Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė Lina Pužienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjui D. A. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d., nutartimis patvirtinti pareiškėjo D. A. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nutarta baigti pareiškėjo D. A. bankroto bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

14. Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

15. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

16. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

17. FABĮ 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai: akto rengimas siejamas su paskutiniu atliktu plane nurodytu mokėjimu, taip pat nustatyta teikimo teismui tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Taigi nei pačioje FABĮ 30 straipsnio normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra atskleidžiamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys, nors kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirų aptariamo akto dalių, jo turinį siejo su mokumo atkūrimo plano sąlygomis. Kasacinis teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (mokumo plane numatyto įsipareigojimo siekti įsidarbinti ir dirbti bet kokį darbą), sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

18. Mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas. Tam, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui būtų galima įvertinti, ar kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra viso bankroto proceso metu buvo išlaikyta ir planas buvo tinkamai vykdomas, plano įgyvendinimo akte turi atsispindėti visos esminės plano nuostatos, tarp jų ir visų fizinio asmens plane nustatytų įsipareigojimų (į)vykdymas. Dėl to darytina išvada, kad FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

19. Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo primininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

20. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo ir 2021 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuris buvo nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininkės. Kreditorių susirinkimo pirmininkė, atsisakydama pasirašyti aktą, nurodė konkrečias nepasirašymo priežastis; jos teigimu, pareiškėjas netinkamai vykdė planą ir savo mokumo neatkūrė, kadangi, padidėjus jo pajamoms, nesiėmė veiksmų mokumo atkūrimo planui tikslinti, o šias lėšas savo nuožiūra skyrė būtiniesiems poreikiams tenkinti, tokiu būdu būtiniesiems poreikiams tenkinti skirdamas daugiau lėšų nei buvo numatyta plane.

21. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui pateiktame 2021 m. birželio 9 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte bankroto administratorė nurodė ir detaliai aptarė, kaip pareiškėjas plano įgyvendinimo laikotarpiu vykdė jame nurodytus įsipareigojimus, aptarė pareiškėjo gautas pajamas, bankroto administratorei pervestas lėšas, taip pat nurodė, kiek lėšų buvo skirta kreditorių reikalavimams tenkinti, ir pan. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas yra pakankamai išsamus, atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju apeliantė neginčijo to, jog plano įgyvendinimo aktas parengtas tinkamai, jame pateikta informacija yra teisinga ir atitinka tikrovę, tačiau nesutiko su bankroto administratorės vertinimu, jog yra pagrindas baigti pareiškėjo bankroto bylą. Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantė teigia, kad plano įgyvendinimo akte pateikti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas netinkamai vykdė planą ir savo mokumo neatkūrė, todėl bankroto administratorės prašymas dėl pareiškėjo bankroto bylos užbaigimo atmestinas.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo D. A. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimis patvirtintas patikslintas pareiškėjo D. A. mokumo atkūrimo planas. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad jo 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo pajamas sudaro 1 513,69 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) per mėnesį ir 440,35 Eur išmoka vaikui, iš viso 1 954,04 Eur per mėnesį. Plano 6 dalyje nustatyta, kad skiriama 1 796,51 Eur suma per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; pareiškėjas likusią 155 Eur sumą perveda į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, iš minėtos sumos 65 Eur skiriama bankroto administravimo išlaidoms sumokėti, 90 Eur – kreditorių reikalavimams tenkinti. Vadovaujantis mokumo atkūrimo plano 12 dalimi, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu buvo numatyta skirta 5 400 Eur (90 Eur x 60 mėn.) lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, taip pat nurodyta, kad kreditoriams mokama lėšų suma gali keistis padidėjus jo darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų. Tokiu atveju kreditorių susirinkime bus tikslinama kreditoriams mokama lėšų suma, proporcingai pagal jų patvirtintus finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas gavo iš viso 129 353,66 Eur pajamų, t. y. 12 111,26 Eur (129 353,66 Eur - 1 954,04 Eur x 60 mėn.) daugiau pajamų nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad iš minėtos 12 111,26 Eur sumos, pareiškėjas 38,69 Eur pervedė į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą, o likusią 12 072,57 Eur sumą (12 111,26 Eur - 38,69 Eur) skyrė savo būtiniesiems poreikiams tenkinti.

23. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti skyrė daugiau lėšų nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Vis dėlto šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pakankamo pagrindo atmesti prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti byloje susiklosčiusias aplinkybes, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių veiksmus bankroto proceso metu ir nustatyti, ar buvo pažeista bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra, ir tai, ar šis pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

24. FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Minėta, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

27. Taigi pareiškėjas, siekdamas skirti daugių lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, turėjo imtis veiksmų mokumo atkūrimo planui tikslinti. Vis dėlto šios aplinkybės taip pat nereiškia, kad pareiškėjo papildomos, plane nenumatytos pajamos skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti, nepaisant mokumo atkūrimo plane įtvirtintos kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos. Pažymėtina, kad FABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane numatyta tvarka. Kaip minėta nutarties 22 punkte, pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 12 dalyje numatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas skirs 5 400 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju plane numatyta suma, kurią pareiškėjas įsipareigojo skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, nebuvo pakeista.

28. FABĮ 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte įtvirtinta bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius taip pat rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos FABĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

29. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai).

30. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nepaisant to, kad pagal FABĮ 8 straipsnį mokumo atkūrimo planą ir jo pakeitimus rengia bankrutuojantis asmuo, tiek bankroto administratorė, tiek kreditoriai bankroto procese turi būti aktyvūs, gavę duomenis apie tai, kad bankrutuojančio asmens pajamos padidėjo, teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui dėl plano patikslinimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikė informaciją bankroto administratorei apie padidėjusias pajamas. Šią informaciją bankroto administratorė nurodė kreditoriams pateiktoje mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 19 d., taip pat 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. birželio 22 d. ataskaitose. Pažymėtina, jog duomenis apie bankrutuojančio asmens pajamas ir lėšas, kurias jis skiria kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto administratorė nurodė ir 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. liepos 13 d. ataskaitose. Taigi nagrinėjamu atveju bankroto administratorė ir kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie tai, kad bankrutuojantis asmuo gauna didesnes pajamas nei numatyta plane, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pastarieji būtų teikę pasiūlymus dėl plano tikslinimo.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 7 d. suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą dėl pareiškėjo D. A. bankroto bylos nutraukimo. Pateiktas prašymas, be kita ko, buvo grindžiamas aplinkybe, jog padidėjus jo pajamoms, pareiškėjas šias lėšas savo nuožiūra skyrė būtiniesiems poreikiams tenkinti. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4634-328/2020 prašymo nutraukti bankroto bylą netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1023-524/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams mokumo atkūrimo plane nenumatytas įmokas. Remiantis bylos duomenimis, plane numatytos įmokos tikslinant planą nebuvo padidintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens plano netinkamo vykdymo ir pareigos sumokėti didesnes įmokas dėl padidėjusių pajamų atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad bankroto administratorei buvo žinomi duomenys apie bankrutuojančio D. A. pajamas bei išlaidas ir jų pokyčius, šias aplinkybes bankroto administratorė įvertino ir teikė informaciją kreditoriams. Jokių duomenų apie bankrutuojančio asmens nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų.

32. Taigi klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo dėl to, kad padidėjus pajamoms, pareiškėjas nesiėmė veiksmų mokumo atkūrimo planui tikslinti, o šias lėšas savo nuožiūra skyrė būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra, be kita ko, išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog nors nutarties 31 punkte nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl minėtų aplinkybių laikotarpiu iki 2020 m. birželio 16 d., tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad minėtos aplinkybės po Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties priėmimo būtų iš esmės pasikeitusios.

34. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo bankroto bylos pabaigos taip pat svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių pastarasis neįgyvendino plane numatytų įsipareigojimų, t. y. priežastis, dėl kurių skyrė daugiau lėšų savo būtiniesiems poreikiams tenkinti nei numatyta plane. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas gavo iš viso 12 111,26 Eur papildomų, mokumo atkūrimo plane nenumatytų pajamų, iš kurių 12 072,57 Eur skyrė savo būtiniesiems poreikiams tenkinti (nutarties 22 punktas). Taigi mokumo atkūrimo plano vykdymo metu pareiškėjas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti skyrė vidutiniškai 201,21 Eur per mėnesį daugiau nei buvo numatyta plane. Pareiškėjo mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi ir vykdomas penkerius metu. Akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu pakito maisto, aprangos, paslaugų ir kt. kainos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad mokumo atkūrimo plano vykdymo metu pareiškėjo išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti iš tiesų padidėjo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes su išlaidomis asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti Jungtinėje Karalystėje, apeliantė teismo nustatytų aplinkybių dėl pragyvenimo lygio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis abejoti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 6 dalyje numatyta, kad pareiškėjo išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro 271,04 Eur. Taigi plane numatytą 1 796,51 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti taip pat sudarė ir išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Akivaizdu, kad per penkerius mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metus, šios išlaidos galėjo padidėti, o tai sąlygojo, kad pareiškėjui nepakako plane numatytos 1 796,51 Eur sumos pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, juolab, kad valstybės skiriamą 440,35 Eur išmoką vaikui, kuri laikytina tiksline parama, skirta būtent nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, pareiškėjas mokumo atkūrimo plane priskyrė prie savo pajamų ir šias lėšas naudojo ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tačiau ir atsiskaitymui su kreditoriais.

35. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas įvykdė mokumo atkūrimo plane numatytą įpareigojimą skirti 5 400 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, tinkamai teikė informaciją apie savo pajamas, aplinkybė, jog pareiškėjas gauna didesnes nei plane numatytas pajamas, buvo žinoma jau 2018 m. rugpjūčio mėn., t. y. tvirtinant bankroto administratorės mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 19 d., tačiau kreditoriai neteikė pasiūlymų dėl plano tikslinimo, šių veiksmų po teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, priėmimo taip pat nesiėmė, t. y. laiku nesiėmė priemonių savo interesams ginti, ir tik iš esmės bankroto proceso baigiamojoje stadijoje iškėlė klausimą dėl pareiškėjo papildomų pajamų, gautų viso bankroto proceso metu, kurias pastarasis skyrė būtiniesiems poreikiams tenkinti, paskirstymo kreditoriams. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bankroto bylos nutraukimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir būtų neproporcinga priemonė.

36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą ir baigė pareiškėjo D. A. bankroto bylą.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Atskiruoju skundu apeliantė, pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.