Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. T.-S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. T.-S. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš S. T.-S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 269,97 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. T.-S. nuteista už tai, kad ji 2024 m. kovo 4 d. apie 16.53 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą – nuo įrankių skyriuje esančio prekių ekspozicijos stendo paėmė tris vienetus akumuliatorinių smūginių gręžtuvų MAKITA DHP482Z 18 V 13MM, kurio vieneto vertė 89,99 Eur, jų nepateikė apmokėjimui ir išsinešė pro parduotuvės sandėlio vartus, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 269,97 Eur.

2. Alytaus apylinkės teismas, pripažinęs S. T.-S. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad kaltinimas dėl įvykdytos vagystės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis yra įrodytas. Skiriant bausmę S. T.-S., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti bei viena sunkinanti aplinkybė, eilę kartų bausta administracine tvarka, teista daugybę kartų už analogiškas nusikalstamas veikas, yra jauno ir darbingo amžiaus, išlaikytinių neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruota, pastovaus pajamų šaltinio bei gyvenamosios vietos neturi, nedirba.

3. Nuteistoji S. T.-S. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, nurodydama, jog bylos nagrinėjime ji nedalyvavo. Teismas nuosprendį priėmė jai už akių, nors ji nori dalyvauti visuose teismo posėdžiuose.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios S. T.-S. gynėjas advokatas Jaroslav Los palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios S. T.-S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistosios S. T.-S. apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama kaltė ar nusikalstamos veikos kvalifikavimas dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti S. T.-S. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistosios teigimu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta jai nedalyvaujant, dėl ko ji buvo nuteista „už akių“.

6. Apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijama ir paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, tačiau teismas savo iniciatyva nustatęs netinkamą nuteistosios atsakomybę pripažintą sunkinančią aplinkybę, atitinkamai pasisakys ir šiuo klausimu.

Dėl nuteistosios S. T.-S. dalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

7. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. T.-S. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2024 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 186–187). 2024 m. gegužės 23 d. pasirašytinai supažindinta su paskelbimu apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (1 t., b. l. 193–196). 2024 m. gegužės 28 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuris 2024 m. gegužės 29 d. įteiktas S. T.-S. (2 t., b. l. 6). 2024 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi, baudžiamoji byla, kurioje S. T.-S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, buvo perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje 2024 m. rugpjūčio 20 d. Minėtą dieną, teisiamasis posėdis buvo atidėtas iki 2024 m. spalio 17 d. neatvykus S. T.-S.. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi S. T.-S., esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, dalyvavimas teisiamajame posėdyje, 2024 m. spalio 17 d. 9.30 val., užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Iš 2024 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teisiamasis posėdis atidėtas, S. T.-S. nesutikus dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Dėl ko, 2024 m. spalio 17 d. priimta nutartis S. T.-S. iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pristatyti į teisiamąjį posėdį, įvyksiantį 2024 m. spalio 24 d. 11.00 val. Susipažinus su 2024 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, kad S. T.-S. jame dalyvavo, sutiko duoti parodymus, kurių metu paaiškino įvykio aplinkybes, savo kaltę dėl įvykdytos vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dalyvaujant kaltinamajai S. T.-S.. Iš bylos duomenų matyti, jog skelbiant skundžiamą nuosprendį, nuteistoji posėdyje nedalyvavo, tačiau šiuo atveju, procesinio paskelbimo metu jos dalyvavimas nebuvo būtinas. Juolab, jog pati nuteistoji 2024 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad numatomo paskelbimo dieną ji dalyvaus kitame teismo posėdyje, todėl prašė procesinio sprendimo nuorašą atsiųsti paštu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Aptarti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog procesinių pažeidimų dėl nuteistosios dalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padaryta nebuvo, dėl ko tenkinti nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

9. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Susipažinus su nuteistosios skundo turiniu matyti, kad S. T.-S. iš esmės neginčija nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nei jos kvalifikavimo, nei jai paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai skirdamas arešto bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos stadiją, kaltės formas, veikos padarymo motyvus, nuteistosios asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nustatė S. T.-S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo nustatyta S. T.-S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

10. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, nusikaltimų recidyvas, kaip ir su tuo susijusi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra siejama ne su bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos, o su tyčinio nusikaltimo padarymu.

11. Nagrinėjamu atveju S. T.-S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tyčinės nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Kaip ir teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji naują nusikalstamą veiką padarė būdama jau ne kartą praeityje teista už tyčines nusikalstamas veikas, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Visgi, pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju nustačius, jog S. T.-S. padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą S. T.-S., kurias sudaro 116,67 Eur.

15. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajai garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne pačios nuteistosios iniciatyva. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į nuteistosios turtinę padėtį, t. y., jog niekur nedirba, turi įsiskolinimų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti S. T.-S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš S. T.-S. valstybės naudai 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.