- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- II-69-963/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01285-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5163-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2021 m. balandžio 19 d. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-12328-2021, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 10 d., 18.38 val., Taikos pr. – Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2021 m. gegužės 19 d. sumokėti 30 Eur baudą.
2021 m. birželio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu Nr. 30-ANR_N-5163-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. G. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. gruodžio 28 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas, kuriame prašoma sujungti administracinio nusižengimo bylas 30-ANR_N-7076-2021 (ROIK: 21134682786), 30-ANR_N-5163-2021 (ROIK: 21130300839), 30-ANR_N-7078-2021 (ROIK: 21134682828), 30-ANR_N-6478-2021 (ROIK: 21131424182) ir paskirti vieną subendrintą bausmę panaikinant šį nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Teigia, kad tokiu atveju turėtų būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiklą. Be to, teigia, jog 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 patvirtintos ir pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Nurodo, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su V. G. skundu nesutiko. Nurodė, kad administracinių pažeidimų padarymo laikas skiriasi, pareiškėjas išvyksta iš pažeidimo vietos ir vėl į ją atvyksta kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė, o ANK nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės. 2021 m. birželio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5163-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą nėra teisinio pagrindo. Prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paties administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, pripažįsta, jog klydo, gailisi dėl savo padarytų nusižengimų, kadangi neteisingai suprato atitinkamus eismo taisyklių straipsnius, ko pasėkoje, taksi automobilį interpretavo kaip maršrutinį transportą, nes jis gavęs užsakymą važiuoja nustatytu maršrutu, bet nesutinka su vis skiriamomis baudomis, kadangi tris baudas už šį pažeidimą jis jau sumokėjo, o paskiau, kai jau pradėjo gauti labai daug baudų už tą patį pažeidimą, mano, kad tai yra neadekvatu ir prašo teismo šias paskirtas baudas panaikinti, kadangi už šį pažeidimą jis jau yra sumokėjęs tris kartus ir jaučiasi jau esantis nubaustas bei pasimokęs. Šiuo metu baudų bendroje sumoje yra apie 1500 eurų, jam yra per sunku finansiškai jai sumokėti. Šiuo metu stengiasi visiškai vengti „A“ juostų ir apskritai Taikos pr. nevažiuoti, nes per daug skaudu. Nurodė jau labai seniai supratęs, kad padarė nusižengimą ir tolimesnės gaunamos nuobaudos už tą patį nusižengimą yra neadekvačiai didelės. Pirmas tris baudas, jei gerai pamena, sumokėjo 2021 m. kovo 24 d., būtent nuo to laiko ir nustojo važiuoti „A“ juosta. Šiuo metu dirba pagal individualią veiklą taksistu, gaunamos pajamos yra 400-600 eurų, taip pat gauna specialiųjų poreikių pašalpą, neįgalumo išmoką (nustatytas 30 proc. darbingumo lygis), pateikia teismui tai įrodančius dokumentus. Prašo panaikinti nutarimą ir baudos neskirti.
Dėl bylų sujungimo
Iš pareiškėjo V. G. skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiami nutarimai V. G. priimti už tai, kad jis, teikdamas taksi paslaugas, vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą, t. y.: 1) 2020 m. gruodžio 23 d. 09.49 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-68-963/2022 (ROIK: 21134682786)) 2) 2020 m. gruodžio 10 d. 18.38 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-69-963/2022 (ROIK: 21130300839)); 3) 2020 m. gruodžio 23 d. 18.43 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-70-963/2022 (ROIK: 21134682828)); 4) 2020 m. gruodžio 13 d. 12.15 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-71-963/2022 (ROIK: 2113142182)).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. nurodo, kad jis atliko tęstinę veiką, nusižengimus atliko tuo pačiu būdu, su ta pačia transporto priemone ir tikslu (buvo teikiamos taksi paslaugos). Taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką, todėl turėjo būti surašytas vienas protokolas ir nutarimas.
Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Tęstiniu nusižengimu pripažįstami keli veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, vagiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra šie : eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
Vertinant faktines visų keturių nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad padaryti šie pažeidimai: automobilis, kuris teikia taksi paslaugas, gatvėje su skiriamąja juosta, važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Pažeidimai padaryti skirtingose vietose ir skirtingu laiku.
Konstatuojant, ar V. G. veika yra tęstinė ar kvalifikuotina kaip keturi teisės pažeidimai (administracinių nusižengimų daugetas), būtina nustatyti, ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negali būti pripažįstama tęstine ir turi būti vertinama kaip keli pažeidimai.
Nors pareiškėjas skunde pabrėžia, kad visi veiksmai atlikti tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, su ta pačia transporto priemone ir tikslu, akivaizdu, bet iš skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiami nutarimai V. G. priimti už tai, kad jis, teikdamas taksi paslaugas, vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, 5 skyrius, ženklas Nr. 523) ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą, t. y.:
1) 2020 m. gruodžio 23 d. 09.49 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-68-963/2022 (ROIK: 21134682786));
2) 2020 m. gruodžio 10 d. 18.38 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-69-963/2022 (ROIK: 21130300839));
3) 2020 m. gruodžio 23 d. 18.43 val. Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-70-963/2022 (ROIK: 21134682828));
4) 2020 m. gruodžio 13 d. 12.15 val. Taikos pr.-Debreceno g. sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-71-963/2022 (ROIK: 2113142182)).
Nustatyta, kad V. G. teikė taksi paslaugas skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems klientams. Taigi, padaryta ne viena tęstinė veika, o kelios veikos skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Be to, ANK nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės. Atsižvelgiant į byloje išnagrinėtas ir išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimų bylų sujungti nėra pagrindo.
Dėl nutarimo panaikinimo
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
V. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytų įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 1 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad V. G. 2020 m. gruodžio 10 d., 18.38 val., Taikos pr.-Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. P. V. G. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nurodo, kad pažeidimą padarė nepiktybiškai, o dėl nežinojimo ir nesusipažinimo su kelių eismo taisyklėmis, dėl ko, manydamas, kad teikdamas taksi paslaugas jis turi teisę važiuoti „A“ juosta, šį pažeidimą ir kartojo iki kol gavo pirmąjį protokolą, kuriame paskirta bauda už šį pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Taisyklių 3 priedo, 1 skyriaus, 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę. Tačiau Taisyklių 181.2 punkte nustatyta, jog eismo juostoje pažymėtoje raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ gali važiuoti lengvieji automobiliai taksi.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota 2020 m. gruodžio 10 d., 18.38 val., Taikos pr. - Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojanti eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukant į įvažiavimą ar sankryžą (b. l. 13). Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į MB „Ergyda“, siekiant išsiaiškinti asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone (b. l. 10). 2021 m. birželio 7 d. MB „Ergyda“ elektroniniu paštu informavo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu įmonei priklausančią transporto priemonę „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. G. (b. l. 14). Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas su lengvuoju automobiliu taksi, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nepriskiriamas maršrutinei transporto priemonei, kuriai skirta eismo juosta pažymėta raide „A“. Be to, Taikos pr. - Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, raide „A“ pažymėtoje eismo juostoje nėra papildomo kelio ženklinimo „TAKSI“.
Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5163-2021 naikinti nėra pagrindo.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).
ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.
Vertinant V. G. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta 50 Eur bauda. V. G. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, nustatyta, kad jis yra neįgalus (30 procentų darbingumo lygis) (b. l. 76). Šios dvi aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina į tai, kad V. G. turi tik 30 % darbingumo lygį ir dėl specialiųjų poreikių lygio (b. l. 75) jam nustatytos Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. Taigi, nežiūrint neįgalumo, V. G. dirba, vykdo taksi veiklą. V. G. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Nors pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, tačiau, kaip jis parodė teismo posėdžio metu, jis, gavęs pirmus administracinio nusižengimo protokolus, išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų padarė, paskirtas baudas sumokėjo ir daugiau minėta eismo juosta nebevažinėjo (kaip matyti iš gautų ANR duomenų, V. G. 2021 m. kovo 24 d. sumokėjus pirmas 4 paskirtas baudas, po to daugiau tokio pobūdžio jo padarytų nusižengimų nėra fiksuota). Svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pranešimą apie užfiksuotą administracinį nusižengimą įmonei, kuriai priklauso automobilis „T. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė tik praėjus 6 mėnesiams nuo užfiksuoto pažeidimo ( b. l. 15). Be to, nors byloje buvo nustatyta, kad administracinį nusižengimą V. G. padarė pakartotinai, nes dar nepraėjo ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, tačiau pastebėtina tai, kad šio nusižengimo padarymo metu V. G. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskutinį kartą 2019 m. vasario 14 d. (jam paskirtą baudą jis sumokėjo 2019 m. vasario 21 d.), o ANK 40 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas pakartotiniu, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai pakartotinumą pripažino V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skirdama administracinę nuobaudą. Kaip matyti, kitų byloje pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą, todėl atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje V. G. nedarytų naujų administracinių nusižengimų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5163-2021, keistinas, V. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą patenkinti iš dalies.
Prašymo sujungti administracinio nusižengimo bylas Nr. 30-ANR_N-7076-2021 (ROIK: 21134682786), 30-ANR_N-5163-2021 (ROIK: 21130300839), 30-ANR_N-7078-2021 (ROIK: 21134682828), 30-ANR_N-6478-2021 (ROIK: 21131424182) netenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5163-2021, kuriuo V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, ir V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – įspėjimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.