- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1334-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02637-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G. K., J. K.
- Atsakovas
- BUAB „Amber Promotions“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir J. K. ieškinį atsakovui BUAB „Amber Promotions“ administratorius Paulius Vinkleris dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai G. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Amber Promotions“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3278,00 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo UAB „Amber Promotions“ kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankuose ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, taip pat nėra žinoma, ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą, ypač atsižvelgiant į didelį skaičių ieškinių, pareikštų atsakovui dėl jo veiklos. Pažymėjo, kad atsakovas vengė apmokėti įsiskolinimą, nors kreiptasi raštu ir žodžiu, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas įvairiais būdais vengs įvykdyti ir teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė ieškovų G. K. ir J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, ar pats faktas, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsižvelgiant ir į reikalavimo sumą [3278,00 Lt], negalima daryti išvados, kad nebus galimybės išieškoti šios sumos iš atsakovo, kaip juridinio asmens. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra realaus pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai G. K. ir J. K. prašo tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovas UAB „Amber Promotions“ jau iki šiol ir dabar dažnai yra traukiamas atsakovu daugelyje bylų, kuriose jam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, taip pat ir bylose pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinius, tame tarpe ir dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Be to, yra duomenų, kad pernai atsakovui buvo iškelta bankroto byla (vėliau nutraukta), o dėl vykdomos veiklos buvo skirtos didelės baudos. Be to, nors 3278,00 Lt suma juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė, tačiau tai, ar reiškiamas reikalavimas yra didelis, priklauso nuo atsakovo finansinių galimybių. Be to, teismų praktikoje taip pat yra suformuota taisyklė, kad vien tik aplinkybė, jog įmonės turtinė būklė šiuo metu yra gera, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė būklė gali pasikeisti ir tenkinus ieškinį sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Amber Promotions“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovų prašymas pagrįstas tikrovės neatitinkančiais argumentais, tuo tarpu jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo galimybę, nebuvo pateikta. Atsakovas yra sėkmingai komercinę veiklą vykdantis subjektas, todėl klientai ir toliau kreipiasi dėl bendrovės suteikiamų paslaugų, sudaro sutartis. Ieškovai nepagrįstai apeliuoja į tai, kad teisme yra nagrinėjama ne viena byla, kurioje atsakovui reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, nes natūralu, kad dėl itin didelio klientų skaičiaus, kaip ir visuose komerciniuose santykiuose, gali kilti nesutarimų. Kita vertus, iškeltų civilinių bylų prieš atsakovą reikalavimų sumos yra labai mažos. Pačių ieškovų pareikštas reikalavimas yra tik 3278,00 Lt, dėl ko, vadovaujantis teismų praktika, vienareikšmiškai teigtina, kad tokio dydžio suma nėra ir negali būti laikoma didele.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantai G. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo tenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės, t.y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šiuo atveju spręstinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises [Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-990/2010].
Iš atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau ieškovai niekuo nepagrindė, kad ieškovų reiškiamo reikalavimo suma yra didelė atsakovui. Vadovaujantis naujausiomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tendencijomis, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes [Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009], tačiau šiuo atveju ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, nepateikė pirmos instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, finansines galimybes, todėl ieškovai neįrodė, kad reiškiamo reikalavimo suma atsakovui yra didelė, o tai sudaro pagrindą imtis teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Kita vertus, vien aplinkybės, kad atsakovo atžvilgiu pradėti teisminiai ginčai, nesudaro savarankiško pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, kad toks prašymas iš esmės buvo nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą [LR CPK 178 str. -179 str.].
Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Amber Promotions“ bankroto bylą [civilinės bylos Nr. B2-5816-565/2011], todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB „Amber Promotions“ taikytinos LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi nutartis iškelti atsakovui UAB „Amber Promotions“ bankroto bylą įsiteisėjo, todėl visų kreditorių teises bei interesus bankroto procese gina bei kreditorių interesus atstovauja bankrutuojančios įmonės administratorius [LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.]. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. ieškovai, kaip galimi atsakovo kreditoriniai, turi teisę kreiptis į BUAB „Amber Promotions“ administratorių Paulių Vinklerį ir perduoti jam savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kiti ieškovų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.