Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei T. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas dublike atkreipė dėmesį, kad 2021 m. gegužės 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas praėjus pusmečiui po užliejimo. Atsakovei atvykus į savo butą buvo atėjęs kito buto gyventojas, kaimynas L. B., kuris matė vandens nuotėkį atsakovės bute. Ieškovas sausio 24 d. buvo užėjęs pas atsakovę į butą ir pats matė sutrūkusį vandens filtrą. Per sutrūkusį vandens filtrą bėgo vanduo, o vandens skaitiklio parodymai nepakito, nes vandens skaitiklis stovi už filtro ant vidinio vandentiekio vamzdžio, todėl vandens skaitiklis nerodo padidėjusio vandens sunaudojimo. Jeigu atsakovė butą šildytų elektriniais radiatoriais, sunaudojamas elektros kiekis būtų apie 600 KW, o ne 100 KW per mėnesį. Ieškovas buvo kreipęsis į būsto administratorių – (duomenys neskelbtini), siekdamas kad atsakovė būtų įpareigota, rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir šildytų buto patalpas. Į lubų plotą sąmatoje įskaičiuotas remontuotinas viršutinės sienų dalies plotas (apie 20 m²). Ieškovas pirko butą, kuriame buvo kapitalinis remontas, o sąmata apskaičiuota kompetentingų žalos ekspertų. Prie dubliko pridedamos buto fotonuotraukos iki vandens užpylimo, leidžiančios daryti išvadą apie buto būklę ir jo remontą iki buto užpylimo vandeniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 12 d. ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) informuodamas, jog 2021 m. sausio 23 d. jo butas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto nuo šalčio sutrūkus vandens filtrui. 2021 m. balandžio 1 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 4 467,14 Eur žalos atlyginimo.

Žemiausia oro temperatūra 2021 m. sausio 15 d. buvo (-14,5) laipsnių šalčio; 2021 m. sausio 16 d. – (-17,9); 2021 m. sausio 17 d. – (-22,9); 2021 m. sausio 18 d. – (-24,2); 2021 m. sausio 19 d. – (-14,5); 2021 m. sausio 20 d. – (-14,4); 2021 m. sausio 21 d. – (-5); 2021 m. sausio 22 d. – (1,1); 2021 m. sausio 23 d. – (-2,3).

Antstolis M. P. 2021 m. sausio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad 2021 m. sausio 26 d. 14 val. 30 min.: 1) kambario lubose virš šviestuvo ir link kiemo lango matomo rudos spalvos vandens nubėgimo dėmės (Nuotraukos Nr. 1-5, 7); 2) Virtuvės patalpoje lubose matoma vandens nubėgimo dėmė (Nuotrauka Nr. 6); 3) Dėl vandens užliejimo neveikia šviestuvas kambaryje ir virtuvėje (Nuotraukos Nr. 1 - 3, 6); 4) Neužsidaro durys i vonios kambarį (durų stakta vietoje), taip pat durys pilnai neatsidaro durims užstringant koridoriaus grindyse (Nuotraukos Nr. 8 - 10); 5) Vonios kambaryje įtrūkusios grindų plytelės (Nuotraukos Nr. 11 - 12); 6) Vonios kambario siena ir grindys, esančios prie vonios ir klozeto sušlapusios, matomas vanduo (Nuotrauka Nr. 13); 7) Neveikia šviestuvas vonios kambaryje (Nuotrauka Nr. 14); 8) Dėl drėgmės iškilusios/išbrinkusios laminuotų grindų lentelės (Nuotraukos Nr. 15 - 26); 9) Vonios kambaryje atsidarius sienoje esančias dureles (prie vandens įvado), buvo matyti, kad patalpos vidaus siena buvo sudrėkusi (Nuotraukos Nr. 27 - 28); 10) Namo koridoriuje buvo išneštas sušlapęs rudos spalvos kilimas, ant kilimo matėsi purvo dėmės. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 29 d. žalos nustatymo aktu Nr. 21-01/11 nustatė jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini) padaryta žala 4 467,14 Eur.

Antstolė R. S. 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad 2021m. gegužes 14 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas. Laiptinėje nutekėjimo po užpylimo vandeniu nesimato. Nuotraukose Nr.7-Nr.9 užfiksuojamas į butą iš laiptinės pravestas vandentiekio vamzdis. Nutekėjimų niekur nesimato. Nuotraukose Nr. l0- Nr.15 užfiksuojamas vonios patalpoje prie klozeto esantis filtras. Vizualiai apžiūrėjus ir apčiupinėjus pirštais filtrą, nenustatyta įtrukimų, įskilimų ar kitokių pažeidimų. Filtro mėlynos spalvos dangtelis, sriegis, kuriuo prie filtro pritvirtintas vandentiekio vamzdis ir pats vamzdis padengti dulkių sluoksniu, nešvarūs. Filtro apatinė, permatoma dalis, parudavusi, nešvari. Akivaizdu, kad filtras ir sriegiai nėra nauji. Nuotraukose Nr. 16- Nr.18 užfiksuojami po vonia esantys vamzdžiai. Jie irgi padengti dulkių sluoksniu. Grindys sausos, nutekėjimų nesimato.

2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo ekspertizės akte Nr. 117 nurodyta, jog : 1) žalos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiradusios po 2021 m. sausio 23 d. apliejimo vandeniu dydis, įvertinant turto nusidėvėjimą yra 1 340,14 Eur; 2) ieškovo nurodyti sugadinimai, pateikti lokalinėje sąmatoje, yra padaryti vienu metu (dėl užliejimo); 3) Remonto darbų kaina likviduojant avarijos padarinius yra 4 467,14 Eur.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinė žala prašoma priteisti, kadangi ieškovas eilę savaičių po įvykio turėjo nešioti vandenį į savo būstą iš rūsio, tačiau jis jau tuo metu sirgo vėžiu ir sunkiai vaikščiojo. Šie darbai ieškovui kėlė nuolatinį skausmą. Jeigu remontas būtų atliktas, vanduo paleistas, atsakovas šių nepatogumų nebūtų patyręs. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad žala kilo ne dėl jos kaltės, nesiėmė jokių priemonių pašalinti avarijos padarinius. Atsakovės teiginiai vertinti kritiškai. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kad jokie vandentiekio darbai name nebuvo atlikti. Jis nėra suinteresuotas asmuo, todėl jis pateikti duomenys nevertintini kritiškai. Neturtinė žala patirta todėl, kad vanduo vandentiekyje paleistas tik atsakovei sutvarkius gedimą. Ieškovas, gyvendamas pirmo aukšto bute, nematė, kad atsakovė atvytų šildyti savo butą. Buto šildymas – krosninis, automatinis katilas neįrengtas, todėl kūrenimas turėjo vykti kasdieną. Atsakovės paaiškinimai, kad šildoma elektra, vertintini kritiškai, kadangi elektros sąnaudos per mažos, pateiktos šildymo įrangos nuotraukos patvirtina, kad jų galingumas nepakankamas palaikyti tinkamą oro temperatūrą bute. Kad temperatūra neatitiko higienos normų, aišku iš aplinkybės, kad butas nebuvo šildomas. Nėra svarbu, dėl kokių priežasčių atsirado vandens pratekėjimas. Esminis dalykas yra nustatyti vandens pratekėjimo vietą. Butas nebuvo šildomas, lauke oro temperatūra buvo -20 laipsnių, todėl daroma logiška prielaida, kad filtras galėjo užšalti, tačiau priežastis, kodėl tai įvyko, neturi esminės reikšmės. Ieškovas kitą dieną po avarijos, užėjęs į butą, matė, kad filtras pas ieškovę yra prieš vandens skaitiklį. Atsakovė bute tvarkėsi, durys buvo atidarytos, todėl ieškovas užėjo ir pamatė filtrą. Ieškovei pamačius, kad atsakovas užėjęs, jį iškart išvijo. Ieškovas matė suskilusį filtrą, būtent stiklą po filtru. 2021 m. sausio 23 d. naktį atsakovas savo bute, pastebėjo bėgantį vandenį iš antro aukšto. Atsakovė informuota telefonu, prašyta atvykti užsukti vandenį. Kurioje vietoje atsakovės bute yra sklendė, nežino. Kadangi atsakovė neatvyko, sklendė užsukta rūsyje. Kas tai padarė, nežino, bet tikrai ne atsakovė tai padarė (lyg tais kaimynas). 2021 m. sausio 23 d. dieną atsakovas bute, rūsyje nieko neremontavo. Kurioje vietoje yra kiti inžineriniai tinklai, negalėjo atsakyti. Kad avarijos šaltinis ne jos bute, o bendro naudojimo tinkluose, gali įrodinėti atsakovė. Kada ir kaip buvo atliktas remontas, duomenų neturi. Vandeniu bute ieškovas pradėjo naudotis žiemos pabaigoje. 2021 m. sausio 23-24 d. šaldytuvas ieškovo bute veikė. Kokiu būdu pajungti elektros įrenginiai ieškovo bute nėra žinoma. Šviestuvų pažeidimas užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, taip pat ekspertizės akte, atliktos po avarijos. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes- ką mato, neatlieka paslėptų konstrukcijų tyrimo. Antstolis užfiksavo, kad toks įvykis nurodytoj vietoj įvyko, o ekspertas nustatė avarijos apgadinimų mastą. Antstolis atlieka vizualinę apžiūrą, o ekspertas naudoja ir specialius įrenginius (šiuo atveju – termovizorių). Vaizdas su termovizioriumi skiriasi. Ekspertas naudoja visą savo patirtį, tai įeina į ekspertizės užduotį, todėl atskirų nurodymų nereikia. Termovizorius parodo šilumos temperatūros pokyčius. Sąmatoje nurodytas keraminių plytelių laminato danga, tačiau nuotraukose matomi tik apgadinimai, o ne visas butas. Apgadinimų plotas užfiksuotas nuotraukose ne visas. Ekspertas apžiūrėjo visą butą ir sudarė sąmatą. Pagrindo nepasitikėti specialisto nuomone nėra. Šiuo metu remontas bute neatliktas, kadangi ieškovas neturi pakankamai lėšų. Dėl vandens nutekėjimo išbrinko vidinės durys, staktos, pasikeitė geometrija, neužsidaro. Kiek ieškovo bute yra durų, neaišku, bet faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nufotografuotos durys, matoma, kad jos yra pabrinkusios. Apie remonto atlikimo seką gali atsakyti specialistai: statybininkai, darbų vykdytojai. Apsauginė plėvelė reikalinga apsaugoti daiktus dažant sienas ir lubas. Teikiant ieškinį vadovautasi specialisto nuomone. Sausio 29 d. ir rugpjūčio 17 d. aktas iš esmės yra tapatūs, abiejuose aktuose žalos sumos sutampa visiškai. Iki užliejimo butas buvo neseniai po remonto, tvarkingas, po avarijos butas reikalauja remonto. Ieškovas įsigijo butą 2019 m. spalio 2 d. Remontas atliktas prieš perkant. Taip nurodė pardavėjas, matėsi akivaizdžiai. Kas atliko remontą, nežino. Nuotraukos byloje darytos eksperto ir antstolio. Vanduo rūsyje buvo užsuktas su kaimyno pagalba. Kas fiziškai suko, nežino, bet inicijavo užsukimą pats ieškovas. Aplinkybę, kad vanduo buvo mėnesį laiko užsuktas ir ieškovas vandenį nešėsi kibirais, patvirtina paties ieškovo paaiškinimai dublike. Vanduo užsuktas tą pačią dieną po avarijos, kelių valandų bėgyje.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos bute nebuvo. Ar nuo sausio 23 d. vanduo buvo užsuktas apie mėnesį laiko nežino. Pripažino, kad jos butas yra virš ieškovo buto. Nepripažino, kad ieškovo butas sausio 23 d. buvo užlietas vandeniu. Nurodė, kad sausio 23 d. naktį matė vandenį laiptinėje. Su J. B. buvo ieškovo bute 9 val. ryte. Tai buvo paskutinis kartas kai ieškovas įleido į butą. Atėjo pažiūrėti. Sakė, kad vanduo liejosi nuo 1 val. iki 4 val. Pas ieškovą buvo problemos su vandeniu nuo sausio 17 d. P. paskelbė, kad pas jį visai nėra vandens. Stengėsi rasti priežastį. Ieškovės paprašė atvažiuoti dėl vandens, paprašė atsukti ir išleisti vandenį, kad pas P. jeigu užšalo, pas jį atsirastų vanduo. Iš rūsio vanduo eina pas ieškovą, tada pas atsakovę. Kadangi pas ieškovą nebuvo vandens, atsakovė atvažiavo. 22 val. paskambino kaimynė, pranešė, kad P. darė kažkokius darbus rūsyje, nes sakė, kad pas jį nėra vandens. Kaimynė sako, kad jis kažką pažeidė. Rūsyje yra avarinis čiaupas, kuris paskirsto vandenį visam namui. Tam, kad prie šio čiaupo prieiti, reikia pakviesti kaimynę su raktu, nes tik ji turi raktą. Jis norėjo išlaužti spyną, bet atsakovė jį įkalbėjo. Raktą ieškovas išprašė iš kaimynės sūnaus, tada 21-22 val. įlindo į rūsį, kažką pakenkė ir pradėjo tekėti vanduo. R., V. - kaimynės iš 3 buto sūnus, užsuko vandenį. Jis sakė nekviesti avarinės tarnybos, miegoti iki ryto. O ryte prašė atvažiuot, aiškintis kas ten įvyko. Paskambino P., avarija su vandentiekiu, paprašė atvažiuoti. Pasakiau, kad jau apie tai žinau, sakė, atvažiuot ryte. P. paprieštaravo, pasakė, kad pas jį iki kelių vanduo. Nuo sienų ir lubų bėga vanduo. Ėmė rengtis, paskambino kaimynui. Prašė kaimyno J. B. nuvežti. Pateikė pokalbių su J. suvestinę. Kvietė taksi: važiavo pati, tada J.. Atgal grįžo taksi. P. sakė, kad pas jį liejasi vanduo. Sužinojo, kad avarija ir atvažiavo. Beldė į duris P. kelis kartus, bet atrodė, kad jo nėra namie. Parodė vandenį ant sienelės, kur pas P. virtuvė. P. atsakovę apgaudinėja. P. buvo šalia durų, matė, kad iš tualeto eina garai. Suprato, kad ieškovas naudojasi dušu. Klausė, kodėl apgaudinėja, sakė, kad vanduo duše, o virtuvėje nėra. Atsakovė prašė taksi vairuotojo palaukti. Atidarė butą, pamatė, kad kambaryje sausa. Bute nakvot negalėjo. Nuėjo sumokėti taksi. Grįžtant vanduo laiptinėje nebebėgo. Užkūrė krosnelę šalia vonios. Po 10 min. atvažiavo J.. Pakūreno pečių. Laiptinėje buvo šlapia, todėl nuėjo šluostyti, pririnko pusę kibiro vandens. Dar beldė pas P. Prie laiptinės yra dvi lempos, kažkodėl jos buvo atjungtos. Ir pas P. buvo tamsu. Pakūrenę krosnelę išvažiavo namo. Kai jau iškvietė taksi, P. atvėrė langą, įjungė lempą ir ėmė rėkti. Tada J. pasakė, kad J. atveš ryte ir jie išvažiavo. Atvažiavo 9 val. ryte, tik pradėjo švisti. Bute buvo šviesa. Tik įėję į namą, pabeldė į butą. Ieškovo sienos buvo sausos, kai jis atidarė langą, stovėjo apačioje. Galėjo matyti sienas ir lubas. Buvo matyti, kad lubos ir sienos – viskas švaru. Kai nuėjo į butą, labai nustebo, kad viskas stovi savo vietose. Ieškovas švarą mėgstantis žmogus, švaru, tvarkinga pas jį. Ant grindų buvo kilimėlis, buvo kėdė. Atsakovė atsisėdo, ieškovas atsisėdo šalia. Tada suprato, kad vėl apgavo. Paklausė su kuo ėjo į rūsį. Sakė, kad ten kažką remontavo. Jis sakė, kad ėjo vienas. Paklausė, kodėl taip padarė. Jis nieko nepaaiškino, nors atsakovė matė, kad ieškovas padarė spektaklį. Todėl dabar pas mane visur vanduo – taip pasakė. Jis sakė, kad ruošiasi daryt remontą ir kad remontas jam kainuos dešimt tūkstančių. Paskui jis pasakė: kiek jūs man galite duoti pradžiai – tūkstantį, du šimtus? Pagalvojo, kad jam su galva negerai. Ieškovas pasijuokė: ar pinigų nėra? Atsakovė greitai nuėjo prie durų. Tada jis pasakė, kad jai ilgai reikės atidirbinėti. Jis buvo santechniko vaidmenį. Sakė, kad gal trūko vamzdis pas ją bute, gal trūko filtras. Atsakovė pasakė, kad jai nieko nereikia ir išlydėjo ieškovą. Sausio 23 d. naktį matė vandenį laiptinėje laiptų aikštelės 90-80 cm, ties P. virtuve. Ieškovo kambario lygyje. Tai buvo vienintelis kartas per 20 metų kai matė vandenį laiptinėje. Krosnį kūrė sausio 18, 20, naktį iš 22 į 23 - trečiadienį ir penktadienį. Visada kūrendavo. Pas juos namas senas, kitoj pusėj žmonės negyvena. Pastoviai kūrena. Yra sandėlis, malkos. O P. ten negyvena, būna ligoninėj, pas jį užšąla stiklai. Matė vandenį iš ieškovo virtuvės sienos, kad tekėjo vanduo tik tada, kai atvažiavo apie 1 val. nakties (23 dieną). Tada jį atjungė rūsyje. Pagalvojo, kad atjungė, kai beldė pas P. į duris, o jis neatsakė. Kadangi neatidarė, manė, kad jis rūsyje užsuka vandenį. Tikriausia ta pati sklendė užsuka vandenį pas ją ir pas ieškovą. Ten neina, nežino. Atsuktas vanduo atsakovės bute buvo kai atėjo antstolė (gegužės 17 d.), kartu su ja atsuko. Kaimynė derino vandens užsukimą, atsukimą, nes namas bendras. Butu naudojasi 20 metų, jokių problemų niekada nebuvo. Kadangi jai teko viską daryti vienai. Labai geri santykiai su kaimynais. 2021 m. sausio 17, 19, 21 dienomis buvo karantinas, buvo namie (duomenys neskelbtini). Ir P. buvo pas ją tame bute, gerai žinojo, kur gyvena. Bute (duomenys neskelbtini) negyvena, bet butą laiko geroj būklėj. Su kaimyne dažnai kalbasi, kaimynė papasakoja visas naujienas. 24 d. pranešė, kad P. kilimėlį išsinešęs trynė. Buvo atlydis. Kilimėlį pakabino. Kilimas buvo šviesus, storas, vilnonis. Kilimas buvo storas, senas. Pastoviai kūreno butą. Pas ją buvo santechnika, skalbimo mašina, šaldytuvas, boileris. Šaldytuvas stovėjo prie durų ir vonioje visada stovėjo. Išeidavo, elektriniai šildytuvai patys išsijungdavo. Su P. santykiai buvo geri. Po to, P. niekada nepasakė, kad atsakovė jį apliejo. Tik pasakė, kad reikia daryt remontą. V. pasakė, kad kai nuėmė nuo prieangio, P. jį kažkam naudojo. Klausė, ar draustas mano butas. Po 23 dienos nieko nesakė apie remontą. P. vaizdavo meilužį, atsakovė priimdavo kaip ligonį. Balandžio 1 d. gavo pretenziją, galvojo, kad pajuokavo.

Liudytojas J. B. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovės kaimynas. Į ieškovės butą (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs sausio 23 d. Kaimynė T. paskambino telefonu apie 1 val. nakties, pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes skambino kaimynas, jį užpylė vanduo. Draugiškai sugyveno su ieškovės vyru, dabar padeda jai. Liudytojas apsirengė, bet nepasakė, kad važiuos kartu, todėl atsakovė išvažiavo be jo. Tada išsikvietė taksi automobilį sau ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atsakovę rado bute. Bute buvo sausa, švaru. Atsakovė paprašė pakurti židinį, pakūrus gal po 2-3 valandų išvyko namo į (duomenys neskelbtini) taksi. Ryte ieškovės automobiliu nuvažiavo kartu į (duomenys neskelbtini) 8-9 val. ryte. Užėjus į namą, laiptinę, atsakovė pabeldė kaimynui P. iš pirmo aukšto. Jis atidarė, liudytojas stovėjo už nugaros, mate, kad bute šviesu, švaru. Atsakovė sakė, kad kaimynas skundėsi, jog bute vandens iki kelių, bet pravėrus duris matėsi švaru, šviesu. Į butą nėjo, T. ranka pamojo, kad neitų. Jai išėjus, pakilo į atsakovės butą, vėl užkūrė židinį, tada vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie du kartus per savaitę dar atvažiuodavo pakurti židinį, o paskui nevažiuodavo. Daugiau važiuodavo atsakovės velionio sūnaus draugas M.. Atsakovę pažįsta apie 10 metų, santykiai kaimyniški. Su ieškovu santykiai jokie. Sausio 23 d. naktį į atsakovės butą buvo užėjęs, lankėsi kambaryje, virtuvėje. Jose buvo sausa, švaru, temperatūra pliusinė, nešalta. Lauke irgi nebuvo šalta. Kūreno krosnelę, kadangi ten negyvenama, kad neatsirastų pelėsių. Tos pačios dienos rytą vėl kūreno krosnelę, buvo praėję 6-7 valandos po ankstesnio kūrenimo. Kaimynė paprašė, todėl ir pakūrė. Ryte lankėsi virtuvėje, ten yra židinys. Sausio 23 d. naktį į atsakovės butą niekas nebuvo užėjęs. Kilimo, kurio nuotrauka faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 29, nėra matęs. Paskui atsakovę naktį išvažiavo, kadangi ji sake, kad ten įvyko avarija, norėjo padėti. Ieškovo bute nebuvo. Kartais atsakovę veždavo su savo automobiliu. Per savaitę atsakovę veždavo 1-2 kartus per savaitę. Kartą per mėnesį į kapines. Nuo 2020 m. vėlyvo rudens veždavo ieškovę į (duomenys neskelbtini) 1-2 kartus per savaitę. Kad vandens pirmam aukšte pilna, atsakovė sakė cituodama P. žodžius, kad jai taip kaimynas sakė, gal telefonu. Taip sakė gal po kelių dienų. Sausio 23 d. naktį vandenį matė laiptinėje ant laiptų, laiptų aikštelėje. Vanduo netekėjo. Ar sienos buvo šlapios, nežino. Tą naktį ieškovo bute nesilankė, ieškovo nematė, kartu su atsakove pas kaimyną nėjo. Ryte pas ieškovą bute nebuvo, laukė laiptų aikštelėje.

Liudytojas M. R. teismo posėdyje parodė, kad ieškovą pažįsta iš matymo; santykių nepalaiko, su atsakove santykiai artimi, pažįstami 25 m., bendrauja šeimomis, draugai. 2021 m. sausio 23 d. nebuvo atvykęs į atsakovės butą (duomenys neskelbtini). Po sausio 23 d. buvo savaitės bėgyje. Bute nebuvo šlapia, drėgna. Ėjo į butą be batų, kojinės nesušlapo. Labai dažnai bute lankydavosi, ten pasėdėdavo, pailsėdavo nuo visų, užkurdavo pečių, atnešdavo malkų. Labai dažnai atvažiuodavo, būdavo ir du kartai per dieną. Eidavo pėsčiomis, kadangi gyvena kaimynystėje. Vandens, vandens nutekėjimų bute, laiptinėje nematė. Ieškovo bute nebuvęs. Po sausio 23 d. atsakovė nieko pakeisti, suremontuoti neprašė, meistro kviesti neprašė. Kad kas nors remontuotų vamzdyną ar ką kitą laiptinėje, nematė, bet girdėjo trankymąsi – ir duslų garsą, ir per metalą. Bute buvo šilta, bet termometro nebuvo. 2021 m. gegužės 17 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukoje 29 pavaizduoto kilimo atsakovės bute nėra matęs. Pas atsakovę bute (duomenys neskelbtini) lankėsi maždaug po 4-5 dienų po sausio 23 d., taigi maždaug sausio 27-28 d. Liudytojas buvo pažįstamas su atsakovės sūnumi, buvo svečiuose S. P.. Sūnui žuvus, su atsakove liko draugais. Būdavo, kad neateidavo 2-3 dienas į butą, bet lankėsi dažnai. Kaimynai: priešais bute gyvena vyriškis; apačioje gyvena P.; vienas butas tuščias; kitoje pusėje namo vienas žmogus visuose 4 butuose. Virš atsakovės buto per visą namą yra palėpė, bet liudytojas ten nėra buvęs.

Liudytoja Ž. K. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovo dukra. Su tėvu santykiai geri. Atsakovės asmeniškai nėra sutikusi. Apie ieškovo buto užliejimą žinoma. Užliejimas įvyko 2021 m. sausio 23 d. Paryčiais atvažiavo, kadangi reikėjo išvalyti butą po apliejimo 7-8 val. Butas pilnai skendėjo vandenyje, vandens visame bute buvo 10-15 cm. Jiems atvykus, vanduo vis dar bėgo per šviestuvus. Liudytoja su vyru per 2-3 val. butą sutvarkė. Atsakovė, žinodama ieškovo sveikatos būklę – kad jis yra neįgalus, negali susilenkti, net nepasiūlė išvalyti buto. Netgi tėvui prašant ateiti pasižiūrėti kaip atrodo aplietas butas. Atsakovė sutvarkė savo butą, išnešė kilimą ir išvažiavo. Tėvo butas atrodė tragiškai, visur buvo šlapia. Ne visur degė šviesa, pagrindinis šviestuvas buvo užtrumpintas, visa patalynė šlapia. Situaciją pablogino tai, kad buvo sausio mėnesis ir lauke buvo labai šalta. Ar tiksliai atsakovė buvo atvykusi – negalėjo atsakyt, bet liudytojai valant butą, ieškovas buvo išėjęs į laiptinę, kvietė kažkokią moterį, kuri ėjo su vyru, todėl manė, kad tuomet tėvas būtent atsakovę kvietė užeiti, bet į butą niekas neužsuko. Su ieškovu kalbėjosi kaip šitą reikalą išspręst. Ieškovas atsakovei ne kartą skambino, kvietė atvykti pasižiūrėti, kokie nuostoliai padaryti. Ji ne tik atsisakė užeiti pasižiūrėti, bet nustojo atsakinėti į telefono skambučius. Tuomet pradėjo juridinio sprendimo ieškoti. Byloje yra visi duomenys – ir nuostolių dydis, ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas. Atsakovės ieškojo, atsakovė netgi kreipėsi į policiją. Matė vandenį, atsakovės išneštą kilimą, stipriai aprasojusius atsakovės buto langus. Kad atsakovė nešė kilimą, nematė, bet kad tas kilimas atsakovės, pasakė kaimynė. Lauke buvo virš 20 laipsnių šalčio. Atsakovės langai buvo apšerkšniję, kiaurai nebuvo matyti, kaip sniego užuolaida uždėta. Žino, kad vanduo buvo iš atsakovės buto, kadangi virš tėvo buto yra atsakovės butas. Be to, aiškiai bėgo iš šviestuvo. Vanduo gali bėgti tik iš viršaus. Virš atsakovės buto, jokio kito buto nėra, todėl daro prielaidą, kad bėgti per šviestuvą galėjo tik iš atsakovės buto. Tėvo bute vandentiekio vamzdžių nėra. Šildymas elektrinis. Vandentiekis tik tualete ir virtuvėlėje, pačiam bute nėra. Ar vanduo į butą ateina bendrijai priklausančiais vamzdžiais – žinių neturi. Vanduo nustojo bėgti, pasak tėvo, atėjo kaimynas ir užsuko sklendę. Pasak tėvo, jis pats matė, kad atsakovės bute trūko filtras. Nustojo bėgti, kai buvo užsukta atsakovės bute filtro sklendė. Pas tėvą lankosi 1-2 kartus per savaitę. Vanduo atsirado po 3-4 dienų, kol kažką tvarkė. Kodėl nešėsi vandenį, negalėjo paaiškinti. Kažkas buvo atsakovės bute užšalę. Kaip dažnai ieškovas lankėsi pas atsakovę, nežino. Atsakovė buvo pareiškusi policijai, kad ieškovas ją persekioja. Tėvas nunešė į policiją dokumentus, patvirtinančius, kad nori tartis gražiuoju dėl žalos atlyginimo. Atsakovė ir tada nieko nesuprato, jai atrodė, kad ji nieko nepadarė. Ieškovo bute vandens skaitiklis yra šalia tualeto, patalpoje. Vandens filtro nėra. Pasak tėvo, po apliejimo jis pakilo pas atsakovę į butą, kai ji buvo su kažkokiu vyru atvažiavus. Tėvas matė, kad pas ją yra vandens filtras, kuris ir sprogo nuo šalčio. Pati pas atsakovę bute nebuvo, kur vandens skaitiklis, nežino. Ieškovo bute rozetė vonios patalpoje įrengta.

Dėl turtinės žalos

Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 4 467,14 Eur turinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodo, jog žala atsirado dėl jo buto apliejimo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad virš ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra atsakovės butas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma pakankamai patikimai įrodo aplinkybę, jog ieškovo buto užpylimo židinys 2021 m. sausio 23 d. buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Šią aplinkybę patvirtina šie įrodymai:

1. (duomenys neskelbtini) žalos nustatymo aktas Nr. 21-01/11, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad kambaryje 2-1 iš virš jo antrame aukšte esančio buto aplietos medinės perdangos konstrukcijos ir kambario pakabinamos akmens vata apšiltintos lubos, lauko sienų iš vidaus pusės įrengtas apšiltinimas akmens vata, sumirko ir deformavosi apšiltinta grindų konstrukcija ir laminuota grindų danga (nuotr. 1 - 8); sanmazge 2-2 iš virš jo antrame aukšte esančio buto aplietos medinės perdangos konstrukcijos ir kambario pakabinamos akmens vata apšiltintos lubos, sumirko ir deformavosi apšiltinta grindų konstrukcija bei atsiklijavo ir įtrūko keramikinės plytelės (nuotr. 9); būtina patikrinti buto elektros instaliaciją, permontuoti sušlapusius šviestuvus.

2. prie (duomenys neskelbtini) žalos nustatymo akto Nr. 21-01/11 pridėtų termovizinių foto nuotraukos, iš kurių matomos tamsios vietos, kuriose yra sumirkusi lubų ir sienų apšiltinimo materialinė vata;

3. antstolio M. P. 2021 m. sausio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-21-9, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad kambario lubose virš šviestuvo ir link kiemo lango matomos rudos spalvos vandens nubėgimo dėmės (Nuotraukos Nr. 1-5, 7); virtuvės patalpoje lubose matoma vandens nubėgimo dėmė (Nuotrauka Nr. 6); dėl vandens užliejimo neveikia šviestuvas kambaryje ir virtuvėje (Nuotraukos Nr. 1 - 3, 6); vonios kambario siena ir grindys, esančios prie vonios ir klozeto sušlapusios, matomas vanduo (Nuotrauka Nr. 13); vonios kambaryje atsidarius sienoje esančias dureles (prie vandens įvado), buvo matyti, kad patalpos vidaus siena buvo sudrėkusi (Nuotraukos Nr. 27 - 28);

4. atsakovės atsiliepimo į ieškinį 7 punkte nurodytos aplinkybės, jog atsakovė, 2021 m. sausio 23 d. naktį atvykusi į jai priklausantį butą, matė laiptinėje per sudūrimą tarp pirmo ir antro aukšto besisunkiantį vandenį, jog atsakovės bute niekas negyvena;

Nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės tiksli vandens prasiskverbimo vieta (trūkęs vandens filtras ar kita) ir priežastis, nes, kaip minėta, ieškovas šių aplinkybių neprivalo įrodinėti. Esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, kad vanduo tekėjo iš atsakovės buto, esančio virš ieškovo buto, ir byloje nenustatyta (nepateikta įrodymų), kad vandens prasiskverbimo židinys buvo bendrojo naudojimo vamzdyne, esančiame ne ieškovės bute. Atsakovės pateiktas antstolės R. S. 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (DOK-66738 priedas) nepaneigia aplinkybės, kad ieškovo butas buvo aplietas iš atsakovės buto, nes antstolė faktines aplinkybes atsakovės bute fiksavo 2021 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo žalą sukėlusio įvykio, kurių užtenka ne tik visoms vandens pratekėjimą sukėlusios priežastims, bet ir visiems jo pėdsakams (įrodymams) pašalinti. Atsakovės pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos šios aplinkybės taip pat nepaneigia, nes jos išrašytos už iki 2020 m. gruodžio 31 d. pačios atsakovės, suinteresuotos bylos baigtimi, deklaruotą suvartoto vandens kiekį (vėliausia su atsiliepimu į ieškinį pateikta sąskaita datuota 2020 m. gruodžio 31 d. ir joje paties vandens tiekėjo įrašytas sąskaitos išrašymo dienai atsakovės deklaruotas suvartoto vandens kiekis). Liudytojas M. R. 2021 m. sausio 23 d. atsakovės bute nesilankė, todėl jo parodymai negali paneigti aplinkybės, jog šią dieną ieškovo butas buvo aplietas iš atsakovės buto. Be to, jo parodymus teismas laiko nepatikimais ir jais nesiremia, nes jo santykiai su atsakove artimi, jie pažįstami 25 metus, bendrauja šeimomis, yra draugai. Teismas taip pat nesiremia ir liudytojo J. B. parodymais, kadangi jis yra atsakovės kaimynas, iš jo parodymų matyti, kad jo santykiai su atsakove yra kaimyniški, draugiški (ji jam skambina 1 val. nakties, jis atsakovės neprašomas naktį savo iniciatyva važiuoja į jos butą (duomenys neskelbtini), po to, tos pačios dienos ryte ten pat važiuoja antrą kartą). Be to, šis liudytojas parodė, jog jis 2021 m. sausio 23 d. buvo tik atsakovės buto kambaryje ir virtuvėje (2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 43 min. 6 s. – 44 min.), kur, anot jo, buvo sausa ir švaru, taigi į vonios patalpą jis nebuvo užėjęs. Tuo tarpu faktai, kad atsakovės bute (duomenys neskelbtini), yra ir vonios patalpa, ir joje, prie klozeto, yra filtras, konstatuoti atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktame antstolės R. S. 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (DOK-66738 priedas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šio liudytojo parodymai taip pat negali paneigti aplinkybės, jog ieškovo buto apliejimo židinys buvo atsakovės bute (pvz., vonios patalpoje).

Teismas nelaiko tikėtina versija, jog vandens prasiskverbimo židinys galėjo būti bendrojo naudojimo vamzdyne, esančiame perdangoje tarp atsakovės ir ieškovo butų ar kur nors kitur (ne atsakovės bute), kadangi teismui nepateikta įrodymų, kad šį gedimą būtų šalinęs (ar organizavęs jo šalinimą) namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ar kitas asmuo. Akivaizdu, kad, vamzdyno gedimui esant perdangoje tarp dviejų butų, šio gedimo šalinimui reikalingi ir tam tikri namo konstrukcijų ardymo darbai. Byloje nėra įrodymų, kad tokie darbai būtų buvę atliekami, nors vanduo į ieškovo butą nebebėga, kas reiškia, jog buto apliejimo priežastis buvo pašalinta.

Atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog ji butą žiemą šildo elektriniu šildytuvu, bei šiai aplinkybei pagrįsti teikiami įrodymai (šildytuvo nuotraukos, mokėjimo už elektrą dokumentai ir pan.), teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog vandens prasiskverbimo židinys buvo atsakovės bute. Pirma, vien iš šildytuvo buvimo bute ir nurodyto kiekio elektros suvartojimo faktų neįmanoma nustatyti, kokia temperatūra faktiškai buvo palaikoma atsakovės buto patalpose, kuriose yra vandentiekio vamzdynas, iki 2021 m. sausio 23 d. ir ar ji nebuvo nukritusi žemiau 0° C ribos (vandens užšalimo temperatūra), kas galėjo lemti vandentiekio inžinerinės įrangos sandarumo praradimą (visiems žinomas fizikos dėsnis, pagal kurį užšalusio vandens tūris padidėja apie 10 procentų, dėl ko trūkinėja vamzdžiai). Antra, nei nuotraukos, nei kiti pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šildytuvas buvo būtent tose atsakovės buto patalpose, kur yra vandentiekio vamzdynas, ir būtent iki 2021 m. sausio 23 d., jog tas šildytuvas tinkamai veikė ir palaikė teigiamą oro temperatūrą.

Iš pateiktos 2021 m. gegužės 24 d. Lietuvos hidrometeorologios tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymos (DOK-87401 priedas) matyti, jog 2021 m. sausio 18 d. fiksuota žemiausia paros oro temperatūra buvo –24,2° C, neigiama temperatūra fiksuota iki 2021 m. sausio 21 d., nuo šios datos iki 2021 m. sausio 23 d. fiksuotos aukščiausios temperatūros buvo teigiamos. Taigi teismas laiko tikėtina versiją, jog, lauko oro temperatūrai 2021 m. sausio mėnesį smarkiai nukritus iki –24,2° C, atsakovės negyvenamame bute (duomenys neskelbtini), temperatūra tam tikru momentu taip pat nukrito žemiau vandens užšalimo ribos (0° C), kas lėmė bute esančios vandentiekio inžinernės įrangos užšalimą ir sandarumo praradimą, o vidaus temperatūrai pakilus aukščiau 0° C – vamzdžiuose buvusio užšalusio vandens (ledo) atitirpimą ir pratekėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

Atsakovė ginčija prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Prašomą priteisti ieškovo turtui padarytos žalos dydį patvirtina ne tik atsakovės kvestionuojami ieškovo teikiami įrodymai ((duomenys neskelbtini) žalos nustatymo aktas Nr. 21-01/11 bei lokalinė sąmata), bet ir pačios atsakovės prašymu paskirtos teismo ekspertizės aktas, kuriuo teismo ekspertas V. Š. konstatavo, jog remonto darbų kaina atstatant ieškovo butą į pradinę padėtį (buvusią iki avarijos) yra 4 467,14 Eur. Įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, susiję su žalos dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, vien tik sugadinto turto, įvertinus jo nusidėvėjimą, vertės (1 340,14 Eur) priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų visiško nuostolių atlyginimo principo, nes priteisus tik šią sumą, ieškovas realiai nebūtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto, kadangi šios sumos neužtektų visiems reikalingiems buto remonto darbams atlikti ir medžiagoms įsigyti. Taigi, ieškinio reikalavimą dėl 4 467,14 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo, nustačius, jog būtent atsakovė yra atsakinga dėl šios žalos kilimo, teismas laiko pagrįstu.

Dėl neturtinės žalos

Ieškiniu reikalaujama ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 1 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimą. Ieškinio 32 punkte nurodoma, kad „Ieškovas prašo dėl esamos onkologinės ligos, pripažinto piktybinio naviko ir jam atliktų 6 sunkių operacijų (pridedamas medicininio pažymėjimo kopija) ir Atsakovės tyčiojimųsi, skundus Dainavos PK (pridedama Dainavo PK šaukimo kopija) už patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus priteisti 1000 Eur neturtinę žalą“. Ieškinio 20 punkte ieškovas nurodo, kad apie mėnesį laiko (sausio-vasario mėn.) jis gyveno be vandens savo bute, o į savo butą vandenį nešdavosi kibirais iš rūsio, pasinaudojęs ramentais ir laikantis už padaryto sienoje laikiklio, kas dėl esamos sveikatos būklės, atliktos klubų operacijos, sukėlė ne tik daug nepatogumų, išgyvenimų, bet ir didelius fizinius skausmus; esant paskelbtam karantinui, ieškovas taip pat negalėjo kreiptis pagalbos į artimuosius, dėl to visą susidariusią situaciją sprendė ir kentė pats.

Taigi, neturtinė žala, be kita ko, yra siejama su ieškovo onkologine liga, jo gydymu, atsakovės tyčiojimaisi, skundais, t. y. su aplinkybėmis, neturinčiomis nieko bendro su byloje nagrinėjamu ieškovo buto apliejimo įvykiu ir atsakovės, kaip buto savininkės, veiksmais ar neveikimu bei atsakomybe (CK 6.266 straipsnis). Byloje neįrodytas atsakovės tyčiojimasis, galėjęs sukelti ieškovui dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą. Kreipimasis į teisėsaugos institucijas (skundų rašymas) tikslu apginti savo teises ir teisėtus interesus, negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, taigi negali būti ir pagrindu civilinei atsakomybei kilti.

Ieškinio 20 punkte nurodytos aplinkybės, kad ieškovas apie mėnesį laiko (sausio-vasario mėn.) gyveno be vandens savo bute, o į savo butą vandenį nešdavosi kibirais iš rūsio, nepagrįstos įrodymais. Liudytoja Ž. K. yra ieškovo dukra, todėl jos parodymais, teismo vertinimu, remtis negalima. Tačiau net ir ši liudytoja nepatvirtino aplinkybės, jog ieškovas be vandens savo bute gyveno apie mėnesį laiko. Anot jos, vanduo atsirado po 3-4 dienų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog aplinkybės, su kuriomis grindžiama neturtinė žala, neįrodytos, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: byla iškelta ir ieškovas pareiškė reikalavimą dėl jų priteisimo. Atsižvelgiant į tai ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas patyrė 50,00 Eur išlaidas antstoliui už dokumentų įteikimą (CBP-8488 priedas), 140,00 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (CBP-8488 priedas); 300,00 Eur išlaidas už (duomenys neskelbtini) padarytos žalos nustatymą (CBP-8488 priedas); 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas pagal 2021 m. balandžio 16 d. kvitą (CBP-8488 priedas), 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas pagal 2021 m. liepos 7 d. kvitą; 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 350,00 Eur už atstovavimą teisme (2 kartai) ir 50,00 Eur už teisines konsultacijas; 38,00 Eur žyminį mokestį (CBP-8488 priedas). 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovas atleistas nuo 123,00 Eur žyminio mokesčio.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis) Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog tokiomis išlaidomis gali būti pripažįstamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Nagrinėjamoje byloje, gavus ieškinį 2021 m. balandžio 27 d., visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK nustatyta tvarka, nesinaudojant antstolio paslaugomis. Prašomos priteisti išlaidos už antstolio suteiktas dokumentų (pretenzijos) įteikimo atsakovei paslaugas ieškovo buvo patirtos 2021 m. balandžio 2 d., t. y. iki ieškinio padavimo teismui, šių išlaidų būtinumas kelia rimtų abejonių. Pretenzijos siuntimo atsakovei faktas nepatvirtina ir nepaneigia jokios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl, kaip įrodymas, neatitinka sąsajumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos (50 Eur) nepripažintinos būtinomis, todėl ieškovui nepriteistinos. Skirstytinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, sudaro 1 478 Eur.

Atsakovė byloje patyrė 600,00 Eur išlaidas už ekspertizę (apmokėjo M. R., t. 1, e. b. l. 169); 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas už konsultavimą (iš viso 1 val.), dokumentų surinkimą, procesinių dokumentų (atsiliepimas į ieškinį, triplikas) paruošimą bei pateikimą, pasiruošimą ir atstovavimą teisme, 19,67 Eur už Hidrometeorologinės tarnybos pažymą; 126,00 Eur vertimo išlaidų. Skirstytinos atsakovės išlaidos sudaro 1 645,67 Eur.

Tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 81,71 procento (4 467,14 / 5 467,14). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 207,67 Eur (1 478 x 0,8171), o iš ieškovo atsakovei – 300,99 Eur (1 601 x 0,1829) bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 906,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 207,67 – 300,99).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4 467,14 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 14 ct) turtinės žalos atlyginimo;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 467,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

906,68 Eur (devynis šimtus šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.