- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- T-1257-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-00023-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Nuteistasis
- G. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Nuteistasis G. M. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti jo teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-870/2019.
1.1. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuris priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-870/2019, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 3 000,00 Eur bauda, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, 72 straipsnio 5 dalimi jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 3 d., ir nuspręsta išieškoti iš jo automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100,00 Eur. Paskirtą 3 000,00 Eur baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 29 d., o automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėjo 2019 m. kovo 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019, jo kasacinis skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-870/2019 paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 29 d., todėl laikytina, kad bausmę atliko 2019 m. balandžio 29 d. ir jo teistumo pabaiga yra 2022 m. balandžio 29 d. Pusė teistumo termino sueina 2020 m. spalio 29 d. Bausmės tikslai yra pasiekti, yra tvirtai pasiryžęs laikytis Kelių eismo taisyklių, nevartoti alkoholio, saugoti eismo dalyvių gyvybę, sveikatą ir turtą. Jo sutuoktinė A. M. yra valstybės tarnautoja, sūnus M. M. šiuo metu yra pilnametis, gyvena atskirai, palaiko gerus santykius su sūnaus šeima, nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį. Motina L. M. yra garbaus amžiaus, ja nuolat rūpinasi, lanko, kartu su žmona padeda prižiūrėti sodybą ir buitį. Teistumo metu jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs. Teistumo metu nėra padaręs ir jokių baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų, drausmine tvarka nebaustas. Jo atžvilgiu buvo nepragrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00004-19, kuris yra nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. M. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu. Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra įsiteisėjęs. Baudžiamojo proceso metu kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), iškart prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, padarė tinkamas išvadas. Nuolat apmąsto savo padarytą nusikalstamą veiką, suprato jos pavojingumą visuomenei. Apkaltinamasis nuosprendis buvo atskaitos taškas, nuo kurio drastiškai pakeitė savo gyvenimo būdą – visiškai atsisakė alkoholio, pakeitė mitybą, atsikratė antsvorio, pagal savo amžių ir sveiktos būklę pradėjo sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį. Tokį gyvenimo būdą yra tvirtai pasiryžęs tęsti, jaučia didelį šeimos narių, draugų ir bičiulių palaikymą. Nuo 2020 m. kovo 18 d. jam nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis. Visuomenėje yra charakterizuojamas ir vertinamas teigiamai. Visą savo gyvenimą esu Raseinių rajono savivaldybės gyventojas, palaiko draugiškus santykius su Raseinių savivaldybės bendruomenės nariais. Buvo ne kartą išrinktas į Raseinių rajono savivaldybės tarybą ir Lietuvos Respublikos Seimą. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jo buvęs darbdavys UAB „R. v.“ jį charakterizavo tik teigiamai. Laisvalaikiu bitininkauja, medžioja. Nuo 2008 m. yra Norgėlų medžiotojų būrelio narys, aktyviai dalyvauja medžiotojų būrelio veikloje. Nėra pažeidęs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, būrelio taisyklių ir medžiotojo etikos normų. Dėl teistumo negali susirasti kito darbo, realizuoti savęs darbinėje veikloje, būti naudingas visuomenei. Be to, teistumas trukdo ne tik jam įsidarbinti, bet taip pat gali trukdyti jo šeimos nariams (žmonai ir sūnui), siekiant karjeros valstybės tarnyboje. Bausmės tikslai jau yra pasiekti, o teistumo panaikinimas jį pilnai reabilituotų, sudarytų sąlygas grįžti į pilnavertį gyvenimą, įsidarbinti ir būti naudingu visuomenei. Teismo posėdžio metu nuteistasis savo prašymą palaikė.
2. Prokurorė su prašymo tenkinimu sutiko ir nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas G. M. panaikinti teistumą. Teistumas trukdo G. M. reputacijai, taip pat atstovauti visuomenės interesus.
3. Nuteistojo gynėjas prašė teikimą tenkinti ir panaikinti nuteistajam teistumo terminą arba jį sutrumpinti. G. M. yra įvykdęs teismo sprendimą, dirba visuomeniniais pagrindais. Po bausmės atlikimo naujų teisės pažeidimų nėra padaręs. Teistumas trukdo susirasti darbą, realizuoti asmeniniu pomėgius, užsitikrinti saugumą namuose.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 1 dalis numato, kad atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo teismas nagrinėja teismo posėdyje, išreikalavęs nuosprendžio nuorašą arba teismo bylą, taip pat kitus reikiamus dokumentus, apibūdinančius atlikusį bausmę asmenį, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teismo posėdyje turi dalyvauti pateikęs prašymą atlikęs bausmę asmuo.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 7 dalis numato, jog kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Teistumo trukmę reglamentuoja šio straipsnio 3 dalis, kurios 3 punkto a) papunktis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu asmuo buvo nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas teistumą jam gali panaikinti tik praėjus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės.
6. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-870/2019 bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., ir paskirti jam 90 MGL dydžio baudą; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 str. 1–2 d., 72 str. 5 d., paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones: dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 3 d. ir išieškoti iš jo automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 100 Eur. Šiuo nuosprendžiu G. M. buvo nubaustas už nesunkaus nusikaltimo padarymą.
7. G. M. paskirtą 3 000,00 baudą sumokėjo 2019 m. balandžio 29 d. (b. l. 5), o išieškotiną automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 100,00 Eur, sumokėjo 2019 m. kovo 18 d. (b. l. 6), baudžiamosios priemonės terminas (uždrausta teisė vairuoti transporto priemones) bylos nagrinėjimo metu taip pat yra pasibaigęs. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nuteistasis naujų nusikalstamų veikų po 2018 m. lapkričio 3 d. nepadarė, ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00004-19 jo atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 24-38), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo nepadarė ir naujų administracinių nusižengimų. G. M. teigiamai charakterizuojamas Raseinių miesto seniūnijos (b. l. 7), UAB „T. ž. (b. l. 8), labdaros ir paramos fondo „B. ir k.“ valdybos (b. l. 9), piliečių asociacijos „M. s.“ (b. l. 13, 20), (duomenys neskelbtini) būrelio (b. l. 15), asociacijos kaimų bendruomenė „B.“ (b. l. 21), UAB „R. v.“ direktoriaus (b. l. 22). Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad G. M. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir baudos sumokėjimo vertintinas teigiamai. Nuteistasis bylos duomenimis ne tik nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, prižiūri mamą, kuri gyvena vienkiemyje (b. l. 7).
8. Užimtumo tarnybos pažyma (b. l. 23) patvirtina, kad nuteistasis dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu ir tai, jog G. M. yra vyresnis nei 60 metų amžiaus, todėl jo galimybės įsidarbinti taip pat yra mažesnės, juo labiau, kad į bylą pateiktas nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. galiojęs neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 14). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės turi būti laikomos svarbiomis sprendžiant ir teistumo panaikinimo klausimą, sutinkant, kad teistumo galiojimas yra kliūtis G. M. įsidarbinti.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad po baudos sumokėjimo 2019 m. balandžio 29 d. jau yra praėję daugiau nei pusantrų metų, todėl įstatymas šiuo metu jau suteikia teisę teismui priimti sprendimą dėl teistumo panaikinimo ar teistumo termino sutrumpinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis per pastaruosius metus nebuvo priima nutartis atmesti G. M. prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo, todėl nuteistojo prašymą teismas privalo nagrinėti (2020 m. spalio 19 d. nutartimi nuteistojo prašymas paliktas nenagrinėtas).
10. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės ir BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas G. M. naikintinas.
11. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Taigi, nagrinėjamu atveju teismui net ir panaikinus G. M. teistumą, pats nuteisimo faktas visada liks G. M. gyvenimo ir biografijos dalimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. M. prašymą tenkinti.
Panaikinti G. M. teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-870/2019.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.