Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundžiamo sprendimo esmė

2023 m. birželio 5 d. K. S. Administracinių nusižengimų registre (toliau – Registras) automatiniu būdu buvo suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2023 m. birželio 4 d. 9.42 val., (duomenys neskelbtini) (įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., tai yra važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo byla baigta 2023 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjusiu Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 19 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), atnaujinimo. 2025 m. birželio 25 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. birželio 19 d. gautą K. S. prašymą.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai, prašymai ir papildoma informacija

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

Teismų praktikoje proceso atnaujinimas - tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. AN2-313-806/2022 administracinio nusižengimo byloje).

Teismui pateiktame pareiškėjo K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skunde yra nurodomi esminiai argumentai dėl ko procesas administracinio nusižengimo byloje turėtų būti atnaujinamas, o būtent tai, kad apie K. S. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną jis nežinojo, nes apie 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą sužinojo tik 2025 m. birželio 19 d., transporto priemonės automobilio „Mercedes Benz “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 4 d. 09.42 val., (duomenys neskelbtini), nevairavo, nes jis dažnai būną išvykęs iš Lietuvos Respublikos, o automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuolatos naudojasi U. G.. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gavęs iki šios dienos. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Mano VMI bendroje sumoje su kitais mokesčių administratoriaus reikalavimais, neatskleidžiant ir nesigilinant jų turinį, sumokėta paskirta 21 Eur piniginė bauda, negali būti laikoma įrodymu dėl konkretaus asmens administracinio nusižengimo įvykdymo, kai asmuo yra tik transporto priemonės valdytojas ir ja inkriminuojamo nusižengimo metu nesinaudojo. Kitas skundo argumentas, kad 2023 m. birželio 4 d. 09.42 val., (duomenys neskelbtini) įvykdytas nusižengimas užfiksuotas automatiniu būdu, taigi administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, užfiksuotame vaizde visų pirma turėjo įvertinti ar transporto priemonę vairavo vyras (K. S.) ar moteris (U. G.), tačiau to neatliko, ir tiek protokolą, tiek nutarimą priėmė formaliai, nesigilindamas į administracinio nusižengimo sudėties įrodinėjimo elementus.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

ANK 573 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo K. S. buvo išsiųsti Institucijos procesiniai dokumentai buvo nurodytas kaip kontaktinis viename iš valstybinių registrų. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad Institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Todėl Institucija, nepažeisdama ANK 573 straipsnio nuostatų, turėjo teisę siųsti minėtus procesinius dokumentus K. S. ir tai padarė nepažeidžiant įstatymo nuostatų, dėl ko nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir spręsti klausimą dėl administracinių nusižengimų bylos atnaujinimo. Be kita ko Institucijos surašytas protokolas su administraciniu nurodymu K. S. buvo išsiųstas ne tik elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau ir E. pristatymu, nes dėžutė buvo egzistuojanti ir aktyvi. Visa tai atskleidžia, jog K. S. apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus žinojo ir buvo tinkamai informuotas, tačiau pats nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti savo procesines teise, kaip pavyzdžiui laiku skųsti Institucijos priimtą nutarimą.

ANK yra aiškiai įtvirtinta, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš Gyventojų registro ar valstybės informacinių sistemų ar registrų. Vienas iš tokių valstybės registrų yra Administracinių nusižengimų registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 9 d.) 3, 38 punktai). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Tai yra, Institucijai Administracinių nusižengimų registre įvedus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (šiuo atveju – K. S.) duomenis, šis registras Institucijai automatiškai sugeneravo šio asmens valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytą elektroninio pašto adresą.

Asmuo, jungdamasis prie Mano VMI, turi patvirtinti savo kontaktus, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Tokią nuostatą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 patvirtintos „Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, į kurį bus siunčiama su elektroninių paslaugų vykdymu bei kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija. <...> Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija“.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų apie dokumentų siuntimo statusus matyti, kad Institucija K. S. 2023 m. birželio 5 d. 16.35 val. išsiuntė elektroninį laišką su kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolu bei pranešimu transporto priemonės savininkui ar valdytojui E. pristatymu, nes dėžutė buvo egzistuojanti ir aktyvi, be to 2023 m. birželio 6 d. 04.43 val. minėtą kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolą bei pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui Institucija išsiuntė K. S. ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nutarimas K. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 14.48 val. buvo išsiųstas E. pristatymu, nes dėžutė buvo egzistuojanti ir aktyvi. Institucijos Sprendimas buvo išsiųstas 2025 m. birželio 25 d. 12.22 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Minėtas K. S. elektroninis paštas buvo nurodytas be klaidų, E. pristatymo dėžutė - egzistuojanti ir aktyvi. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2025 m. birželio 19 d. 18.05 val. iš jau minėto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) Institucijai buvo išsiųstas K. S. prašymas dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo. Taigi, elektroninis paštas, kuriuo K. S. buvo siunčiami procesiniai dokumentai yra galiojantis, nes Pareiškėjas pats jį naudojo Institucijai teikdamas prašymą, E. pristatymo dėžutė - egzistuojanti ir aktyvi, todėl įvertinus tai nėra jokio pagrindo sutikti, kad K. S. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Nors skunde nurodoma, kad Institucijos Nutarimu K. S. skirta 21 Eur bauda buvo padengta portale Mano VMI, bendroje sumoje su kitais mokesčių administratoriaus reikalavimais, apie paskirtą baudą Pareiškėjui nieko nežinant, ši aplinkybė nešalina K. S. atsakomybės, nes kaip aukščiau teismo konstatuota Institucijos siųsti dokumentai K. S. buvo tinkamai įteikti ir apie jo atžvilgiu vykstančią administracinę teiseną jis buvo informuotas, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė, kas tik patvirtina, jog bauda yra sumokėta, o Pareiškėjas šia aplinkybe nesidomėjo.

Skunde taip pat nurodoma, kad administracinį nusižengimą 2023 m. birželio 4 d. padarė ne jis, nes jis dažnai būna išvykęs iš Lietuvos Respublikos, o automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuolatos naudojasi U. G.. Pažymėtina, kad su skundu pateikti ir lėktuvo bilietai, tačiau nėra nė vieno lėktuvo bilieto, kuris įrodytų, kad 2023 m. birželio 4 d. K. S. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir negalėjo padaryti 2023 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo. Be to, kaip jau buvo minėta, Institucija K. S. tiek per E. pristatymo dėžutę 2023 m. birželio 5 d. 16.35 val., tiek elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 6 d. 04.43 val. išsiuntė elektroninį laišką su kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolu bei pranešimu transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui Institucija K. S. informavo, kad jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo, tai per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš bylos duomenų matyti, kad nors Skunde nurodyta, kad galimai administracinį nusižengimą įvykdė trečias asmuo – U. G., tačiau K. S. per nustatytą terminą sąmoningai nepasinaudojo jam suteikta teise nurodyti vairavusio asmens duomenis. Pažymėtina, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, šiuo atveju aptarti K. S. veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą buvo pateiktas deklaratyviai nurodant, jog administracinio nusižengimo padarymo metu K. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje, nepateikiant duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų asmens išvykimą, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos, be kita ko, tik tokios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju tai, kad K. S. dažnai būna išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau teismas neturi duomenų, kad jis administracinio nusižengimo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo, ir, kad jis 2023 m. birželio 4 d. nepadarė nusižengimo, o automobilį vairavo – U. G., nors Institucijai per nustatytą terminą nepranešė, kad jam priklausantį automobilį vairavo kitas asmuo, o taip pat argumentas, kad negavo Institucijos siųstų procesinių dokumentų laikytina gynybine taktika, ir nelaikytina esminėmis aplinkybėmis, – šios aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. S. yra nekaltas dėl 2023 m. birželio 4 d. padaryto administracinio nusižengimo, o kaltas yra trečias asmuo – U. G., t. y. šios aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, naikinti Institucijos sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo K. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundą atmesti.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. birželio 25 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.