Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atvokatės L. T. prašymą nutraukti civilinę bylą paduotą apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. rugsėjo 24 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimą pakeisti 2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-920-867/2015 priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį (po 60 Eur kiekvienam vaikui), jį sumažinant, ir iš ieškovo priteisti nepilnamečių vaikų V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) M. M., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 15,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. 2019 m. vasario 2 d. teisme gautas ieškovo A. M. apeliacinis skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pakeisti 2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-920-867/2015 priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį sumažinant, ir priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų V. M., A. M., M. M. išlaikymui po 15,00 eurų kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. 2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas ieškovo atstovės atvokatės L. T. pranešimas dėl apelianto A. M. mirties. Nurodo, kad apeliantas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2A-862-XX/2019 turėtų būti nutraukta. Taip pat nurodė, jog 2019 m. sausio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą A. M. civilinėje byloje dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. teismo sprendimo apskundimo. Apeliacinis skundas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, užvesta civilinė byla. Kartu su prašymu pateikė A. M. Medicininio mirties liudijimo ((duomenys neskelbtini)) kopiją.

6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. M. (gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nutrauktina.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

8. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, miršta, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų (prašymų) ryšį su šalies, iš bylos pasitraukusios dėl mirties asmeniu.

10. Byloje nustata, jog 2015 m. birželio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. M. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. M., A. M. ir V. M., išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur per mėnesį (kiekvienam vaikui), išlaikymas priteistas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015 m. kovo 9 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Minėtu sprendimu iš atsakovo taip pat buvo priteistas nepilnamečiams vaikams M. M., A. M. ir V. M. išlaikymo įsiskolinimas už 24 mėnesių laikotarpį, tai yra nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 9 d., kiekvienam vaikui po 1200,00 Eur. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą.

11. Nustatyta, kad šioje byloje ieškovas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto mokėti išlaikymo dydį nuo 60,00 Eur iki 15,00 Eur kiekvienam vaikui. Tokį prašymą motyvavo tuo, jog jo turtinė padėtis po teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo pasikeitė – jis nedirba, turi sveikatos problemų ir nepajėgia teikti vaikams priteisto tokio dydžio išlaikymo. Atsakovė su tokiu prašymu nesutinko. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė. Nurodė, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams pagal šiandienos šalių situaciją nėra per didelis, ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2019 m. vasario 2 d. pateikė apeliacinį skundą. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl priteisto nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, kuris siejamas išimtinai su pablogėjusia ieškovo finansine padėtimi dėl jo sveikatos pablogėjimo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. (gimęs (duomenys neskelbtini) mirė.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 5 dalį mirus asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas. Ši pareiga pereina bet kuriam įpėdiniui – tiek fiziniam asmeniui, tiek valstybei. Išlaikymo išieškojimas gali būti nukreipiamas į paveldėtas pinigines lėšas bankų sąskaitose, bankų indėlius ar kitas lėšas, taip pat į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

14. Išlaikymo pareiga kyla iš įstatymo ir yra asmeninė tėvų prievolė (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kita vertus, tai nereiškia, kad išlaikymo pareigos dydis tapatus paveldėto turto apimčiai. Ši prievolė pereina tokio dydžio, kokią nepilnamečiam privalėjo teikti palikėjas palikimo atsiradimo laiku, o šioje byloje buvo sprendžiama dėl išlaikymo sumažinimo dėl priežasčių išimtinai susijusių su mirusiojo asmeniu, jo sveikatos stoviu ir galimybe mokėti išlaikymą.

15. Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teisė prašyti pakeisti išlaikymo dydį dėl mirusiojo asmens išimtinai susijusių su mirusiojo asmeniu, jo sveikatos stoviu yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su pareiškėjo asmeniu, todėl ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinus ginčo pobūdį, materialinių subjektinių teisių perėmimas šioje byloje, nėra galimas. Esant negalimam materialinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių teisių perėmimas.

16. Esant šioms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, advokatės L. T. prašymas tenkintinas, neįsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nutrauktina (CPK 167 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 7 punktas, 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimo motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kodekso 167 straipsnio 1 dalimi, 290 ir 291 straipsniais, 293 straipsnio 7 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nutraukti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.