- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 1-776-715/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis, Kristina Adomavičienė
nukentėjusiosios atstovams G. K., advokatui Algimantui Ruginiui.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. 34-6, Mažeikiai, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. 10-9, Mažeikiai, bedarbė - registruota darbo biržoje, bausta administracine tvarka, neteista
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji 2018-10-14 apie 16 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 34-6, Mažeikių m., bute patempė savo dukrai K. K., gimusiai 2003 m., tris kartus už plaukų, taip sukeldama dukrai K. K. fizinį skausmą.
Kaltinamoji teismo posėdyje kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną girtavo pas savo draugę, grįžo namo neblaivi ir atsigulė. Visą savaitę iki to leidosi gydytojo paskirtus vaistus nuo nugaros skausmo. Mano, kad tai turėjo įtakos tam, jog ji nuo išgerto alaus labai stipriai apgirto. Begulint ją supykino ir ji apsivėmė. Dėl girtumo beveik nieko nepamena. Pamena, kad vyras jai liepė išvalyti, ji kažką jam atsakė. Pamena, kad ėjo į virtuvę, kad krito ant grindų puodo dangtis, sudužo. Vyras pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet ji išėjo iš namų. Vėliau iš dukros sužinojo, kad ji dukrai tempė už plaukų. Ji dukros atsiprašė, dukra jai atleido. Gailisi dėl padaryto. Supranta, kad jos tokiam elgesiui įtakos turėjo girtavimas. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis. Taip pat parodė, kad po pirmojo teismo posėdžio kreipėsi į psichiatrą, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK, 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltę be jos prisipažinimo įrodo byloje surinkti įrodymai, kurie buvo teismo posėdžio metu išvardinti (BPK 291 str. 2 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2018-10-14 apie 16 val., grįžo į namus pasiimti knygų. Su tėčiu sėdėjo jos kambaryje ir kalbėjosi. Būnant jos kambaryje išgirdo, kad kažkas vyksta mamos kambaryje, sklido garsai. Nuėjusi pas mamą į kambarį, pamatė, kad ji apsivėmusi, todėl jai pasakė, kad eitų į tualetą. Mama nuėjo į tualetą, o ji su tėčiu perėjo į virtuvę ir ten bendravo. Kai mama išėjo iš tualeto, ji ėmė tėčiui priekaištauti dėl kitos moters, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu ji pati stovėjo tarp mamos ir tėčio per vidurį. Mama jai tada paėmė už plaukų ir patempė vieną kartą. Tuo momentu neskaudėjo. Tada tėtis ėjo į jos kambarį, mama ėjo tėčiui iš paskos, jie žodžiu konfliktavo. Ji taip pat ėjo jiems iš paskos ir tada koridoriuje besibardama su tėčiu mama jai su delnu užsimojo ir trenkė per veidą, bet pataikė tik su pirštų galiukais į kairį žandą. Jai neskaudėjo. Tada nuėjo į mamos kambarį ir atsisėdo ant kėdės. Po kažkiek laiko į savo kambarį atėjo mama ir priėjusi prie jos paėmė už plaukų ir patempė tris kartus. Jai tuo momentu skaudėjo. Mamai sakė, kad paleistų. Tėtis tuo metu buvo kitame kambaryje, bet kai mamos garsiai prašė paleisti, tada tėtis atbėgo į kambarį ir matė kaip mama jai tempė už plaukų. Tėtis priėjo prie jų ir sakė mamai: "ką darai" ir atitraukė mamą nuo jos. Kai mama paleido ją, pradėjo verkti, kad mama taip pasielgė su ja ir tuo pačiu verkė iš skausmo, dėl peštų plaukų. Tėtis iškvietė policiją, o mama, kai išgirdo, kad kviečiama policija iš namų išėjo. Po šio įvykio kalbėjosi su mama, ji atsiprašė ir jai atleido. Tai buvo pirmas kartas, kai mama ją fiziškai skriaudė. Brolis šio įvykio metu buvo lauke. Mama tada buvo neblaivi, tėtis taip pat buvo išgėręs, bet jau buvo šiek tiek išmiegojęs.( b.l. 30-31)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad šių metų spalio 14 dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 34-6, Mažeikiai. Buvo išgėręs alkoholio. Iš lauko grįžo dukra Kamilė, su ja pabendravo. Apie 16 val., namo grįžo žmona A. K.. Ji buvo neblaivi. Žmona nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Žmona apie dvi savaites leidžiasi vaistus ir negali vartoti alkoholio, bet vis tiek gėrė. Jiems su dukra būnant virtuvėje išgirdo, kad žmona miegamajame vemia. Nuėjo į kambarį ir pasakė, kad išsivalytų, žmona atsakė: "tau reikia tu ir išsivalyk". Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Žmona ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais, jis stengėsi į konfliktą nesivelti ir ėjo į savo kambarį. Kai nuėjo į kambarį, girdėjo, kad žmona virtuvėje keikėsi, mėtė daiktus. Būnant kambaryje prie durų išgirdo, kad Kamilė pasakė: "atsargiai tėti peilis", tada užsidarė duris ir iš kambario nėjo, kad neįsipliekstų didesnis konfliktas tarp jo ir žmonos Audronės, nes konfliktų yra buvę ne vienas. Girdėjo, kad Kamilė pasakė: "nešauk, raminkis". Tada Audronė kažką pasakė Kamilei, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos viena ant kitos šaukė. Stovėdamas už durų išgirdo, kad konflikto tarp Kamilės ir Audronės metu, Kamilė ėmė šaukti, cypti, klykti. Tada atidarė kambario duris ir pamatė, kad Audronė paėmusi už plaukų tempia Kamilę prie žemės. Audronė tempė su dešine ranka ir tempdama su kaire ranka sudavė Kamilei per veidą. Kur tiksliai pataikė negali pasakyti, užstojo Kamilės plaukai, bet pliaukštelėjimą girdėjo. Po pliaukštelėjimo Audronė Kamilę paleido. Kamilė atbėgo pas jį, ji verkė, bet nieko nesakė. Kai Kamilė atbėgo pas jį į kambarį, pasakė Audronei: "ką tu darai, aš kviesiu policiją". Audronė atsakė: "kviesk" ir nuėjo į kitą kambarį. Audronė girdėjo, kad jis skambina pagalbos centrui ir po jo skambučio praėjus maždaug 5 minutėms iš buto išėjo. Atvykę policijos pareigūnai ir vaikų teisės kalbėjosi su manimi ir Kamile. Ką Kamilė pasakojo vaikų teisių specialistui ir policijos pareigūnams negirdėjo. Mano, kad Kamilei buvo sukeltas fizinis skausmas, nes kai Audronė ją tempė už plaukų, mergaitė cypė, o paskui verkė apie 5 minutes, bet nieko nesakė, tik nuleidusi galvą verkė. Pačios pradžios kaip Audronė sugriebė Kamilei už plaukų nematė, tik kai išgirdo, kad Kamilė cypia, išlindo iš kambario ir pamatė, kad Audronė tempia Kamilei už plaukų. Viso šio įvykio metu sūnus N. K. buvo lauke ir nieko nematė. Po sekmadienio įvykio abu vaikai yra perduoti jo mamos G. K., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 28-43, priežiūrai. (b.l. 43-44)
E. K. 2018-10-14 paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad 2018-10-14 apie 16 val., neblaivi žmona A. K. tąso už plaukų dukrą K. K., gimusią 2003 m., ir plaštaka trenkė per veidą, todėl jis atplėšė žmoną nuo dukros. (b.l. 1-9, 22-25)
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas yra šeimos nariai tyčia sužalojant asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). BPK 38 str. nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl A. K. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra dėl to, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – patempė dukrai K. K. tris kartus už plaukų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą padarė motina prieš dukrą namuose, t.y. vietoje, kurioje vaikas turi būti savo tėvų apsaugotas nuo bet kokių pavojų ir jaustis saugus. Atsižvelgiamam ir į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: kreipėsi į medikus, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, t.y. siekia atsikratyti priklausomybės alkoholiui, pašalinti pagrindinį veiksnį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir įtai, kad kaltinamoji negali dirbti darbų, susijusių su priverstine stuburo padėtimi.
Teismo nuomone, tikslingiausia kaltinamajai skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios metu ji prižiūrimas bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalėtų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis draudimų. Kadangi yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, laisvės apribojimo terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamoji prisipažino kalta, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi A. K. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti A. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnėsiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies pagrindu A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.