Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-21454-934/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-11
Bylos Nr.: e2-21454-934/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33272-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: T. Z., J. Z.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Deividas Poška, Rokas Kairelis

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Bylos Nr. e2-21454-934/2018

Proceso Nr. 2-68-3-33272-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Rokui Kaireliui,atsakovui T. Z., jo atstovui advokatui Deividui Poškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams T. Z., J. Z. dėl įpareigojimo pašalinti statinį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas įpareigoti atsakovus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti į ieškovui priklausantį žemės sklypą (esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančią atraminę sieną, 2018-10-08 Atraminės betoninės sienos schemoje pažymėtą taškais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 137-142; 3 t., b. l. 6-11):

1.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. 2006-03-21 ieškovas davė sutikimą atsakovams įrengti atraminę sieną jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo šio sklypo bus nuvedamas į gatvę;

1.3. 2015 m. išryškėjus atraminės sieną statybos trūkumams (ji keliose vietose suskilinėjo, įtartas pasvirimas (išvirtimas)), o atsakovams nesiimant jokių priemonių situacijai pateikti, dėl šio statinio būklės įvertinimo ir statinio dokumentacijos (projekto) patikrinimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos;

1.4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko atraminės sienos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, ir 2015 m. lapkričio 6 d. surašė Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukštis - apie 2,15 m), pagal pateiktą žemės sklypo planą, parengtą 2005 m. balandžio 27 d., pastatyta už sklypo ribų. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. sausio 15 d. atliko ieškovo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad atsakovai pastatė atraminę sieną ieškovo žemės sklype, o ieškovo sklypo užimtas plotas yra 24 kv. m. Taip pat nustatyta, kad įrengta atraminės sienos dalis patenka į valstybinę žemę, atraminės sienos ilgis valstybinėje žemėje – 3,77 m.;

1.5. Pažymi, kad ieškovas sutikimą atsakovams davė statyti atraminę sieną jiems priklausančiame žemės sklype, o ne ieškovo. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įpareigoti iki 2015 m. spalio 30 d. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti atraminę sieną, tačiau jie to nepadarė;

1.6. Ginčo atraminės sienos statytojai yra atsakovai ir tai įrodo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statytos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo 2015-11-03 aktas; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo 2016-01-18 aktas Nr. 49ŽN-09; Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo 2015-11-19 aktas Nr.A32-3761/15 (2.1.15-UK9), kuriame konstatuota, kad atraminės sienos konstrukciją pastatė atsakovai; Antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokolas, kuris taip pat įrodo, jog atsakovų teiginiai, kad jie atraminę sieną pristatė ant anksčiau buvusių ieškovo įrengtų statinių neatitinka tikrovės, neturi jokio loginio ar techninio pagrindimo ir tai įrodančių duomenų byloje;

1.7. Atsakovai neteisingai interpretuoja rašytiniuose įrodymuose (topografiniuose planuose) užfiksuotą informaciją;

1.8. Ieškovo sklypą juosusi medinė tvora buvo skirta teritorijos pažymėjimui, saugojo nuo pašalinių asmenų patekimo į sklypą ir kad laikomas šuo neišbėgtų už ieškovo sklypo ribų. Medinė tvora nieko neatrėmė ir nelaikė jokių pylimų, žemių ir pan. Tokio poreikio ir nebuvo, nes tiek ieškovo, tiek gretimas sklypas iki atsakovams jį įsigyjant buvo su natūraliai susiformavusia žemėjančia nuokalne, be 5 m pylimo, kurį suformavo atsakovai.

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 176-183; 3 t., b. l. 15-25):

2.1. Atsakovai nepastatė ieškinyje nurodomos atraminės sienos ieškovui priklausančiame žemės sklype, todėl neturi pareigos jos pašalinti. Atraminė siena ieškovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypą bei jame pastatant gyvenamąjį namą, t. y. atsakovai žemės sklypą įsigijo 2005 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu;

2.2. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad ginčo atraminė sienelė yra ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje, todėl priklauso ieškovui;

2.3. Aplinkybę, kad atraminė siena ieškovo žemės sklype jau stovėjo, patvirtina 2015-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akytas ir jo priedas, Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planas, atsakovams priklausančio gyvenamojo namo projektiniuose dokumentuose;

2.4. Ginčo atraminė siena nebuvo pastatyta ieškovo suteikto leidimo statyti sieną pagrindu – šis leidimas iki šiol nėra įgyvendintas, atsakovų žemės sklype jokia nauja atraminė siena nebuvo pastatyta;

2.5. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek įsigyjant žemės sklypą, tiek projektuojant bei statant namą, kaimyniniame (ieškovui priklausančiame) žemės sklype atraminė sienelė jau stovėjo. Šią bylai reikšmingą aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K. bei D. P.. Abu liudytojai pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad iki atsakovui įsigyjant jam priklausantį žemės sklypą ir pradedant ten vykdyti žemės darbus bei gyvenamojo namo statybos darbus, ieškovui priklausančiame žemės sklype jau buvo įrengta atraminė sienelė bei ant jos pritvirtinta medinė tvora. 2018-09-26 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. taip pat patvirtino, jog sklype buvo atraminė sienelė ir būtent jis pasiūlė Atsakovui paaukštinti jau esamą atraminę sienelę;

2.6. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2018-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018-10-09 antstolio Vitalio Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą patvirtina, jog atraminė siena (betoninis tvoros pamatas) stovi toje pačioje vietoje, kaip stovėjo iki atsakovams įsigyjant gretimą žemės sklypą bei atsakovas atraminės sienelės iš esmės nekeitė, o tik tam tikrose vietose, kur to reikalavo reljefas, ją šiek tiek paaukštino. Kaip matyti iš pateikiamų įrodymų, dabartinis atraminės sienelės aukštis nėra esmingai didesnis, nei buvo prieš jos paaukštinimą;

2.7. Nors teismo sprendimas buvo panaikintas 2018-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ginčą grąžinant nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui, nutartyje pateikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimų kritiką, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvados, jog atraminės sienelės „pamatai“ priklauso ieškovui neginčijo ir nekritikavo. Tai patvirtina, kad ginčo atraminė sienelė nuosavybės teise priklauso ieškovui, o byloje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pačiam Ieškovui priklausantį daiktą nugriauti, yra nelogiškas ir nepagrįstas;

2.8. Neprieštarauja, jog ieškovas savo lėšomis ir jėgomis pašalintų, rekonstruotų ar remontuotų savo žemės sklype stovinčią atraminę sienelę, kuri, nors ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, priklauso ieškovui. Tačiau tuo atveju, jei Ieškovas ketintų atlikti atraminės sienelės nugriovimo darbus, tokie darbai privalo būti atliekami taip, kad atsakovams ir/ar jų turtui nebūtų padaryta žala;

2.9. Tarp Ieškovui priklausančio žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo yra ženklus reljefo skirtumas, todėl atraminės sienutės pašalinimas gali lemti nuostolių atsakovams, o taip pat ir pačiam ieškovui atsiradimą, kadangi nebesant sienutės iš atsakovų žemės sklypo (esančio aukščiau) į ieškovo žemės sklypą gali nuslinkti žemės sluoksnis, tokiu būdu padarant žalos visoms šalims, o taip pat galimai padarant neigiamą įtaką atsakovų gyvenamojo namo pamatų stabilumui;

2.10. 2006 m., vykdant atsakovų gyvenamojo namo statybos darbus, prie atraminės sienelės supylus gruntą, sienelė neatlaikė apkrovos ir šiaurinėje pusėje sutrūko, o pietinėje pusėje išsigaubė ir pasviro. Siekiant pašalinti atsiradusius padarinius, atsakovų lėšomis ir pastangomis sienelė buvo ištiesinta ir sutvirtinta – supiltas gruntas buvo iškastas, o sienelė įtempėjo pagalba buvo ištiesinta į vertikalią padėtį, sienutėje išgręžti ir įbetonuoti poliai su armatūra. Vėliau prie sienelės iš atsakovų žemės sklypo pusės buvo pilamas gruntas jį tankinant, tolygiai paskirstant apkrovą. Jokių atraminės sienelės linkimų, griuvimų ar kitokių trūkumų atsiradimo nebuvo pastebėta. Apskritai – atsakovai, kaimyniškai bendradarbiaudami, jau vykdydami atsakovams priklausančio namo statybas, siekė geranoriškai gerinti atraminės sienelės būklę. Atsakovai yra suinteresuoti tinkama atraminės sienelės kokybe, kadangi, kaip minėta, be jos aukščiau esančio atsakovų sklypo gruntas gali pradėti slinkti į ieškovo žemės sklypą;

Šalies argumentai

2.11. Ieškovas apie visus nurodytus veiksmus žinojo nuo pat jų atlikimo momento, t. y. jau daugiau kaip 10 metų, tačiau pretenzijų atsakovams dėl atraminės sienelės paaukštinimo fakto, nei dėl atraminės sienelės kokybės trūkumų nereiškė. Tik 2015 metais ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl tariamai netinkamos atraminės sienelės kokybės. Pastebėtina, kad ieškovas tokių pretenzijų nereiškė atsakovams, o pradėjo piktybiškai pakartotinai kreiptis į valstybinės institucijas dėl atitinkamų įpareigojimų ar sankcijų atsakovams skyrimo;

2.12. Ieškovas ignoruoja apeliacinio teismo išaiškinimus ir išvadas, t. y. nesiekia ginčo sprendimo protingu, racionaliu ir visoms šalims priimtinu būdu. Ieškovas reikalauja visiškai pašalinti ginčo sienelę, kas neabejotinai ateityje sukeltų šalims papildomų išlaidų ir nuostolių – tą, kaip jau minėta, 2018-05-16 nutartyje taip pat konstatavo Vilniaus apygardos teismas;

2.13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovai, įsigiję gretimą žemės sklypą, paaukštino ir sutvirtino ieškovo žemės sklype esančią atraminę sienelę, o paaukštinimo bei sutvirtinimo darbai buvo atlikti (užbaigti) dar 2006 m. vasarą. Į bylą pateikti duomenys – atsakovų paaiškinimai, 2006-07-01 rangos sutartis dėl atraminės sienelės remonto, patvirtina, jog atsakovai atraminės sienelės rangos (paaukštinimo ir sutvirtinimo) darbus atliko (užbaigė) 2006 m. liepos mėnesį;

2.14. Atsižvelgiant tai, kad atraminės sienelės rangos darbai buvo atliekami ieškovo žemės sklype, ieškovas negalėjo apie tokius darbus nežinoti, taigi neabejotinai apie atraminės sienelės paaukštinimo faktą žinojo nuo pat darbų atlikimo momento. Atraminės sienelės rangos darbai neabejotinai buvo atlikti su ieškovo žinia, sienelės paaukštinimo ir sutvirtinimo darbai buvo su ieškovu derinami, ką papildomai patvirtina ir tai, kad ieškovas atsakovui 2006-03-21 buvo suteikęs rašytinį sutikimą atraminės sienelės įrengimui (nors šis sutikimas dėl naujos atraminės sienelės ir nebuvo realizuotas, ieškovo sutikimas buvo aiškiai išreikštas). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti reikalavimą, susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukštinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas 2016-09-12, akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškovo reikalavimui atmesti;

2.15. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad maždaug prieš 5 metus jis užsakė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min. 30 sek.). Atlikus kadastrinius matavimus parengtame brėžinyje aiškiai nurodyta ginčo atraminė sienelė bei tai, jog sienelė yra ieškovo žemės sklype. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesigilino į kadastrinių matavimų bylos duomenis, t. y. patvirtino savo aplaidumą ir nerūpestingumą ginčo klausimu. 2017-03-07 teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jis kadastriniu matavimu bylos duomenų nenagrinėjo, t. y. matavimus užsakė, tačiau į jų rezultatus nesigilino.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad gavęs ieškovo skundą, taip pat kitą informaciją dėl atraminės sienos (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą ir 2015-11-06 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-2340, kuriame užfiksavo, kad atraminė siena (aukštis apie 2,15 m.), pagal pateiktą žemės sklypo planą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), parengtą 2005-04-27, pastatytą už sklypo ribų. Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projekte nurodyta, kad atraminė siena yra esama, o projektas parengtas 2006 metais, kuriam 2006-06-09 gautas statybos leidimas Nr. GN/352/06-0627. Pažymėjo, kad projektinėje dokumentacijoje yra pateiktas gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininko A. K. 2006-03-21 sutikimas, kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti iki 2,2 m atraminę sienutę. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis trečiojo asmens viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 41.11. punktu, kuriame nurodyta, kad skundų ir pranešimų trečiasis asmuo nenagrinėja, dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo – jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Taip pat vadovaudamasis Taisyklių 42 punktu, skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, nutraukė skundo nagrinėjimą. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 33-34).

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo ieškinį nurodė, kad iš ieškovo prie ieškinio pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog ieškovas 2006-03-21 išreiškė sutikimą (notarinio registro Nr. 2-2968), kad atsakovai įrengtų atraminę sieną jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus iš jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo atsakovams priklausančio sklypo bus nuvedamas į gatvę. Pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius 2016-02-19 raštu Nr. 49SFN-231-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ ir 2016-03-21 raštu Nr. 49SFN-452-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ kvietė atsakovus dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar protokolo surašymo užfiksuoto atlikus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-09. Prašo teismo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus argumentus (1 t., b. l. 61-64).

5. Atsakovo kviestas liudytojas M. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog atsakovus pažįsta, buvę užsakovai, siejo darbiniai santykiai. Ieškovo nepažįsta. 2006 m. buvo atvykęs apžiūrėti atsakovei priklausančią teritoriją, buvo keliamas klausimas, kaip išlyginti sklypą, nes jis randasi ant kalno. Matė atraminę sieną, kuri ribojosi su kaimyniniu sklypu, ėjo per visą sklypą. Taip pat buvo tvora, kokio aukščio nurodyti negali, žiūrėjo iš aukščiau esančio sklypo. Patarė, jeigu trūksta aukščio, atraminę sienelę statyti ant esamos sienelės. Matė naujai pastatyta atraminę sienelę, tačiau kaip ji buvo aukštinama, nematė. Faktiškai atraminė sienelė buvo pakelta, tačiau kiek, nurodyti negali. 2006 m. atvykus vasarą matė, kad paaukštinta atraminė sienelė (2 t., b. l. 197-198).

Šalies argumentai

6. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2002-2003 m. žemės sklypą aptvėrė nedidele medine tvora. Tvorą įrenginėjo su šeimos nariais. Buvo statomi epizodiniai stulpai, į duobes pilamas betonas. Tvora buvo statoma ieškovo sklype. Ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio, visus kitur pamatas buvo taškinis. Aukščiausiojo vietojo pamato aukštis galėjo būti apie 40 cm. Atsakovė prašė duoti sutikimą įsirengti atraminę sienelę, davė sutikimą, tačiau su sąlyga, kad jis būtų įrengtas atsakovo sklype. Jokio sutikimo statyti atraminę sieną esamos tvoros vietoje nebuvo duota. Medinė tvora buvo nugriauta, kadangi ji trukdytų statyti atraminę sieną, todėl jos nuvertimas nestebino, nevaikščiojo su metru ir netikrino, ar atraminė siena statoma atsakovo sklype. 2006 m., kuomet vyko atraminės sienos statymo darbai, nematė jų, tačiau 2007 m. pavasarį matė jau pastatytą atraminę sienelę. Pretenzijų nekėlė, pradėjo kelti, kai ji pradėjo virsti 2007 m. rudenį, tuomet atsakovas situaciją suvaldė. Pastačius atraminę sieną buvo pakeltas atsakovo žemės sklypo reljefas. 2014-2015 m. pastebėjo, jog ji vėl svyra, pradėjo domėtis atraminės sienos projektu. Į teismą kreipėsi, kadangi atraminė siena pradėjo kelti pavojų. Nematė kaip buvo atliekami atraminės sienelės darbai. 2009-2010 m. darė žemės sklypo kadastrinius matavimus, juose buvo nurodyta tvora, tačiau neatkreipė dėmesio, pamatė vėliau (3 t., b. 43-47).

Atsiliepimas

7. Atsakovas, jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad informacijos apie nuobaudos skyrimą negavo, buvo nuvykęs, tačiau paaiškino, jog vyksta teisminis procesas dėl atraminės sienos nugriovimo. Negavo jokio nutarimo, kad sustabdytas svarstymas iki kol vyksta teisminis ginčas. Atraminę sieną kai kur paaukštino, kaip buvo atliekamas paaukštinimas nematė. Pamatas buvo ant ieškovo tvoros, tai žinojo, nes statyti šalia nebuvo logikos. Sutikimu nesinaudojo, statė ieškovo sklype. Priekyje pirminiai 13 metrų nebuvo aukštinti, o kita dalis paaukštinta, vietomis iki 2,16 m. Ieškovo niekada sklype nebuvo, atvykdavo kartais, kai buvo statoma tvora faktiškai gyveno ieškovo patėvis, kuris matė statant tvorą. Atsakovo vertinimu tvora negriūna, o objektyvių domenų apie jos būklę neturi. Raštiško leidimo statytis ant tvoros nebuvo, tačiau tuo metu gyvenantis ieškovo patėvis neprieštaravo, o ieškovas tuo metu faktiškai negyveno. Paaukštinus atraminę sieną, neprašė ieškovo už ją sumokėti. Nuo kur buvo pradėtas atraminės sienos aukštinimas paaiškinti negali. Savivaldybei su projektine dokumentacija buvo pateiktas ieškovo sutikimas dėl atraminės sienos įrengimo (3 t., b. 43-47).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

8. Ginčas tarp šalių kilo dėl atraminės sienelės, esančios ieškovo žemės sklype, nugriovimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog jam priklausančiame žemės sklype atsakovas pastatė atraminę siena be jo sutikimo. Atsakovas iš esmės įrodinėja, jog atraminė siena ieškovo žemės sklype stovėjo dar iki atsakovams įsigyjant jiems priklausantį žemės sklypą bei jame pastatant gyvenamąjį namą, ją tik paaukštino bei ji randasi ieškovo sklype, todėl jam priklauso.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, ne kartą atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad šalys pateiktų papildomus įrodymus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-05-16 nutartyje nurodytas aplinkybes, ėmėsi priemonių šalims sutaikyti (2 t., b. l. 166-167; 197-198).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjo naštos paskirstymo

10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad atsakovų, be rašytinio sutikimo pastatyta betoninė atraminė sienelė pažeidžia jų nuosavybės teises į žemės sklypą, nes pastatyta ieškovui priklausančiame žemės sklype. Tokiu atveju, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, ir ieškovas savo teises gina, siekdamas pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo faktines aplinkybes apie pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini, taikant CK 4.98 straipsnį.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).

13. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui tenka procesinė našta įrodyti, jog jis yra turto savininkas bei tai, kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovui įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį

14. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodinėjo, jog įsigiję žemės sklypą, paaukštino ir sutvirtino ieškovo žemės sklype esančią atraminę sienelę 2006 m. liepos mėnesį. Todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti reikalavimą, susijusį su atsakovų atliktu atraminės sienelės paaukštinimu, pasibaigė 2016 m. liepos mėnesį. Pirminis ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas 2016-09-12, akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atraminės sienelės statybos darbai vyko 2006 m. liepos mėnesį, priešingai, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažino, jog atraminė sienelė buvo statoma 2006 m. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovų nurodytos ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną. Tiek šalių paaiškinimais (žr., 6-7 punktai), tiek antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokole (2 t., b. l. 146-150), tiek antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-09 protokole (3 t., b. l. 27-35) užfiksuoti duomenimis nustatyta, jog ginčo atraminė sienelė nėra pašalinta.

17. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu butų sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo, jo skaičiavimo pradžia turėtų būti siejama ne su prašomos nugriauti atraminės sienelės statymo (paaukštinimo) data, o su žemės sklypo kadastrinių matavimu atlikimo data – 2008-09-30 (1 t., b. l. 82-83), kuomet ieškovui turėjo būti žinoma, jog ginčo atraminė sienelė yra ieškovui priklausančiame sklype. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas 2016-09-13, todėl bendras 10 metų senaties terminas ieškinio pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovui turėjo būti žinoma, jog atraminė sienelė randasi ieškovų sklype nuo jos pastatymo dienos, nepagrįsti, kadangi pats atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog sienelės statybos metu ieškovo sklype faktiškai nebuvo, be to, jis atvykdavo tik kartais (žr., 7 punktą). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad ieškovas neprieštaravo sienelės įrengimui atsakovams priklausančiame sklype (1 t., b. l. 7), todėl pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas įrengdamas sienelę elgsis sąžiningai, ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo atsakovų nurodytos datos (2006 m. liepos mėn.) neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų.

Dėl reikalavimo nugriauti atraminę sienelę

18. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog atraminė siena yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, tarp šalių nekilo (1 t., b. l. 4-6). Be to, aplinkybę, jog atraminė siena randasi ieškovui priklausančiame sklype, įrodo tiek šalių paaiškinimai (žr., 6-7 punktus), tiek antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-07-26 protokole (2 t., b. l. 146-150) bei antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-10-09 protokole (3 t., b. l. 27-35), taip pat 2016-01-18 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-09 (1 t., b. l. 12-19), užfiksuoti duomenys.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su ieškinių, įrodinėjo, jog nestatė atraminės sienos, ji stovėjo iki įsigyjant jiems žemės sklypą (1 t., b. l. 94-98), tačiau teisminio nagrinėjimo metu poziciją patikslino, nurodydami, jog atraminės sienelės nestatė, tačiau ant esamų pamatų ją šiek tiek paaukštino, atsižvelgiant į žemės sklypų reljefo nelygumus. Ieškovo 2006-03-21 sutikimu nepasinaudojo.

20. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti dėl šių argumentų:

20.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas Nr. 34/2000-28/01), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo.

20.2. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2006-03-21 ieškovas davė sutikimą T. Z. ir J. Z., įrengti atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus ir jiems priklausančio sklypo pusės, su sąlyga, kad vanduo nuo šio sklypo bus nuvedamas į gatvę (1 t., b. l. 7). Atsakovai nurodė, jog išduotu sutikimu nepasinaudojo, kadangi vietomis padidino atraminę sienutę ant esamo ieškovo tvoros pamato (žr., 7 punktą). Duodamas paaiškinimus ieškovas nurodė, jog jo žemės sklype ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio, visus kitur pamatas buvo taškinis. Aukščiausiojo vietojo pamato aukštis galėjo būti apie 40 cm. Sklypas buvo aptvertas medine tvora (žr., 6 punktą). Atsakovas nurodė, jog atraminę sieną vietomis paaukštino maždaug iki 2,16 m. ant ieškovo tvoros pamato, raštiško sutikimo aukštinti atraminę sienutę neturėjo (žr., 7 punktą) (garso įrašo laikas: 01:59:10 – 02:01:50). Liudytojas M. M. nurodė, jog matė atraminę sieną, kuri ribojosi su kaimyniniu sklypu, ėjo per visą sklypą bei patarė, jeigu trūksta aukščio, atraminę sienelę statyti ant esamos sienelės. Faktiškai atraminė sienelė buvo pakelta, tačiau kiek, nurodyti tiksliai negali (žr., 5 punktą).

20.3. Taigi, remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatyta, jog atsakovai atliko atraminės sienelės statybos darbus ieškovui priklausančiame sklype, ją pritaikydami prie atsakovams priklausančio žemės sklypo reljefo, neturėdami ieškovo sutikimo. Ginčo dėl pastarųjų aplinkybių iš esmės nekilo. Ginčas kilo dėl to, kokia apimtimi ir kokiu atstumu buvo paaukštinta atraminė sienelė. Tačiau pastarosios ginčijamos aplinkybės teisiniu požiūriu nėra reikšmingos (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar atsakovai, atlikdami sienelės aukštinimo, ilginimo, ar bet kokius kitus statybos darbus ieškovui priklausančiame sklype, turėjo teisinį pagrindą tokiems darbams atlikti. Tačiau jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl atliktų veiksmų teisėtumo, atsakovai nepateikė. Priešingai, pats atsakovas pripažino, jog ieškovas nebuvo davęs sutikimo atlikti sienelės paaukštinimo darbus ant ieškovui priklausančios tvoros pamato ir, ar ieškovui priklausančiame žemės sklype (žr., 20.2. punktą). Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo davęs sutikimą pastatyti atraminę sienelę atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Šios byloje nustatytos aplinkybės savaime sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės.

20.4. Minėta (žr., 20.3. punktą), jog konstatuojant turto savininko teisių pažeidimą, šalių nurodytos aplinkybės dėl buvusios tvoros pamatų aukščio bei atliktų atraminės sienos darbų, jų apimties, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos. Tačiau reikšmingos sprendžiant klausimą dėl padarinių šalinimo. Ieškovas nurodė, jog ties atsakovo sklypo riba buvo laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio. Atsakovas negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kurios vietos ir kiek paaukštino atraminę sienelę, tačiau nurodė, jog jos aukštis vietomis siekia apie 2,16 m., o 13 metrų, nurodytų antstolio V. Milevičiaus 2018-10-09 faktinių aplinkybių protokole (3 t., b. l. 27-36), buvo pastatyta ieškovo. Taigi, remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kiek tiksliai buvo padidinta atraminė sienelė bei kokiu atstumu ji buvo paaukštinta. Tačiau pats faktas, jog atsakovas ieškovų žemės sklype buvusios tvoros vietoje atliko atraminės sienos aukštinimo darbus, nustatytas, o ir šią aplinkybę pripažino pats atsakovas. Tokiu atveju atsakovui neįrodžius, jog atraminės sienelės (jos dalies) paaukštinimo darbai atlikti teisėtai, jam tenka pareiga pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius, kuriuo prašo ieškovas, nepaisant to, kad dalis atraminės sienelės buvo pastatyta ieškovo. Kadangi būtent atsakovų veiksmų neteisėtumas sąlygojo tai, kad nėra galimybės tiksliai identifikuoti kokia atraminė sienutė buvo bei koks naujai įrengtos atraminės sienutės darbų atlikimo mastas. Pažymėtina tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kuomet ieškovas davė sutikimą statyti atraminę sieną, tačiau tik atsakovams priklausančiame sklype, o atsakovai, nepaisydami duoto sutikimo, pastatė atraminę sieną buvusios tvoros vietoje, neįsiaiškinę sklypo priklausomybės, elgėsi nesąžiningai, neprotingai, neatidžiai ir nerūpestingai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

20.5. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog faktą, kad atraminė sienutė ieškovų sklype buvo iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą, patvirtina 2005-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei jo priedas – žemės sklypo planas M1:500, Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-11-16 raštas Nr. (23.2)2D-17651, 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, 2005-09-01 ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano bei kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b. l. 101-106, 8-9, 39-48, 55-56, 78-80, 86), nagrinėjamu atveju, viena vertus, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos, kadangi net ir tuo atveju, jeigu ir buvo atraminė siena, jos buvimas savaime nesuteikė atsakovams teisės ją keisti be ieškovo sutikimo, o tai darydami atsakovai prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų pozicija teisminio nagrinėjimo metu kito. Teikiant atsiliepimą į pirminį ieškinį, atsakovai iš esmės įrodinėjo, jog įsigijus žemės sklypą ginčo atraminės siena jau buvo pastatyta (1 t., b. l. 94-98). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog paaukštino atraminę sienutę, pritaikydamas ją jie sklypo reljefo, o kokia apimtimi atliko atraminės sienutės paaukštinimo darbus, paaiškinti negalėjo. Toks atsakovų pozicijos nenuoseklumas leidžia abejoti duotų paaiškinimų patikimumu. Todėl vien jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų.

20.6. Kita vertus, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi faktinio pagrindo spręsti, jog atraminės sienutė nebuvo įrengta ar ji buvo paaukštinta nežymiai. Priešingai, byloje pateiktas ieškovo sutikimas (1 t., b. l. 57) įrodo, jog atsakovui buvo poreikis atraminę sienutę padidinti iki 2,2 metrų aukščio nuo esamo reljefo paviršiaus. Atsakovas nurodė, jog jos atraminės sienutės aukštis vietomis siekia apie 2,16 m. (žr., 6 punktą), 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte užfiksuotas 2,15 m. aukštis (1 t., b. l. 39-40). Nagrinėjamu atveju, nors liudytojų A. K. bei D. P. parodymai dėl atraminės sienutės aukščių skyrėsi, vienu atveju nurodoma, jog buvo 50-60 cm aukščio pamatas, kitu atveju, jog galėjo siekti iki 160 cm (2 t., b. l. 43-46). Todėl jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų, tačiau, jeigu ir remtis jų parodymais, akivaizdu, jog tvoros vietoje buvusi atraminės sienelė (pamatas), nesiekė esamo 2,15 m. aukščio. Antstolės 2018-07-26 B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog ginčo atraminės siena yra vientisa betoninės konstrukcijos atraminė siena su metaline tvora (2 t., b. l. 146-149). Taigi, įvertinus šių byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina labiau tikėtina išvada, jog atraminės siena buvo iš esmės naujai pastatyta buvusios ieškovo pastatytos tvoros vietoje, o atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Tiek 2005-04-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei jo priedas – žemės sklypo planas M1:500, Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ planas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-11-16 raštas Nr. (23.2)2D-17651, 2015 m. lapkričio mėnesio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, 2005-09-01 ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano bei kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b. l. 101-106, 8-9, 39-48, 55-56, 78-80, 86) įrodo, jog buvo tvora, o ir ieškovas neneigė aplinkybės, jog ties atsakovo sklypo riba buvo tvora bei padaryti laiptiniai pamatai apie 6 metrus, maždaug 30-40 cm aukščio. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog atraminės sienos statymo darbai buvo vykdomi neteisėtai, o duomenų, kurių pagrindu atraminė siena galėtų būti atstatyta į pirminę padėti, atsakovas nepateikė, o ir reikalavimo nugriauti dalį atraminės sienelės ieškovas nereiškė. Taigi, atsakovai, neteisėtai pastatydami (paaukštindami) atraminę sieną prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl turi pašalinti neteisėtai pastatytą visą ieškovo sklype esančią atraminę sieną.

20.7. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-04-17 nutartyje nurodytas aplinkybes dėl sienelės nugriovimo padarinių bei teisinės ar socialinės taikos atkūrimo (17-18 punktai), teismas pažymi, jog ėmėsi priemonių šalims sutaikyti, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą šiam tikslui pasiekti, tačiau šalys nerado joms priimtino ginčo išsprendimo varianto. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra panaikintas ieškovo sutikimas įrengti atraminę sienelę, o ir teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės neprieštaravo, jog ji būtų įrengta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei nepažeidžiant ieškovo interesų.

20.8. Atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovas ilgą laiką nereiškė pretenzijų, taip pat nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, kadangi duodamas sutikimą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog ji bus įrengiama laikantis teisės aktų reikalavimų bei sutikime nurodytomis sąlygomis. Tačiau atsakovai atraminės sienelės statybos darbus vykdė neturint nei žodinio, nei rašytinio sutikimo statyti atraminę sienelę jiems priklausančiame sklype. Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovas iš esmės neteikė pretenzijų dėl išardytos medinės tvoros, nereiškia ieškovų sutikimo įrenginėti atraminę sieną buvusios tvoros vietoje, priešingai, šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas geranoriškai siekė išspręsti atsakovui rūpimą klausimą, nereikalaujant esamą tvorą palikti, apsunkinant šalia jau pastatytos tvoros naujos tvoros atsakovų žemės sklype įrengimą. Tačiau nepaisant ieškovo geranoriškumo, atsakovas įrengdamas atraminę sieną ieškovui priklausančiame sklype elgėsi nesąžiningai, neatidžiai ir nerūpestingai.

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas. Atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

22. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

24. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovas sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 20), 192,09 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b. l. 151-152), 100,00 Eur už atraminės betoninės sienos schemos parengimą (3 t., b. l. 4-5, 12-13) bei 700,00 Eur sumą už atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 102-104). Įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintinas. Ieškovo patirtos išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei už atraminės betoninės sienos schemos nubraižymą yra pagrįstos, todėl taip pat priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9-10 punktai). Viso ieškovas patyrė 1023,09 Eur (31+192,09+100+700) bylinėjimosi išlaidų. Pastarosios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. po 511,54 Eur.

25. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančią atraminę sieną, Atraminės betoninės sienos 2018-10-08 schemoje pažymėtą taškais 7 (Koordinatės x:6065354.31; y:581652.91), 8 (Koordinatės x:6065365.83; y:581658.69) ir 9 (Koordinatės x:6065389.24; y:581670.20).

Priteisti iš atsakovų T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 511,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza