- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-291-784/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02179-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- L. D., G. D., L.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl 4 savarankiškų nusikalstamų veikų), 145 straipsnio 2 dalį
Aprašomoji dalis
n ustatė:
jis 2011 m. liepos 15 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu su savo dukra G. D., paėmęs jai už kairės rankos virš alkūnės jėga tempė ją iš už spintos durų, kur nukentėjusioji bandė nuo jo pasislėpti, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą.
jis 2011 m. liepos 20 d. apie 12.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo dukra G. D., tyčia sudavė jai kumščiu vieną smūgį į pakaušį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, po to dešine ranka paėmęs už nukentėjusiosios kaklo ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą.
jis 2011 m. gruodžio 13 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo dukra G. D., tyčia sudavė jai ranka tris smūgius į galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą.
jis 2011 m. gruodžio 16 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo žmona L. D., keikdamasis necenzūriniais žodžiaias, griebė jai rankomis už abejų pečių bei pradėjo kratyti, po to rankomis sudavė keturis smūgius į veidą ir į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairiajame žaste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios L. D., nežino, ar jis yra su ja išsituokęs, nes tuo nesidomi. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jis gyveno su savo žmona L. D. ir keturiais vaikais - trimis berniukais ir dukra G.. Butas yra keturių kambarių. Pas jų vaikus buvo problema, nes mažieji berniukai šlapinosi į lovą. Todėl jis buvo nustatęs grafiką, pagal kurį vaikams reikėjo eiti miegoti 22 val. Tačiau dukra G. D. triukšmaudavo, jai reikėdavo žiūrėti televizorių ir ji absoliučiai jo neklausydavo. Mama jai viską leisdavo daryti, dar ir sidro nupirkdavo, duodavo cigarečių. 2011 m. liepos 15 d. vakare jis pasakė G., kad pastaroji netriukšmautų ir neleistų garsiai televizoriaus. O ji jam atsakė, kad kas jis toks, grasino iškviesti „mentus“. Tuomet jis iš G. paėmė telefoną. Jis anksčiau yra dirbęs (duomenys neskelbtini), praktiškai tik paskutinius trejus metus nuolat gyveno su šeima. Jo žmona nesirūpino vaikų auklėjimu, darydavo visokias nesąmones. Būdavo, kad jo vardu būdavo išrašomos baudos už netinkamą naudojimąsi automobiliu. Jo dukrą G. buvo pagavusi policija, parke begeriančią sidrą. Buvo paskirta 50 Lt bauda, po to iš antstolio atėjo pranešimas, kad bauda išaugo iki 330 Lt, jis papriekaištavo žmonai ir dukrai, sakydamas, kad viena geria, o kita nemoka už tai baudų. Tačiau pastarosioms tai pasirodė juokinga. Taip būna pastoviai visuose reikaluose. Žmonai viskas „tas pats“, ji turi labai daug draugų „facebook‘e“, pasistato vyno butelį ir sėdi su mažu vaiku iki antros ar trečios valandos ryto. Anksčiau žmona iš jo reikalaudavo tik atvežti pinigų, o kuomet jis pradėjo reikalauti, kad dukra negertų ir nerūkytų, prasidėjo jo paties problemos. Lietuvoje, kuomet moteris kviečia policiją, paprastai atvažiavę policininkai išsiveža vyrą. Taip būdavo ir jo atveju, jį iš karto išveždavo. 2011 m. gruodžio 16 d., bet tikslios datos neatsimena, jis atėmė iš žmonos automobilio raktelius, kadangi jam nusibodo, kad ji girta važinėja automobiliu. Tuomet žmona jam pradėjo aiškinti, kad tame automobilyje liko kažkokie raktai nuo garažo. Jis atsakė, kad tų raktų neėmė ir jų nematė. Tuomet žmona paėmė jo asmeninį mobilųjį telefoną ir pasakė, kad kol jis jai neatiduos raktų, ji neatiduos jam telefono. Tie raktai buvo palikti kažkur darbe, jis apie tai pasakė jų šeimos draugui B., kuris su jo žmona nuvažiavo į darbą ir surado raktus, tačiau žmona jam telefono vis tiek neatidavė. Galbūt žmona buvo išsigandusi dėl to, kad jis ją prieš porą dienų buvo nufilmavęs girtą, šaukiančią ant jo ir grasinančią primušti ir nunuodyti. Ryte jis su žmona gražiai šnekėjo, jis prašė atiduoti telefoną, bet ji telefono nedavė. Tada jis paslėpė žmonos batus, striukę ir uždarė miegamajame, sakydamas, kad kol ji neatiduos telefono, jis neatiduos jai rūbų. Tuomet žmona pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jis jai sakė, kad pastaroji nekvailiotų ir jam atiduotų telefoną. Jo žmona tuo metu iš savo tašės ištraukinėjo telefoną, jis pagalvojo, kad tai jo telefonas, nors iš tikrųjų tai buvo žmonos telefonas, ir jis pradėjo žmonai griebti už rankos, norėdamas ištraukti telefoną. Nemano, kad galėjo sužaloti žmonos ranką, nebent tik įdrėksti, bet jis irgi buvo apdraskytas, tik niekam to nerodė. Į veidą žmonai nesudavė, tai absoliuti melagystė, nežino, gal tyrėja taip parašė, bet jis žmonos nemušė, užlaikė jos ranką ir atėmė telefoną. Žmonai tikrai negrasino. Žmona nuolat kviečia policiją. Dukrai jis išvis nieko nedarė, tik jai buvo baisu dėl to, kad jis uždraudė gerti sidrą, išeiti iš namų, rūkyti. Alokoholio jis vartoja nedaug, jam neatlaiko nervai dėl tokio gyvenimo su žmona. Kuomet atvažiuodavo policija, jį vis tikrindavo alkotesteriu, tačiau žmona būdavo dvigubai girtesnė už jį. Jis po visų konfliktų nueidavo į virtuvę ir sau įsipildavo gėrimo. Jis 2010 metais kartu su žmona turėjo firmą, (duomenys neskelbtini), bet žmona iššlavė iš jos visus pinigus. Vienintelis jo grasinimas žmonai buvo toks, kad jis iš viso nuo jos dings. Galbūt žmona ir mano, kad jis ją terorizuodavo, nes neleisdavo nei gerti, nei kompiuteriu naktimis naudotis, reikalaudavo vaikus guldyti 22 val., o ne 2 val. nakties, sutvarkyti virtuvę. Žmona visai netvarkė buto, valgyti padarydavo, bet ir tai sunkiai, vaikus prižiūrėjo auklės. Jis yra taip išauklėtas, kad vaikus reikia prižiūrėti, jog būtų tvarka, yra vadinęs žmoną L., nes ji viena sako, o kitą daro. Jis viską darė dėl savo vaikų gerovės. Jis nuo 2005 m. iki 2008 m. niekur nedirbo, gyveno iš lėšų, kurias uždirbo (duomenys neskelbtini). Galbūt 2011 m. gruodžio 16 d. jis žmoną pavadino „dura“, bet tai nėra necenzūrinis žodis.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. D. parodė, kad kartu gyventi su kaltinamuoju J. D. pradėjo prieš 18 metų, šiuo metu vyksta skyrybos. Maždaug prieš penkerius metus jos vyras, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo, pradėjo vartoti alkoholį. Pastaruosius metus jis jau kartu nebegyvena, bet prieš tai gerdavo beveik visą laiką, tik išeidavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Jis eidavo miegoti tuomet, kai ji su vaikais atsikeldavo. Kaltinamasis buvo labai nervingas, visą laiką keikdavosi, būdavo amžinai pagiriotas. Jos mažasis 8 metų sūnus negalėdavo įeiti į virtuvę, nes vaikai būdavo išvadinami visokiais žodžiais. Toks J. D. buvo paskutinį pusmetį, kuomet kartu su jais gyveno. Jis būdavo arba girtas, arba pagiriotas. Ji jo bijojo, slėpdavo peilį, kaltinamasis pastoviai sėdėdavo virtuvėje. Kuomet ji pradėdavo gaminti valgį, kaltinamasis ją išvadindavo visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai buvo labai sunku, reikėjo auginti keturis vaikus. 2011 m. birželio mėnesį mirė jos tėvas ir mama viena po jo mirties nelabai galėjo viena būti, todėl ji miegodavo pas savo mamą. Tą dieną, kai G. buvo primušta, 2011 m. liepos mėnesį, ji miegojo pas savo mamą. Paskui ryte, kuomet ji prekiavo gėlėmis (duomenys neskelbtini) prie kapinių, pas ją atėjo G. ir pasakė, kad jai po konflikto su tėvu buvo nežmoniški pilvo skausmai. Iš pradžių G. greitoji medicinos pagalba išvežė į (duomenys neskelbtini), kur ji buvo apžiūrėta, bet nieko nerasta, gydytoja klausė, ar nebuvo namuose buitinio konflikto, nes skausmai atsirado nerviniu pagrindu. 2011 m. liepos 20 d. ji buvo namuose, G. grįžo iš ligoninės. Kuomet ji su dukra grįžo, dukra nuėjo į vonią, išsimaudė, o kaltinamasis, kuris iki tol miegojo, atsikėlė ir pradėjo mojuoti popieriuku, sakydamas, kad gavo pranešimą sumokėti administracinę baudą, ėmė vadinti ją ir dukrą visokiais žodžiais, „kale“, „kvaile“ (rusų k.) elgtis agresyviai. Ji tuo metu tvarkėsi rūbus ir išėjo iš G. kambario, po to dukra pradėjo klykti. Įėjusi į kambarį ji pamatė, kad G. buvo atidariusi balkoną. Ji iškvietė policiją, kad nuramintų kaltinamąjį. Ji pati smurto nematė, apie tai papasakojo dukra. Atvyko du policininkai, vienas su kaltinamuoju šnekėjosi virtuvėje, o kitas su jos dukra, klausė, ar nereikia greitosios, dukra atsakė, kad nereikia. 2011 m. gruodžio 13 d. ji vedžiojo lauke šunį, prieš tai gulėjo lovoje kartu su G. ir žiūrėjo televizorių. Televizorius nebuvo leidžiamas garsiai. Kuomet ji išėjo su šuniu pro duris, kaltinamasis tai išgirdo ir puolė G.. Ji būdama po balkonu išgirdo G. klyksmą, pagalvojo, kad kaltinamasis primušė ar į ką nors trenkė dukrą, ir iškvietė policiją. Tąkart J. D. iš tikrųjų pridaužė dukrą, ji naktį apsivėmė, o ryte jos išvažiavo į ligoninę. Kaltinamasis dukrai sudavė per galvą ir smaugė. Ji tiesiogiai smurto nematė. Dukrai buvo konstatuotas galvos sumušimas, ji vėmė, (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta proai dienų, po to tris savaites turėjo nedarbingumą, gydėsi namuose. 2011 m. gruodžio 16 d. ji su dukra turėjo važiuoti į polikliniką, o kaltinamasis, žinodamas, kad jai reikia naudotis automobiliu, arba paslepia mašiną, arba atima raktelius. Jai automobilis būtinai reikalingas, kaip darbo įrankis. Tą dieną kaltinamasis buvo paslėpęs ne tik automobilio raktelius, bet ir patį automobilį kažkur perstatęs. Ji vis tiek turėjo su dukra važiuoti į polikliniką, manė, kad jei neras automobilio, išsikvies taksi. Kaltinamasis ją su dukra terorizuodavo, žemindavo, o jo mobilusis telefonas buvo pirktas įmonės vardu, tad ji paėmė tą telefoną, kad kaltinamasis už tai atiduotų automobilio raktelius. Kaltinamasis ėmė reikalauti telefoną atiduoti, o ji pasakė, kad neatiduos, kol jis negrąžins raktelių, nes jai reikia važiuoti pas gydytoją. Jai ruošiantis su G. išeiti, pamatė, kad nėra nei jų viršutinių rūbų, nei batų. Kaltinamasis vis reikalavo atiduoti mobilųjį telefoną, įsiaudrino, pasipylė necenzūrinių žodžių lavina. Kaltinamasis klykė, rėkė, ji suprato, kad gali būti tikrai blogai ir paliepė G. kviesti policiją. Ji pasakė, kad jai dreba rankos, tuomet ji pati paėmė telefoną, kad pasiskambintų policijai, tuomet kaltinamasis prie jo priėjo ir pradėjo telefoną atiminėti, paėmė jai už pečių, pradėjo jai smūgiuoti per galvą, sudavė daug smūgių. Kaltinamasis jai sudavė alkūne ir kumščiu. Ji kažkaip iš kaltinamojo ištrūko, pabėgo į G. kambarį ir iškvietė policiją, o kaltinamasis kaip niekur nieko nuėjo į virtuvę gerti alaus. Po to jai buvo didelė mėlynė, skaudėjo visą šoną, buvo apdraskytos rankos. Ji tris savaites turėjo nedarbingumo lapelį. Kaltinamasis gerdavo iš jos pinigų, išgerdavo iš pradžių po du, vėliau po keturis, šešis „bambalius“ alaus, prieš 10 val. vakaro nusipirkdavo daugiau. Buvo taip, kad prieš 2011 m. liepos 20 d. konflikto pradžią kaltinamasis priekaištavo dukrai dėl sidro gėrimo, tai buvo jo, kaip tėvo, teisingi žodžiai. Tačiau jai išėjus, kaltinamojo tonas pasidarė agresyvesnis. Apie elgesį ji yra ne kartą kalbėjusi su G.. Kaltinamasis visą laiką ją terorizuodavo. Suprantama, kaltinamasis nėra visiškai sužvėrėjęs, anksčiau jie buvo normali šeima. Ji net baisiame sapne nesapnavo, kad taip atsitiks.
Teisiamajame posėdyje, dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei, apklausta nukentėjusioji G. D. paaiškino, kad 2011 m. liepos mėnesį ji buvo paguldyta į ligoninę penkioms dienoms. Pamena, kad po senelio mirties jos mama buvo pas močiutę. Buvo gal 10 val. ar pusė vienuolikos vakaro, ji buvo savo kambaryje už spintos, kurios durys buvo atidarytos ir persirenginėjo. Ji rengėsi pižamą, nes norėjo eiti miegoti. Tėvas ant jos pradėjo šaukti, liepė eiti miegoti. Ji atakė, kad eina miegoti ir paprašė leisti persirengti. Ji stovėjo, galima sakyti, nuoga ir laukė, kol tėvas išeis. Tada tėvas jai griebė už rankos, jei ji nebūtų pasipriešinusi, nežino, ką tėvas būtų jai padaręs. Kitą dieną būnant „(duomenys neskelbtini)“ jai prasidėjo labai dideli skausmai, pašaliniai žmonės jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis jai traukė per ranką, ją traukdamas ir ji atsitrenkė į spintą ir nukrito ant lovos. Kuomet ji grįžo iš ligoninės, iš antstolio atėjo baudos kvitas už nesumokėtą baudą dėl jos kvailystės – ji buvo pagauta policijos viešoje vietoje gerianti alkoholį. Kuomet ji su mama grįžo, tėvas, kuris iki tol miegojo, atsikėlė iš lovos, pradėjo rėkti, atbėgo pas ją į kambarį, pradėjo ją smaugti, užmetė ant jos pagalvę, jei ne mama, ji nežino, kas būtų atsitikę, mama pradėjo ją traukti. Tėvas tuo metu buvo girtas, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Jai tėvas trenkė per galvą rankšluoščiu. Pamena, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, berods buvo pirmadienis, ji žiūrėjo serialą, o mama tuo metu sėdėjo prie kompiuterio. Šuo pradėjo prašytis į lauką ir mama išvedė šunį. Tuo metu pas ją į kambarį, kur ji rašė žinutę, atėjo tėvas ir kaip visada pradėjo priekaištauti, kas ji tokia, klausinėti, kas yra vėjas, liepė eiti miegoti. Ji atsakė, kad pabaigs žiūrėti savo serialą ir eis miegoti. Tuomet tėvas tiesiog paėmė jos telefoną, perlaužė jį pusiau, paėmė pagalvę ir ją užmetė ant jos, ji aišku priešinosi, jai labai pasisekė, kad mama tuo metu buvo po balkonu. Ji pribėgo prie balkono, jį atidarė ir pradėjo šaukti, kad girdėtų visi kaimynai. Šauksmą išgirdo mama, kuri grįžo ir iškvietė policiją. Neatsimena, ar tuo metu tėvas jai sudavė smūgius, bet pamena, kad jis sulaužė telefoną ir tuo metu užmetė jai ant galvos pagalvę. Ji visą naktį po to neiegojo, apsivėmė ir su mama išvažiavo į ligoninę. Konflikto su tėvu dėl drabužių ji nepamena, bet ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tėvas nė karto jos nebandė atsiprašyti. Ji teisme tėvą pamatė pirmą kartą po 2011 m. gruodžio mėnesio. Anksčiau, kai tėvas mamą mušdavo, buvo kviečiama policija. Konfliktai su tėvu būdavo dideli, pastarojo reikalavimai, pavyzdžiui, per 5 minutes eiti miegoti, kuomet jai reikia nusivalyti veidą, išsivalyti dantis, tam reikalingas pusvalandis, yra nerealūs. Ji sidrą gėrė 2010 metais ir vieną kartą gavo baudą. Šiaip ji negeria sidro ir nerūko, nepiktnaudžiauja. Per paskutinius porą metų iki 2011 m. gruodžio mėnesio, pasakyti, kiek kartų matė tėvą blaivą, yra sunkus klausimas. Ji tėvą žymiai dažniau matė girtą, nei blaivą. Ji nekelia namuose triukšmo, turi atskirą kambarį, jos broliai miegodavo dar kitame kambaryje, televizoriaus garsas būdavo nustatytas ties „5“. Ji sėdėdama lovoje girdėdavo, kas darosi virtuvėje, kur tėvas žiūrėdavo savo televizorių.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK „(duomenys neskelbtini)“ rinktinės patruliu. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Nematė, kad kaltinamasis būtų girtas ar agresyvus, jam atvykus, kaltinamasis sėdėjo virtuvėje sudėjęs rankas ir tuo momentu buvo ramus.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. C. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės viršila. Dauguma teismo posėdžių salėje esančių asmenų atsimena, pamena, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, neseniai buvo įsigaliojęs įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, girtumo laipsnio kaltinamajam nenustatinėjo, bet nuo pastarojo jautėsi alkoholio kvapas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad dirba policijoje vyresniuoju patruliu. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, kiek pamena, kaltinamasis buvo blaivus.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. D. parodė, kad ji yra kaltinamojo J. D. mama. Anksčiau sūnus padirbėdavo užsienyje, grįždavo į namus ir vėl išvykdavo, kadangi dirbdavo, norėjo uždirbti pinigų butui. Kuomet grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, pamatė, kad žmona L. yra mėgėja išgerti, dažnai nebūdavo namie, vaikai nelabai būdavo prižiūrėti, kai ateidavo pas ją, juos reikėdavo vesti į kirpyklą. L. D. yra materialistė, kuomet mokytoja išsakė priekaišta, kad sūnus T. neprižiūrimas, ji atkirto, kad jos žiedas brangesnis už mokytojos drabužius. Dabar aišku, kad L. nori buto, visiems kalba, kad padarys jos sūnų „bomžu“. Dukra taip pat sako, kad Ž. dabar „bomžas“. Kuomet G. sako, kad buvo labai primušta, kitą rytą pastaroji sėdėjo pas ją namuose su cigarete burnoje ir juokėsi, kad padarė spektaklį. Šiuo metu ji su savo anūke G. nebendrauja. 2011 m. liepą jos bendravo, ji žinojo, kad anūkė buvo ligoninėje, kitą dieną G. iš ligoninės pas ją atvažiavo, rūkė. Ji su savo dukra mąstė, kaip čia G. buvo pirimušta. Nei ant G. veido, nei ant rankų nieko nesimatė. Sūnus sakė, kad sudavė dukrai rankšluosčiu. Tai jis pasakė po to, kai jai paskambino marti. Sūnus sakė, kad konfliktas kilo dėl baudos, kuri skirta už tai, kad G. pagavo (duomenys neskelbtini) parke vartojančią alkoholį. Jai G. pati nepasakojo apie sumušimą, tik marti nelabai garbingai kalbėjo. Apie gruodžio mėnesio konfliktą ji nieko nežino. Paskui, pradėjo aiškintis, kas atsitiko, suprato, kad L. sužinojo, kad bus priimtas įstatymas ir pradėjo forsuoti įvykius, specialiai provokavo jos sūnų. Jos sūnus alkoholio niekada nevartojo, nebuvo agresyvus. Sūnus skundėsi, kad namuose išgeria alaus ir ramus sėdi, nes kitaip negali, jį nervina situacija, esanti namuose. Namuose nėra tvarkos, žmona išeina iš namų ir po tris paras negrįžta. Anksčiau santykiai tarp sūnaus ir marčios buvo lyg ir neblogi, sūnus stengėsi uždirbti, bet L. pradėjo girtuokliauti, kuomet priėmė įstatymą dėl smurto, pradėjo kviesti poiciją. Vienas jos anūkas T. turėjo problemų dėl naktinio šlapinimosi.
Teisiamajam posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų T. D., R. K., J. C., O. C., Ž. D. parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. D. parodė, kad gyvena su motina L. D., 2 broliais ir viena seserim 4 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su broliais turi atskirą kambarį. Iki 2012 m. kartu gyveno jų tėvas J. D., dabar jis gyvena atskirai, su savo motina. Šiuo metu su juo nebendrauja, jis vaikais nesirūpina, neskambina, jokių santykių nepalaiko. Kol jis gyveno kartu kiekvieną dieną matė jį apgirtusį, jis niekur nedirbo kelis metus, būdavo dažniausia namuose, gėrė alų. Vaikus išlaikydavo motina. Su motina jis elgėsi blogai, jos negerbė, vadino negražiais žodžiais. Namuose pastoviai vykdavo konfliktai tarp jo ir mamos. Konfliktus pradėdavo tėvas, trukdė jai dirbti kompiuteriu, stumdė ją, įžeidinėjo, ištraukinėjo laidus. Nematė kaip jis ją mušdavo, nes tuomet būdavo savo kambaryje. Mama kviesdavo pagalbai policiją. Kada tiksliai tai buvo nepamena, praeitais metais. Matė, kad mama buvo sumušta, nes ant jos veido prie lupų buvo sužalota. G. pasakojo, kad tai tėtis sumušė mamą. Jis to nematė, nes buvo pas draugą. Taip pat žino, kad jis mušdavo ir seserį G. vieną sykį, girdėjo iš savo kambario triukšmą, šaukė tėvas ant G.. O vėliau pamatė, kad G. verkia, ji sakė, kad tėvas telefono aparatu trenkė jai per galvą. Jam jis nieko blogo nedarė. Jis vengė su tėvu bendrauti, bet jo nebijojo. Jam geriau, kai tėvo nėra namuose. Tėvas kiekvieną dieną sėdėdavo namuose virtuvėje ir iš ryto iki vakaro gėrė alų iš didelių plastikinių butelių. Jaunesnius brolius jis prižiūrėdavo kai būdavo namuose (t. 1, b.l. 90)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2011 m. liepos 20 d. dienos metu patruliavo su vyr. patruliu V. M., gavo iškvietimą, kad bute (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Atvykus minėtu adresu nustatė, kad policiją iškvietė pil. L. D., kuri paaiškino, kad jos vyras J. D. smurtauja prieš nepilnametę dukrą G. D.. A. G. išorinių kūno sužalojimų nepastebėjo. L. D. pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą jos dukrai, tačiau pastarosios atsisakė. Pats J. D. neigė sumušęs dukrą, tiesiog paaiškino, kad supyko sužinojęs, kad dukrą gavo baudą už viešosios tvarkos pažeidimą, ir kaip auklėjimo priemonės norėjo pasikalbėti su dukra, tačiau pastaroji jo neklausė, dėl to kilo žodinis konfliktas. Kokiu būdu tėvas sumušė dukrą nei L. D. nei G. D. konkrečiai nepaaiškino. L. D. parašė pareiškimą, o J. D. buvo pristatytas į 2 PK (t. 1, b. l. 79 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. C. parodė 2011 m. gruodžio 13 d. naktį apie 23 val. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. D. iš OVS gavo pranešimą dėl smurto šeimoje bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pilietė L. D., kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras J. D. smurtauja prieš nepilnametę dukrą G. D., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau būtent kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis tėvas smurtavo prieš dukrą, ji konkrečiai nepaaiškino, nes įvykio metu jos nebuvo bute. L. D. paraše pareiškimą, kuriame viską išdėstė. Atvykęs į įvykio vietą, bute buvo ramu, konflikto ar muštynių bute nevyko, J. D. buvo ramus ir nekonfliktavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vizualiai ant G. ir L. kūno sužalojimų, įdreskimų ar sumušimų žymių pastebėta nebuvo. J. D. neigė sumušęs dukrą, paaiškino, kad kilo tik žodinis konfliktas tarp jo ir dukros. G. nieko konkretaus nepaaiškino, pasakė tik, kad tėvas ją sumušė. L. D. buvo pasiūlyta iškviesti med. pagalbą dukrai G., tačiau pastarosios nuo med. pagalbos atsisakė. L. D. parašė pareiškimą. J. D. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (t. 1, b. l. 80).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. C. parodė ,kad 2011 m. gruodžio viduryje, tikslios datos nepamena, dienos metu, patruliuodamas kartu su Vilniaus aps. VPK PR 2 kuopos 4 būrio vyr. patruliu E. C. iš OVS gavo pranešimą dėl šeimyninio konflikto (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad vyras smurtauja prieš šeimą. Nuvykę minėtu adresu nustatė, kad policiją iškvietė L. D., kuri paaiškino, kad jos vyras J. D. nepilnametės dukros akivaizdoje naudoja fizinį smurtą prieš ją ir dukrą, taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis neįsidėmėjo ar ant L. D. ir jos dukros kūno buvo kokie nors sužalojimai. Tuo metu J. D. sėdėjo virtuvėje. Jis su juo pradėjo bendrauti, o jo porininkas su L. D. ir jos dukra G. bendravo kitame kambaryje. J. D. paaiškino, kad jis nemušė savo žmonos ir dukros, o įvyko žodinis konfliktas dėl mobiliojo ryšio telefono, kurį jis paprašė pas savo žmoną, tačiau pastaroji atsisakė jį atiduoti. J. D. buvo ramus, nekonfliktavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau pasakyti, kad šis buvo neblaivus jis negali. Taip pat J. D. paaiškino, kad tokie žodiniai konfliktai vyksta jau seniai ir pastoviai. Muštynių ir konflikto tuo metu nevyko. L. D. buvo pasiūlyta iškviesti med. pagalbą dėl patirtų sužalojimų, tačiau pastaroji atsisakė (t. 1, b. l. 82 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. D. parodė, kad ji yra J. D. sesuo. Su brolio ir jo šeimos narių gyvenimu ji yra susijusi labai artimai, kadangi ji ir mama M. D. visuomet padėdavo broliui auginti, auklėti ir rūpintis ji vaikais G. D., T. D., L. D. ir M. D.. Jos brolis visuomet tinkamai rūpinosi ir auklėjo visus keturis savo vaikus. Žinoma, kaip ir pridera, brolis būdavo griežtas, reikalaudavo, kad vaikai laiku eitų miegoti, ruoštų pamokas, laiku grįžtų į namus ir laikytųsi kitų būtinų tvarkos taisyklių, tuo tarpu brolio žmona L. D. vaikų auklėjimu visiškai nesirūpindavo: leisdavo ir iki šiol leidžia nemiegoti iki išnaktų, nepaisant, kad ryte vaikams reikia eiti į mokyklą, darželį, netikrina, ar vaikai paruošė pamokas, ar pavalgę ir t. t. Ji rodo vaikams blogą pavyzdį, nuolat jų akivaizdoje piktnaudžiaudama alkoholiu. Ji pati ne kartą yra mačiusi, kaip L. D. vaikų akivaizdoje būdavo apsvaigusi nuo alkoholio. L. alkoholį vartodavo netgi savo darbo vietoje, po ko paromis negrįždavo į namus. Vaikai, nuolat matydami neigiamą motions pavyzdį šeimoje, jau dabar, būdami nepilnamečiai, vartoja svaigalus ir rūko (G. ir T.), vakarais nebūna namuose, o paklausus L., kur tokiu vėlyvu metu yra vaikai, ji nežino ir net nesirūpina tuo. L. D. vaikus nuolat nuteikinėjo prieš jos brolį, kad vaikai būtų jos pusėje. Žinoma, kad vaikai nemėgsta griežtumo ir tvarkos, todėl nuteikti juos prieš tėvą nebuvo sunku. Os brolio namuose susiklostė tokia situacija, kad motina vaikams leidžia viską, netgi gerti namuose alkoholį, kurį pati nuperka, o tėvas, t. y. jos brolis, auklėja griežtai: jokiais būdais neleidžia vartoti alkoholio, rūkyti, naktimis bastytis, reikalauja laiku grįžti namo, ruošti pamokas, lankyti mokyklą ir t. t. Brolis dažnai prašydavo jos ir jos motions prižiūrėti vaikus, kol jo nebūdavo namuose ar išvažiuodavo, kadangi L. D. ištisomis paromis nebūdavo namuose, nes nežinia kur ir su kuo gerdavo, linksmindavosi, todėl nesirūpindavo net būtiniausiais vaikų poreikiais – drabužiais, kirpimu, higiena ir pan. Visais šiais vaikų poreikiais daugiausia rūpindavosi jos brolis, ji ir jų mama. Taip pat niekuomet nepateisindavo to, kad L. registruodavosi internetiniuose tinklalapiuose ir, būdama ištekėjusi už jo brolio, ieškodavo trumpalaikių pažinčių. Jos brolis nupirko prabangų butą, jį suremontavo, aprūpino prabangiais baldais, tačiau jo žmona nesugeba pasirūpinti elementaria švara ir tvarka namuose. Jų namuose pastovi netvarka, purvas, neplaunamos grindys, nevalomos dulkės. Ne kartą L. sakė, kad vaikams augti tokiame purve nesveika, tačiau ji į jos pastabas nereaguodavo. Be to, L. dažniausiai būdavo apsvaigusi nuo alkoholio. Apie aplinkybes, dėl kurių jos brolis sulaikytas ir suimtas, ji nieko pasakyti engali, kadangi enmatė, tačiau kiąt dieną po to, kai neva jos brolis sudavė savo dukrai G. (2011 m. gruodžio 13 d.), kuri neva dėl sumušimo net buvo gydoma ligoninėje, G. buvo atvažiavusi pas juos į namus ir jokių sumušimo žymių nesimatė. Naiptol, ji buvo linksma, elgėsi taip, kaip įprasta. Grįžusi namo aptiko ją jų laiptinėje rūkančią, dėl ko su ja turėjo rimtą pokalbį ir apie tai, kad būtų patyrusi jos brolio smurtą, ji jai nieko nepasakojo. Ji neteisina savo brolio ir jo griežtumo, tačiau supranta, kad jo gyvenimas šeimoje yra labai sunkus, kadangi žmona yra priklausoma nuo alkoholio ir jis jaučia baimę, ka dir vaikai, matydami tokį pavyzdį, nueis motinos keliais. Jos brolis tikrai labai myli savo vaikus, nieko blogo jiems padaryti jis tikrai negalėjo. Jos brolis ne kartą yra jai sakęs, kad su L. nesiskiria tik dėl vaikų, bijodamas, kad vaikai liks gyventi su ja, o ji nesugebės jai tinkamai pasirūpinti (t. 1, b. l. 85-86).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-o būrio vyr. patrulio E. C. 2011 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2011 m. gruodžio 16 d. apie 15.30 val. kartu su patruliu O. C. atvykus į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi L. D., kuri pareiškė, kad prieš ją naudoja smurtą jos vyras J. D., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais dukros akivaizdoje, o po to sumušė. Tarnybiniame pranešime nurodyti vizualiai matomi L. D. sužalojimai, jų lokalizacija, pridedamos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 22-28).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertė apžiūrėjo nukentėjusiąją G. D., jos asmens sveikatos istoriją iš VšĮ Centro poliklinikos ir išrašą iš medicininių dokumentų. Apžiūros metu konstatuota, kad G. D. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, padaryta paveikus kietu, buku daiktu, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2011 m. liepos 20 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 45-46).
Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas apžiūrėjo L. D. asmens sveikatos istoriją, gautą iš VšĮ Centro poliklinikos. Apžiūros metu konstatuota, kad L. D. 2011 m. gruodžio 16 d. ir 2011 m. gruodžio 19 d. nustatyta nedidelė poodinė kraujosruva kairiajame žaste. Be to, 2011 m. gruodžio 19 d. nustatyta kairio skruosto srities patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės. Kraujosruva žaste padaryta paveikus buku riboto paviršiaus daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2011 m. gruodžio 16 d. ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Skruosto patinimas taip pat gali būti trauminės kilmės, atsiradęs kieto buko daikto poveikyje prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2011 m. gruodžio 19 d. ir atitiktų nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 76).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis, apibrėžiantis įrodymų sampratą ir kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Tai reiškia, kad vienodą įrodomąją reikšmę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai, tačiau jie turi būti patikimi. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis J. D. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant nukentėjusio asmens skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui. Šioje byloje ši įstatymo reikalaujama sąlyga įgyvendinta, dėl visų kaltinamajam J. D. inkriminuojamų nusiaklstamų veikų gauti nukentėjusiosios L. D. pareiškimai (t. 1, b. l. 9, 11, 12, 14), teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl prieš ją ir nepilnametę nukentėjusiąją G. D. padarytų nusikalstamų veikų.
Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai paaiškino apie kaltinamojo J. D. veiksmus jos atžvilgiu 2011 m. liepos 15 d., 2011 m. liepos 20 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. Ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu ji negalėjo tiksliai atsiminti visų įvykių aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, nes tai natūraliai paaiškinama praėjusiu ilgesniu laiko tarpu po įvykių, be to, teisiamajame posėdyje jos duoti parodymai lyginant su parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 33-34, 35 – šie parodymai remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti teisiamajame posėdyje) yra tik abstraktesnio pobūdžio, tačiau iš esmės sutampa su tyrimo metu duotais parodymais. Taigi, šie parodymai yra nuoseklūs.
Pasisakydamas dėl kaltinamajam J. D. pareikšto kaltinimo 2011 m. liepos 15 d. sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai G. D., teismas pažymi, kad nukentėjusioji G. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis J. D. apie 22.30 val., kuomet namuose nebuvo mamos, jai sėdint prie kompiuterio, atėjo į jos kambarį ir liepė eiti miegoti, Jai atsakius, kad tądien penktadienis, todėl ji galinti ilgiau pasėdėti, be to, laukianti video, kurį turi atsiųsti draugė. Tačiau tėvas nenurimo, pradėjo priekaištauti, kad „ji yra vyresnė“. Tuomet ji paprašė, kad tėvas išeitų iš jos kambario, nes ji norinti persirengti. Tėvas išėjo, tačiau greitai sugrįžo ir vėl pradėjo prie jos kabinėtis, klausinėdamas „kas yra fizika“, „kaip atsiranda vėjas“. Ką ji jam atsakė, neprisimena, bet pasakė tėvui išeiti, nes ji dar nesuspėjo persirengti. Tuomet tėvas vėl jai pradėjo priekaištauti, įpykęs virtuviniu rankšluoščiu jai sudavė vieną kartą į galvą ir per veidą. Nuo to ji skausmo kaip ir nejuto, tik prašė tėvo palikti ją ramybėje, tačiau tėvas tuomet paėmė jai savo ranka virš alkūnės ir gal bandė ją ištempti iš už spintos durų, tačiau ji priešinosi. Tada taip įvyko, kad jos kairės rankos alkūnė labai skaudžiai atsitrenkė į spintos duris. Ant rankos šalia alkūnės jai iššoko gumbas. Po visko ji nuėjo miegoti. Ryte pabudusiai jai ranką vis tiek skaudėjo, ji matė, kad ranka pamėlynavusi (t. 1, b. l. 33-34). Apklausta teisiamajame posėdyje G. D. iš esmės šias aplinkybes patvirtino, nurodė, kad prašė tėvo jai leisti persirengti, tačiau pastarasis jai griebė už rankos, traukė, ji atsitrenkė į spintą ir nukrito ant lovos. Kaltinamasis neigia smurtavęs prieš G. D., tik pripažino, kad priekaištavo jai dėl triukšmavimo, nors nukentėjusioji teigia nei triukšmavusi, nei garsiai leidusi televizoriaus. Teismo nuomone, netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, o aplinkybė, kad jos motina L. D. apie šią nusikalstamą veiką teisėsaugai pranešė 2011 m. liepos 20 d. (t. y. ne iškart, o po kitos kaltinamojo J. D. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją G. D.), nustatant veikos aplinkybes yra neesminė. Kaltinamojo J. D. veiksmai buvo tyčiniai, tą rodo ne tik tai, kad jis sąmoningai traukė nukentėjusiąją G. D. už rankos, bet ir tai, kad prieš tai jis du kartus rankšluoščiu trenkė jai į galvos sritį, pats pradėjo nepagrįstus priekaištus. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. D. nuiskalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2011 m. liepos 20 d. įvykio nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvas (t. y., kaltinamasis J. D.) pradėjo priekaištauti dėl skirtos ir nesumokėtos baudos už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, ją su motina vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, o jai (G. D.) stovint savo kambaryje prie lovos, kaltinamasis jai trenkė kumščiu vieną kartą į pakaušį, nuo šio smūgio ji prarado lygsvarą ir nugriuvo ant lovos. Tuomet kaltinamasis viena ranka paėmė jai už kaklo ir pradėjo spausti, tai truko apie 5 sekundes, jai skaudėjo. Kaltinamasis, išgirdęs, kad L. D. skambina policijai, nukentėjusiąją paleido ir išėjo iš jos kambario. Teisiamajame posėdyje G. D. parodė, kad kaltinamasis ją smaugė, o kaltinamojo smurtinius veiksmus nutraukė jos mama. Pastaroji aplinkybė (apie konflikto pabaigos priežastį) nėra esminė konstatuojant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties buvimą, kita vertus, kaip minėta, šis nukentėjusiosios parodymų netikslumas natūraliai paaiškinamas. Be to, teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiosios G. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Nukentėjusiosios G. D. parodymai dėl 2011 m. liepos 20 d. įvykio yra ne tik nuoseklūs, bet ir patikimi, nes juos patvirtina nukentėjusiosios L. D. parodymai, nors tiesioginio fizinio smurto fakto ji ir nematė, nes tuo metu nebuvo kambaryje, kuriame smurtavo kaltinamasis J. D.. Netiesiogiai kaltinamojo kaltę patvirtina ir 2012 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo duomenys (t.1, b. l. 45-46). Šių įrodymų visuma rodo, kad kaltinamojo J. D. parodymai apie tai, kad jis tik pabarė dukrą dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje, tačiau fizinio smurto prieš ją nevartojo, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinė versija. Teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Tai, kad kaltinamasis J. D. nukentėjusiajai G. D. tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą 2011 m. gruodžio 13 d., įrodyta nuosekliais ir patikimais nukentėjusiosios G. D. parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, iš dalies – nukentėjusiosios L. D. parodymais. Nukentėjusioji G. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. apie 23 val. jos tėvas atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo kabinėtis, kodėl ji nemiega ir, kad telefoną, kurį ji laikė savo rankose ir kuriuo naudojasi, nupirko jis, t. y. kaltinamasis, o ji neturi teisės naudotis telefonu. Po to kaltinamasis griebė jai iš rankų telefoną, tai darydamas stipriai jai trenkė kelis kartus į galvą, smūgių buvo ne mažiau kaip trys, po to tėvas sulaužė minėtą telefoną. Paskui kaltinamasis pradėjo rėkti, kad viskas, kas yra bute, priklauso jam. Nuo suduotų smūgių ji užsirakino vonioje, bet tėvas vis tiek į ją laužėsi. Ji po smūgių jautėsi apsvaigusi, šoko būsenoje (t. 1, b. l. 35). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. D. parodė, kad nepamena, ar kaltinamasis jai sudavė smūgius, tačiau prisiminė, jog tėvas sulaužė telefoną. Tačiau, teismui perskaičius minėtus G. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi. Tai, kad prieš nukentėjusiąją G. D. kaltinamasis J. D. 2011 m. gruodžio 13 d. atliko smurtinius veiksmus, ko pasekoje ji jautė fizinį skausmą, patvirtina ir byloje esantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Medicininių dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad 2011 m. gruodžio 14 d. G. D. buvo stacionarizuota skubos tvarka, sumušta, jai nustatytas sumušimas galvoje, kūne (t. 1, b. l. 40). Taigi, nors kaltinamasis J. D. ir neigia padaręs šią nusikalstamą veiką (kaip ir apskritai, kitas inkriminuojamas veikas), nurodydamas, kad dukrą auklėdavo tik žodžiais, teismas laiko, kad jo kaltė tyčia sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai G. D. įrodyta. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas laiko įrodyta ir tai, kad kaltinamasis J. D. 2011 m. gruodžio 16 d. tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai L. D. sveikatą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir padariniai nustatyti ne tik nuosekliais nukentėjusiosios L. D. parodymais apie tai, kad kaltinamasis J. D. norėdamas atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, keikdamasis necenzūriniais žodžiais sugriebė už pečių ir sudavė daug smūgių (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. D. nurodė, kad kaltinamasis J. D. jai sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą ir pakaušį - t. 1, b. l. 52-53), tačiau ir kitais objektyviais įrodymais. Apie tai, kad policijos pareigūnams O. C. ir E. C. atvykus į butą (duomenys neskelbtini), buvo rasta sužalota L. D., šie pareigūnai nurodė ne tik jų, kaip liudytojų, apklausos metu, bet ir pareigūno E. C. surašytame tarnybiniame pranešime aprašant išoriškai ant L. D. matomų smurto žymių lokalizaciją (t. 1, b. l. 22-28). Tai, kad L. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 76). Todėl teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamajam J. D. šioje byloje pareikštas kaltinimas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, būtent, dėl nukentėjusiosios L. D. terorizavimo – tuo, kad jis sistemingai, laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo žmonai L. D. panaudoti fizinį smurtą ir nužudyti, taip terorizuodamas nukentėjusiąją L. D.. Teismas pasisakydamas dėl šios kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pažymi, kad veikos faktinės aplinkybės pareikštame kaltinime galėtų būti sukonkretintos labiau, kas vertintina kaip tam tikras pareikšto kaltinimo trūkumas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pretenzijų dėl kaltinimo suprantamumo neišsakė, o prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, pareiškė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, teismas laiko, kad nagrinėti šį kaltinimą kliūčių nėra. Vienok, spręsdamas apie kaltinimo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 145 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – žmogaus terorizavimas, pasireiškia grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė - tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuodamas šią nusikaltimo sudėtį, yra pasisakęs, kad terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui (kasacinė nutartis Nr. 2K-496/2005). Nagrinėjamu atveju tiek iš nukentėjusiosios L. D., tiek iš nukentėjusiosios G. D. parodymų matyti, kad iš tiesų kaltinamasis J. D. kaltinime nurodomu laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo arba girtas, arba pagiriotas, niekur nedirbo, nuolat sėdėdavo virtuvėje, gerdavo, kabinėdavosi prie nukentėjusiųjų, joms nepagrįstai priekaištaudavo, be to, šiuo nuospendžiu nustatyta, kad jis padarė ir keturias BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau iš kaltinamajam J. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį formuluočių matyti, kad šis kaltinimas nėra siejamas su minėtomis kaltinamojo J. D. padarytomis veikomis. Kaltinamajam nėra pareikštas kaltinimas tuo, kad jis terorizavo nukentėjusiąją G. D., nors prieš ją padarė tris nusikalstamas veikas. Apie tai, kad kaltinamasis sistemingai baugina nukentėjusiąją L. D., pastaroji iki 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir vėlesnių apklausų (t. 1, b. l. 14, 52-53, 57-58) taip pat neužsiminė. Pažymėtina, kad ir šiuose parodymuose L. D. kaltinimai J. D. yra nekonkretūs, abstraktūs. Iš jos parodymų matyti, kad kuomet J. D. būna girtas, pastoviai grasina su ja susidoroti ir užmušti. Tačiau, nors pasak nukentėjusiosios, tai truko apie metus laiko, vis dėlto ji gyveno kartu su kaltinamuoju, iki paskutinio epizodo apie tai policijai nepranešė. Kita vertus, nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo elgesio normalus gyvenimas šeimoje buvo itin apsunkintas, tačiau nesant konkrečių kaltinime išvardintų kaltinamojo veiksmų, teigti, kad nukentėjusioji L. D. buvo sistemingai terorizuojama ar bauginama, teismo nuomone, nėra pagrindo. Kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ar abstraktaus pobūdžio formuluotėmis. Nesant bent vieno būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, negali būti konstatuojama ir nusikalstamos veikos sudėtis. Šiuo atveju kaltinamojo J. D. veika, dėl kurios nukentėjusioji būtų sistemingai bauginama, kaltinime nekonkretizuota, tokių kaltinamojo veiksmų, kurie laikytini objektyviuoju BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiu, byloje nenustatyta. Anksčiau aptarti smurtiniai kaltinamojo veiksmai vertintini kiekvienas atskirai pagal tuo metu sukeltus neigiamus padarinius nukentėjusiųjų G. D. ir L. D. sveikatai. Todėl kaltinamasis J. D. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši aplinkybė nustatyta ne tik nuosekliais nukentėjusiųjų G. D. ir L. D. parodymais, bet ir byloje esančiais alkotesterio duomenų kvitais.
Teismas, skirdamas kaltinamajam J. D. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė keturis nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (visais atvejais kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu dirba, nors nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nepaisant to, kad kaltinamasis J. D. yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, paskirtos bausmės vykdymas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, kadangi teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. D. pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį kaltinamajam J. D. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad byloje esantis tyrėjos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas, kuriuo L. D. pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 56) turi teisinės kalbos trūkumų, nes nutarime apibūdinant žalos rūšį, už kurią reikalaujama atlyginimo, vartojami neįstatyminiai terminai, tačiau iš nukentėjusiosios L. D. apklausų turinio matyti, kad tai yra ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš L. D. apklausos prieš ją pripažįstant civiline ieškove matyti, kad ji reikalauja iš kaltinamojo J. D. atlyginimo už žalą, padarytą jai dėl 2011 m. gruodžio 16 d. ir anksčiau įvykusių konfliktų (įvykių). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji iš pradžių nurodė, kad prašo 30 000 Lt neturtinės žalos jai ir jos vaikui (nukentėjusiajai G. D.), po to paaiškino, kad prašo 50 000 Lt neturtinės žalos jai ir kiekvienam savo vaikui – iš viso po 10 000 Lt. Tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tiek, kiek jis susijęs su pareikštais kaltinimais. Civiline ieškove byloje pripažinta nukentėjusioji L. D..
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. D. padarė keturias BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika padaryta tiesiogiai prieš nukentėjusiąją L. D., kaltinamojo tyčiniais veiksmais jai sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Kitos trys kaltinamojo veikos tiesiogiai padarytos prieš nukentėjusiąją G. D., tačiau neabejotina, kad dėl jų tam tikra neturtinio pobūdžio žala buvo padaryta ir nepilenametės G. D. motinai nukentėjusiajai L. D. – emociniai išgyvenimai, išgąstis, baimė dėl dukros sveikatos. Tačiau pareikštas civilinis ieškinys, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kaltinamojo turtinę padėtį, yra ženkliai mažintinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis padarė veikas, įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas nustato nukentėjusiajai L. D. padarytos neturtinės žalos sumą – 5 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2011 m. liepos 15 d.) ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2011 m. liepos 20 d.) ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2011 m. gruodžio 13 d.) ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu) ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę J. D. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti J. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. sausio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1- 4 dalimis paskirtos bausmės vykdymą J. D. atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiųjų G. D. ir L. D. ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš J. D. nukentėjusiajai L. D. 5 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą į iš kaltinamojo J. D. paimtus pinigus - 1 021 Lt 91 centą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šią pinigų sumą nukreipti L. D., daliniam šiuo nuosprendžio priteisto civilinio ieškinio padengimui.
J. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.