas buvo sujungta į vieną erdvę, praeita kaip buldozeriu. Ten buvo išgriautos ne nišos, o sienos, padaryta viena erdvė. Komisijai buvo parodytos durys ir jos turėjo būti grąžintos į vietą kaip numatyta nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatyme. Pagal įstatymą paveldą saugo valdytojai, duris į vietą privalėjo grąžinti S. V.. Vaizdas pribloškė, ypač ryškūs tapetai, viskas, kas buvo sena, jau nesimatė. Patalpų struktūra buvo pakeista. Išgriovus sienas, dingo autentika. Restauruoti tame pastate autentiškumą galima, bet detalių, besisukančių durelių, dvasios jau negalima atkurti. Prieš tai vienuolyno patalpose lankėsi 1993-1998 metų laikotarpiu. Tik tuo laikotarpiu ir galėjo užeiti pagal savo darbines funkcijas. Kai pradėjo vadovauti Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio skyriui, buvo raginimas atlyginti žalą. Negali pasakyti, ar buvo teikiamas ieškinys dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė tuo metu buvo I. P.. Liudytojas teigė, jog buvo bendrauta su R. D., tačiau, kas į ką kreipėsi, nežino. Turto būklė tikrai turėjo būti užfiksuota, surašytas būklės patvirtinimo aktas, čia dar vienas pažeidimas. Nusižengimą padarė arkivyskupija, nes vykdant sandorius pagal nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymą turėjo būti užfiksuota būklė ir atrodo, jog tas aktas nebuvo sudarytas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, jog įvykių metu jis buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyriaus (duomenys neskelbtini). Viena iš jo funkcijų buvo organizuoti sužalotų kultūros paveldo objektų atkūrimą, žalos dydžio nustatymo darbą. Buvo gauta informacija, kad objekte yra atliekami darbai, tiems darbams neturint projekto. Nuspręsta sudaryti komisiją ir suskaičiuoti žalą. Liudytojas patvirtino, kad jis buvo komisijos pirmininkas. Procesas buvo ganėtinai ilgas. Reikėjo surinkti nemažą kiekį duomenų, buvo išsiųsta daug raštų, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie objekto būklę. Ankstesnė būklė buvo fiksuota gana seniai. Komisija ėjo per visas patalpas su visais brėžiniais, analizavo atliktus darbus ir lygino su projektu. Buvo išduotas leidimas tvarkybos darbams. Kas išdėstyta akte, viską tvirtino, nebūtų dėjęs parašo po aktu, jei žinotų, kad nurodyti dalykai neteisingi. Durys buvo rastos, jos buvo išlaužytos, išdaužytos. Apie tolimesnius veiksmus liudytojas negalėjo nieko pasakyti, nes jų neprisiminė. Patalpų savininkas buvo Vilniaus arkivyskupija. Liudytojas neprisiminė, ar įpareigojo savininką kažką daryti su durimis. Pagal viską jos turėjo būti saugomos ir restauruotos pagal projektą. Objektas ilgą laiką buvo nenaudojamas, mažai kas galėjo jame pasikeisti. Sudarant sandorį, buvo padaryti pažeidimai ir nebuvo surašytas būklės patikrinimo aktas tarp kurijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pačioje pradžioje raštu buvo užklausta procese dalyvavusių asmenų, kad jie suteiktų informaciją, kada paskutinį kartą buvo objekte, kokias nuotraukas darė. Tvarkybos darbų projektas buvo išduotas. Pamatų izoliacija, stogo keitimas turėjo įeiti į tvarkybos darbus, dėl langų liudytojas neatsiminė. Statybos inspekcija pretenzijų neturėjo, nes tai buvo ne statybiniai darbai. Dėl tų darbų, kurie buvo atlikti pagal projektą, niekas neturėjo pretenzijų, tačiau buvo atlikti ir darbai, kurių nebuvo projekte. Tvarkybos projekte buvo nurodyta, kokius konkrečius darbus buvo galima atlikti. Projekte ir realiai atliktus darbus lygino kita komisija ir darė išvadas. Ta komisija pateikė medžiagą. Į komisiją pagal tvarką nėra privaloma kviesti savininką, tačiau buvo du atstovai iš arkivyskupijos, jie dalyvavo kaip valdytojo atstovai. Liudytojas neprisiminė, ar jie turėjo dokumentus apie vertybes. Piniginei žalai nustatyti buvo samdomi sąmatininkai, kurie jau skaičiuodavo pagal komisijos išvadas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Aušrelė A. R. parodė, jog tą objektą žinojo anksčiau, matė jį prieš vykdant bet kokius darbus jame. Ji buvo įtraukta į žalos nustatymo komisiją. Patalpose anksčiau buvo įdomūs ir unikalūs dalykai, kurių, atėjus komisijai, nebebuvo. Paskutinį kartą tose patalpose galimai buvo devyniasdešimtaisiais, kai ten vyko tyrimai. Ją ten nusivedė kolegos, kurie atlikinėjo tyrimus. Buvo gražios grotelės virš įėjimo durų, pasigedo portalo. Pasigedo sukamo lango, buvo langas su tokiu volu, jį gerai atsimena, nes tai retas ir unikalus daiktas. Pasigedo medinių durų iš vienų patalpų į kitas. Tų durų rankena ir spyna buvo senovinės, darytos kalvio. Atsimena, kad atsirado naujos angos, buvo galima įeiti ten, kur anksčiau vienuolyne nebuvo galima įeiti, per skliautus atsirado nauji laiptai, o antrame aukšte neliko celių. Komisija viską suskaičiavo ir surašė. Komisija turėjo planus, ataskaitas, brėžinius. Juos lygino ir žiūrėjo. Liudytoja nurodė, jog akte žala užfiksuota teisingai. Kai vaikščiojo prieš komisijos darbą, jau buvo ne sovietiniai laikai, tos patalpos tuo metu buvo nenaudojamos. Tyrėjai, su kuriais vaikščiojo po patalpas, turėjo leidimą įeiti į patalpas. Tyrimus atlikinėjo V. A. S. ir E. P.. Antrame aukšte nebuvo, detalių neatsimena. Objekte buvo gražių daiktų, kuriuos galima pamatyti tik vienuolyne. Pagal planą žinojo, kad tai yra vienuolynas ir yra celės su atskiru įėjimu ir langu. Kai užėjo ir pamatė, kad nėra vienuolyno struktūros, išsigando. Rūsyje buvo daug rakandų. Duris tikrai atsimena, nes apie jas buvo konkrečiai pakalbėta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. L. parodė, jog ji buvo žalos nustatymo komisijos nare. Buvo nuvykus į objektą, esantį Ignoto g. 5, tai yra į Benediktinų vienuolyną. Krito į akis tai, kad buvo neautentiškos lauko durys, buvo pakeistas ovalinis portalas (langelis virš durų), nebuvo sukamos spintelės angoje, taip pat pirmame aukšte buvo pakeistos angos, anga buvo paaukštinta, nes autentiškos angos yra žemos. Taip pat buvo įrengti laiptai išardant skliautą, o antrame aukšte panaikintos celės, pertvaros tarp celių. Anksčiau tose patalpose nėra buvusi. Buvo tik tada, kai nustatinėjo pažeidimus. Liudytoja teigė, jog ji yra tyrinėjusi panašius objektus ir jai buvo aišku, kas yra neautentiška. Vienos durys buvo rastos bažnyčios rūsyje. Neautentiška buvo anga, kuri buvo išdidinta, padaryta su arkine sąrama. Žalos nustatymo akte užfiksuoti pažeidimai iš tikrųjų buvo. Liudytoja nieko negalėjo pasakyti dėl langelio priešais sukamą spintelę. Langinių rėmų neatsimena, ar buvo pakeistos langinės, neatsimena. Kada celės buvo panaikintos, nežino. Bažnyčios rūsyje gulėjo durys, daugiau daiktų nerado. Gal ten ir buvo kitų daiktų, tačiau tiksliai liudytoja negalėjo pasakyti. Buvo nustatyta, kad tos durys autentiškos. Kas galėjo būti po gipso kartono plokštėmis, ji nežino. Liudytojai įsiminė, kad buvo pakeistos durys, statybininkai padarė remontą, išlygino sienas. Ji mano, kad spintelės sienoje nebuvo, nes spintelės ėjo ieškoti. Spintelės nematė. Sienų komisija neardė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, jog ji buvo komisijos narė. Ji buvo komisijos sekretorė, organizavo visą darbą, pakvietė visus komisijos narius. Kartu su visais komisijos nariais buvo vietoje. Pirmame aukšte buvo įrengtos kavinės patalpos, vyninė, į antrą aukštą savavališkai įrengti laiptai, iškirsta skliauto dalis, antrame aukšte tarp celių buvo išdaužytos pertvaros, pažeista antro aukšto struktūra. Nustatyti pažeidimai buvo užfiksuoti žalos nustatymo akte. Prieš komisijos darbą tose patalpose nebuvo. Komisijos nariai nusileido į rūsį, nes buvo pasakyta, kad ten yra išimtų detalių. Kas pasakė, nežino, o įleido mokytojų namų ūkvedys, viduje buvo medinių langų rėmų fragmentai, baltos durys ir buvo medinių detalių. Iš pradžių buvo sudaryta laikinoji komisija, kuri nagrinėjo atliktus darbus ir žalą. Komisija naudojosi visa turima istorine medžiaga. 1998 metais buvo parengta dosjė, prieš tai buvo architektūriniai tyrimai, istoriniai tyrimai. Jeigu kažkurioje vietoje buvo uždėtas gipsas, tai komisijos nariai neturėjo galimybės atlupti gipso ir pažiūrėti, kas ten po tuo gipsu buvo. Liudytoja atsimena, kad buvo lauko durų vyriai. Įėjus per pagrindines duris, iš vidaus medinių durų nebuvo, bet matėsi vyriai. Rūsyje matėsi medinės detalės, bet jų negali įvardinti, tai buvo medinių langų rėmai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. V. parodė, kad buvo pastebėti pažeidimai objekte, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Apie pažeidimus buvo pranešta kontrolės skyriui, buvo surinkta žalos komisija, paskaičiavus žalą nesėkmingai buvo bandoma įteikti pranešimus valdytojui dėl geranoriško žalos atlyginimo. Į įvykio vietą, esančią Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kartu su R. B. buvo nuvykta 2010 metų vasarą ar rudens pradžioje, į vidų nebuvo patekta. Buvo žinoma, kad yra išduotas leidimas atlikti tvarkomuosius darbus, buvo suderintas projektas dėl stogo keitimo, fasado dažymo, langų pakeitimo ir kt. Išorės darbai buvo vykdomi laikantis projekto sprendinių. 2010 metų pabaigoje su R. B. pateko į patalpų vidų, buvo fiksuota, kad patalpų viduje įrengti laiptai į antrą aukštą, fiksuota, kad viduje atlikti pritaikomieji darbai, kuriems leidimai nebuvo išduoti. Patalpų viduje buvo leidžiama atkurti tik planinę struktūrą – išgriauti kelias pertvaras ir krosnis. Fiksavo, kad buvo įrengti laiptai į antrą aukštą, jei nebūtų laiptų, nežino, kaip būtų galima patekti į antrą aukštą. Pirmame aukšte sienos buvo uždangstytos, detalių neprisimena. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo surašytas aktas, jis pateiktas kontrolės skyriui, buvo informuota, kad kultūros paveldo objektui padaryta žala. Liudytoja teigė, jog ji žino, kad buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, jie buvo suderinti savivaldybėje, bet nebuvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu, be tokio projekto suderinimo darbai negali būti pradėti. Be projektinių pasiūlymų turėjo būti derinamas techninis projektas. Buvo sudaryta komisija, žalos aktą perdavė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui, jį buvo bandoma įteikti ir patalpų valdytojui, bet nesėkmingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus bandė išsikviesti, tačiau jie pastoviai neatvykdavo. Su atstovais vyko kalba, kad bus pašalinti trūkumai, kad bus parengti projektai ir žala pašalinta. Negali pasakyti, kas sutrukdė žalą pašalinti. Vėliau bendravimas nutrūko. Liudytoja teigė, jog su ja S. V. bendravo minimaliai, konkrečių priemonių, kaip bus pašalinta žala, neminėjo. Kada dingo portalo ovalinis langas su grotomis, negali nurodyti. Dvivėrės durys neišlikusios. Fiksavo, kad yra vienos pakeistos fasadinės durys, įėjimo durys. Buvo įstatytos naujos durys, jos buvo kitokio tipo. Tai pastebėjo antro apsilankymo metu. Liudytoja tiksliai neatsiminė, tačiau viduje dalis durų buvo pakeista, kurios tiksliai, neatsimena. Dėl vidaus įrengimo nebuvo parengtas projektas. Antro aukšto planas neatitiko, buvo išmontuotos pertvaros. Pagal projektą buvo nurodyta, kurias leidžiama išardyti, o nebuvo visų. Pagal projektą galima išmontuoti tik parodytas pertvaras pagal celių apjungimo vietas. Galima buvo griauti sienas, esančias arčiau praėjimo, koridoriaus, kitų sienų, esančių į pastato gilumą, griauti nebuvo galima. Galimai objektą antrą kartą patikrinti buvo nuvykusi 2010 m. gruodžio 14 d. Tikrinimo metu nustatyta, kad vidaus planinė struktūra buvo pakeista. Dalis darbų buvo atlikta pagal projektą, dalis atlikta ne pagal projektą. Vertino teisėtumą, kas buvo suderinta tvarkomųjų darbų projekte. Antrame aukšte keista planinė struktūra. Buvo suformuota viena didelė patalpa, buvo suformuoti sanmazgai, virtuvė, pertvarų antrame aukšte nematė, kodėl tai nepažymėta rašte, negali pasakyti. Tikrinimo metu surašytas aktas buvo pateiktas kontrolės skyriui, raštai rašyti prieš žalos nustatymą. Pažeidimai buvo, jie minimi žalos akte. Žalos vertinimo komisija nustatė žalą ne pagal liudytojos rengtą raštą, o pagal faktą. Rašte buvo fiksuoti darbai, tačiau nebuvo fiksuojama detaliai, žalos komisija detalizavo. Liudytoja tiesiog fiksavo pažeidimus, o žalos vertinimo komisija fiksavo viską. Kas išgriovė pertvaras, nežino. Vilniaus skyrius kreipėsi į departamentą dėl kreipimosi su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Liudytoja negalėjo pasakyti, kaip buvo perduodamas turtas, kultūros vertybės. Kultūros vertybės registruojamos registre, registruojamos jų vertingosios savybės. Sandorio sudarymo metu privalu kreiptis į savivaldybę dėl vertingųjų savybių būklės perdavimo metu. Patikrinimą atlieka savivaldybė, surašomi būklės patikrinimo aktai, kurie galioja šešis mėnesius. Kiek žino, perduodant patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai nebuvo atlikta. Gal taip įvyko, kad niekas nesikreipė. Turėjo kreiptis savininkas, valdytojas, kuris inicijuoja perdavimą. Nelegalūs laiptai iki šiol nenugriauti, nepriimtas toks sprendimas. Liudytoja patvirtino, jog jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. parodė, jog Kultūros paveldo departamente iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gauta informacija apie vykdomus galimai neteisėtai statybos darbus Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Šią informaciją ji gavo žodžiu. Kartu su vedėju R. B., tikslios datos nepamena, patikrino situaciją vietoje, nuvyko į nurodytą vietą, pastatą apžiūrėjo iš išorės. Pagal tuo metu pas R. B. turėtą dokumentaciją buvo nustatyta, kad pastato išorės remonto darbai buvo teisėti, tai buvo užfiksuota akte. Į vidų įleisti nebuvo. Po šio patikrinimo, po pusės metų, ji kartu su R. B. dar kartą nuvyko į Šv. Ignoto g. 5, prieš tai suderinę atvykimo laiką. Kai užėjo į pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, vidų, pamatė, kad ten veikia kavinė ir yra įrengti laiptai į antrą aukštą, pramušant skliautą. Kiek jai buvo žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo numatyta įrengti laiptus į antrą aukštą, tačiau Kultūros paveldo departamente šie projektiniai pasiūlymai nebuvo derinti, todėl pastebėti laiptai buvo užfiksuoti kaip pažeidimas. Po to buvo apžiūrėtos patalpos viduje ir nustatyta, kad įrengta kavinė, atlikti remonto darbai, neturint leidimo atlikti remonto darbus pastato viduje. Leidimas buvo atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Buvo leidžiama atlikti šiuos tvarkomuosius darbus: stogo, fasado, pamatų tvarkybos darbus, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymą. Kas įeina į „vidaus patalpų planinės struktūros atstatymo“ sąvoką yra nurodyta projekte tvarkomiesiems darbams atlikti: stogo, fasado, pamatų tvarkybos darbai, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymas. Po užfiksuotų pažeidimų buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą dėl komisijos sudarymo padarytai žalai nustatyti. Sudaryta komisija 2011 m. birželio 16 d. aktu RG-85 nustatė padarytą žalą ir atkūrimo būdą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bandyta įteikti pasiūlymą geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau nesėkmingai, kadangi visi laiškai grįždavo atgal kaip neįteikti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas atsakymas, kad buvo apskųstas žalos aktas, po ko buvo nuspręsta, jog reikia ruošti civilinį ieškinį. (t. 3, b. l. 3-4)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. V. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, suderinus su pastato savininku Vilniaus Arkivyskupija, parengė Vienuolyno pastato dalies, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, tvarkybos darbų projektą, kuris buvo patikrintas Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio. Tvarkybos darbų projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta atlikti šiuos darbus: antrame pastato aukšte atkūrimas planinės struktūros, tai yra demontuojamos užmūrytos nišos ir pertvaros (tikslus jų kiekis nurodytas tvarkybos darbų projekto brėžinyje), keičiama stogo čerpių danga, keičiama kritulių nuvedimo sistema, keičiami langai, atkuriamos langų angos. Vidaus darbai buvo tik tokie: antrame pastato aukšte atkūrimas planinės struktūros, tai yra demontuojamos užmūrytos nišos ir pertvaros. Jokiems kitiems darbams pastato viduje leidimo nebuvo išduota ir projektai nebuvo derinti. Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinys 2010 m. gegužės 3 d. gavo projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo pateikti 2 pasiūlymai dėl numatomų vidaus pritaikymo darbų. Buvo pritarta vienam pasiūlymui, kuriame nebuvo numatyta laiptinės įrengimas. Toliau leidimo gavimo procedūra nebuvo vykdoma ir leidimas nebuvo gautas. Vėliau buvo gautas skundas dėl savavališkų darbų atlikimo patalpų viduje. (t. 3, b. l. 5-6)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, jog jis yra dabartinis patalpų, kurios yra Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuomininkas. Kai buvo nutraukta sutartis su S. V., patalpas pasiūlė išnuomoti pažįstamas. Patalpas išsinuomojo 2011 m. arba 2012 m., šiuo metu ten yra viešojo maitinimo įstaiga. Šių patalpų didžioji dalis buvo apklijuota gipso kartonu, kuris buvo pašalintas, ir vykdomi atkūrimo darbai. Kai buvo nuimtas gipso kartonas, jokių vertingų daiktų nebuvo rasta. Nebuvo rasti jokie langeliai ar detalės. Liudytojas teigė, jog jam buvo pasiūlyta įsigyti langus, kurie buvo įstatyti iš fasadinės pusės. Jis ieškojo vertybių, atkūrinėjo tai, kas buvo ankščiau. Sukamas langelis, spintelė, medinės lauko durys nebuvo rastos. Gipsas buvo klijuojamas tiesiai prie sienos, jokių vertybių nebuvo rasta. Kai nuėmė gipsą, kur buvo įėjimas, sienų šonuose rado tuščias nišas. Patalpose buvo laiptai į antrą aukštą, antrame aukšte buvo padaryta anga, buvo pertvaros ir patalpų gale padaryti tualetai. Viena dalis mūro pertvaros, kuri yra arčiau sienos, liko, ji ir dabar yra. Viena sienos dalis yra, o kitos išgriautos. Liudytojas aiškino, jog gipso kartoną nuėmė pirmajame aukšte, o antrajame aukšte sienos buvo špakliuotos, šiame aukšte pertvaros buvo išgriautos. Kai išsinuomojo patalpas, virš durų autentiško medinio rėmo nematė, vietoj langų buvo sukaltos plokštės. Fasadinių dvigubų durų, kurios išeina į gatvę, nebuvo. Jokių autentiškų durų nerado. Langinės nerado, o grotos iki šiol yra eksponuojamos. Visos vidinės durys yra naujai padarytos. Jokių pretenzijų negavo, kad naudojasi tomis patalpomis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, jog jis 2009-2011 metais dirbo Kultūros paveldo departamente. 2009 metais buvo išduotas leidimas tyrimo darbams. 2010 metais buvo parengtas statybos darbų projektas, kurį rengė architektas A. G.. Statybos darbų projektas – tai projektas, kuriame buvo numatyti septinto korpuso vienuolyno tvarkybos darbai. Buvo siekiama išsaugoti pastato vertingąsias savybes. Vertingos vertybės nustatytos nebuvo, bet buvo vertingi elementai pagal 1994 metų E. P. paminklosaugos sąlygas ir 1998 metų dosjė. Tuo metu pagal projektą turėjo būti sutvarkytas stogas, fasadas, turėjo būti padaryta hidroizoliacija, sutvarkyti pamatai, atliktos planinės struktūros projekcijos, nedideli pertvarkymo darbai. Vis tik buvo atlikta daugiau darbų nei numatyta projekte. Liudytojas teigė, jog 2010 metais gavo pranešimą, kad yra nukrypimai nuo projekto. Su inspektore nuvyko ir patikrino objektą. Kai patikrino, darbai buvo baigti, viskas įrengta, liko tik smulkūs interjero darbai. Buvo padaryta vyninė, gipsu apsiūtos sienos, nudažytos lubos, saugotinų elementų nesimatė. Vienas langelis su grotomis buvo likęs, kitų saugotinų elementų liudytojas nebeprisiminė. Išorinės durys buvo rastos Šv. Kotrynos bažnyčios rūsyje. Patalpų planinė struktūra buvo pakeista, buvo įrengti laiptai, nors projekte jie nebuvo numatyti. Langai buvo pakeisti, stogas keistas nebuvo. Buvo sudaryta žalos nustatymo komisija, kuri ir paskaičiavo žalą. Patalpose nebuvo vertingų objektų, kurie yra nurodyti paminklosaugos sąlygose ir dosjė. R. B. teigė, jog jis pats tų vertybių nėra matęs, rėmėsi E. P. parengtomis paminklosaugos sąlygomis, tyrėjų, kurie teigė, kad elementai buvo, liudijimais, buvo lyginta pagal aprašą. Akivaizdžiai matėsi, kad buvo pakeista patalpų planinė struktūra. Liudytojas teigė, jog jis matė projektinius pasiūlymus, kuriuos siūlė A. G.. Buvo du projektai, vienas pateiktas savivaldybei, kitas buvo siųstas Kultūros paveldo departamentui. Savivaldybei projektiniai pasiūlymai buvo pateikti su mūro prakirtimu skliaute, savivaldybė tam pritarė, tačiau Kultūros paveldo departamentas nepritarė. Buvo ir kitas projektas, kur mūras išsaugojamas, laiptų viduje neprojektuojama. Kultūros paveldo departamentas pritarė variantui organizuoti patekimą į antrą aukštą ties Šv. Kotrynos bažnyčia, ten yra suformuota laiptinė. Tie darbai, kurie buvo atlikti pagal projektinį pasiūlymą, negalėjo būti atlikti, nes sužalojo vertingas savybes, skliautą. Nišas buvo siūloma išgriauti iš dalies. Nišas išgriovus struktūra keistųsi, bet toks sprendimas buvo priimtas. Apžiūrėjus antrą aukštą buvo daugiau pragriovimų nei buvo numatyta A. G. projekte. Su N. V. padarė pirminę apžiūrą, detalesnę apžiūrą atliko komisija. A. G. projektiniame pasiūlyme buvo nurodytos apjungimo vietos. Buvo padaryta papildomų pertvarų, tačiau buvo rasta daugiau pragriovimų. Kai buvo vaikščiojama su komisija, buvo nustatyta daugiau pažeidimų nei su N. V.. Liudytojas teigė, jog iš Šv. Kotrynos bažnyčios durys buvo pervežtos į arkivyskupijos restauravimo centrą, ten dar buvo medinės spintelės, gaminių liekanos, E. P. sakė, kad tai to vienuolyno liekanos. Nežino, ar tikrai buvo rasta daiktų iš tų patalpų, apie kurias kalba. Durys iš vienuolyno tikrai buvo. Tvarkybos leidimas rekonstruoti patalpas turėjo būti išduotas arkivyskupijai. A. G. darė projektą, bet statybos leidimas turėjo būti išduotas arkivyskupijai. Leidimas dažniausiai išduodamas savininkui, nebent įgaliojimas būtų nuomininkui. Kai išnuomojamos patalpos, kultūros vertybės turi būti surašomos patalpų perdavimo-priėmimo akte, ten atsispindi vertybės, jeigu jos yra. Būklės patikrinimo aktas surašomas tik pardavimo atveju, nuomos atveju jis surašomas tik rodant geranoriškumą. Savininkas, kuris rūpinasi savo turtu, pats surašo kokioje būklėje perduoda turtą nuomai, jis gali būti surašomas laisva valia. Pardavimo atveju visada pasirašomas patikrinimo aktas, o nuomos atveju priklauso nuo šalių susitarimo. Vienas paminklosaugos sąlygų ir dosjė egzempliorius turėjo būti pas savininką, kitas egzempliorius likdavo institucijoje, kuri atsakinga už apsaugą. Išnuomojant patalpas, nuomininkas turėtų būti supažindintas su tų dokumentų kopija, kas ten yra per patalpos. Tuo metu dosjė laisvai prieinama nebuvo, dosjė ne visada buvo perkeliama į kultūros registrą, registre buvo pateikiama tik santrauka. Reikėdavo kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir būtų supažindinta su dosjė, taip pat galima kreiptis ir į patalpų savininką. Registre yra nurodyta, kokia patalpa yra priskiriama prie kultūros paveldo objekto. Leidimas tvarkybos darbams buvo išduotas 2010 metais, tvarkybos darbai tai – fasado, stogo tvarkymas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad S. V. užsiėmė Benediktinų vienuolyno tvarkyba, statyba, remontu. Tame objekte ir teko susitikti su S. V.. Kada teko būti objekte, tiksliai nepamena. Kai lankėsi patalpose, jos buvo išklijuotos raudonais tapetais, buvo atliekami kiti darbai. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar tuo metu remonto darbai tik prasidėjo, ar ėjo į pabaigą. Užsifiksavo, kad buvo daugiau ar mažiau pabaigti darbai. Paskutinį atvejį pamena, kai vienuolynas buvo paliktas be langų. Liudytojas nurodė, kad jo funkcijos dirbant savivaldybėje buvo tikrinti objektus, vykstančias statybas. Jis sustabdydavo statybą, jeigu jos buvo vykdomos ne pagal projektą arba be projekto. Perduodavo informaciją kitoms institucijoms. Nagrinėjamu atveju surašė statybų sustabdymo aktą, nes nebuvo pateiktas projektas. Tikrino archyvą ir projekto nerado, taip pat jis nebuvo pateiktas vietoje, todėl sustabdė statybas. Liudytojas neprisiminė, su kuo bendravo, kai buvo apžiūrimas objektas. Surašyto akto tuo metu nepasirašė nei pastato valdytojas, nei savininkas. Į objektą važiavo skyriaus vedėjo V. K. iniciatyva. Objekte kažkas buvo iš darbuotojų, tačiau neprisiminė, kas buvo. Statybininkų lyg nebuvo. Vizito tikslas buvo patikrinti, ar tame objekte kažkas vyksta, ar kažkas įvyko, ar yra projektas, ar daroma pagal projektą, ar vykdomi darbai nepažeidžia vertingųjų savybių. Tas, kas buvo tose patalpose, neatitiko projektų, pradedant tapetais, nes ten saugoma sieninė tapyba, ir masė kitų darbų, buvo keista planinė struktūra. Projekto tiems darbams nebuvo. Buvo vertinama kaip savavališki statybos darbai, todėl buvo surašytas aktas. Statybos darbai buvo vykdomi be projekto. Aktą pasirašė tas, kas buvo tuo metu patalpose. Tas asmuo buvo užsakovo, savininko ar valdytojo atstovas, jeigu pasirašė dokumentą. Liudytojas neprisiminė, kas tai per asmuo. S. K. nurodė, jog nepamena, ar buvo antrame pastato aukšte. Objekto patikrinimą atliko prieš akto surašymą arba tą pačią dieną, arba tą savaitę. Neatsimena, ar informacija apie statybas buvo perduota statybos inspekcijai. Viena iš padalinio, kuriame dirbo, funkcijų yra tikrinti tvarkybos projektus ir jiems pritarti arba ne, tokio projekto šiuo atveju nebuvo. Liudytojas teigė, jog jam žinoma, kad buvo išduotas leidimas stogo pakeitimo darbams. Vidaus įrengimo darbams leidimo nebuvo. Liudytojas teigė, kad jam nebuvo žinoma apie 2010 m. vasario 2 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Toks projektas jam nebuvo pateiktas, kai buvo lankomasi objekte. Statyba buvo sustabdyta trims dienoms, kadangi reikėjo išsiaiškinti, ar yra projektas, ar statyba vykdoma pagal projektą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, jog jis yra inžinierius-skaičiuotojas, Kultūros paveldo departamentas sudaro komisijas, o jis atlieka skaičiavimus. Apie aptariamą objektą daugiausia žinojo V. A. S. ir E. P., kurie tyrinėjo tą pastatą. Ką komisija uždavė, tas ir buvo paskaičiuota. Buvo paskaičiuota pagal nustatytą tvarką, naudotasi kompiuterine programa su duomenų bazėmis. Visų vaikščiojimų, žiūrėjimų, aiškinimosi tikslas buvo nustatyti, kiek kainuoja atkurti taip, kaip įsivaizduoja komisija, jog turėjo būti, kur buvo padaryta žala. Aiškinamasis raštas yra bendro pobūdžio, jame yra išvardijama, kuo remiamasi skaičiuojant, nurodyti teisės aktai, kuriais remiamasi atliekant skaičiavimus. Kadangi buvo paveldo objektas, todėl buvo remiamasi tvarkybos reglamentu, kuriame numatyta, kaip kainas skaičiuoti paveldui. Buvo paskaičiuoti statybos-montavimo darbai, projektavimas, visokios paslaugos ir pabaigoje yra numatyti rezervai. Rezervai duodami, nes nėra projekto, duodama penkiolika procentų rezervo, jeigu būtų brėžiniai, projektai – rezervas būtų nuo penkių iki dešimties procentų. Lokalinė sąmata gimsta iš komisijos akto. Daugiausia problemų buvo su visokiomis durimis, vienos netgi buvo išlikusios, jos buvo Kotrynos bažnyčios rūsyje. Tvarkyba atkuriant reiškia darbus, iš kurių konkretus objektas gimsta. Sąmatoje nurodoma, ką reikia daryti, kad konkretų objektą atkurti. Kiek turėjo duomenų apie objektus, tiek ir buvo numatyta, jog reikia padaryti. Taip pat buvo numatyta tvarkyba restauruojant. Ką komisija nurodė, tas ir buvo skaičiuojama. Vienus objektus reikėjo pagaminti, kitus restauruoti ir pan. Lokalinėje sąmatoje yra vienuolika skyrių, vienuolika problemų, antrame ir šeštame skyriuje nurodyti objektai turėjo būti restauruojami, o kiti atkuriami. Šeštame skyriuje nurodytas pasikalbėjimo langelis, reikėjo nukalti kažkiek grotų, nebuvo išsaugotos langinės, turėjo būti nudažoma, padaromas rėmas. Jeigu grotos yra, iš paskaičiavimų reikėtų išbraukti virš 180 Lt. Reikėtų atimti grotų atkūrimą ir pastatymą. Liudytojas teigė, jog jam buvo nurodoma, kas yra sugadinta ar ko nėra, o jis paskaičiavo, ką reikia atlikti ir kiek tai kainuos. Priklausomai nuo to, ar objektas yra išlikęs ar ne, buvo paskaičiuojama, kiek objektą kainuos atkurti ar sutvarkyti. Kai baigiamas skaičiavimas, dar dedami valstybės pripažįstami priedai, t. y., papildomos medžiagos, statybvietės išlaidos, mokesčiai ir pan. Medžiagų poreikių žiniaraštis rodo, kokių medžiagų reikės kiekvienam normatyvui. Mechanizmų poreikio žiniaraštis ir medžiagų poreikio žiniaraštis yra įtrauktas į lokalinę sąmatą. Kotrynos bažnyčioje buvo rastos durys, jos buvo su langeliu. Jas matė iki 2011 metų birželio mėnesio, galimai gegužės mėnesį. Lokalinė sąmata apauga bendrais priedais, t. y. projektavimu, priežiūra, nenumatytais darbais ir pan. Rastos durys buvo aprašytos kaip restauruotinos, jų net spyna buvo išlikusi, ją reikėjo restauruoti. Sąmata yra orientacinė, nes nebuvo darbo brėžinio. Darbai yra orientaciniai, gali skirtis nuo realiai vykdomų darbų, kaina galėtų ir mažėti, ir didėti. Niekas nedraudžia darbus padaryti ir pačiam, kontroliuojant Kultūros paveldo departamentui. Rezervas gali būti ir nepanaudotas, jeigu bus projektas, rezervas gali būti mažesnis, t. y. nuo penkių iki dešimties procentų. Statybose visuomet būna nenumatytų darbų. Penkiolika procentų yra rezervai nenumatytiems darbams, paveldo objektui rezervai yra didesni, kadangi yra didesnės tikimybė patirti nenumatytų išlaidų. Čia yra maksimalus procentas. Minimalūs procentai yra penki procentai. Penkiolika procentų rezervai yra, kadangi nėra projekto. Skaičiuojama buvo pagal nustatytą skaičiavimo tvarką. Skaičiuojama buvo atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas leistinas ribas. Celių atkūrimui buvo skaičiuojama pagal planą, buvo žiūrima, kiek buvo išgriauta, buvo skaičiuojamos tik išgriautos sienos. Restauracines plytas LODE nurodė, kadangi jos geriausios ir pigiausios, tiko jų dydis. Įmonė, kurioje liudytojas dirba, buvo pasirinkta atlikti skaičiavimus, kadangi ši įmonė laimėjo konkursą. Sąmata galėtų mažėti, kadangi viskas įmanoma, priklauso nuo aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, jog jis buvo jau bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Tikslios datos nurodyti negali, kadangi nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (rekonstrukcijos) darbus pagal sudarytą statybos rangos sutartį. Minėtas pastatas buvo labai blogos būklės tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Viskas buvo apleista. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos darbus: senų dažų nuo fasado nuvalymą, fasadų lygaus paprasto tinklo remontą, fasadų sienų lygaus tinklo pertrynimą, pastatų išorinių paviršių dažymą du kartus, centrinio įėjimo į pastatą atstatymą. Jų darbą kontroliavo architektas, kurio pavardės nepamena. Taip pat į objektą buvo atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas. Jie atliko fasado remonto darbus, todėl kažkokio atskiro projekto nereikėjo, iš esmės turėjo būti išlaikyti reikalavimai prie centrinio įėjimo į pastatą. Jokių kitų darbų, kurie nebuvo numatyti atliktų darbų akte, įmonė neatliko. Už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė sutartą pinigų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei statybos žurnalo, nei sutarčių segtuvo, nei instruktažo žurnalo, nei kitų dokumentų, patvirtinančių paminėtų atliktų remonto darbų ir jų apmokėjimą, pateikti negali, kadangi dokumentai nėra išsaugoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo statybinį atestatą, kuris leidžia atlikti fasadinius ir bendrus statybinius darbus, tačiau jo taip pat negali pateikti, kadangi neišsaugotas. Pamena, kad kai jie užbaiginėjo darbą, atėjo kažkokia brigada darbuotojų ir darė remonto darbus pastato viduje. Kokia įmonė darė remonto darbus viduje, jis nežino. Pamena, kad S. V. jo paprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų nedidelį patvarkymą pastato viduje, o būtent, kai kur perklijuoti tapetus prie langų. Šį darbą atliko. Kai perklijavo tapetus, laiptų viduje dar nebuvo. (t. 3, b. l. 160-161)

Iš Kultūros vertybių registro išrašo matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblis, esantis Vilniuje, nuo 1992 m. balandžio 27 d. įregistruotas kaip nekilnojamas paminklas, vienuolyno namas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuo 1999 m. gruodžio 7 d. įregistruotas kaip nekilnojamas paminklas. (t. 1, b. l. 42-43)

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuo 1-84 iki 1-95, 1-112, 1-113, 1-126, 1-212, 1-213, 1-215, 1-222, nuo 1-239 iki 1-248, nuo 1-298 iki 1-311, 2-212, 2-216, 2-217, nuo 2-219 iki 2-231, nuo 2-254 iki 2-257, unikalus Nr. 1094-0471-7019:0004, nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Patalpa yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. (t. 2, b. l. 8-9)

Iš Kultūros vertybės pagrindinio dosjė matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblis, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, į registrą įrašytas 1999 m. gruodžio 7 d., Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 15 d. nutarimu paskelbtas kultūros paminklu. Vienuolyno saugojimui siūloma saugoti ansamblio tūrius, siluetą, formas, fasadų architektūrą, autentišką plano struktūrą, autentiškas patalpų erdves ir visus skliautus, stogų siluetą, fasadų detales, medines stogo konstrukcijas, autentiškas medines ir metalines vidaus įrangos detales, autentiškas duris, langus. (t. 1, b. l. 74-89)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės I. P. 2009 m. vasario 25 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2009 m. vasario 25 d. bendrovės direktore paskirti I. P., įgalioti S. V. pasirašyti darbo sutartį su I. P.. Sprendimas pasirašytas I. P.. (t. 4, b. l. 32)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P. 2010 m. kovo 1 d. įgaliojimo matyti, kad ji įgaliojo S. V. pilnai atstovauti įmonę atliekant statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus išnuomotame pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilnius (Šv. Kotrynos ir Benediktinių vienuolyno ansamblis) tuo tikslu savo nuožiūra pasirašyti sutartis, darbų aktus, statybos žurnalą, gauti sąlygas, samdyti darbų rangovus, priimti ar atsisakyti priimti atliktus darbus, taisyti darbų defektus, apmokėti už atliktus statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbus, atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo. Įgaliojimas pasirašytas I. P., patvirtintas įmonės antspaudu. (t. 4, b. l. 33)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės I. P. 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta I. P. nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. atšaukti iš bendrovės direktorės pareigų, minėta diena laikytina jos paskutine darbo diena. Naujuoju bendrovės direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. paskirti S. V., įgalioti bendrovės vyriausiąją finansininkę pasirašyti (pakeisti) darbo sutartį su S. V.. Sprendimas pasirašytas I. P.. (t. 4, b. l. 35)

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Vilniaus arkivyskupijos, AB „Zeturija“, UAB „Lukas“, UAB „Hofa“, UAB „Biuvetė“, kuria akcijos, prirašytos privatizuojant Lietuvos kompiuterinių sistemų instituto patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, pripažintos negaliojančiomis. AB „Zeturija“ ir UAB „Lukas“ taikos sutartimi perduoda Vilniaus arkivyskupijos nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, inventorizacinėse bylose pažymėtas indeksais: 1-68, 1-69, 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, 1-74, 1-75, 1-76, 1-77, 1-78, 1-79, 1-80, 1-81, 1-82, 1-83, 1-171, 1-172, 1-173, 1-174, 1-175, 1-176, 1-177, 1-178, 1-179, 1-180, 1-181, 1-182, 1-183, 1-184, 1-185, 1-186, 1-188, 1-189, 1-190, 1-191, 1-191a, 1-191b, 1-192, 1-193, 1-194, 1-84, 1-85, 1-86, 1-87, 1-88, 1-88a, 1-89, 1-90, 1-91, 1-92, 1-93, 1-94, 1-95, 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8, 5-9, 1-112, 1-113, 1-213, 1-222, 1-126a, 1-126, 1-212, 1-215. Šalys įsipareigoja pastatą saugoti kaip vieningą visumą, remonto ir rekonstrukcijos darbus vykdyti tik derinant su Kultūros vertybių apsaugos tarnybomis. (t. 3, b. l. 119-120)

Iš 1999 m. gruodžio 1 d. ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. 19 matyti, kad AB „Zeturija“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartį perdavė Vilniaus arkivyskupijai administracines patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje.

Iš 2009 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp nuomotojo VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) R. D., ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės I. P., matyti, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui maitinimo (vyninės) veiklai vykdyti administracines patalpas, unikalus numeris 1094-0471-7019:0004, esančias pirmame ir antrame pastato aukšte, plane patalpos pažymėtos indeksais nuo 1-239 iki 1-248 (pirmas aukštas), 2-220, nuo 2-223 iki 2-31, adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Pagal sutarties 1.3. punktą nuomininkas patvirtino, kad buvo tinkamai informuotas, jog patalpos yra kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi specialūs saugojimo – tvarkybos ir naudojimo reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagal sutarties 2 skyrių patalpos išnuomojamos nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2024 m. spalio 26 d. Nuomininkas nuomotojui moka kiekvieną mėnesį 1 Lt nuompinigius plius PVM. Nuomininkas įsipareigoja, kad grąžinamos patalpos bus tuščios, tvarkingos, išvalytos nuo nuomininkui ar kitiems asmenims priklausančių daiktų, nuo patalpų fasadų bus nuimti visi nuomininkui priklausantys reklaminiai užrašai, įrenginiai ir stendai. Be to, nuomininkas kas mėnesį įsipareigoja apmokėti visas patalpų komunalines ir eksploatacines, pastato priežiūros išlaidas pagal pateiktas sąskaitas bei administracinį mokestį – 10% nuo komunalinių, eksploatacinių ir pastato priežiūros išlaidų sumos. Sumos mokamos į VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3 skyrių nuomininkas įsipareigoja naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nuomos termino pradžios paruošti patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, įskaitant virš patalpų esančio pastato stogo kapitalinio remonto, projektus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nuomos termino pradžios atlikti visus projektuose numatytus darbus, prižiūrėti, kad patalpos būtų tvarkingos ir jų būklė nebūtų bloginama, laikytis visų nustatytų patalpų bei vidaus tinklų eksploatavimo ir kitų privalomų taisyklių bei reikalavimų, savo sąskaitą ne trumpesniam kaip pusės metų laikotarpiui apdrausti patalpas nuo visų įprastų rizikų bei savo kaip nuomininko veiklos, prieš atlikdamas bet kokius patalpų perplanavimus ar inžinerinių sistemų pakeitimus, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus pateikti suderinimui pilną projektinę-sąmatinę dokumentaciją nuomotojui, patalpose atlikdamas bet kokius remonto darbus turi gauti visus reikalingus dokumentus ir leidimus, jei tokių reikia, o pasibaigus remonto darbams priduoti valstybės institucijoms atliktus darbus, jei tai yra reikalinga, ir įregistruoti pakeitimus nekilnojamo turto registre, nuomininkas turi teisę savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų einamąjį ir kapitalinį remontą, patalpų perplanavimus ar inžinerinių sistemų pakeitimus, tačiau tik iš anksto suderinęs projektinę-sąmatinę dokumentaciją su nuomotoju ir iš pastarojo gavęs raštišką sutikimą. Sutartis pasirašyta VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ekonomo pavaduotojo R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P., patvirtinta abiejų juridinių asmenų antspaudais. (t. 3, b. l. 79-84)

Iš 2009 m. spalio 26 d. priedo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 26 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomotojo VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos matyti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atstovaujama A. V., perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. P., priėmė administracines patalpas, unikalus numeris 1094-0471-7019:0004, esančias pirmame ir antrame pastato aukšte, plane patalpos pažymėtos indeksais nuo 1-239 iki 1-248 (pirmas aukštas), 2-220, nuo 2-223 iki 2-31, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Perdavimo metu nustatyta, kad perduodamų patalpų grindys, sienos, lubos, langai, durys blogi, inžinerinių sistemų (elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos, miesto šildymas) būklė – nusidėvėję, inžinerinės sistemos įranga (elektros skaitiklis, vandens skaitiklis, signalizacija, elektrinis boileris) – nusidėvėję. Pastato būklė bloga. Priedas pasirašytas VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos projektų vadovo A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P., priedas patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. (t. 4, b. l. 24)

Iš Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo 2009 m. lapkričio 26 d. leidimo matyti, kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai buvo leista Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Benediktinų vienuolyno ansamblyje, didžiajame Šv. Kotrynos bažnyčios kieme atlikti architektūrinius tyrimus, polichrominius tyrimus. Atliekant tvarkomuosius paveldosaugos darbus būtinas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialisto dalyvavimas. (t. 2, b. l. 48)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 15 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, leidžiama keisti susidėvėjusią čerpinio stogo dangą dengiant naujomis S tipo čerpėmis, keičiant grebėstus ir klojant difuzinę plėvelę, nekeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų, sumontuoti naują lietaus nuvedimo sistemą, permūryti kaminų dalis, iškilusias virš stogo, keisti susidėvėjusius langus į analogiškus jau pakeistiems Šv. Kotrynos bažnyčios pritaikymo koncertinei paskirčiai metu, išlaikant medžiagiškumą ir dalinimą, restauruoti įėjimo duris, įėjimo portalą, karnizus, piliastrus, kapitelius, fasadus, restauruoti pamatų mūrą ir hidroizoliuoti pamatus. Rengiant projektą vadovautis architektūrinių, polichrominių ir konstruktyvinių tyrimų išvadomis bei paveldo tvarkybos reglamentais. (t. 2, b. l. 50)

Iš 2009 m. lapkričio 10 d. projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parengti Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinių vienuolyno ansamblio, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, administracinio korpuso 1B2/p dalies tvarkomųjų darbų (restauravimo ir pritaikymo) tyrinėjimų ir projektavimo darbus. Vykdytojas įsipareigojo atlikti parengiamuosius darbus (tyrimus): architektūrinius tyrimus, polichrominius tyrimus (vidaus ir fasadų), projektinius restauravimo ir pritaikymo pasiūlymus. Taip pat vykdytojas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus: stogo dangos ir fasadų tvarkybos projektą pirmaeiliams darbams ir gauti leidimą iš Kultūros paveldo departamento, parengti techninį projektą STR 1.05.06:2005 (statinio projektavimas) išvardintų projektų dalių ir gauti leidimą statybai, statybos metu atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Sutartis pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G.. Sutartis patvirtinta įmonių antspaudais. (t. 2, b. l. 51-53)

Iš tvarkybos projekto, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remiantis žvalgomųjų architektūrinių tyrimų ataskaita, antrame pastato aukšte numatomas vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas: XIX-XX a. rekonstrukcijų metu užmūrytų nišų ir praėjimų atidengimas bei pertvarų demontavimas. Tuo pačiu ardomos ir XX a. pirmos pusės koklinės krosnys bei to paties laikotarpio pertvaros tarp jų. Darbai vykdomi nerekonstruotoje pastato dalyje. Keičiama sena Marselio tipo čerpių stogo danga į barokui būdingas S (dalis stogo jau pakeista) formos čerpes. Keičiama antstoginė kritulių nuvedimo sistema į pakabinamus lietlovius pagal jau pakeistų pavyzdį. Montuojami nauji sniego gaudytuvai. Vienuolyno korpusuose autentiškų kaminų pavyzdžio neišliko, kaminai atkuriami pagal Šv. Kotrynos bažnyčios kaminų pavyzdžius. Remiantis architektūrinių tyrimų ataskaita pastato fasade iš S. Moniuškos skvero pusės pirmame aukšte (4 angos nuo Šv. Kotrynos bažnyčios pusės) atkuriamos buvusios langų angos nuimant iš apačios dvi plytų eiles. Atkuriamos susiaurintos langų angos iš S. Moniuškos skvero (4 angos nuo ašies 1 link ašies 2) ir galinio fasado (2 langų angos ir 1 niša) pusės antro aukšto lygyje. Pastato fasade iš kiemo pusės pirmame aukšte atkuriamas buvęs įėjimas ir langų angos (nepakeistų langų, išskyrus atstatomą įėjimą) nuimant iš apačios dvi plytų eiles. Pakeitus gaminius restauruojamas portalo, karnizų, kapitelių, piliastrų ir sienų plokštumų tinkas. Remiantis polichrominių tyrimų ataskaita, pastate sieninės tapybos ar išreikšto polichrominio dažymo neaptikta. Pastato fasadų spalvinis sprendimas numatomas pagal fasadų polichrominių tyrimų išvadas. Pirmo ir antro aukšto langai keičiami naujus gaminant pagal 2005 metais pakeistų langų pavyzdžius išlaikant medžiagiškumą (mediniai), spalvą ir skirstymą. Virš pagrindinio įėjimo iš S. Moniuškos skvero pusės ir virš įėjimo galiniame fasade gaminami individualūs mediniai langai. Pirmo aukšto stiklo paketai antivandaliniai, išorinės palangės skardinės iš plastikuotos skardos (spalva kaip ir lietaus nuvedimo sistemos), vidinės medinės, dažytos. Kartu su demontuojamais langais išimamos ir XIX-XX a. langų grotos, išskyrus esančias įėjimo portalo lange. Restauruojamos pagrindinio įėjimo iš S. Moniuškos skvero pusės durys (antros autentiškos, pirmos demontuojamos). Skardinės galinio fasado durys keičiamos į medines šiltintas duris su analogišku pagrindiniam įėjimui raštu. Atkurtame kiemo įėjime montuojamos naujos medinės šiltintos ir dalinai stiklintos lauko durys. Tvarkybos dokumentacijoje numatomi stogo laikančių konstrukcijų restauracijos, impregnavimo, išlyginimo ir grebėstų pakeitimo darbai, keičiama stogo danga į barokui būdingą S tipo čerpių dangą su antra difuzinės plėvelės danga. Pirmo aukšto lygyje inkasuojama išilginė siena ją sujungiant su skersinėmis sienomis. Susiuvami plyšiai ties skersinių ir išilginių sienų sankirtomis, arkų pėdomis bei spynomis. Iš kiemo pusės atkasami ir restauruojami pamatai iki 0,7 m gylio. Pamatai izoliuojami mineraline teptine hidroizoliacija, klojama drenažinė membrana, įrengiama kvėpuojanti nuogranda. Iki pirmo aukšto langų palangių nukalus esamą (visu korpuso perimetru) tinkuojama sanuojančiu tinku. Projektas parengtas remiantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01:2007, Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklėmis. Pastato pamatai tvarkomi pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralus akmuo, plytų mūro tvarkyba“. Pastato pamatai ir sienų, karnizų mūras tvarkomi pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.02.02:2006 „Plytų mūras. Bendrieji reikalavimai“. Stogo konstrukcijos tvarkomos pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.03.03:2006 „Medinės konstrukcijos. Bendrieji reikalavimai“. Langai, durys gaminami pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai. Bendrieji reikalavimai“. Karnizai, kapiteliai, piliastrai, sienų plokštumos tvarkomos pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.06.01:2006 „Fasadų dekoratyvinės dangos, dekoratyvinis tinkas, tinkuoti, dažyti paviršiai. Bendrieji reikalavimai“. Stogų dangos tvarkomos pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.11.01:2006 „Stogų dangos. Bendrieji reikalavimai“. Visi žemės darbai atliekami archeologo priežiūroje. (t. 3, b. l. 20-24)

Iš tvarkybos projekto, parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, dalyje siūlomi du patalpų pritaikymo variantai. Pirmuoju variantu siūloma patalpas pritaikyti maksimaliai išlaikant planinę struktūrą, tuo pačiu išryškinant pastato vertingąsias savybes. Visi pritaikymo sprendiniai vykdomi numatant atstatymo galimybes (reversiškumo principas), kas leidžia maksimaliai išsaugoti paminklo autentiškumą ir pritaikyti pastatą naujoms reikmėms su mažiausia invazija. Susisiekimui tarp pirmo-antro pastato aukštų bei pastogės šiaurės vakariniame pirmo aukšto koridoriaus gale projektuojami laiptai, nors dalis skliautų yra iškertama, tačiau šis variantas pasirinktas kaip optimalus sprendimas susidariusioje situacijoje. Angų šonuose (angos siauresnės už skliauto tarpatramį) atidengiamas, restauruojamas ir eksploatuojamas skliautų mūras. Pirmo aukšto patalpos pritaikomos kavinei (vyninei) be maisto ruošimo. Pietvakariniame, priešingame nuo projektuojamų laiptų koridoriaus gale lengvomis gipso kartono pertvaromis atskiriamas tualetų blokas. Šalia į dešinę nuo pagrindinio įėjimo dėstoma virtuvė ir baras. Į kairę nuo pagrindinio įėjimo projektuojamos kavinės (vyninės) salės. Po laiptais numatoma pagalbinė patalpa su atskiru išėjimu į buvusį vienuolyno ūkinį kiemą. Antro aukšto patalpoms svarstomi keli pritaikymo variantai (biuras, kavinės (vyninės) praplėtimas), tačiau negyvenamųjų patalpų čia nenumatoma. Virš pirmo aukštų tualetų bloko antrame aukšte projektuojami tualetai, atskirti lengvomis gipso kartono pertvaromis. Tokia pat pertvara atskiriamas ir kabinetas koridoriaus gale. Visa likusi planinės struktūros dalis išlieka ir bet kuriuo antro aukšto pritaikymo atveju ji nekis. Šiuo metu pastogė neeksploatuojama, į ją patenkama per liuką. Kadangi pastogėje numatoma ventkamera, reikalinga pastato eksploatacijai, į ją projektuojami laiptai. Antru variantu patalpas pritaikyti maksimaliai išlaikant planinę struktūrą, tuo pačiu išryškinant pastato vertingąsias savybes. Visi pritaikymo sprendiniai vykdomi numatant atstatymo galimybes (reversiškumo principas), kas leidžia maksimaliai išsaugoti paminklo autentiškumą ir pritaikyti pastatą naujoms reikmėms su mažiausia invazija. Pirmo aukšto patalpos pritaikomos kavinei (vyninei) be maisto ruošimo. Pietvakariniame koridoriaus gale lengvomis gipso kartono pertvaromis atskiriamas tualetų blokas. Šalia į dešinę nuo pagrindinio įėjimo dėstoma virtuvė ir baras. Į kairę nuo pagrindinio įėjimo projektuojamos kavinės (vyninės) salės. Į antro aukšto patalpas patenkama per anksčiau sutvarkytą vienuolyno dalį. Virš pirmo aukšto tualetų bloko antrame aukšte projektuojami tualetai, atskirti lengvomis gipso kartono pertvaromis. Visa likusi planinės struktūros dalis išlieka ir bet kuriuo antro aukšto pritaikymo atveju ji nekis. Šiuo metu pastogė neeksploatuojama. Pastogėje numatoma ventkamera, reikalinga pastato eksploatacijai, į ją patenkama per šiuo metu esantį liuką. (t. 3, b. l. 59-64)

Iš 2010 m. sausio 8 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akto matyti, kad buvo įvertintas buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalies (unikalus kodas 25027), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, paveldosaugos darbų projektas: stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbai, vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas, parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą. Nustatyta, kad projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimais. Techninis projektas parengtas remiantis atliktų natūrinių tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis, nekilnojamosios kultūros vertybės apskaitos dokumentais, anksčiau atliktų tvarkymo darbų rezultatais. Numatyti tvarkymo darbai atitinka keliamus projektinės dokumentacijos rengimui specialiuosius kultūros vertybių apsaugos reikalavimus. Projekto sprendiniais užtikrinamas objekto vertingųjų savybių, kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės išsaugojimas. Visos numatytos tvarkymo priemonės kvalifikuotinos kaip autentiškumo išsaugojimas, stabilumo ir fizinės būklės užtikrinimas. Numatytos techninės ir technologinės priemonės yra būtinos objekto funkcionavimui. Numatomi tvarkymo darbai neturės neigiamos įtakos objekto autentiškam įvaizdžiui. Techninis projektas atitinka vertybių apsaugos reikalavimus. Tvarkymo darbų metu būtina patikslinti atidengiamas palangių vietas I aukšte, numatyti fasade tarp ašių 1-2 papildomus architektūrinius tyrimus prieš tinkuojant cokolį sanuojančiu tinku bei detalizuoti restauruojamą durų portalą, papildant šiais rezultatais techninį projektą. Visi papildomi projekto keitimai atliekami autorinės priežiūros tvarka. Techninio projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, siūloma pagal suderintą projektą išduoti leidimą paveldo apsaugos tvarkybos darbams. (t. 3, b. l. 28-29)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 2 d. leidimo matyti, kad Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai buvo leista buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal paveldosaugos darbų projektą, parengtą A. G.: stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbus, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymo darbus. (t. 2, b. l. 49)

Iš 2010 m. vasario 2 d. važtaraščio Nr. 221 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ architektūrinius žvalgomuosius tyrimus, polichrominius žvalgomuosius tyrimus, tvarkybos darbus. Architektūros ir konstrukcijų dalis, leidimą atlikti tvarkybos darbus. Prie visų techninio projekto dalių pridedamos techninės specifikacijos. Važtaraštis pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo R. B., G. G., važtaraštis patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (t. 5, b. l. 133)

Iš 2010 m. gegužės 13 d. važtaraščio Nr. 223 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintus projektinius pasiūlymus. Prie visų techninio projekto dalių pridedamos techninės specifikacijos. Važtaraštis pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo R. B., G. G., važtaraštis patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (t. 5, b. l. 134)

Iš Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo 2010 m. vasario 12 d. tarybos posėdžio protokolo Nr. 70 matyti, kad buvo vykdomas Benediktinių vienuolyno ansamblio, vienuolyno namo dalies, esančios Šv. Ignoto g. 5, (unikalus kodas 25027) rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų svarstymas. Projektiniai pasiūlymai buvo parengti norint išspręsti patekimo galimybę, kurios šiuo metu nėra, į antro aukšto patalpas bei neatitikimo priešgaisriniams reikalavimams klausimą. Buvo pristatyti du sprendimo variantai. Pirmuoju siūloma laiptinę įrengti rekonstruojamos pastato dalies išorėje, t. y., vidiniame kiemelyje, pristatant laiptinę su liftu. Antruoju buvo siūloma laiptinę įrengti pastato viduje, koridoriaus gale, išardant vieną kryžminio skliauto segmentą (travėją). Tarybos nariai vieningai nutarė, kad laiptinės įrengimas pastato viduje išardant dalį skliauto mažiau menkina pastatų komplekso vertingąsias savybes negu jos pastatymas vidiniame kiemelyje. (t. 3, b. l. 68)

Iš ardymo atkūrimo darbų žiniaraščio matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta demontuoti metalines XIX-XX a. langų grotas, išskyrus grotas lange virš pagrindinio įėjimo portalo, demontuoti skardines palanges bei atlikti portalo apskardinimą, išskyrus 2005 metais pakeistas skardines palanges, demontuoti langų blokus, išskyrus 2005 m. pakeistus langų blokus, demontuoti lauko durų blokus (pagrindiniame įėjime demontuoti 1 išorines XX a. pabaigos duris), demontuoti Marselio tipo čerpių dangą su grebėstais, demontuoti antstoginę lietaus nuvedimo sistemą, remiantis architektūriniais tyrimais atkurti antro aukšto planinę struktūrą ardant XIX-XX a. pertvaras ir užmūrijimus, atkūrimo darbai vykdomi prižiūrint projekto vykdymo priežiūros vadovui, ardyti XX a. pradžios koklines krosnis, ardymo darbai vykdomi prižiūrint projekto vykdymo priežiūros vadovui, remiantis architektūriniais tyrimais atkurti dalies langų, durų ir nišų angų gabaritus ardant vėlesnius užmūrijimus, atkūrimo darbai vykdomi prižiūrint projekto vykdymo priežiūros vadovui, pagal Šv. Kotrynos bažnyčioje išlikusius pavyzdžius atkurti kaminus virš stogo, atkūrimas vykdomas panaudojant pilnavidures molio plytas, montuoti naujas plastikuotas palanges ir apskardinti portalą pagal 2005 m. pakeistų palangių pavyzdį, įstačius langus tinkuoti pertrinti angokraščių faktūrą derinant prie sienų faktūros, dažoma silikatiniais dažais, spalvą derinti prie sienų spalvos, įstačius duris tinkuoti pertrinti angokraščių faktūrą derinant prie sienos faktūros, dažoma silikatiniais dažais, spalvą derinti prie sienų spalvos, įstačius langus tinkuoti glaistyti angokraščių faktūrą derinant prie sienos faktūros, dažoma akriliniais dažais, spalvą derinti prie esamos sienų spalvos, įstačius duris tinkuoti glaistyti angokraščių faktūrą derinant prie sienų faktūros, dažoma akriliniais dažais, spalvą derinti prie esamos sienų spalvos. (t. 3, b. l. 37)

Iš fasadų-stogų tvarkybos darbų žiniaraščio matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta atkasti pamatus iki 0,7 m gylio, restauruoti (20 proc.) pamatų mūrą iki 0,5 plytos gylio, kloti teptinę mineralinę hidroizoliaciją ir drenuojančią membraną, užpylus iškasą kloti 0,5 m pločio kvėpuojančią nuograndą. Hidroizoliacija atliekama iš kiemo ir galinio fasado pusių. Visi žemės darbai atliekami archeologo priežiūroje. Valyti, restauruoti (10 proc. atkurti) sienų plokštumų, piliastrų tinko. Apatinę dalį (20 proc.) tinkuoti sanuojančiu tinku. Pertrinti išlaikant faktūrą. Dažoma silikatiniais dažais. Spalvos parenkamos remiantis polichrominių tyrimų ataskaita. Valyti, restauruoti (10 proc. atkurti) portalo tinką. Apatinę dalį (20 proc.) tinkuoti sanuojančiu tinku. Pertrinti išlaikant faktūrą. Dažoma silikatiniais dažais. Spalvos parenkamos remiantis polichrominių tyrimų ataskaita; Valyti, restauruoti (10 proc. atkurti) portalo tinką. Apatinę dalį (20 proc.) tinkuoti sanuojančiu tinku. Pertrinti išlaikant faktūrą. Dažoma silikatiniais dažais. Spalvos parenkamos remiantis polichrominių tyrimų ataskaita. Tinkuoti, pertrinti kaminų faktūrą derinant prie sienos faktūros. Dažoma silikatiniais dažais. Spalvą derinti prie sienų spalvos. Montuoti difuzinę plėvelę, grebėstus. Kloti S tipo čerpių stogo dangą. Čerpės analogiškos pakeistoms 2005 m. Restauruojamos, impregnuojamos lyginamos medinės stogo konstrukcijos. Skardinti stogą, karnizus nauja-plastizoliu dengta skarda. Spalvą derinti prie 2005 m. pakeistų skardų. Skardinti kaminus nauja-plastizoliu dengta skarda. Spalvą derinti prie 2005 m. pakeistų skardų. Pakabinti lietlovius iš palastizuotos skardos. Gaminio spalvą ir dizainą derinti prie 2005 m. pakeistų lietlovių. Pakabinti lietvamzdžius su lajomis iš palastizuotos skardos. Gaminio spalvą ir dizainą derinti prie 2005 m. pakeistų lietvamzdžių. Metalinius sniego gaudytuvus dažyti metalo dažais. Spalva, dizainas derinami su projekto vadovu. (t. 3, b. l. 38)

Iš skliautų injekavimo ir pleištavimo žiniaraščio matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta injektuoti ir pleištuoti skliautus ir arkas pagal technologinę kortelę. Plyšius užtaisyti sudėtiniu skiediniu. Inkaru sujungti išorinės išilginės laikančios su vidinėmis skersinėmis laikančiomis sienomis. (t. 3, b. l. 38)

Iš durų žiniaraščio matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta restauruoti (antras vidines) dvivėres medines duris išlaikant autentiškus apkaustus ir furnitūrą bei dažant medžio dažais pagal pirminį dažymą. Vietoj skardinių durų gaminti naujas medines šiltintas duris, raštą ir spalvą taikant prie restauruotų pagrindinio įėjimo durų. Atkurti praėjimo vietoje įstatomas medines šiltintas stiklintas grūdiniu stiklo paketo duris, spalvą ir raštą taikant prie greta esančių naujų langų. (t. 3, b. l. 39)

Iš langų žiniaraščio buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta gaminti naujus klijuotus medienos langus pagal esamus 2005 m. langų pavyzdžius išlaikant konstrukciją, skirstymą, spalvą ir varstymą. Languose naudojama dviejų stiklų (vienas jų selektyvinis) stiklo paketas (langai su antivandaline plėvele arba laminuotu stiklu). Gaminti naują klijuotos medienos nevarstomą ir neskirstytą langą, spalvą derinant prie kitų langų. Lange naudojamas dviejų stiklų (vienas jų selektyvinis) stiklo paketas su antivandaline plėvele arba laminuotu stiklu. Taip pat nuvalyti, restauruoti ir dažyti metalo dažais su rūdžių rišikliu priešais langą esančias grotas, gaminti naują klijuotos medienos varstomą langą, konstrukciją, skirstymą ir spalvą derinant prie kitų langų. Lange naudojamas dviejų stiklų (vienas jų selektyvinis) stiklo paketas su antivandaline plėvele arba laminuotu stiklu. (t. 3, b. l. 39)

Iš vidaus palangių žiniaraščio matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuspręsta gaminti naujas klijuotos medienos palanges 1500X400X50 ir 2300X400X50, jas dažyti baltais medžio dažais. (t. 3, b. l. 39)

Iš 2010 m. gegužės 3 d. VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos prašymo PS-847, siųsto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, matyti, kad prašoma parengti iš išduoti projektavimo sąlygų sąvadą administracinei patalpai, esančiai Šv. Ignoto g. 5, unikalus Nr. 1094-0471-7019:0004, rekonstruoti. Numatomas projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Planuojama nekeičiant tūrio dalies patalpų rekonstrukcija, ventkameros pastogėje įrengimas, inžinierinių tinklų rekonstrukcija prisijungiant prie esamų vidaus tinklų Vilniaus g. 30 rūsyje. Numatoma prisijungti prie vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus g. 30 per subabonentinę apskaitą, lietaus vandens nuleidimas, pasijungti nuo esamo šilumos punkto Vilniaus g. 30 rūsyje jį rekonstruojant. Prašymas pasirašytas VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų. (t. 5, b. l. 109-110)

Iš 2010 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus rašto Nr. A51-12686 dėl savavališkų vidaus tvarkomųjų statybos darbų buvusiame Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalyje Šv. Ignoto g. 5 matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio Vienuolyno pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5, dalyje nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai atlieka vidaus tvarkomuosius statybos darbus: sienos padengtos tapetais, medžio plokštėmis ir keraminėmis plytelėmis, skliautai nudažyti, grindys padengtos keraminėmis plytelėmis ir medine grindų danga, įrengtos inžinerinės komunikacijos – santechnika, elektros instaliacija bei ventiliacija. 2010 m. birželio 3 d. surašytas statybos sustabdymo aktas. (t. 2, b. l. 17-19)

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialisto 2010 m. birželio 3 d. statybos sustabdymo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama tuojau pat sustabdyti statybą buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblyje, esančiame Šv. Ignoto g. 5, kadangi leidimas vidaus tvarkomiesiems statybos darbams neišduotas, įvykdyti statybos darbai be leidimo. (t. 2, b. l. 24-26)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja N. V. tyrėjai pateikė 2010 m. gruodžio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-49, 2010 m. gruodžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-53, tvarkybos darbų projektą, registruotą Kultūros paveldo departamente 2010 m. sausio 12 d. Nr. GPV-18, projektinius pasiūlymus, registruotus Kultūros paveldo departamente 2010 m. gegužės 3 d. Nr. (12.7.V)-97. (t. 3, b. l. 7)

Iš 2010 m. gruodžio 6 d. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. AAV-49 matyti, kad buvo patikrinta pastato dalis, unikalus kodas 25027, esanti Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. vasario 2 d. yra išdavęs leidimą atlikti kultūros paveldo tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Leidimas išduotas atlikti šiuos paveldosaugos darbus – stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbus, vidaus patalpų planinį struktūros atstatymą. Valdytojas Vilniaus arkivyskupija, užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, projekto rengėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, projekto vadovas – A. G.. Pagal techninį projektą numatyta atlikti šiuos darbus – antrame pastato aukšte vidaus planinės struktūros atkūrimas: XIX-XX a. rekonstrukcijų metu užmūrytų nišų ir praėjimų atidengimas bei pertvarų demontavimas, ardomos XX a. I p. koklinės krosnys ir pertvaros tarp jų. Keičiama sena Marselio tipo čerpių stogo danga į S tipo rūšies čerpes, kritulių nuvedimo sistema, nauji sniego gaudytuvai, atkuriami kaminai. Fasadai: atkuriamos langų angos pagal tyrimų duomenis, restauruojamas portalo, karnizų, kapitelių, piliastrų ir sienų plokštuma, tinkas. Patikrinimo metu nustatyta, kad atlikti fasado tvarkybos darbai – pakeisti langai, perdažytas, restauruotas portalas, koridoriai. Pirmame pastato aukšte įrengta kavinė-vyninė, viduje atliktas remontas. Kavinės personalas neturėjo raktų nuo durų pirmo aukšto koridoriuje, už jų esančių patalpų nebuvo galima apžiūrėti, nepatekta į antro pastato aukštą. Iš kiemo pusės fasadų darbų neatlikta, nepadaryta pamatų hidroizoliacija, stogo danga nekeista, nekeista lietaus nuvedimo sistema. Palėpės patalpos neapžiūrėtos, nes nebuvo galimybės į jas patekti. (t. 3, b. l. 96)

Iš 2010 m. gruodžio 14 d. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. AAV-53 matyti, kad buvo patikrintas pastato dalies, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, antras aukštas. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. vasario 2 d. yra išdavęs leidimą atlikti kultūros paveldo tvarkomuosius paveldosaugos darbus. Valdytojas – Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, paveldosaugos darbų projektas – stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbai, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymas. Projektą parengė – A. G.. Projekte nustatyta: vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas, XIX-XX a. rekonstrukcijų metu užmūrytų nišų ir praėjimų atidengimas bei pertvarų demontavimas, ardomos XX a. I p. koklinės krosnys ir pertvaros tarp jų. Keičiami langai. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos 1-239, įrengti laiptai į antrą aukštą. Laiptai įrengti iškirtus dalį skliauto. Projekte laiptų įrengimas nėra numatytas, darbai atlikti savavališkai. Krosnys išmontuotos, taip pat pertvaros tarp jų, išardyta pertvara patalpoje, plane pažymėtoje 2-228. Patalpoje 2-231 įrengta atskira patalpa gipso kartono konstrukcijomis, patalpoje 2-223 įrengta virtuvėlė, patalpoje 2-224 įrengtas sanitarinis mazgas – trys tualetai, sumontuotos gipso kartono pertvaros. Šie planinės struktūros keitimai projekte nenumatyti. Patalpoje 2-228 pereinant į patalpą 2-220 vakariniame skliaute įrengti metaliniai strypai, patalpoje 2-225 įrengtas baras. Patalpose atlikti remonto darbai – skliautai nudažyti skaičiai žalia spalva, sienos tapetuotos. Projekte minimi darbai nenurodyti. Darbų patikrinimo metu nebuvo vykdoma. Kas atliko darbus, administratorė negalėjo nurodyti. Patalpas nuomos pagrindu valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administratorė taip pat negalėjo nurodyti, kada atlikti darbai antrame aukšte. (t. 3, b. l. 99-107)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos inspektorės 2010 m. gruodžio 15 d. reikalavimo Nr. RV-86 pašalinti pažeidimus, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad vykdant tvarkybos darbus buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 2 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą tvarkybos darbų projektą atlikta darbų, nenumatytų pagal projektą. Įrengti laiptai iškirtus dalį skliauto, keičiama planinė struktūra antrame pastato aukšte, lubose sumontuotas metalinis vamzdis ir kt. pritaikymo darbai. Projekte nenumatytų darbų vykdymas kelia grėsmę vertingųjų savybių praradimui. Atsižvelgus į viską reikalaujama nedelsiant (nuo 2010 m. gruodžio 15 d.) sustabdyti tvarkybos darbų vykdymą kultūros paveldo objekte, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. (t. 2, b. l. 4-5)

Iš 2010 m. gruodžio 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto Nr. (3.6.V)-2V-1369, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl tvarkybos darbų Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti pritaikymo darbai pastato viduje antrame aukšte, kurie tvarkybos darbų projekte nenumatyti. Įrengti laiptai iš pirmo į antrą aukštą, keista planinė struktūra, suformuojant atskirą patalpą patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 2-231, įrengtas sanitarinis mazgas ir virtuvė, lubose pakabintas metalinis vamzdis ir kt. Šie darbai atlikti neturint projekto bei išduoto leidimo. Patikrinimo metu dalyvavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė negalėjo nurodyti, kada minėtieji darbai įvykdyti, taip pat, kas juos atliko. Todėl raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama iki 2010 m. gruodžio 28 d. raštu pateikti informaciją, kada atlikti nurodytieji darbai Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kokia įmonė (asmuo) juos atliko, pateikiant kartu tai įrodančių dokumentų kopijas, bei nurodyti darbus vykdžiusius ir jiems vadovavusius asmenis bei tai įrodančius dokumentus. (t. 2, b. l. 20)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. Į-13 matyti, kad buvo sudaryta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto – Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. (t. 1, b. l. 44-45)

Iš 2011 m. vasario 7 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto Nr. (3.6.V)-2V-110, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl tvarkybos darbų Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti pritaikymo darbai pastato viduje antrame aukšte, kurie tvarkybos darbų projekte nenumatyti. Įrengti laiptai iš pirmo į antrą aukštą, keista planinė struktūra, suformuojant atskirą patalpą patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 2-231, įrengtas sanitarinis mazgas ir virtuvė, lubose pakabintas metalinis vamzdis ir kt. Šie darbai atlikti neturint projekto bei išduoto leidimo. Patikrinimo metu dalyvavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė negalėjo nurodyti, kada minėtieji darbai įvykdyti, taip pat, kas juos atliko. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010 m. gruodžio 16 d. raštu pateikė UIAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą iki 2010 m. gruodžio 28 d. pateikti informaciją apie atliktų darbų terminus bei nurodyti juos atlikusius asmenis, tačiau korespondencija grįžo neįteikta. Todėl raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujama iki 2011 m. vasario 18 d. raštu pateikti informaciją, kada atlikti nurodytieji darbai Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kokia įmonė (asmuo) juos atliko, pateikiant kartu tai įrodančių dokumentų kopijas bei nurodyti darbus vykdžiusius ir jiems vadovavusius asmenis bei tai įrodančius dokumentus. (t. 2, b. l. 14-15)

Iš 2011 m. kovo 28 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (1.27.V)-2V-271 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta nevykdyti jokių tvarkybos darbų nuomos sutartimi valdomų patalpų viduje, esančių Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Tvarkybos darbus, numatytus buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalyje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, tvarkybos darbų techniniame projekte pagal Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 2 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus galima. (t. 5, b. l. 13)

Iš valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 28 d. rašto Nr. 2D-2277 Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos matyti, kad skyrius nevykdo statinių, po atliktų remonto darbų, statybos užbaigimo (statinio pripažinimo tinkamo naudoti) procedūrų. Skyrius neturi informacijos apie rangovą ir statybos darbų vadovą, kurie vykdė minėtus remonto darbus Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. (t. 4, b. l. 40)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudarytos komisijos 2011 m. birželio 16 d. akto matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 346 buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir jis yra Benediktinių vienuolyno ansamblio kompleksinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1634 namas buvo paskelbtas kultūros paminklu, o Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Departamentas buvo informuotas, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovams patikrinus kultūros paveldo objektą – buvusio Benediktinių vienuolyno pastatą, esantį Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, buvo nustatyta, kad atlikti tvarkybos darbai, kurie projekte nenumatyti, t. y., šio pastato šiaurės vakariniame pirmo aukšto koridoriaus gale įrengti laiptai į antrą aukštą, iškertant dalį skliauto, gipso kartono plokštėmis suformuota naujų patalpų antrame aukšte – sanitarinis mazgas ir virtuvė pietrytiniame gale, rūbinė šiaurės vakariniame gale. Galimai savavališkus darbus fiksavo ir Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius, kuris 2010 m. birželio 3 d. kreipėsi į Departamento Vilniaus teritorinį padalinį informuodamas, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, vykdomi savavališki statybos darbai, kurie buvo sustabdyti. Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymu buvo sudaryta laikinoji komisija, kuri pateikė išvadas. Laikinoji komisija konstatavo, kad „Namo patalpose atlikti darbai neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame ir Departamento Vilniaus teritorinio padalinio patikrintame (suderintame) „Buv. Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalies Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, tvarkybos darbų projekte „Statinio architektūra ir konstrukcijos. Stogo, fasadų tvarkybos darbai; vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas“ numatytų tvarkybos darbų, nes namo (patalpų) nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko visų projekte numatytų darbų, tačiau galimai savavališkai, t. y., be privalomo projekto ir leidimo, atliko šiuos darbus: iki žvalgomųjų architektūrinių tyrimų I a. iškirto XVIII a. plytų mūrą tarp patalpų 1-240 ir 1-241, 1-241 ir 1-242; I a. patalpoje 1-239 iškirto skliautą ir įrengė laiptinę į II a., II a. išardė XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios plytų mūro pertvaras tarp patalpų 2-230, 2-227, 2-226, 2-225, 2-224, 2-223, o taip pat darbų metu neišsaugojo Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 15 d. išduotose tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose nurodytame 1998 m. spalio 20 d. kultūros vertybės pagrindiniame dosjė numatytų išsaugoti autentiškų durų bei autentiškų medinių ir metalinių vidaus įrangos detalių. Laikinoji komisija pasiūlė sudaryti komisiją, kuri spręstų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomam objektui padarytos žalos atlyginimo. Komisijos darbo metu nustatyta, kad namo portalas restauruotas, barokinio portalo ovalinis langas pakeistas ir nėra grotų, fasadinės pagal 1994 m. paminklotvarkos sąlygas XIX a. pabaigos dvivėrės durys neišlikusios, vietoje jų įstatytos naujos, nors pagal projektą turėjo būti restauruotos, pagal projektą pakeisti langai ir demontuotos grotos, I a. patalpoje 1-246 pagal 1994 m. paminklotvarkos sąlygas kairėje turėjo būti sukama medinė spintelė, o dešinėje – langelis su grotomis ir medine langine. Dabar sienos uždengtos gipso kartono (spėjama) plokštėmis ir minimų saugomų elementų vietoje kabo veidrodžiai, I a. iš patalpos 1-246 į patalpą 1-243 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose įvardintų medinių durų. O taip pat pakeista autentiška sąrama virš durų angos – iš horizontalios padaryta lenktos sąramos imitacija, I a. iš patalpos 1-246 į patalpą 1-245 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose įvardintų medinių durų su uždaromu langeliu. Jas komisija rado padėtas Kotrynos bažnyčios rūsyje. I a. patalpoje 1-243 dalinai uždengtas 1994 m. paminklotvarkos sąlygose minimas parlatorijaus langelis. I a. patalpoje 1-243 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose minimų medinių durų su kalvio darbo dekoratyviniais vyriais. Šiuo metu sienos išlygintos gipso kartono (spėjama) plokštėmis. I a. tarp patalpų 1-240 ir 1-241, 1-241 ir 1-242 iki žvalgomųjų architektūrinių tyrimų iškirstas XVIII a. plytų mūras. I a. iš patalpos 1-240 į koridorių (1-239) pakeista autentiška sąrama virš durų angos – iš horizontalios padaryta lenktos sąramos imitacija. I a. patalpoje 1-239 įrengiant laiptinę į II a. iškirsta dalis skliauto. I a. patalpoje 1-244 ir 1-248 buvo trys langai, dabar suformuota koridorinė sistema, sienos uždengtos gipso kartono (spėjama) plokštėmis. Pagal projektą II a. buvo numatyta galimybė išardyti mūrą (0,5 plytos storio), apjungiant celes tarp patalpų 2-230-2-227, 2-226-2-225, 2-224-2-223, tačiau išardytos ir visos kitos II a. XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios plytų mūro pertvaros. Komisija numatė nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą – atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę – atkurti vidaus patalpų planinę struktūrą, kuri buvo pažeista išardant XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios plytų mūro pertvaras I ir II a., atkurti sunaikinto skliauto dalį, mūrijant restauracinėmis plytomis ir išardant įrengtus į II a. laiptus, atkurti sunaikintas ir restauruoti dar išlikusias medines ir metalines vidaus detales. Atsižvelgiant į 2009 m. spalio 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto nuomos sutartį tarp VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų ir padarytos žalos yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri privalo atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę. Pagal nustatytas aplinkybes neteisėtais darbais buvo sunaikinti didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės – Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, saugomi vertingi elementai, padaryti nuostoliai įvertinami 77576,85 Lt. (t. 1, b. l. 47-50)

Iš skaičiavimo aiškinamojo rašto matyti, kad pastatui, esančiam Benediktinių vienuolyno ansamblyje, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, pritaikant jį maitinimo įstaigai, padaryta 77577 Lt žala, kurią sudaro: SMD – 58659 Lt, paveldo tvarkybos projektavimas ir inžinerinės paslaugos – 8799 Lt, rezervai (15% nenumatytiems darbams ir išlaidoms) – 10119 Lt. (t. 1, b. l. 105)

Iš suvestinio statybos kainos apskaičiavimo dėl Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio namo tvarkybos darbai sudaro 58659,24 Lt, paveldo tvarkybos projektavimas ir inžinerinės paslaugos – 8798,89 Lt, rezervas – 10118,72 Lt, iš viso – 77576,85 Lt. (t. 1, b. l. 109)

Iš lokalinės sąmatos matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, medinių durų (durys angoje tarp 1-243 ir 1-246 patalpų) tvarkyba atkuriant sudaro – 955,66 Lt, medinių durų su mažu langeliu (durys angoje tarp 1-245 ir 1-246) tvarkyba sudaro – 1178,27 Lt, neišsaugoto dvivėrių durų bloko įėjimo į pastatą portale atkūrimas sudaro – 2751,77 Lt, neišsaugotų metalinių grotų portalo ovalinio lango angoje atkūrimas sudaro – 502,97 Lt, neišsaugotų įsprūdinių (filinginių) durų bloko (durys angoje tarp 1-239 ir 1-242 patalpų) atkūrimas sudaro – 1003,45 Lt, pasikalbėjimo langelio su varstoma langine ir metalinėmis grotomis bei mediniu rėmu (patalpoje 1-246) tvarkyba, restauracija sudaro – 556,71 Lt, sieninės neišsaugotos spintelės (patalpoje 1-246) atkūrimas sudaro – 501,47 Lt, skliauto sunaikintos dalies atkūrimas, mūrijant restauracinėmis plytomis ir išardant įrengtus į antrą aukštą laiptus sudaro – 3813,74 Lt, dviejų angų užmūrijimas sienoje tarp 1-241 ir 1-242 patalpų, dviejų angų užmūrijimas tarp 1-240 ir 1-241 patalpų sudaro – 5153,90 Lt, angos tarp 1-243 ir 1-246 angokraščių tvarkyba sudaro – 1271,15 Lt, išardytų mūro sienų (atitvarų) tarp 2-223-:-2-230 antrojo a. patalpų atkūrimas sudaro – 1573, 41 Lt. Viskas kartu su papildomų medžiagų verte (3 %), papildomų mechanizmų verte (3%), papildomu darbo užmokesčiu (8%), socialinio draudimo išlaidomis (31 %), statybvietės išlaidomis (12%), pridėtinėmis išlaidomis (30%), pelnu (5%) ir pridėtinės vertės mokesčiu (21%) sudaro – 58659,24 Lt. (t. 1, b. l. 111-114)

Iš mechanizmų poreikio žiniaraščio matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, medinių durų (durys angoje tarp 1-243 ir 1-246 patalpų) tvarkyba atkuriant sudaro – 59,49 Eur, medinių durų su mažu langeliu (durys angoje tarp 1-245 ir 1-246 patalpų) tvarkyba, restauravimas sudaro – 63,78 Lt, neišsaugoto dvivėrių durų bloko įėjimo į pastatą portale atkūrimas sudaro – 99,92 Lt, neišsaugotų metalinių grotų portalo ovalinio lango angoje atkūrimas sudaro – 17,64 Lt, neišsaugotų įsprūdinių (filinginių) durų bloko (durys angoje tarp 1-239 ir 1-242 patalpų) atkūrimas sudaro – 66,84 Lt, pasikalbėjimo langelio su varstoma langine ir met. grotomis bei mediniu rėmu (patalpoje 1-246) tvarkyba, restauravimas sudaro – 24,01 Lt, skliauto sunaikintos dalies atkūrimas, mūrijant restauracinėmis plytomis ir išardant įrengtus į antrą aukštą laiptus sudaro – 111,3 Lt, dviejų angų užmūrijimas sienoje tarp 1-241 ir 1-242 patalpų, dviejų angų užmūrijimas tarp 1-240 ir 1-241 patalpų sudaro – 235,4 Lt, angos tarp 1-243 ir 1-246 angokraščių tvarkyba sudaro – 1,13 Lt, išardytų mūro sienų (atitvarų) tarp 2-223-:-2-230 antrojo a. patalpų atkūrimas sudaro - 923,62, Lt , iš viso – 1603,13 Lt. (t. 1, b. l. 115-116)

Iš medžiagų poreikio žiniaraščio matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, medžiagų kaina medinių durų (durys angoje tarp 1-243 ir 1-246 patalpų) tvarkybai ir restauravimui sudaro – 367,76 Lt, medžiagų kaina medinių durų su mažu langeliu (durys angoje tarp 1-245 ir 1-246 patalpų) tvarkybai, restauravimui sudaro – 251,57 Lt, medžiagų kaina dvivėrių durų bloko įėjimo į pastatą portale atkūrimui sudaro – 1038,97 Lt, medžiagų kaina metalinių grotų portalo ovalinio lango angoje atkūrimui sudaro – 173,1 Lt, medžiagų kaina neišsaugotų įsprūdinių (filinginių) durų bloko (durys angoje tarp 1-239 ir 1-242 patalpų) atkūrimui sudaro – 416,94 Lt, medžiagų kaina pasikalbėjimo langelio su varstoma langine ir met. grotomis bei mediniu rėmu (patalpoje 1-246) tvarkybai, restauravimui sudaro – 200,83 Lt, medžiagų kainos sieninės neišsaugotos spintelės (patalpoje 1-246) atkūrimui sudaro – 443,01 Lt, medžiagų kainos skliauto sunaikintos dalies atkūrimui, mūrijant restauracinėmis plytomis ir išardant įrengtus į antrą aukštą laiptus sudaro – 2451,17 Lt, medžiagų kainos angų užmūrijimui sienoje tarp 1-241 ir 1-242 patalpų, dviejų angų užmūrijimui tarp 1-240 ir 1-241 patalpų sudaro – 3940,42 Lt, medžiagų kainos angos tarp 1-243 ir 1-246 angokraščių tvarkybai sudaro – 992,05 Lt, medžiagų kainos išardytų mūro sienų (atitvarų) tarp 2-223-:-2-230 antrojo a. patalpų atkūrimui sudaro – 11453,42 Lt, iš viso – 21729,24 Lt. (t. 1, b. l. 117-119)

Iš 2011 m. liepos 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto Nr. (7.12.V)-2V-729 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos kultūros paveldo objektui atlyginimo matyti, kad įmonei siūloma atlyginti visuomenei padarytą žalą – atkurti Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, iki sužalojimo buvusią būklę, paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nustatyta tvarka parengti tvarkybos darbų projektą ir, gavus leidimą, atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę. (t. 2, b. l. 1)

Iš 2011 m. spalio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto Nr. (11.9.V)-2V-1217 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos kultūros paveldo objektui atlyginimo matyti, kad įmonei 2011 m. liepos 4 d. raštu buvo siūloma atlyginti visuomenei padarytą žalą – atkurti Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, iki sužalojimo buvusią būklę, paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nustatyta tvarka parengti tvarkybos darbų projektą ir, gavus leidimą, atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę. Tačiau iki šiol iš įmonės nėra gautas joks atsakymas, todėl pakartotinai teikiamas siūlymas atkurti iki sužalojimo buvusią pastato būklę. (t. 2, b. l. 22-23)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad šios įmonės atstovas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašo pripažinti komisijos aktą neteisėtu ir jį panaikinti. Bendrovės nuomone aktas negali būti laikomas teisėtu, kadangi surašant aktą nesilaikyta jo turiniui nustatytų reikalavimų, akte pateiktos išvados pagrįstos ne faktais, o prielaidomis, komisijos ir laikinosios komisijos darbas atliktas šališkai, nesinaudojant visais galimais šaltiniais esminių faktų nustatymui, nesudarant galimybės komisijos darbe dalyvauti bendrovei, neatsižvelgiant į bendrovės Departamentui Vilniaus teritoriniam padaliniui pateiktus įrodymus bei kitaip grubiai pažeidžiant teisės aktus. Iki tol, kol teismas neišspręs komisijos akto teisėtumo, o kartu komisijos išvadų teisingumo klausimo, bendrovė priversta susilaikyti nuo bet kokių darbų pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Bendrovė kaltinimą dėl nekilnojamojo kultūros vertybės sužalojimo laiko nepagrįstu, nepagrįstu laiko ir reikalavimą atkurti iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę. (t. 2, b. l. 27)

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2011 m. birželio 16 d. aktą Nr. RG-85, atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis palikta nepakeista. (t. 5, b. l. 11-12,15-17)

Iš 2011 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rašto Nr. SD-66matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį atliko buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A*1~1-2) remonto (restauravimo) darbus. Darbams vadovavo E. Š.. (t. 2, b. l. 29)

Iš 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta tarp užsakavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos S. V., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. L.. Sutarties objektas – buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A*I~1-2), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (restauravimo) darbai pagal patvirtintus projektus. Darbų pavadinimai, apimtis ir kaina išdėstyti lokalinėje sąmatoje, kuri yra neatskiriama minėtos sutarties dalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi darbus įsipareigojo pradėti 2010 m. balandžio 23 d., kurie vykdomi etapais pagal šalių susitarimą. Sutartis pasirašyta S. V. ir L. L.. Sutartis patvirtinta juridinių asmenų antspaudais. (t. 2, b. l. 35-36)

Iš 2010 m. balandžio 22 statybos rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatskiriamosios dalies – lokalinės sąmatos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalyje (fasade tarp A*I~1-2), esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, įsipareigojo atlikti šiuos darbus: fasado darbus, senų dažų nuo fasado nuvalymą, fasado paprasto tinko remontą, fasado sienų lygaus tinko pertrynimą, dirbant ant pastolių, pastato išorinių paviršių dažymą du kartus, centrinio įėjimo į pastatą atstatymas. (t. 2, b. l. 37)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo matyti, kad E. Š. buvo paskirtas materialiai atsakingu asmeniu, taip pat asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų vykdymą bei priešgaisrinę saugą objekte buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio dalies (fasadas tarp A*I~1-2), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remonto (restauravimo) darbams. (t. 2, b. l. 38)

Iš 2011 m. birželio 27 d. apklausos protokolo matyti, kad į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas E. Š., kuris nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balandžio mėnesį dėl remonto (restauracijos) darbų buvusiame Benediktinių vienuolyne, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Pagal Departamento išduotą leidimą atliko fasado restauravimo darbus, pateikė lokalinę sąmatą, kurioje išdėstyti atlikti darbai. E. Š. taip pat nurodė, kad darbai buvo baigti 2010 m. birželio mėnesio pradžioje. Jokių kitų darbų, išskyrus fasado tvarkymą, nebuvo atliekama. Pastato viduje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų nevykdė. Apie viduje vykdomus darbus nežinojo, kadangi pagal rangos sutartyje nebuvo numatyta, kitose pastato vietose vykdomais darbais nesidomėjo. (t. 2, b. l. 39)

Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti paprastąjį remontą, bendruosius statybos darbus. Statybos darbų žurnalas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. pasirašė kaip statybos vadovas, esantis atsakingas už statybos darbų žurnalo pildymą. (t. 2, b. l. 40-41)

Iš pagrindinių duomenų apie statinį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti stogo, fasadų, pamatų tvarkybos, vidaus patalpų remontą pagal 2010 m. balandžio 22 d. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakingu asmeniu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. V., projektų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. B., techniniu direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. Š., direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., techniniu prižiūrėtoju V. V.. Projektas parengtas A. G.. (t. 2, b. l. 42-45)

Iš statybos darbų eigos matyti, kad buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, 2010 m. balandžio 22 d. fasade tarp A*1~1-2 buvo nuvalyti seni dažai, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., darbus priėmė statybos techninis prižiūrėtojas V. V., 2010 m. balandžio 30 d. buvo atliktas fasado lygus, paprasto tinko remontas, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., darbus priėmė statybos techninis prižiūrėtojas V. V., 2010 m. gegužės 10 d. buvo atliktas fasado sienų lygaus tinko pertrynimas, dirbant ant pastolių, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., darbus priėmė statybos techninis prižiūrėtojas V. V., 2010 m. gegužės 12 d. buvo atliktas fasado išorinis dažymas du kartus, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., darbus priėmė statybos techninis prižiūrėtojas V. V., 2010 m. gegužės 20 d. buvo atliktas centrinio įėjimo į pastatą atstatymas, vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. K., darbus priėmė statybos techninis prižiūrėtojas V. V.. (t. 2, b. l. 46-47)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. L. tyrėjai pateikė 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavio susitarimą, papildomą susitarimą, atliktų darbų aktą. (t. 3, b. l. 116)

Iš 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. L., ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K. matyti, kad rangovas įsipareigojo atlikti remonto (restauravimo) darbus pagal patvirtintus projektus buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio dalies (fasadą tarp A*I~1-2), esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Rangovas darbus pradeda nuo 2010 m. balandžio 23 d., darbai bus vykdomi etapais pagal šalių susitarimą. Užsakovas sutartimi įsipareigojo rangovui pateikti visą būtiną projektinę, techninę dokumentaciją. Sutartis pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K., patvirtina juridinių asmenų antspaudais. (t. 3, b. l. 122-123)

Iš 2010 m. balandžio 22 statybos rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatskiriamosios dalies – lokalinės sąmatos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalyje (fasade tarp A*I~1-2), esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, įsipareigojo atlikti šiuos darbus: senų dažų nuo fasado nuvalymas, fasado lygaus paprasto tinko remontas, fasado sienų lygaus tinko pertrynimas, dirbant ant pastolių, pastato išorinių paviršių dažymas du kartus, centrinio įėjimo į pastatą atstatymas. (t. 3, b. l. 124)

Iš papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutarties Nr. CR-10-UZ-57-C14, sudaryto tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos laikinai einančio direktoriaus pareigas E. Š., ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., matyti, kad rangovas nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2010 m. birželio 11 d. įsipareigoja atlikti sąmatoje numatytus darbus: atstatyti parapeto su piliastru tarp ašių A-1:1-2, atstatyti angokraščius, viršulangius, palanges (be apskardinimo). Susitarimas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai direkotoriaus pareigas einančio E. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K.. Susitarimas patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. (t.3, b. l. 130-132)

Iš 2010 m. balandžio 22 d. tarpusavio susitarimo, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos S. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., matyti, kad už atliktus darbus pagal 2010 m. balandžio 22 d. statybos rangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balandžio 22 d. pasirašė statybos subrangos sutartį. Susitarimas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo S. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K.. Susitarimas patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. (t. 3, b. l. 129)

Iš 2010 m. birželio 5 d. atliktų darbų akto A001 matyti, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio dalyje (fasade tarp A*I~1-2), esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atliko šiuos darbus: nuvalė senus dažus nuo fasado, atliko fasadų lygų paprastą tinko remontą, dirbant ant pastolių pertrynė fasadų sienų lygų tinką, du kartus nudažė pastato išorinius paviršius, atstatė centrinį įėjimą į pastatą, atstatė parapeto su piliastru tarp ašių A-1:1-2, atstatė angokraščius, viršulangius, palanges (be apskardinimo). Atliktų darbų aktas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo E. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K., aktas patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. (t. 3, b. l. 125)

Iš 2010 m. birželio 6 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo akto Nr. 1 matyti, kad remiantis 2010 m. balandžio 22 d. pasirašyta statybos rangos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko sutartyje nurodytus darbus ir juos perduoda užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“: senų dažų nuo fasado nuvalymas, fasadų lygaus paprasto tinko remontas, fasadų sienų lygaus tinko pertrynimas, dirbant ant pastolių, pastatų išorinių paviršių dažymas du kartus, centrinio įėjimo į pastatą atstatymas, parapeto su piliastru tarp ašių A*1~1-2 atstatymas, angokraščių, viršulangių, palangių (be skardinimo) atstatymas. Bendra atliktų darbų kaina su PVM 10898,61 Lt. Aktas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (t. 4, b. l. 76)

Iš 2010 m. lapkričio 30 d. įvykdytų darbų akto Nr. 2010-028 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą 2009 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. AN 09-14 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinių vienuolyno ansamblio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, administracinio korpuso 1B2/p dalies tvarkomųjų darbų (restauravimo ir pritaikymo) tyrinėjimų ir projektavimo darbus. Bendra atliktų darbų vertė 31100,00 Lt. Aktas pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G., S. V.. Aktas patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (t. 4, b. l. 84)

Iš 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 00612 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita 31100,00 Lt sumai už tyrinėjimų ir projektavimo darbus pagal 2010 m. aktą Nr. 2010-028, sutartį Nr. AN09-14. PVM sąskaita faktūra pasirašyta A. G. ir S. V.. (t. 4, b. l. 83)

Iš kasos pajamų orderio Nr. 10008 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 1200 Lt kaip avansinį mokėjimą pagal 2010 m. balandžio 23 d. sutartį už buvusio Benediktinių vienuolyno dalies remontą. Kasos pajamų orderis pasirašytas V. K.. (t. 4, b. l. 77)

Iš Atliktų darbų akto Nr. 344/S matyti, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šv. Kotrynos bažnyčioje ir dalies buvusiame Benediktinių vienuolyne restauravimo ir pritaikymo koncertinei paskirčiai atliktus darbus: skliautų ir arkų pleištavimas ir injektavimas, sienų inkaravimas. Bendra atliktų darbų vertė 4000 Lt. Aktas pasirašytas darbų vadovo V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Aktas patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. (t. 4, b. l. 79)

Iš 2010 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10-1476 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 4000,00 Lt sąskaitą už atliktus darbus pagal aktą Nr. 344/S (obj. buvęs Benediktinių vienuolynas). PVM sąskaita faktūra pasirašyta E. M., komercijos direktoriaus. (t. 4, b. l. 78)

Iš Atliktų darbų akto Nr. 344/S matyti, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiame Benediktinių vienuolyne pirmame aukšte atliktus darbus: pastolių montavimas, demontavimas, perstatymas, plyšių injekavimas ir susiūvimas, sienų inkasavimas. Bendra atliktų darbų vertė 6200,23 Lt. Aktas pasirašytas darbų vadovo V. S.. (t. 4, b. l. 82)

Iš 2010 m. vasario 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10-1463 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 6200,23 Lt sąskaitą už atliktus darbus pagal aktą Nr. 344/S (obj. buvęs Benediktinių vienuolynas). PVM sąskaita faktūra pasirašyta ekonomistės E. Č.. (t. 4, b. l. 81)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos“ teisininkė L. R. pateikė tyrėjai 2012 m. birželio 8 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, 2012 m. birželio 8 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, priedą prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – CD su fotonuotraukomis. (t. 3, b. l. 78)

Iš 2012 m. birželio 8 d. patalpų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, atstovaujama A. B., priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos S. V., patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Perduodamų patalpų būklė yra užfiksuota antstolio Irmanto Gaidelio. (t. 3, b. l. 85)

Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo matyti, kad buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, pareikštas VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai, kuriuo buvo prašoma pripažinti 2009 m. spalio 26 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. N09-15 nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą. (t. 4, b. l. 55-59, 60-62)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. akto Nr. R9-77 matyti, kad vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 346 buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir jis yra Benediktinių vienuolyno ansamblio kompleksinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1634 namas buvo paskelbtas kultūros paminklu, o Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, gavęs pranešimą, kad Vilniaus arkivyskupija vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina perimti patalpas, esančias Ignoto g. 5, Vilniuje, 2012 m. birželio 7 d. patikrino situaciją vietoje. Buvo surašytas 2012 m. birželio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. AAV-84. Patikrinimo metu užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustydama patalpas palieka apniokotas: nuėmė panelius, išėmė visus langus (angas užsandarino mediniais skydais), išimant langus apdaužytas angokraščių mūras, išmontuota elektros instaliacija ir kt. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimdama langus apdaužant angokraščių mūrą sužalojo kultūros paveldo objektą – Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namą, paprašė Departamentą priimti sprendimą dėl sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo ir nuostolių dydžio nustatymo. Komisija 2012 d. liepos 10 d. apžiūrėjusi vietoje namą konstatavo, kad išimant I ir II aukšto langus, fragmentiškai nudaužytas langų angokraščių mūras. Komisija nutarė nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą – atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę – atkurti Namo I ir II aukštų sužalotų viduje esančių langų angokraščių ~3,5 m² mūro paviršių, mūrijant restauracinėmis plytomis ir atkurti ~5m² angokraščių tinko. Sužalotų namo langų angokraščių mūro paviršių ir angokraščių tinko atstatymo darbų orientacinis darbų kainos skaičiavimas yra 2534 Lt. (t. 2, b. l. 83-85)

Iš orientacinės kainos skaičiavimo aiškinamojo rašto matyti, kad pastato esančio Benediktinių vienuolyno ansamblyje, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, I ir II aukštų sužalotų viduje esančių langų angokraščių atstatymo darbų kaina yra 2534 Lt, kurią sudaro: SMD – 1916 Lt, paveldo tvarkybos projektavimas ir inžinerinės paslaugos – 287 Lt, rezervai (15% nenumatytiems darbams ir išlaidoms) – 331 Lt. (t. 2, b. l. 91)

Iš suvestinio statybos kainos apskaičiavimo dėl Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, matyti, kad sužalotų langų angokraščių mūro paviršiaus ir tinko tvarkybos darbai sudaro 1916,35 Lt, paveldo tvarkybos projektavimas ir inžinerinės paslaugos – 287,45 Lt, nenumatyti darbai (15%) – 330,57 Lt, iš viso – 2534,37 Lt. (t. 2, b. l. 92)

Iš lokalinės sąmatos matyti, kad Benediktinių vienuolyno ansamblio namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, angokraščių tvarkyba sudaro – 723,88 Lt, angokraščių mūrinių paviršių tinko restauravimas arba atkūrimas sudaro – 327,55 Lt. Viskas kartu su papildomų medžiagų verte (3 %), papildomų mechanizmų verte (3%), papildomu darbo užmokesčiu (8%), socialinio draudimo išlaidomis (31 %), statybvietės išlaidomis (12%), pridėtinėmis išlaidomis (30%), pelnu (5%) ir pridėtinės vertės mokesčiu (21%) sudaro – 1916,35 Lt. (t. 2, b. l. 96)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pastatas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kuris priklauso Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai. Apžiūrėjus pastatą nustatyta, kad įėjus į jo vidų darytas remontas. Matosi priklijuoti tapetai ant sienų uždėtų gipso kartonų. Matosi vieta, kur buvo pravesti elektros instaliacijos laidai. Pirmame aukšte langų vietos užkaltos lentomis. Į antrą aukštą patenkama viduje esančiais betoniniais laiptais. Antrame aukšte taip pat matosi vietos, kur buvę langai yra užkalti lentomis, sienos ir kolonos uždengtos gipso kartono plokšte, kuri apklijuota tapetais. (t. 2, b. l. 56-81)

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. Į-242 matyti, kad buvo sudaryta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto – Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti. (t. 2, b. l. 95)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad pakartotinai buvo apžiūrėtos patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, kad iš pirmame aukšte patalpos 1-240 į koridorių (1-239) pakeista autentiška sąrama virš durų angos – iš horizontalios padaryta lenktos sąramos imitacija. Pirmame aukšte tarp patalpų 1-240 ir 1-241 iškirstas XVIII a. plytų mūras. Pirmame aukšte tarp patalpos 1-241 ir 1-242 iškirstas XVIII a. plytų mūras. Pirmo aukšto patalpoje 1-242 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose minimų medinių durų su kalvio darbo dekoratyviniais vyriais. Pirmo aukšto patalpoje 1-242 ant sienų gipso kartonų nebėra. Pirmo aukšto patalpoje 1-243 dalinai uždarytas 1994 m. paminklotvarkos sąlygose minimas parlatorijaus langelis (langeliai iš patalpos 1-242 į patalpas 1-243). Apžiūrėjus 1-240,1-241,1-242 ir 1-243 patalpas buvo pakliūta į koridorių šalia laiptų. Praėjus koridoriumi buvo nueita į patalpą pirmajame aukšte 1-243 ir patikrinti parlatorijaus langeliai iš kitos pusės ir nustatyta, kad grotų nėra. Po to buvo nueita prie įėjimo durų ir nustatyta, kad barokinio pastato ovalinis langas pakeistas ir nėra grotų. Fasadinės pagal 1994 m. paminklotvarkos sąlygas XIX a. pab. dvivėrės durys neišlikusios, vietoje jų įstatytos naujos, nors pagal projektą turėjo būti restauruotos. Pirmo aukšto patalpoje 1-246 pagal 1994 m. paminklotvarkos sąlygas kairėje turėjo būti supama medinė spintelė, o dešinėje – langelis su grotomis ir medine langine. Patikrinimo apžiūros metu pagal 2011 m. birželio 16 d. aktą nurodytų veidrodžių nėra. Pirmame aukšte iš patalpos 1-246 į patalpą 1-245 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose įvardintų medinių durų su uždaromu langeliu. Pirmame aukšte iš patalpos 1-246 į patalpą 1-243 nėra 1994 m. paminklotvarkos sąlygose įvardintų medinių durų, taip pat pakeista autentiška sąrama virš durų angos – iš horizontalios padaryta lenktos sąramos imitacija. Galiausiai laiptais buvo patekta į antrą aukštą. Pagal projektą antrame aukšte buvo numatyta galimybė išardyti mūrą (0,5 plytos storio), apjungiant celes tarp patalpų 2-230-2-227,2-226-2-225, 2-224-2-223, tačiau išardytos visos kitos XVIII a. pabaigos – XIX pradžios plytų mūro pertvaros. (t. 7, b. l. 34-91)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos transporto vadybininkas V. A. tyrėjai pateikė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. N09/15, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį. (t. 4, b. l. 17)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. V. tyrėjai pateikė dokumentus, taip pat ir 2009 m. spalio 26 d. Nuomojamų patalpų perdavimo priėmimo aktą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. sausio 24 d. aktą, detalius aprašymus, Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą, leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus, 2010 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos aktą Nr. 01, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 847, UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščius, statybos darbų žurnalo 01 kopijas, 2009 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį 09/15, 2009 m. lapkričio 5 d. pažymėjimą 899124, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 nutartį, 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą į 2011 m. spalio 20 d. raštą (11.9 VĮ-2V-1217). (t. 5, b. l. 32-33)

Iš 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. A631-43/14(2.3.3.3-MP4) matyti, kad buvo patikrintas Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno namas, adresu Šv. Ignoto g. 5, Vilnius. Vizualiai apžiūrėjus pastato, esančio Šv. Ignoto g. 5 (pietvakarinio korpuso) patalpas nustatyta, kad bendra patalpų būklė bloga. Patalpose galimai savavališkai įvykdyti statybos darbai, apžiūros metu darbai nebuvo vykdomi, kurių metu buvo įrengti gelžbetoniniai laiptai, išardyta dalis skardinės perdangos, įrengtos/demontuotos pertvaros, angos, nišos, išmontuoti stalių gaminiai – langai, vietomis nuardytas tinkas.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjo rašto Nr. A51-49665/17(3.3.4.3-EM4) matyti, kad VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba 2009 metais neinformavo Kultūros paveldo skyriaus apie ketinimą sudaryti sandorį – nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų, esančių Šv. Ignoto g. 5 (pastate kadastrinėje byloje pažymėtame indeksu 1B2p, pastato unikalus numeris 1094-0471-7019, patalpų unikalus numeris 1094-0471-7019:0004), todėl Kultūros paveldo apsaugos skyriaus specialistai 2009 m. netikrino minimų patalpų būklės ir neparengė kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto. Pagal susiklosčiusią praktiką pareiškėjai į Kultūros paveldo apsaugos skyrių dažniausiai kreipiasi dėl kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo tik prieš pirkimo-pardavimo sandorius. 2009 m. Kultūros paveldo apsaugos skyrius kultūros ministro nustatyta tvarka tikrino kultūros paveldo objektų būklę, tačiau neatliko būklės patikrinimo per trumpesnį – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį Patalpų, esančių Šv. Ignoto g. 5, kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas buvo parengtas vieną kartą – 2014 m. vasario 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvados ir motyvai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį kyla tais atvejais, kai tyčia yra sunaikinamas ar sugadinamas turtas, pasižymintis vienu iš šioje normoje nurodytu požymiu ar keliais požymiais. Teismui nekyla abejonių, kad tam pačiam objektui (turtui) gali būti priskiriami keli Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, t. y., objektas gali būti ir didelės vertės, ir didelės istorinės, kultūrinės ar mokslinės vertės arba jis gali pasižymėti tik vienu iš baudžiamajame įstatyme numatytų požymių. Nagrinėjamu atveju S. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis sunaikino didelės materialinės, kultūrinės bei istorinės vertės turtą, t. y. turtą, pasižymintį trimis įstatyme numatytais požymiais. Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog kaltinime įvardinant, kokiais požymiais pasižymintį turtą sunaikino S. V., buvo suvaržytos kaltinamojo teisės į gynybą ir jis negalėjo tinkamai gintis nuo kaltinimo.

Byloje nekilo ginčų dėl fakto, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo iš Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos administracines patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, pastate kadastrinėje byloje pažymėtame indeksu 1B2p, pastato unikalus numeris 1094-0471-7019, patalpų unikalus numeris 1094-0471-7019:0004, esančias pirmame ir antrame pastato aukšte, plane patalpos pažymėtos indeksais nuo 1-239 iki 1-248 (pirmas aukštas), 2-220, nuo 2-223 iki 2-31 maitinimo (vyninės) veiklai vykdyti. Turto nuomos faktą be jokių abejonių patvirtina 2009 m. spalio 26 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. N09/15, kurią pasirašė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybą atstovaujantis ekonomo pavaduotojas R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. P.. Kaip jau buvo minėta, patalpų nuomos faktas abejonių nekelia, dėl jo jokių ginčų bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl teismas detaliau neaptaria kitų byloje esančių ir šį faktą patvirtinančių duomenų. Iš minėtos sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad išnuomotos patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos 2009 m. spalio 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

Aptartuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina, jog S. V. nusikalstamus veiksmus galėjo padaryti ne anksčiau nei 2009 m. spalio 26 d., o ne kaip nurodoma kaltinime 2009 m. spalio 10 d. Taigi nusikalstamos veikos padarymo laikas yra tikslinamas atsižvelgus į nustatytas aplinkybes. Tuo pačiu pabrėžtina, kad nusikalstamos veikos laiko patikslinimas neturi reikšmės nusikalstamų S. V. veiksmų kvalifikavimui. Taip pat teismas pažymi, jog byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nusikalstami S. V. veiksmai buvo pabaigti ne vėliau nei 2010 m. gruodžio 14 d. Šį faktą patvirtina Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-53 užfiksuoti duomenys, t. y. į aptariamų patalpų antrąjį aukštą buvo pakliūta ir jose buvusi situacija buvo fiksuota būtent 2010 m. gruodžio 14 d. Aplinkybė, kad, pasak paties kaltinamojo, jau 2010 m. birželio mėnesį naudojantis patalpomis buvo teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, nepaneigia, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio jokie vidaus darbai nebuvo ir negalėjo būti atliekami. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu, kai jis tikrino patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, tose patalpose dar kažkokie drabai vyko, tačiau jis negalėjo nurodyti, kas tiksliai jose buvo daroma, be to, liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo antrame pastato aukšte, tačiau nustatė, jog patalpose buvo atlikti darbai be leidimo. Taigi nei šio liudytojo teiginiai, nei kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad patalpų pritaikymo viešojo mitinimo įstaigos veiklai darbai buvo tikrai baigti 2010 m. birželio 3 d. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pagrindinių duomenų apie statinį matyti, kad darbai pagal 2010 m. balandžio 22 d. rangos sutartį, kuriems atlikti buvo gauti reikiami leidimai, buvo atlikti tik 2010 m. birželio 4 d. Tuo pačiu aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad patalpų viduje darbai, kuriems nebuvo gautas leidimas, buvo vykdomi lygiagrečiai su tais darbais, kurių atlikti tuo metu nebuvo galima, jie iš esmės vykdomi net sparčiau.

Teismas konstatuoja, kad anksčiau paminėtos patalpų nuomos sutarties 1.3. punktas įrodo, jog nuomininkas patvirtino, kad jis buvo tinkamai informuotas, jog patalpos yra kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi specialūs saugojimo – tvarkybos ir naudojimo reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šios sutarties trečiajame skyriuje buvo susitarta, kad nuomininkas įsipareigoja: naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nuomos termino pradžios paruošti patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, įskaitant virš patalpų esančio pastato stogo kapitalinio remonto, projektus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nuomos termino pradžios atlikti visus projektuose numatytus darbus, prižiūrėti, kad patalpos būtų tvarkingos ir jų būklė nebūtų bloginama, laikytis visų nustatytų patalpų bei vidaus tinklų eksploatavimo ir kitų privalomų taisyklių bei reikalavimų, savo sąskaita ne trumpesniam kaip pusės metų laikotarpiui apdrausti patalpas nuo visų įprastų rizikų bei savo kaip nuomininko veiklos, prieš atlikdamas bet kokius patalpų perplanavimus ar inžinerinių sistemų pakeitimus, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus pateikti suderinimui pilną projektinę – sąmatinę dokumentaciją nuomotojui, patalpose atlikdamas bet kokius remonto darbus turi gauti visus reikalingus dokumentus ir leidimus, jei tokių reikia, o pasibaigus remonto darbams priduoti valstybės institucijoms atliktus darbus, jei tai yra reikalinga, ir įregistruoti pakeitimus nekilnojamo turto registre. Taigi iš aptartų sutarties nuostatų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai privalėjo žinoti ir žinojo apie tai, kad išsinuomotos patalpos yra kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi specialūs saugojimo – tvarkybos ir naudojimo reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taip pat įmonės atstovai privalėjo žinoti ir žinojo, kad įmonė įsipareigojo užtikrinti tai, jog prieš atliekant bet kokius patalpų perplanavimus ar inžinerinių sistemų pakeitimus, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus buvo būtina pateikti suderinimui pilną projektinę – sąmatinę dokumentaciją nuomotojui, patalpose atliekant bet kokius remonto darbus buvo privalu gauti visus reikalingus dokumentus ir leidimus, o pasibaigus remonto darbams priduoti valstybės institucijoms atliktus darbus.

Kultūros vertybių registro išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Benediktinių vienuolyno ansamblis, esantis Vilniuje, nuo 1992 m. balandžio 27 d. yra įregistruotas kaip nekilnojamas paminklas, o vienuolyno namas, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, kaip nekilnojamas paminklas įregistruotas nuo 1999 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0471-7019:0004, nuosavybės teise priklausančios Vilniaus arkivyskupijai, yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Benediktinių vienuolyno ansamblis, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, į registrą įrašytas 1999 m. gruodžio 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimu paskelbtas kultūros paminklu. Vienuolyno saugojimui siūloma saugoti ansamblio tūrius, siluetą, formas, fasadų architektūrą, autentišką plano struktūrą, autentiškas patalpų erdves ir visus skliautus, stogų siluetą, fasadų detales, medines stogo konstrukcijas, autentiškas medines ir metalines vidaus įrangos detales, autentiškas duris, langus. Paminėti duomenys patvirtina, jog patalpos, kurios buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra pastate, kuris yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, yra paskelbtas kultūros paminklu. Taip pat aptarti duomenys leidžia identifikuoti šios kultūros vertybės vertingąsias savybes, į kurias pakliūva ne tik pastato išorė, bet ir jo vidus, jame esantys elementai. Aptarti duomenys taip pat leidžia teigti, kad objektai, kurie buvo sunaikinti dėl nusikalstamų S. V. veiksmų, iš tikrųjų turi didelę kultūrinę, istorinę reikšmę.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog jis patalpų nuomos sutarties nepasirašė, todėl jos neskaitė ir turinio nežinojo, jis nebuvo informuotas, kad patalpos, kurias nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra kultūros vertybė, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tik restoranų, klubų, kavinių, personalo priežiūra, prekių užsakymu ir pan. Vis tik teismas konstatuoja, jog tokie kaltinamojo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pabrėžia, kad tokie kaltinamojo išsakyti teiginiai prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

Iš esmės pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog jis atliko visus veiksmus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotose patalpose būtų įrengta viešojo maitinimo įstaiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. V. ikiteisminio tyrimo metu, apklausoje dalyvaujant jo gynėjui, teigė, jog I. P. buvo tik formali UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ji nesprendė jokių klausimų, taip pat ir jokių statybos bei rekonstrukcijos klausimų, susijusių su patalpomis, esančiomis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Kaltinamasis teigė, jog visus klausimus, susijusius su išsinuomotų patalpų paruošimu viešojo maitinimo įstaigos veiklai, sprendė jis. Liudytojos I. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad būtent S. V. buvo pavesta organizuoti kavinės įrengimo darbus, būtent jis tvarkė reikiamus dokumentus, aiškinosi, kokių leidimų reikia, buvo atsakingas už sutartis su rangovais, o ji tik pasirašydavo sutartis, formaliai patvirtindavo dokumentus, susijusius su statybomis. Liudytojos parodymai iš esmės patvirtina, kad visus sprendimus, susijusius su vyninės įrengimu, priimdavo kaltinamasis. Taip pat liudytojos I. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad patalpų nuomos sutarties sąlygas derino S. V., jis šias patalpas ir surado, buvo nuomos santykių atsiradimo iniciatorius, kaltinamasis nuo pradžių iki pabaigos viską darė pats. Tokie liudytojos teiginiai iš esmės atitinka ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymus, iš kurių matyti, jog dėl patalpų pritaikymo kavinės veiklai jie bendravo su S. V., o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Štai, pavyzdžiui, liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visus veiksmus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. V., tačiau sutartį, kurią jis pats asmeniškai pateikė pasirašyti, buvo jau pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. P., kurios jis nėra matęs per visą jo bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiką. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą liudytojas A. G. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo R. D. parodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent S. V. derino nuomos sutarties sąlygas, įsipareigojimus, kaltinamasis įsipareigojo, jog visi darbai bus vykdomi su reikiamais paminklosaugos leidimais. Liudytojo A. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, taip pat patvirtina, jog šis liudytojas būtent su S. V. bendravo kaip su nuomininko atstovu. Iš esmės nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad I. P. ar kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis asmuo būtų derinę kokius nors klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotų patalpų pritaikymu viešojo maitinimo įstaigos veiklai. Liudytojos I. P. parodymai neprieštarauja ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems (anksčiau aptartiems) parodymams. Taigi konstatuotina, jog S. V. ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo, kad patalpos, kuriose buvo ketinama įrengti kavinę ir ji buvo įrengta, buvo kultūros paveldo objekto dalis, kadangi būtent jis surado šias patalpas ir buvo nuomos sutarties sudarymo iniciatorius, jis su kita sutarties šalimi derino jos sąlygas.

Faktą, jog S. V. turėjo žinoti ir žinojo, kad aptariamos patalpos yra kultūros paveldo objekto dalis, iš dalies patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2010 m. kovo 1 d. įgaliojo kaltinamąjį atstovauti įmonę atliekant statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus išnuomotame pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje (Šv. Kotrynos ir Benediktinių vienuolyno ansamblis), tuo tikslu savo nuožiūra pasirašyti sutartis, darbų aktus, statybos žurnalą, gauti sąlygas, samdyti darbų rangovus, priimti ar atsisakyti priimti atliktus darbus, taisyti darbų defektus, apmokėti už atliktus statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbus, atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Taigi teigtina, jog būtent S. V. buvo įpareigotas imtis veiksmų, susijusių su išsinuomotų patalpų pritaikymu maitinimo (vyninės) veiklai vykdyti. Teismui nekyla abejonių, jog nežinant patalpų nuomos sutarties sąlygų, prisiimtų įsipareigojimų, realus įgaliojimo vykdymas nebuvo galimas.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat faktą, kad S. V. privalėjo žinoti ir žinojo, jog išsinuomotos patalpos yra kultūros paveldo objektas patvirtina ir 2009 m. lapkričio 10 d. projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. AN. 09-14, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinys. Iš šios sutarties turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parengti Šv. Kotrynos bažnyčios ir Benediktinių vienuolyno ansamblio, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, administracinio korpuso 1B2/p dalies tvarkomųjų darbų (restauravimo ir pritaikymo) tyrinėjimų ir projektavimo darbus (sutartyje buvo nurodyta, kokie darbai turi būti atlikti). Vertinant šios sutarties turinį kartu su anksčiau aptartais duomenimis, teismui nekyla abejonių, jog S. V. žinojo, kad pastatas, kuriame ketinama įrengti kavinę, nėra paprastas, o darbų atlikimui ir kavinės įrengimui būtina atlikti privalomas procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam samdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo kurija. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog patalpų pritaikymu ūkinei komercinei veiklai rūpinosi būtent kaltinamasis, su juo buvo aptariami su šių patalpų sutvarkymu susiję klausimai.

Teismas konstatuoja, jog teiginys, kad S. V. nebuvo pasirašytinai supažindintas su teisės aktų reikalavimais, jis nežinojo valstybės institucijų viešai skelbiamos informacijos, nepaneigia nusikaltimo padarymo fakto bei nešalina kaltinamojo kaltės padarius šį nusikaltimą. Toks teiginys yra vertintinas tik kaip siekis išvengti neigiamų teisinių padarinių. S. V. su teisės aktų reikalavimais ir viešai skelbiama valstybės institucijų informacija ne tik galėjo, bet ir privalėjo susipažinti, ypač įvertinus tai, jog jis be jokių abejonių žinojo, kokiame pastate ruošiasi įrengti ir įrenginėjo viešojo maitinimo įstaigą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje iš esmės nekilo ginčų dėl to, kad išsinuomotų patalpų viduje buvo atliekami darbai, kurių atlikimui nebuvo gauti reikiami leidimai, darbai buvo atliekami be projekto. Čia būtina pabrėžti, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog patalpų viduje darbai buvo atlikti jo nurodymu, jis duodamas nurodymus patalpų viduje atlikti darbus neturėjo reikiamų leidimų. Tuo pačiu iš S. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, galima suprasti, kad jis buvo suklaidintas A. G., t. y. manė, jog darbus patalpų viduje buvo galima atlikti. Vis tik tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Liudytojo A. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti parengiamieji darbai ir jie buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybei, kadangi buvo siekiama gauti sąlygas techninio projekto rengimui. Neparengus šių sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti darbus, neturėdama nei leidimo statybai, nei darbo projekto. Šis liudytojas nurodė, kad patalpose nebuvo vertikalaus ryšio tarp dviejų aukštų, todėl projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyti du variantai, kaip galima pakliūti į antrą aukštą. Vienas iš variantų buvo išardyti skliautą. Vis tik leidimas išardyti skliautą, kai buvo pradėti vykdyti darbai, dar nebuvo duotas. Nagrinėjamu atveju buvo suderinti stogo darbai, fasado darbai, vidaus planinės struktūros atkūrimo darbai (nevertingų (sovietinių) pertvarų išėmimas, pastato išvalymas nuo svetimkūnių iki istorinio), jokių kitų darbų atlikimui leidimas nebuvo duotas. A. G. nurodė, kad nebuvo gauti reikiami leidimai, todėl jis statybose nedalyvavo, tam nebuvo poreikio, nes statybos neturėjo vykti. Kai pamatė, kad į vidų vaikšto darbininkai, yra vykdomi darbai, į pastato vidų nėra įleidžiama, tuomet informavo patalpų savininką. Šis liudytojas nurodė, kad pirmame aukšte iš pradžių niekas nebuvo išgriauta, o antro aukšto nematė, kadangi į jį nebuvo pakliuvęs. Pertvaros plane buvo nubraižytos, kadangi nebuvo numatyta jų griauti. Išgriauti buvo galima tik sovietmečiu pastatytas krosnis ir pertvaras, kuriomis buvo suformuoti kabinetai. Barokinių sienų griauti nebuvo galima. Leidimo darbams jis negalėjo duoti, kadangi nebuvo patvirtinto projekto. Taip pat liudytojas nurodė, kad tvarkybos darbų projekte buvo pažymėti ardymai, o tai nėra tas pats kaip griovimas. Pažymėtas galimas atidengimas, visokie užmūrijimai, primūrijimai, angokraščių ir langų arkų atidengimai iki autentiškų. Taigi šio liudytojo parodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotų patalpų viduje buvo pradėti vykdyti darbai, kuriems nebuvo gautas leidimas statybai bei neturint projekto. Liudytojas paneigė, jog S. V. ar kam nors kitam būtų leidęs atlikti kokius nors darbus, kurių tuo metu dar nebuvo galima atlikti. Priešingai, šio liudytojo parodymai leidžia teigti, jog jis apie neteisėtai atliekamus darbus informavo patalpų savininką. Šio liudytojo parodymai taip pat patvirtina tai, jog patalpos tuo metu galėjo būti išvalytos tik nuo svetimkūnių, t. y. galėjo būti išardytos sovietinės krosnys ir pertvaros, išnešamos šiukšlės, tačiau jokie kiti darbai negalėjo būti atlikti, negalėjo būti keičiama patalpų planinė struktūra.

Liudytojo A. G. teiginiai iš esmės sutampa su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, jog tuo metu, kai patalpos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, prasidėjo problemos su patekimu į patalpas, darbai nebuvo derinami su Vilniaus arkivyskupija (čia pastebėtina, jog pagal sudarytą nuomos sutartį nuomininkas privalėjo nuomotojui pateikti visą dokumentaciją, susijusią su atliekamais darbais išnuomotose patalpose), nebuvo pateikti leidimai Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai. Šis liudytojas teigė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ problemų nebuvo. Jis patvirtino, jog architektas buvo išsigandęs, kai buvo pradėti darbai be leidimų. Prieš išnuomojant patalpas, skliautas juose nebuvo iškirstas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai pranešė, jog išnuomotame pastate UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti vidaus rekonstrukcijos darbus, nors reikiami leidimai dar nebuvo gauti. Liudytojo D. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat iš dalies patvirtina, jog išnuomotų patalpų viduje be leidimų buvo pradėti darbai. Jis matė pakitimus tiek pirmame, tiek antrame patalpų aukšte, tačiau, kokie buvo pakitimai, nurodyti negalėjo, nes neprisiminė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais buvo bendrauta apie tai, jog jie turi laikytis teisės aktuose numatytų procedūrų, tačiau bendravimas nedavė teigiamų rezultatų. Liudytojo V. Š. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog šis liudytojas lankėsi patalpose, esančiose Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Patalpose lankėsi tuo metu, kai vyko baigiamieji kavinės įrengimo darbai, bendravo su S. V., kurio klausė, kur yra reikiami leidimai, projektai, o šis jam atsakė, jog viskas bus, kad projektavimo darbai vyksta. Taigi šio liudytojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog S. V. žinojo, kad darbai patalpų viduje buvo atliekami be būtinų projektų ir leidimų. Liudytojos A. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog ji lankėsi aptariamose patalpose. Liudytoja patvirtino, kad tuo metu, kai ji lankėsi patalpose, skliautai buvo, juose jokių skylių nebuvo. Patalpų pirmame aukšte nebuvo numatyta griauti jokių pertvarų, taip pat pertvarų nebuvo numatyta griauti ir antrame patalpų aukšte, tos pertvaros buvo saugotinos. Patalpose galėjo būti išgriautos tik sovietinės krosnys ir sovietinės pertvaros, nes jos darkė patalpų vidinę struktūrą. Antrame aukšte buvo numatyta galimybė išardyti mūrą, tačiau tam turėjo būti gautas leidimas. Į šias patalpas ji nevaikščiojo, kadangi tam nebuvo prasmės, nebuvo gauti reikiami leidimai darbams. Liudytojo V. A. S. parodymai patvirtina, jog jis dirbo objekte, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atliko architektūrinius tyrimus. Kai jis atėjo dirbti į šias patalpas, pirmame aukšte kai kurios angos jau buvo išgriautos, buvo išgriautos arkinės nišos, jos buvo XVIII a., buvo išgriauti jų dugnai, tai yra saugotini dalykai, antrame aukšte niekas nebuvo išgriauta, nes buvo komplikuotas patekimas. Pirmame aukšte tuo metu jau dirbo darbininkai, kurie vedė kanalus, vamzdynus, tvarkė šiukšles. Šis liudytojas nurodė, kad leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus buvo gautas po to, kai buvo padaryti tyrimai. V. A. S. patvirtino, kad tuo metu, kai jis dirbo patalpose, visi skliautai buvo vietose, jie nebuvo išgriauti. Tyrimų metu antrame aukšte buvusi situacija atitiko 2006 metų kadastriniuose matavimuose užfiksuotus duomenis. Mūrai antrame aukšte tarp celių buvo vertingi. Liudytojo nuomone, jei antrame aukšte buvo išgriautos sienos, tai buvo pažeista vienuolyno struktūra. Išgriautos pertvaros buvo didelės kultūrinės reikšmės. V. A. S. teisme patvirtino, kad pirmame patalpų aukšte buvo iškirstos sienos tarp dalies patalpų, jis tyrimų metu pastate matė barokinio portalo ovalinio lango grotas, patalpų fasadines duris, sukamą medinę spintelę, langelį su grotomis ir medine langine, dalį patalpų vidinių durų, patalpose buvo atidengtas parlatorijaus langelis, patalpoje 1-240 virš durų angos buvo autentiška horizontali sąrama. Čia pažymėtina, kad liudytojas patvirtino tai, jog, kai jis atvyko dirbti į patalpas, jose buvo griuvenų, kurios buvo valomos. Pagal planą antrame aukšte buvo nurodytos galimos celių apjungimo vietos, tačiau tai buvo tik rekomendacija projektuotojui, tose vietose buvo mažiausiai vertingos pertvaros. Taigi liudytojo V. A. S. parodymai leidžia daryti išvadą, kad patalpų viduje darbai jau buvo atliekami iki architektūrinių tyrimų atlikimo, tuo pačiu jo parodymai leidžia daryti išvadą, kad antrame aukšte celių struktūra nebuvo sunaikinta, patalpose tuo metu jis įsidėmėjo dalį vidaus elementų, kurių vėliau buvo pasigesta, t. y. jie buvo sunaikinti. Liudytojo R. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, nuo 2004 metų nebuvo pasikeitusios. Patalpų antrame aukšte buvo galima ardyti krosnis ir tik prie jų buvusias sovietines pertvaras (pertvarytes), celių principą reikėjo palikti, laiptų įrengimui leidimas nebuvo duotas. Kai atėjo apžiūrėti patalpų, jų būklė buvo tokia pati kaip užfiksuota kadastriniame plane. Liudytojas patvirtino, kad patalpose buvo autentiškos durys, medinės detalės, langelis su autentiškomis grotomis taip pat buvo. Taigi šio liudytojo parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad patalpose buvo galima griauti tik sovietines krosnis ir sovietines pertvaras, kurios buvo prie šių krosnių, o celių struktūros ardymas nebuvo numatytas, šis liudytojas matė, jog patalpose buvo autentiškos durys, medinės detalės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame tvarkybos projekte yra užfiksuota, kad buvusio Benediktinų vienuolyno ansamblio pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remiantis žvalgomųjų architektūrinių tyrimų ataskaita, antrame pastato aukšte numatomas vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas, t. y. XIX-XX a. rekonstrukcijų metu užmūrytų nišų ir praėjimų atidengimas bei pertvarų demontavimas. Tuo pačiu turi būti ardomos XX a. pirmos pusės koklinės krosnys bei to paties laikotarpio pertvaros tarp jų. Taigi iš tvarkybos projekto aiškiai matyti, ką konkrečiu metu buvo galima pašalinti iš patalpų. Liudytojo V. K. parodymai patvirtina, jog buvo gauta informacija, kad pastate, esančiame Šv. Ignoto 5, Vilniuje, vyksta griovimo darbai, tiek interjero, tiek ir eksterjero. Jis į įvykio vietą buvo nuvykęs dar iki kreipimosi į Kultūros paveldo departamentą ir įsitikino, kad darbai iš tikrųjų yra vykdomi, jiems nėra išduotas leidimas. Faktą, jog patalpų viduje darbai buvo atliekami be projekto bei be leidimų, patvirtina ir duomenys, užfiksuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus rašte Nr. A51-12686, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus specialisto 2010 m. birželio 3 d. statybos sustabdymo akte, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose Nr. AAV-49 ir Nr. AAV-53, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos inspektorės 2010 m. gruodžio 15 d. reikalavime Nr. RV-86, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašte Nr. (3.6.V)-2V-1369.

Teismas čia pažymi, jog visi byloje apklausti liudytojai, turintys specialių žinių, sutiko su tuo, kad patalpose, kurias buvo išsinuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo galima griauti ir šalinti tik sovietinės statybos liekanas, pastato svetimkūnius, o kitos patalpų dalys buvo vertingos, jas galbūt būtų galima šalinti tik atlikus teisės aktuose numatytas procedūras, visapusiškai įvertinus tai, kaip patalpas padaryti funkcionaliomis išsaugant jų vertingąsias savybes, padarant joms minimalią žalą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 15 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose yra nurodyta, kokius veiksmus buvo galima atlikti buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje. Šiose sąlygose buvo nurodoma, kad rengiant projektą būtina vadovautis architektūrinių, polichrominių ir konstruktyvinių tyrimų išvadomis bei paveldo tvarkybos reglamentais. Pažymėtina, jog šiose sąlygose taip pat nurodyta, kad įėjimo durys ir portalas turi būti restauruoti. Iš tvarkybos projekte, kurį parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotų duomenų matyti, kokius darbus buvo planuojama atlikti buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, remiantis žvalgomųjų architektūrinių tyrimų ataskaita. Kaip jau buvo minėta, šiame projekte buvo numatyta, kad patalpų antrame aukšte turėtų būti atidengtos XIX-XX a. rekonstrukcijų metu užmūrytos nišos, praėjimai, taip pat demontuotos pertvaros, išardytos XX a. pirmos pusės koklinės krosnys bei to paties laikotarpio pertvaros tarp jų. Taip pat projekte nurodoma, kad turėtų būti restauruojamas portalas, jo grotų nebuvo numatyta išimti, restauruojamos pagrindinio įėjimo durys. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos 2010 m. sausio 8 d. (specialiosios) ekspertizės akto matyti, kad buvo įvertintas buvusio Benediktinių vienuolyno pastatų ansamblio Vienuolyno pastato dalies (unikalus kodas 25027), esančios Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, paveldosaugos darbų projektas: stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbai, vidaus patalpų planinės struktūros atkūrimas, parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą. Nustatyta, kad projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 2 d. leidimo turinys patvirtina, jog Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai buvo leista buvusio Benediktinių vienuolyno ansamblio Vienuolyno pastato dalyje, esančioje Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus pagal paveldosaugos darbų projektą, t. y. stogo, fasadų, pamatų tvarkybos darbus, vidaus patalpų planinės struktūros atstatymo darbus. Taigi iš aptartuose dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kokius darbus buvo galima atlikti pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje.

Baudžiamojoje byloje nekilo ginčų, kad patalpose, esančiose Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, buvo atlikti ir tie darbai, kurie nebuvo numatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengtame projekte. Akivaizdu, jog vienintelis subjektas, kuris buvo suinteresuotas kuo greičiau pritaikyti išsinuomotas patalpas viešojo maitinimo įstaigos veiklai vykdyti, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais veikė S. V.. Pats kaltinamasis patvirtino, kad būtent jis priimdavo sprendimus, kada ir ką reikia daryti išsinuomotose patalpose. Taigi darytina išvada, jog visi darbai patalpose buvo atlikti būtent S. V. iniciatyva ir nurodymu, todėl jis ir yra atsakingas už kilusias neigiamas pasekmes. Tuo pačiu anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad S. V. žinojo, jog darbų atlikimui yra reikalingas projektas, leidimai, tačiau darbai vis tiek buvo tęsiami nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teisiamojo posėdžio metu S. V. aiškino, jog darbus patalpų viduje atliko V. K. vadovaujama įmonė. Vis tik tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, iš V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog šio asmens vadovaujama įmonė atliko tik darbus, susijusius su fasado tvarkymu. Pastato viduje dirbo kita statybininkų brigada. Čia dar kartą pažymėtina tai, kad kuo greitesnis patalpų vidaus pritaikymas viešojo maitinimo įstaigos veiklai buvo aktualus tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal įgaliojimą veikiančiam šios įmonės atstovui ir realiam vadovui S. V., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kokie nors kiti asmenys galėjo įrenginėti kavinės (vyninės) patalpas be S. V. žinios, nesilaikydami jo susikurtos patalpų pritaikymo kavinės veiklai vizijos ir jo nurodymų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad net jeigu būtų galima tikėti, jog S. V. iš tikrųjų buvo suklaidintas A. G., jis netinkamai suprato jo paaiškinimus dėl galimybės išsinuomotose patalpose atlikti darbus, patalpų pakeitimus, vis tiek nebūtų galima teigti, jog ši aplinkybė šalina S. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, kadangi pats kaltinamasis nurodė, jog jokie dokumentai, kurių pagrindu jis būtų galėjęs priimti sprendimą dėl darbų atlikimo patalpose, jam nebuvo pateikti. Taigi S. V. priimdamas sprendimą atlikti išsinuomotose patalpose, kurios buvo pripažintos kultūros vertybe, darbus, kuriems nebuvo gautas joks leidimas, prisiėmė ir atsakomybę dėl kilsiančių pasekmių, t. y. veikė tyčia.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, kad išsinuomotose patalpose buvusios vertybės galėjo būti sunaikintos, patalpų planinė struktūra sugriauta iki nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo. Vis tik teismas, įvertinęs byloje užfiksuotų duomenų visumą, konstatuoja, kad toks teiginys nėra pagrįstas.

Visų pirma pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad pastate, esančiame Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, buvusios vertybės buvo sunaikintos ar pačios sunyko iki šių patalpų nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo. Čia pastebėtina, jog sunaikintos vertybės egzistavo, nebuvo kliudomos dešimtmečius ir dar ilgiau nepriklausomai nuo karų, konkrečiu metu egzistavusios valstybės santvarkos, pastato naudojimo būdo (pastatas buvo naudojamas kaip vienuolynas, kaip mokykla, kaip gyvenamosios patalpos ir t. t.) ir pan. Šiuo atveju buvo neginčytinai nustatyta, kad vertingosios pastato savybės tikrai buvo sunykusios tuo metu, kai jų tvarkymu užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo S. V.. Teismas pabrėžia, kad, kaip jau buvo paminėta anksčiau, S. V. iš esmės ir neginčijo, jog patalpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams tenkinti buvo pritaikomos vykdant jo nurodymus.

Teismui nekyla abejonių, kad aptariamų patalpų būklė buvo bloga, šį faktą patvirtina byloje apklausti liudytojai bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Dėl šio fakto ginčų bylos nagrinėjimo metu nekilo. Tuo pačiu teigtina, jog patalpos iš esmės buvo prižiūrimos tiek, kad į jas nepakliūtų pašaliniai piktavaliai asmenys. Liudytojų R. D., V. Š., R. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog patalpų langai ir durys buvo užkalti, pastatas buvo užkonservuotas, jį prižiūrėjo administruojančios įmonės. Taigi teigtina, jog į patalpas nebuvo galima laisvai pakliūti. Iš liudytojų, dirbusių Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyboje, parodymų matyti, kad minėtose patalpose po to, kai jas atgavo Vilniaus arkivyskupija, remonto darbai nebuvo atliekami. Liudytojo D. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, leidžia daryti išvadą, kad arkivyskupija apskritai neužsiimdavo tokių patalpų remontu, o stengdavosi jas išnuomoti ir patalpas remontuodavo nuomininkai. Šio liudytojo parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad kiti subjektai nebuvo suinteresuoti atlikti šių patalpų remonto, kadangi dėl jų buvo kilę teisiniai ginčai. Tuo pačiu čia dar kartą pažymėtina, jog byloje nekilo ginčų, kad patalpų būklė jų nuomos sutarties sudarymo metu buvo bloga, o tokia jų būklė leidžia daryti išvadą, jog jų niekas neremontavo ir netvarkė pagal savo poreikius. Taigi nėra pagrindo teigti, kad patalpų vertingąsias savybes (saugotinus elementus) galėjo sunaikinti kiti asmenys, ar jos galėjo sunykti savaime iki to, kai jos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų pritaikymu kavinės veiklai užsiėmė S. V..

Kaip jau minėta, Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Benediktinių vienuolyno ansamblis, esantis Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, į registrą buvo įrašytas 1999 m. gruodžio 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 15 d. nutarimu paskelbtas kultūros paminklu. Paminklotvarkos sąlygose, kurios buvo parengtos 1994 metais, buvo užfiksuoti aptariamo objekto saugotini elementai, kurie šiose sąlygose buvo užfiksuoti ir aprašyti. Liudytojų R. D., A. G., V. A. S., J. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad skliautai patalpose galėjo būti iškirsti ir buvo iškirsti būtent tuo metu, kai patalpas nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Faktą, jog skliautas nebuvo iškirstas anksčiau, iš esmės patvirtina ir tai, jog A. G. patekimą į antro aukšto patalpas siūlė padaryti iškertant skliautą. Liudytojo V. A. S. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, patvirtina, jog tyrimų metu antrame aukšte buvusi situacija atitiko 2006 metų kadastriniuose matavimuose užfiksuotus duomenis. Jis tyrimų metu pastate matė barokinio portalo ovalinio lango grotas, patalpų fasadines duris, sukamą medinę spintelę, langelį su grotomis ir medine langine, dalį patalpų vidinių durų, patalpose buvo atidengtas parlatorijaus langelis, vienoje iš patalpų virš durų angos buvo autentiška horizontali sąrama. Faktą, jog iki patalpų nuomos sutarties sudarymo jose buvo autentiškos įėjimo durys, portalas su grotomis, kurį buvo būtina restauruoti, patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009 m. gruodžio 15 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygose, tvarkybos projekte, kurį parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoti duomenys. Liudytojų E. P. (pastebėtina, jog šis liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad iš nuotraukų, darytų 2009 metais, matyti, jog pirmame aukšte aplinkui angas tinkas yra tamsesnis, o tai rodo, jog jis šlapias, reiškia, kad tyrimų metu jos buvo ką tik iškirstos ir aptinkuotos), A. G., R. B. (šis liudytojas nurodė, jog pirmas aukštas nuo 2004 metų nebuvo pasikeitęs), V. K., R. K. (šis liudytojas parodė, kad nustatant padarytos žalos mastą buvo naudojamasi visa turima informacija apie patalpas), A. A. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vertinant juos su kitais byloje užfiksuotais ir anksčiau aptartais duomenis, taip pat leidžia konstatuoti, jog kultūros vertybės buvo sunaikintos būtent tuo metu, kai patalpas valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jų pritaikymu viešojo maitinimo įstaigos veiklai rūpinosi S. V.. Taigi byloje yra įrodyta, kad kaltinime nurodytos didelę kultūrinę ir istorinę reikšmę turinčios vertybės buvo sunaikintos dėl tyčinių kaltinamojo S. V. veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo keliama versija, jog dalis vertybių galėjo likti po plokštėmis, kurios buvo suklijuotos patalpose. Vis tik tokią versiją paneigia liudytojo J. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad patalpų didžioji dalis buvo apklijuota gipso kartonu, kuris buvo pašalintas ir vykdomi atkūrimo darbai. Kai buvo nuimtas gipso kartonas, jokių vertingų daiktų nebuvo rasta. Nebuvo rasti jokie langeliai ar vertingos detalės. Nebuvo rastas nei sukamas langelis, nei spintelė, nei autentiškos durys. Liudytojas pažymėjo, kad patalpose gipsas buvo klijuojamas tiesiai prie sienos.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas, ar tinkamai buvo nustatyta sunaikinto turto vertė. Teigtina, jog turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė buvo paskaičiuota pagal jo atkūrimo kaštus. Sunaikinto turto ir padarytos žalos dydis yra pagrįstas skaičiavimo aiškinamajame rašte, suvestiniame statybos kainos apskaičiavime, lokalinėje sąmatoje, mechanizmų poreikio žiniaraštyje, medžiagų poreikio žiniaraštyje užfiksuotais duomenimis. Šiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Čia pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. paaiškino, kaip buvo padaryti paskaičiavimai, kad buvo naudojamasi duomenų bazėmis, vadovaujamasi teisės aktais, susijusiais su specifinėmis savybėmis pasižyminčio turto atkūrimu, liudytojas aiškiai nurodė, į ką buvo atsižvelgta, kas buvo įvertinta skaičiuojant turto vertę, kokios išlaidos sudaro turto atkūrimo arba jo restauravimo kainą. Pastebėtina, jog liudytojas pažymėjo, kad durų, kurios buvo rastos Kotrynos bažnyčios rūsyje, kaina yra ne jų atkūrimo, o jų restauravimo kaina. Akivaizdu, kad atkuriant turtą yra reikalingos medžiagos, įrankiai, taip pat patiriamos išlaidos, susijusios su konkrečių darbų atlikimu. Taigi teismui nekelia abejonių nustatyta sunaikinto turto vertė, o tuo pačiu ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo, t. y. S. V..

Iš anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, matyti, jog sunaikinto turto atkuriamoji vertė yra 77576,85 Lt, kas atitinka 22467,81 Eur, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dalis turto iš tikrųjų nebuvo sunaikinta (yra išlikusios pasikalbėjimo langelio su varstoma langine ir metalinėmis grotomis grotos (šio turto atstatymo verte civilinio ieškovo atstovas prašė mažinti priteistiną civilinį ieškinį). Taigi sunaikinto turto vertė yra mažintina atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tuo pačiu ta dalimi mažintinas ir civilinio ieškovo prašomos priteisti nusikaltimu padarytos žalos dydis. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju sunaikinto turto vertė yra 22415,05 Eur. Net ir nustačius, kad sunaikinto turto vertė yra mažesnė nei buvo nurodyta kaltinime, S. V. veiksmų kvalifikacija nesikeičia ir veiką kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto sunaikinimas išlieka, kadangi sunaikinto turto vertė viršija 250 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į nusikalstamos veikos motyvus. Teismas taip pat įvertina tai, jog S. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, jis buvo padaręs tris nusikalstamas veikas (taip pat ir už vieną nusikaltimą nuosavybei), už kurias buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra, bauda yra išieškoma priverstinai). S. V. yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Įvertinus aptartas aplinkybes, S. V. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės apribojimas. Atsižvelgus į S. V. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skiriamos bausmės rūšį (kaltinamajam skiriama viena iš švelnesnių baudžiamajame įstatyme numatytų bausmių), kaltinamajam skiriama įstatyme numatyta maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. S. V. nustatytini įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai).

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. V. priteisti 22415,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. V., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis