Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Tomo Ridiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zona Optima“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Zona Optima“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta jungtinės veikos sutartis Nr. SR-1010 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo veikti bendrai, siekdamos parengti projekto „Kauno miesto ir rajono savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infostruktūros plėtra“ paraišką ir gavus finansavimą bei pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį vykdyti ir įgyvendinti projekto veiklas. 2019 m. vasario 8 d. tarp viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ir Kauno rajono savivaldybės administracijos sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.4.1-LVPA-R-821-21-0003 „Kauno miesto ir rajono savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra“ sutartis, kurioje nustatoma projekto, kurio aprašymas ir biudžetas pateikiami atitinkamai sutarties 1 ir 2 prieduose ir kuriam įgyvendinti yra skirtos finansavimo lėšos, finansavimo tvarka ir sąlygos (minėtos sutarties 1.1 papunktis). Minėtos sutarties 5.7 papunktis numato, kad finansavimą, skirtą projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik projekto vykdytojas, kuris atsiskaito su partneriais <...>. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė ženklinimo infrastruktūros objektų (informacinių stendų ir krypties rodyklių pėstiesiems Kauno mieste) pirkimo sutartį Nr. SR-994 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą parengti prekių projektus (įrengimo schemas), suderinti juos teisės aktų nustatyta tvarka (gauti reikalingus sutikimus ir leidimus), pagaminti, pristatyti ir sumontuoti (įrengti) prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. 2021 m. balandžio 7 d. ieškovės iniciatyva šalys pasirašė susitarimą SR1-94, pagal kurį ieškovės sutartinių įsipareigojimų (pagal Sutarties 11 p. ir 15.2 p.) įvykdymo terminas pratęstas 51 kalendorine diena. 2021 m. spalio 18 d. susitarimu Sutarties įvykdymo terminas dar pratęstas 9 dienoms, todėl galutinis terminas Sutarčiai įvykdyti yra 2021 m. spalio 27 d. įskaitytinai.

24. 2021 m. lapkričio 8 d. raštu „Dėl sutarties vykdymo ir baudos taikymo“ atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovė pažeidė Sutarties 15.2 papunktyje nustatytą 100 kalendorinių dienų terminą projektams parengti ir suderinti (terminas suėjo 2021 m. gegužės 28 d., o projektai buvo baigti derinti 2021 m. birželio 8 d.), todėl pagal Sutarties 18.4 papunktį privalo mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną pavėlavimo dieną, kadangi vėluota 11 dienų, atsakovė vadovaudamasi Sutarties 17.5 papunkčiu priskaitė 1 100,00 Eur baudą. Taip pat atsakovė remdamasi Sutarties 11, 15.1 ir 17.5 punktais pradėjo skaičiuoti 100 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2021 m. spalio 28 d. Šiuo raštu atsakovė nurodė, kad pritaikyta bauda turi būti sumokama per 7 darbo dienas, o nesumokėjus sumos – bauda bus įskaitoma į už prekes mokėtiną sumą. Atliktų darbų perdavimo aktas 2021-10/03 Nr. 68-4-5 pasirašytas tik 2022 m. sausio 19 d. Kadangi 2022 m. sausio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti paskutiniai 3 projektai, atsakovė laikė, jog 2022 m. sausio 10 d. ieškovė galutinai įvykdė Sutartį ir apie tai informavo ieškovę. Kadangi galutinis Sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas 75 dienas (nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2022 m. sausio 10 d.), ieškovei buvo paskaičiuota 7 500 Eur bauda. Taip pat informavo, jog 8 600 Eur baudos suma bus įskaityta į pagal Sutartį mokėtiną sumą, todėl atsakovė ieškovei nesumokės 8 600 Eur sumos. Sąskaitą faktūrą KZ Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei išrašė 2022 m. sausio 21 d., todėl mokėjimo terminas pagal Sutarties 10 punktą – 60 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos pasibaigė 2022 m. kovo 21 d. Atsakovė iš dalies apmokėjo sąskaitą faktūrą tik 2022 m. gegužės 12 d.

25. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti ab initio negaliojančiu 8 600 Eur dydžio atsakovės 2022 m. gegužės 12 d. atliktą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą, priteisti iš atsakovės 8 600 Eur skolos ir 2 073,19 Eur delspinigių; tuo atveju, jei būtų konstatuota atsakovės teisė į netesybas, jas sumažinti ir skirtumą priteisti ieškovei; priteisti iš atsakovės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 8 600 Eur dydžio atsakovės 2022 m. gegužės 12 d. atliktą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą; priteisė ieškovei iš atsakovės 8 600 Eur skolos ir 108,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimo išlaidas proporcingai tenkintai ieškinio daliai.

28. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atsižvelgė į tai, kad šalys Sutartyje aptarė aplinkybę, jog Sutartis finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, ir įvertinę šią aplinkybę numatė ilgesnį nei įprasta atsiskaitymo terminą (skundžiamo sprendimo 62 pastraipa). Tačiau teismo išvada, kad pavėluotas lėšų gavimas įvyko dėl abiejų šalių kaltės, yra visiškai nemotyvuota ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Byloje nėra ginčo, kad PVM sąskaitą faktūrą ieškovė atsakovei išrašė 2022 m. sausio 21 d, todėl pagal Sutarties 10 punktą mokėjimo terminas – 60 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos pasibaigė 2022 m. kovo 21 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės skundo argumentais, kad lieka neaišku, kodėl 1 964,83 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. apskritai nepriteistini. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kuo pasireiškė ieškovės kaltė, dėl kurios negalėjo būti apmokėta sąskaita faktūra per 60 dienų nuo jos gavimo. Kita vertus, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 21 d., nurodant klaidingai termino pradžios skaičiavimo datą, iki 2022 m. gegužės 12 d., pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė ir dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, kuri nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu.

29. Iš susirašinėjimo tarp Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių administracijų matyti, jog jungtinės veiklos įgyvendinimui Kauno miesto savivaldybė pasitelkė ieškovę, sudarydama Sutartį. Jungtinės veiklos sutarties 13 punkte jos šalys numatė, kad tvarkydamos bendrus reikalus, sutarties šalys veikia kartu. Šalys susitarė, kad, tvarkant bendrus reikalus, pareiškėjas veikia šalių vardu. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 18 punktą, teisės aktų nustatyta tvarka gavęs partnerio įgaliojimą, pareiškėjas organizuoja projekto įgyvendinimui būtinas viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka ir sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis. Pagal šios sutarties 23 punktą, šalys yra solidariai atsakingos už Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymą pagal šios sutarties sąlygas.

30. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 pastraipa ir joje nurodyta teismų praktika).

31. Jungtinės veiklos sutarties partnerių tikslo ir interesų bendrumas bei to nulemti partnerių santykių ypatumai analogiškai vertinami ir teisės doktrinoje. „Pagal šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį, jungtinės veiklos sutarties šalių teisės ir pareigos nėra tiesiogiai priešpriešinės kitų dalyvių pareigoms (t. y., vienos šalies teisė neatitinka kitos šalies pareigos, ir vice versa), tačiau visos partnerystės sutarties šalys turi ir teisių, ir pareigų, šalių teisės ir pareigos vieningai nukreiptos į bendrą tikslą, dažnai dalyvių teisės ir pareigos yra identiškos Jungtinės veiklos sutarties dvišalis pobūdis turėtų būti grindžiamas kiekvienos iš sutarties šalių atitinkamų teisių ir pareigų, nukreiptų bendram tikslui, turėjimu kitoms sutarties šalims. <...> Bendrų tikslų siekis reikšmingai įtakoja dalyvių tarpusavio santykius, pareigos siejamos ne su kiekvieno asmeninėmis priešpriešinėmis pareigomis, bet su pareigomis bendro rezultato pasiekimui. <...>Jungtinės veiklos sutarties specifika – dalyvių interesų bendrumas lemia ribotas galimybes tarpusavio ginčuose pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis išimtinai savo asmeniniais interesais, kaip antai, ribotą sutarties šalies teisę į prievolės sustabdymą ar ribotas galimybes reikalauti prievolės įvykdymo natūra“ (M. L. Asmeninio komercinio bendradarbiavimo pagrindinės teisinės formos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė. Vilnius, 2011, p. 50).

32. Minėta, kad jungtinės veiklos sutarties partnerių tikslo ir interesų bendrumas lemia ir jų tarpusavio prievolių ypatumus. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo atsakovės teiginius, kad ši negalėjo atsiskaityti su ieškove per Sutartyje nustatytą 60 dienų terminą po sąskaitos išrašymo dienos dėl to, kad buvo pažeistas galutinis įvykdymo terminas, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino sistemiškai 2019 m. vasario 8 d. projekto finansavimo sutarties, Jungtinės veiklos sutarties ir Sutarties nuostatų ir šias sutartis sudariusių asmenų veiksmų (kaip pvz. šalims pasirašius susitarimą dėl Sutarties termino pratęsimo, kada (pasirašius šį susitarimą ir galutinai įvykdžius Sutartį) ir kas turėjo inicijuoti ir Jungtinės veiklos sutarties pakeitimą ir Projekto finansavimo sutarties pratęsimą ir kt.). Tik išanalizavus ir įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes, būtų galima daryti išvadą, dėl kieno kaltės nebuvo laiku apmokėta sąskaita, o taip pat spręsti ir dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo priteisti delspinigius bei šių dydžio.

33. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Įtraukus Kauno rajono savivaldybės administraciją į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtraukto byloje dalyvauti asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

1. Analizuodama ir vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kai ieškovė nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senaties instituto, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiek pateikdama ieškinį (ieškinio 24 – 29 pastraipos), tiek ir dublike (dubliko 10 – 15 pastraipos) aiškiai nurodė, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą netesyboms reikalauti, remiasi ieškinio senatimi ir prašo ją taikyti, o pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškovė byloje siekė įrodyti, jog atsakovė įskaitymo atlikimo dieną, atsakovės reikalavimui sumokėti 1 100 Eur baudą pagal Sutarties 15.2 papunktyje nustatyto 100 dienų termino praleidimą buvo suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taip pat ieškovės manymu buvo suėjęs terminas ir daliai reikalavimo 7 500 Eur baudos už galutinio sutarties įvykdymo termino praleidimą (75 praleistos dienos), t. y. jei būtų nustatytos ieškovės atsakomybės sąlygos – atsakovė turėtų teisę tik į netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 10 d., t. y. už 58 dienas – 5 800 Eur.

35. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl delspinigių (teisėjų kolegijos pastaba: nagrinėjamu atveju taip pat kyla ginčas dėl netesybų – tik baudos) įskaitymo pasibaigus ieškinio senaties terminui, konstatuota, kad kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Dėl to kol nurodytos aplinkybės teismo neįvertintos, atsakovo reikalavimas ieškovui sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ). Taigi, sekant kasacinio teismo praktika, vertinant atlikto įskaitymo teisėtumą, svarbu nustatyti, ar įskaitymas buvo atliktas iki ieškinio senaties termino pasibaigimo konkrečioms netesybos priteisti, ar po jo, kadangi reikalavimas sumokėti netesybas, apskaičiuotas neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu.

36. Atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, faktinės byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. atlikdama 1 100 Eur baudos, pagal Sutarties 17.5 papunktį, už vėlavimą pateikti prekių projektus (maketus) laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 8 d. t. y. po 100 Eur už 11 dienų, įskaitymą, ir 1 500 Eur baudos, pagal Sutarties 18.4 papunktį, už vėlavimą pateikti prekes laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., t. y. po 100 Eur už 15 dienų, įskaitymą, kurių 6 mėnesių ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs, atliko neturėdama tam teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje teisingai įskaitymą pripažino negaliojančiu.

37. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kas nuo vienašalio įskaitymo sandorio ieškovė gynėsi ne tik įrodinėdama, jog atsakovė neturėjo reikalavimo teisės dėl suėjusios ieškinio senaties, bet ir tuo, kad atsakovė kalta dėl galutinio Sutarties įvykdymo termino praleidimo, dėl to neturi teisės reikalauti netesybų (skundžiamo sprendimo 48 pastraipa).

2. Dėstydamas aplinkybes ir vertindamas Sutarties šalių kaltę dėl galutinio Sutarties įvykdymo termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A-2878 sudarytos darbo grupės objektams pagal sutartį derinti ir priimti protokolų duomenimis 2021 m. rugpjūčio 18 d., padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai turėjo esminės įtakos galutiniam Sutarties terminio įvykdymo praleidimui. Pastebėtina, kad galutinis terminas Sutarčiai įvykdyti buvo 2021 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Be išsamios analizės, argumentuodamas, kad atsakovė ieškovei 2021 m. rugpjūčio 17 d., taisydama savo klaidas, pateikė 102 pakeitimus, kas sudaro pusė sutartyje sutartų darbų, papildomai pataisytus tekstus atsakovė išsiuntė ir 2021 m. rugsėjo1 d., teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti tekstų pakeitimai turėjo esminės reikšmės ieškovės galimybei įvykdyti savo įsipareigojimus atsakovei per sutartyje nustatytą terminą, todėl sprendė, jog Sutarties įvykdymo terminas praleistas ir dėl atsakovės kaltės. Ir iš viso to sprendė, kad galutinis Sutarties įvykdymo terminas praleistas dėl abiejų šalių kaltės, todėl ieškovė (pastaba: tikėtina rašymo apsirikimas) neturėjo teisės skaičiuoti ieškovei 7 500 Eur baudos už galutinio Sutarties termino pažeidimą. Kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje dėstydamas nustatytas aplinkybes ir konstatuodamas jų priežastinį ryšį, prieštaravo pats sau, buvo nenuoseklus ir toks sprendimas sunkiai suprantamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą dalyje dėl 6 000 Eur (7 500 – 1 500 = 6 000) baudos už galutinį Sutarties įvykdymą įskaitymo, neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina ir tai, kad konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl galutinio Sutarties įvykdymo praleidimo, teismas visiškai nevertino ir nekonstatavo kiekvienos šalies kaltės dydžio (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), o padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į 7 500 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl baudos pagrįstumo (dėl delspinigių pagrįstumo jau pasisakyta 32 pastraipoje) apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties, sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

38. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti ieškovės reikalavimų ir atsakovės nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, turi išnagrinėti visas su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nurodytą asmenį.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.