Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-491/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
1-67-491/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-04040-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis
A. R.
Advokatai
Paulius Bružas
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 67 – 491 / 2014Proceso Nr. 1-06-1-04040-2012-1Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.14.6.2., 1.2.17.13., 1.2.18.7., (S) 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Sigitai Šabliauskienei,civilinio ieškovo atstovei A. S. S.,gynėjui advokatui Pauliui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d., 209 str., 219 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. R. :

1) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. ir 81 str. reikalavimus turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus bei nustatytu terminu sumokėti mokesčius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. nustatytą tvarką, pagal kurią apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privaloma sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-10-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikęs nustatytos formos pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius 2012 m. II ir III ketvirčio laikotarpius bei pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų 14134, 38 Lt socialinio draudimo įmokų, po to kai VSDFV Panevėžio skyrius 2012-10-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų nuo priminimo gavimo;

2) nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2009 m. kovo 9 d. ir nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009 m. sausio 5 d. kasininku ir materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kaip atskaitingas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio išlaidoms gavęs 9810,00 Lt ir iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius avanso pirkimams gavęs 739648,76 Lt – iš viso įmonės veiklos išlaidoms gavęs 749458,76 Lt, nepateikė 281963,71 Lt panaudojimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, o 2012 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės A. R. vardu sudaręs šios bendrovės pirkimo – pardavimo sutartį su E. K. ir perleidęs jam bendrovės akcijas, imitavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų – 281963,71 Lt perdavimą, surašydamas pinigų perdavimo priėmimo aktą ir duodamas E. K. pasirašyti, tačiau realiai jokių pinigų E. K. neperdavęs, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 281963,71 Lt;

3) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savo žinioje turėdamas visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tame tarpe ir bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus, kaip bendrovės vadovas pagal šios bendrovės įstatų 47 p. privalėdamas veikti bendrovės naudai, pagal 88.1 p., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus kreditoriams, sąmoningai blogai valdydamas įmonę bei jos turtą, t.y. pasisavindamas jo žinioje buvusias bei už parduotą turtą gautas bendrovės pinigines lėšas, žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, kas lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo atsiradimą ir 2012 m. gruodžio 31 d. bankroto bylos iškėlimą, padarydamas kreditoriams didelę 157380,07 Lt turtinę žalą, o būtent :

- 2012-08-01 A. V. jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt, o 2012-08-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pirkimams išsimokėjo 10000 Lt, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais;

- 2012-09-07 B. R. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ už 2400 Lt;

- 2012-09-21 M. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 000 Lt;

- 2012-09-27 pagal PVM sąskaitas - faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), kurios vienintelė akcininkė yra jo sesuo A. R., pardavė prekių už 11890,12 Lt sumą; - 2012-09-28 pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido prekių už 12854,70 Lt sumą, o 2012-09-28 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pirkimams išsimokėjo 25000 Lt, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais;

- 2012-10-01 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą pirkimams išsimokėjo visus bendrovės kasoje likusius pinigus – 21648,76 Lt, kurių panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais;

- 2012-10-09 pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių už 10806,59 Lt sumą;

- 2012-10-31, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė trišalio skolų suderinimo aktą (pasirašytą tik dviejų bendrovių), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą skolą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip atsisakydamas gautinų už parduotas prekes pajamų, pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino. Jis parodė, kad tiek būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tiek būdamas jos komercijos direktoriumi, nuo pat bendrovės įsikūrimo 2008 metais jos piniginius reikalus visada sprendė tik jis. A. V. buvo „popierinis“ direktorius, o jo mama, nors ir buvo bendrovės pagrindinė akcininkė, bendrovės veikloje realiai nedalyvavo. Kaltinime nurodytų 14134, 38 Lt įmokų SODRAI nesumokėjo, nes 2012 metais pablogėjo įmonės finansinė padėtis, ėmė trūkti pinigų, didelių nuostolių atnešė 2 nepelningi 2011 metais atidaryti prekybos salonai Panevėžyje ir Anykščiuose. Žalą SODRAI pripažįsta, ją pilnai atlygino. Neneigia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu iš įmonės kasos jis paėmė ir pasisavino 281963,71 Lt, kuriuos išleido savo bei savo šeimos reikmėms – dengė asmeninę paskolą, išleido pragyvenimui, nes nei jis, nei žmona kitų pajamų neturėjo. Imdamas kas mėnesį įvairias pinigų sumas tikėjosi pinigus grąžinti, tačiau suprastėjus prekybai, apyvartos apimtims, ištikus krizei, to nesugebėjo padaryti. Ketindamas tai nuslėpti nutarė parduoti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ E. K., surašė fiktyvų pinigų perdavimo jam aktą, pagal kurį jis neva tai jam perdavė grynais aukščiau nurodytą sumą, nors realiai jokių pinigų jis neturėjo ir neperdavė. Dėl nusikalstamo įmonės bankroto mano, jog įmonės bankrotą lėmė ne tiek kaltinime nurodyti 2012 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais įvykdyti sandoriai, nes pagal juos buvo parduotas iš esmės menkavertis turtas ir parduotas jis buvo realiomis kainomis. Jo manymu, prie bankroto įmonę labiau privedė jo paties pasisavinti pinigai, kurių sumažėjus apyvartai, ėmė tiesiog trūkti skoloms padengti, sumokėti mokesčiams, patalpų nuomai, ir pan. Jis pripažįsta 157380, 07 Lt skolą įvairiems kreditoriams, kurie pareiškė kreditinius reikalavimus iškėlus įmonei bankroto bylą. Kaltinamasis įsitikinęs, jog parduodamas likusį menkavertį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima iš esmės analogiška veikla, jis gavo realiai apie 22 tūkstančius litų pajamų, ir šia suma sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą kreditoriams. Gautus pinigus išleido atsiskaitymui su darbuotojais, iš dalies padengė įsiskolinimus kreditoriams.

Civilinio ieškovo atstovė A. S. S. paaiškino, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, jog 2012 m. liepos – rugsėjo mėnesiais bendrovė nesumokėjo VSDFV privalomų 14134,38 Lt įmokų. Nuo jų buvo paskaičiuoti 354, 54 Lt delspinigių. 2012-10-08 bendrovei išsiųstas priminimas susimokėti įmokas.

Liudytoja V. P., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, parodė, kad įmonės grynus pinigus turėjo A. R., kuris buvo atskaitingas asmuo, atsakingas už įvairius pirkimus. Matė, kad kaltinamasis nepateikdavo visų išlaidas patvirtinančių dokumentų, dėl ko avansinėse apyskaitose nuolat augo grynųjų pinigų likutis. Kaltinamasis su tuo sutiko, pasirašydavo apyskaitose, pats mokėdavo mokesčius. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl to, kad labai silpnėjo „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos, ypatingai 2012 m. sumažėjo jų pačių apyvarta, didelių nuostolių atnešė nesėkminga įmonės plėtra Panevėžyje ir Anykščiuose. Bankrutuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pati ir beveik visi kiti darbuotojai perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. M.. Pastaroji įmonė nuomojosi tas pačias patalpas, todėl realiai nepasikeitė net jų darbo vieta.

Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. gegužės mėn. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o A. R. buvo komercijos direktorius, kuris tvarkė visus įmonės finansinius reikalus, nes jis buvo ir kasininkas. Kaltinamojo žinioje buvo ir visi gryni pinigai. Įmonei bankrutuojant, jis joje jau nebedirbo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2012 m. ėmė strigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai A. K. tuo metu buvo direktoriumi, aiškino, kad įmonės padėtis sudėtinga, kad yra įkūręs keletą filialų, kad apyvartos nedidelės, ir pan. Kadangi jis realiai skolų nemokėjo arba mokėjo nedidelę dalį buvo priimtas sprendimas patikrinti įmonės finansinius srautus sąskaitose, kasoje. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad sąskaitose nebuvo pinigų, bet tikrinant kasos dokumentus ir avansines ataskaitas matėsi didelis jų likutis, kuris nepagrįstas jokiais dokumentais. Žymi skola susidarė 2012 m. vasarą.

Liudytoja E. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ji pradėjo dirbti 2011 metais. A. R. ji žinojo kaip šios įmonės savininką, kuris realiai ir vadovavo įmonei. Nuo 2012 m. liepos įmonėje pradėjo vėluoti atlyginimai. 2012 m. rugsėjo mėnesį A. R. pasiūlė jai tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo priimti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo tą pat darbą, tose pačiose patalpose, tuo pačiu inventoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš „(duomenys neskelbtini)“ likusias prekes, padengė šios įmonės skolą „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 m. pabaigoje iš A. R. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Šią įmonę pirko, nes norėjo dirbti su „(duomenys neskelbtini)“. A. R. sandoryje nedalyvavo, ant 2012-10-05 bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties buvo tik jos parašas. Visą buhalterinę dokumentaciją vėliau jis perdavė bankroto administratoriui. Joks įmonės turtas, įmonės gryni pinigai jam nebuvo perduoti.

2012-10-05 VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-08 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“, pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį kopijos patvirtina, kad 2012-10-05 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV buvo skolinga 14134,38 Lt įmokų bei 345,54 delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas – viso 14488,92 Lt (1 t., 3 – 5, 10, 175 – 199 b.l.).

Išrašas apie juridinio asmens duomenis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinių asmenų registre įregistruota 2008-10-29. Iki 2012-11-05 vienintelė šios bendrovės akcininkė buvo A. R., o bendrovės direktoriais buvo : A. R. – laikotarpiais nuo 2008-10-29 iki 2009-03-09, ir nuo 2012-06-15 iki 2012-11-05; A. V. – laikotarpiu nuo 2009-03-09 iki 2012-06-15. Nuo 2012-11-05 bendrovės akcijas įsigijo ir jos vadovu tapo E. K. (1 t., 20 – 22 b.l.).

Pažyma iš VRM CDB patvirtina, kad V. B., I. J., R. K., G. M., M. M., L. P., J. T., I. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleisti 2012-10-29; E. M. ir V. P. atleisti 2012-10-05; A. R. atleistas 2012-10-31 (1 t., 23 b.l.).

Pažyma iš Įmonių bankroto valdymo departamento registro patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2012-12-31 (1 t., 81 b.l.).

2013-08-08 dokumentų pateikimo protokolas ir jo priedai patvirtina, kad įsakymas dėl V. P. priėmimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotas 2012-09-25; dėl darbuotojų J. T., L. P., R. K., V. B., M. M., I. J., I. V. priėmimo į darbą registruoti 2012-10-01; V. P. į darbą priimta nuo 2012-09-26 (1 t., 133 – 140 b.l.).

2013-04-18 specialisto išvada Nr. 5-5/32 įrodo, kad : 1) 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai sudarė 106840,60 Lt; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė 2011 metų pabaigai sudarė 35334 Lt (ilgalaikį bendrovės turtą sudarė kompiuterinė technika ir du bendrovės veikloje naudojami automobiliai); 3) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-17 iki 2012-09-26 įplaukė 67253,13 Lt; į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki 2012-10-10 įplaukė 87065,18 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2012-10-01 bendrovės kasos įplaukos buvo 254244,79 Lt; kasos likutis buvo nuo 1691,28 Lt iki 27935,76 Lt; taigi, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31 į aukščiau paminėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir kasą įplaukė iš viso 346573,10 Lt (67253,13+87065,18+254244,79-12370-49620), kas rodo, jog bendrovė turėjo pakankamai pinigų atsikaityti su valstybės biudžetu ir fondais, t.y. sumokėti privalomus mokėti mokesčius; 4) 2011-12-31 pas A. R. buvo 183863,07 Lt grynųjų pinigų likutis, kuris per 2012 m. 10 mėnesių padidėjo iki 281963,71 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2012-10-01 jam iš bendrovės kasos buvo išduota 176648,76 Lt, o prekėms įsigyti panaudota tik 78548,12 Lt. Tai rodo, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atskaitingas asmuo A. R. turėjo pakankamai lėšų sumokėti mokesčius bei atsiskaityti su valstybės biudžetu ir fondais; 5) laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2012-10-31 atskaitingam asmeniui A. R. iš bendrovės sąskaitos ir kasos avansiniams mokėjimams ir ūkio išlaidoms buvo išmokėta iš viso 759268,76 Lt. Iš pateiktų A. R. avansinių apyskaitų nustatyta, kad 2012-10-31 pas jį buvo 281963,71 Lt grynųjų pinigų likutis, t.y. šią sumą jis buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6) 2012-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai sudarė 157380,07 Lt (3 t., 144 – 158 b.l.).

2012-09-28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12854,70 Lt sumą (3 t., 186 b.l.).

Iš 2012-09-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-09-30 komisinių suderinimo aktą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komisinius už 20954, 28 Lt sumą (3 t., 187 – 188 b.l.).

Iš 2012-10-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10806,59 Lt sumą (3 t., 189 b.l.).

Iš 2012-09-28 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-10-01 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. avansu pirkimams iš viso išmokėta 46648,76 Lt (4 t., 58 – 59 b.l.).

2012-08-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad UAB „v“ A. V. už 10000 Lt pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 61 b.l.).

2012-09-07 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ B. R. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 2400 Lt pardavė soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 66 b.l.).

2012-09-21 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. R. pasirašyta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 14000 Lt M. V. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 67 – 69 b.l.).

Iš 2012-10-31 trišalio skolų sudengimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą 29852,45 Lt skolą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aktą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė A. R. (4 t., 81 b.l.).

Iš 2012-09-27 PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įvairių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atitinkamai 5500,73 Lt ir 6339,39 Lt (4 t., 106 – 113 b.l.).

2012-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties bei tos pačios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo – priėmimo akto kopijos įrodo, kad A. R. E. K. pardavė 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Lt. Bendrovės dokumentus E. K. perdavė A. R. (4 t., 98, 100 – 102, 104 – 105 b.l.).

2012-10-05 grynųjų pinigų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, jog E. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas gavo iš A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius grynuosius pinigus – 281963,71 Lt (4 t. 99 b.l.).

Iš 2012-10-05 akcininko E. K. sprendimo kopijos matyti, kad A. R. nuo 2012-10-05 atleidžiamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, ir nuo tos pačios dienos įmonės direktoriumi paskiriamas E. K. (4 t., 103 b.l.).

2012-10-29 įsakymo (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad A. R. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius priėmė įsakymą atleisti bendrovės darbuotojus J. T., V. B., M. M., I. V., L. P., R. K., I. J. ir G. M. (4 t., 74 b.l.).

Pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, PVM deklaracijų kopijos patvirtina, kad 2012 m. spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip direktorius šiuos dokumentus pasirašė ir institucijoms pateikė A. R. (4 t., 75 – 80 b.l.).

Mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-26 pareiškimas dėl žalos atlyginimo įrodo, kad A. R. 2014-02-10 pervedė VSDFV 14134,38 Lt taip visiškai atlygindamas jam šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį (5 t., 25, 35 b.l.).

Iš dar neįsiteisėjusio 2013-12-02 Panevėžio apygardos teismo sprendimo kopijos matyti, kad bankrutavusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš A. R. ir A. R. žalai atlyginti priteista 129447,12 Lt, o iš A. R. dar priteista ir 152516,59 Lt negrąžinto avanso, t.y. iš viso bendrovei priteista 281963,71 Lt (5 t., 47 – 54 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 1 d.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino visiškai. Be jo parodymų, jo kaltė įrodyta civilinio ieškovo atstovės paaiškinimu, liudytojos R. Š. parodymais, byloje esančiu VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo aktu. Kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pats pasirašė ir pateikė nustatytos formos pranešimus VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, privalėjo sumokėti apskaičiuotus mokesčius, kurių bendra suma (neįskaičius delspinigių, kurie neįeina į padarytos žalos sumą) yra 14134,38 Lt, tačiau to tyčia nepadarė po to, kai 2012-10-08 raštu VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius jam priminė apie pareigą mokesčius sumokėti. Nustatyta, kad kaltinamasis realiai turėjo galimybę sumokėti mokesčius, nes pagal įmonės pateiktas finansines ataskaitas vien tik grynųjų pinigų likutis 2012-10-18 dienai buvo pakankamas mokesčiams sumokėti. Be to, A. R. 2012-09-28 ir 2012-10-01 avansu pirkimams iš įmonės kasos gavo daugiau kaip 46 tūkstančius litų.

Taigi, ši jo veika pilnai įrodyta, tinkamai kvalifikuota pagal BK 219 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str.

BK 209 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningai blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (LAT kasacinė nutartis 2K-504/2009). Šio nusikaltimo subjektu turėtų būti pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuris įstatymo, sutarties ar administracinio akto pagrindu valdė įmonę. Kaltinamajam pagal BK 209 str. pateiktame kaltinime subjektas apibrėžtas dviem momentais : 1) kaltinamasis nuo 2009-01-05 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku ir materialiai atsakingu asmeniu; ir 2) nuo 2012-06-01 jis buvo šios įmonės direktoriumi. Kaltinime inkriminuotas sąmoningai blogas įmonės bei jos turto valdymas pasireiškė : 1) jo žinioje buvusių bei už parduotą turtą gautų bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu; ir 2) veiksmais, t.y. bendrovei nenaudingais sandoriais, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31.

Iš tiesų, pagal byloje esančius įrodymus, kaltinamasis įmonės direktoriumi buvo laikotarpiais nuo 2008-10-30 iki 2009-03-02 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-10-31. Laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2012-05-31 įmonės direktoriaus pareigas atliko A. V.. Tik iš dalies galima sutikti su A. V. parodymais, kad jis tebuvo „popierinis“ įmonės direktorius, nes vykdydamas šias pareigas jis kaip bendrovės vadovas pasirašinėjo įmonės dokumentus, teikė ataskaitas, vykdė kitas jam kaip bendrovės vadovui pavestas funkcijas – tai matyti iš liudytojos V. P., šios bendrovės buhalterės, parodymų. Akivaizdu, kad įmonės kasininkas, nors ir būdamas materialiai atsakingu, negali būti tiesiogiai tapatinamas su įmonės vadovu BK 209 str. prasme, tiesiogiai atsakingu už blogu įmonės valdymu sukeltas neigiamas pasekmes – padarytą turtinę žalą kreditoriams. Todėl laikotarpiu, kuomet A. R. įmonėje nebuvo tiesioginis jos vadovas, o dirbo kasininku (nuo 2009-01-05 iki 2012-06-01), jis negali būti ir šio nusikaltimo subjektas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nevaldė.

Tačiau, iš paties kaltinamojo, liudytojų A. V., V. P., E. M. parodymų, specialisto išvados matyti, kad įmonės grynaisiais pinigais visapusiškai disponavo tik kaltinamasis tiek būdamas kasininku, tiek ir būdamas direktoriumi. Iš specialisto išvados matyti, kad 2012-06-01 pas A. R. kaip atskaitingą asmenį buvo 186198,57 Lt įmonės grynųjų pinigų likutis. Nuo 2012-06-01 iki 2012-10-31 (jam būnant bendrovės direktoriumi), t.y. per 5 mėnesius, jo žinioje esantis grynųjų pinigų likutis išaugo iki 281963,71 Lt. Įmonės kreditoriniai įsiskolinimai 2012-10-31 dienai siekė 157380,07 Lt. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą lėmė tai, kad jis savo reikmėms tenkinti paėmė ir išleido įmonės grynuosius pinigus, t.y. 281963, 71 Lt, (šios sumos jis neginčijo), tikėjosi juos grąžinti, tačiau to neįstengė padaryti. Nuo 2012 m. birželio mėnesio įmonėje trūkstant apyvartinių lėšų sumažėjus prekybos apimčiai, nuostolingai tvarkant du naujus prekybos salonus, įmonė realiai nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tai iš dalies patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. P. bei E. M.. Matyti ir tai, kad pats A. R., 2012-06-01 tapęs direktoriumi, ne tik kad nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti tolimesnę sėkmingą bendrovės veiklą, spręsti jo paties didžiulio asmeninio įsiskolinimo bendrovei klausimo, tačiau elgėsi priešingai tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesams – nutaręs įmonę parduoti, jis toliau avansiniams pirkimams ėmė bendrovės grynus pinigus (nuo 2012-06-01 iki 2012-10-31 jo paimtų grynųjų pinigų suma sudarė 96765,14 Lt) jų panaudojimo nepagrįsdamas buhalteriniais dokumentais, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31 išpardavė bendrovės turtą fiziniams asmenims bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo, liudytojų V. P., E. M. parodymais nustatyti faktai, kad naujai įsikūrusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke tapo kaltinamojo sesuo A. R.; kad ši įmonė ėmė vykdyti analogišką veiklą kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; kad įmonė perėmė skolą pagrindinei prekybos partnerei UAB „(duomenys neskelbtini)“; kad įmonė naudojasi tomis pačiomis patalpomis ir netgi tuo pačiu inventoriumi (kompiuteriais); kad joje persikėlė dirbti ne tik pats kaltinamasis, tačiau ir dauguma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, daugiau negu akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis, nuo 2012-06-01 tapęs įmonės direktoriumi ir būdamas juo iki 2012-10-31, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. pasisavindamas jo žinioje buvusius grynus pinigus bei bendrovės vardu sudarydamas kaltinime nurodytus nenaudingus jai sandorius, nulėmė bendrovės bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos jos kreditoriams.

Ši jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia, ji pilnai įrodyta, atitinka BK 209 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. tvirtino, kad kaltinime nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios grynųjų pinigų sumos – 281963,71 Lt, jis nepasisavino, o 2012-10-05 perdavė ją kartu su įmonės buhalteriniais dokumentais liudytojui E. K.. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, ir tokius jo parodymus pilnai patvirtino liudytojas E. K., kad jokių įmonės grynųjų pinigų E. K. jis neperdavė, iš tiesų visi įmonės pinigai ir jų tvarkymas buvo jo žinioje, jis buvo už juos materialiai atsakingas ir laikė savo žinioje. A. R. parodė, kad grynuosius pinigus įvairiomis sumomis paėmė iš kasos bei įmonės sąskaitų ir išleido savo reikmėms. Specialisto išvada patvirtina kaltinime nurodytą sumą, kuri ir nėra ginčijama. Kaltinamojo pasisavinta suma kelis kartus viršija 250 MGL dydį, t.y. 32500 Lt, dydį, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas didelės vertės svetimo turto pasisavinimas. Neabejotina ir tai, kad A. R. bendrovės grynuosius pinigus panaudojo ne jos interesais, taip ne tik padarydamas įmonei bei jos kreditoriams esminę didelę turtinę žalą, tačiau ir nulemdamas bendrovės nemokumą, kas privedė bendrovę prie jos bankroto. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. neteisėtai disponuodamas jo žinioje esančiu svetimu turtu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais, jis iš bendrovės paėmė ir savo turtu pavertė kaltinime nurodytą sumą – 281963,71 Lt. Taip jis neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė neigiamas pasekmes (žalą bendrovei) ir šių pasekmių siekė.

A. R. nuo bendrovės įkūrimo 2008-10-29 iki pat 2012-10-05 buvo tik jos direktorius, komercijos direktorius ar kasininkas. Taigi, visas bendrovės turtas jam buvo svetimas, todėl gynėjo argumentai, kad kaltinamasis, o ne akcininke buvusi jo motina A. R., buvo faktinis įmonės savininkas ir todėl formaliai vertinant pasisavino savo turtą, yra nepagrįsti. Tai, kad 2013-12-02 Panevėžio apygardos teismo sprendimu bankrutavusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš A. R. ir A. R. žalai atlyginti priteista visa 281963,71 Lt suma, šiuo atveju nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Šis sprendimas reiškia tik tai, kad realiai tik išspręstas žalos įmonės kreditoriams atlyginimo klausimas ir dėl to šioje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais iš esmės sužlugdė pakankamai sėkmingai veikusią pelningą įmonę, todėl jis už juos turi atsakyti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, kaltinamojo veika ir šiame epizode yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad jis savo noru atlygino VSDFV padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 55, 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Jis padarė tris tyčinius, baigtus nusikaltimus, tarp kurių yra sunkus (BK 183 str. 2 d.), apysunkis (BK 219 str. 1 d.) ir nesunkus (BK 209 str.). Už nusikaltimus, numatytus BK 209 str. ir 183 str. 2 d., įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. BK 219 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys – bauda ir laisvės atėmimas. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. O skirdamas laisvės atėmimą tokiam asmeniui teismas turi savo sprendimą motyvuoti. Iš byloje surinktų A. R. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis anksčiau neteistas, neturi administracinių nuobaudų, turi šeimą, kurioje vienintelis dirba ir išlaiko bedarbę žmoną ir dvi dukras, kurių viena nepilnametė, o kita mažametė. Pagal paties kaltinamojo parodymus, jis rūpinasi ir ribotai darbinga bei sunkiai sergančia savo motina. Dabartinėje darbovietėje jis charakterizuojamas labai gerai, byloje nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visa tai rodo, kad A. R. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad turėtų būti baudžiamas taikant jam pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. ir parinkti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, nes yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o be to jis prižiūri sunkiai sergančią ir neįgalią savo motiną A. R., kurios nėra kam daugiau prižiūrėti. Todėl, jam už nusikaltimus, numatytus BK 209 str. ir BK 183 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 1 p., skiriama bauda, kurios dydis nustatomas atsižvelgus į BK 47 str. 3 d. 4 p. numatytą šios bausmės rūšies dydį už sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Įvertinus tik teigiamą jo charakteristiką bei tai, kad jam teks bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti pakankamai didelį civilinį ieškinį, baudos jam skiriamos mažesnės, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

VSDFV Panevėžio skyriaus pareikštas 14134,38 Lt civilinis ieškinys atlygintas.

Daiktiniai įrodymai ir reikšmingi bylai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus: byloje esanti CD laikmena paliekami saugoti byloje.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 1 – 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 219 str. 1 d. bei 209 str. ir jį nubausti :

- pagal BK 183 str. 2 d., pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p. – 200 MGL, t.y. 26000 litų, dydžio bauda;

- pagal BK 219 str. 1 d. – 120 MGL, t.y. 15600 litų, dydžio bauda;

- pagal BK 209 str., pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p. – 80 MGL, t.y. 10400 litų, dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio jų sudėjimo būdu, skirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – 240 MGL , t.y. 31200 (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų, dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą jis turi sumokėti per dvejus metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis jam palikti nepakeistą.

Byloje esančią CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Valdas Petras Meidus