- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 1-86-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26579-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei Puidienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajai D. V., kaltinamajam R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, vidurinio išsilavinimo, teistas tris kartus:1) 2000-02-18 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118str.1d.- pritaikius amnestijos įstatymą nuteistas l.a. 2 m., 2002-01-07 teismo nutartimi paleistas lygtinai likus 4 mėnesiams ir 29 dienoms; 2) 2006-03-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149str.1d.- l.a. 3m.6 mėn.; 3) 2006-11-22 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str.1d. – l.a. 4m., vadovaujantis BK 63 str. bausmės subendrintos ir skirta galutinė l.a.- 6 m. bausmę atliko 2011-10-18, paskutiniai du teistumai neišnykę ir nepanaikinti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2d. 3p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2015 m. gegužės 10 d., apie 16 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine D. V. metu, tyčia ranka sugriebė D. V. už dešinės rankos peties, abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją, o jai nukritus, užgriuvo ant jos, abiem rankomis suspaudė nukentėjusiosios D. V. kaklą ir smaugė kol ji prarado sąmonę, tuo padarydamas D. V. kaklo suspaudimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taškinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje, tai yra padarė savo šeimos nariui- sugyventinei D. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dienos ryte atsikėlė, pasidarė valgyti, po kiek laiko kartu su sugyventine D. išėjo į lauką pasivaikščioti, tačiau vienas su kitu nesikalbėjo, jautėsi, kad santykiuose kažkas ne taip. Maždaug po valandos D. V. pasakė, kad ji eina namo ir paprašė duoti jai raktus. Jis padavė raktus ir nuėjo į skirtingas puses. Jis laukė prie namų, kol sugrįš D. Grįžus, abu nuėjo į kambarį ir D. ėmė konfliktuoti, rėkti, reikalavo išeiti. Jam kilo emocijos, D.. jį dar kažkaip pastūmė, jis atsisėdo ant prieškambario baldų ir pakilęs susistumdė, jis pastūmė D., ši krito ant šono, jis ant jos ir nepamena, kaip viskas vyko toliau, tačiau neneigia smaugęs nukentėjusiąją. Kiek kartų smaugė nepamena, buvo labai susijaudinęs. Ar nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę nepamena, tačiau prisimena, kad ją nešė į lovą, ji sakė, kad jai trūksta oro. Dėjo jai ant veido šlapią rankšluostį, ji buvo sąmoninga, nes judėjo ir kažką kalbėjo. Jis pats buvo šoke, išsigandęs, kiek galėjo, tiek padėjo. Viskas vyko taip kaip kaltinime parašyta, jis nesigina. Praėjus kiek laiko, D. išėjo į lauką ir maždaug po pusvalandžio atvažiavo policija. Nukentėjusioji kaip sakė, taip ir buvo. Savo elgesio paaiškinti negali. Atsiprašo nukentėjusios, supranta jog negerai pasielgė. Sodros ieškinį pripažįsta, kol kas neatlygino, atlygins kai gaus atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. J. kaltę patvirtina ir teisme ištirta bei įvertinta ši medžiaga:
Nukentėjusioji D. V. teisme parodė, kad su R. J. buvo sugyventiniai, kartu pragyveno apie 4 metus, visur kartu eidavo kaip pora. Tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamasis buvo pakėlęs prieš ją ranką. Pradžioje tikėjosi sukurti šeimą, bet paskui suprato, kad tai padaryti nepavyks, nes jis gyvendamas su ja susirašinėjo dar ir su kitomis moterimis. Įvykio dieną išėjo pasivaikščioti, ji buvo be nuotaikos ir jis pasakė: „duok raktus ir aš išsikraustau“. Kadangi raktų nedavė, jis pasiuto, sakė, kad išlauš duris. Parėjusi matė, kaip R. J. sėdėjo lauke ant suoliuko. Įėjo į butą ir jis pradėjo sakyti ant jos vaikų negražius žodžius, o į prašymą išsikraustyti, net nereagavo. Ji pasisiūlė sudėti daiktus. Tada jis pradėjo ant jos šaukti, ji išsigando, ieškojo telefono, norėjo skambinti policijai, tačiau R. J. ją griebė už peties, stūmė ant grindų, ji griuvo, ją užgulė ir abiem rankomis užspaudė jai gerklę. Ji rėkė, šaukė, išdžiūvo burna, pritrūko oro ir daugiau nieko neatsimena. Pajutusi, kad kažkas šaltas ant veido, pramerkė akis, pamatė jį tupintį. Pastebėjo, kad yra atsukta į kitą pusę, vėliau jautė, kai jis ją už pažastų tempė į lovą. Jautė didelį oro trūkumą, jai davė vandenį, bet ji negalėjo jo gerti. Atsikėlusi pajuto, jog yra apsišlapinusi. Norėjo išeiti į lauką, tačiau jis jos neišleido. Neturėjo nei raktų, nei telefono, viskas buvo paslėpta. Ji prašė išleisti ją laukan, o jis vis sakė, pakalbam. Kai atidavė telefoną, ji išėjo į lauką ir paskambino draugei. Nusiprausė, persirengė ir su taksi nuvažiavo pas draugę. Draugė su dukra pamačiusios ją iš karto nuvežė į ligoninę bei iškvietė policiją. Gydėsi dvi savaites. Jeigu nebūtų sužalojęs veido, galimai būtų susitaikę. Ieškinio nereiškia. Kaltinamasis jos atsiprašė tik teisme.
Liudytoja V. T. teisme parodė, kad 2015m. gegužės mėnesį, sekmadienį būnant namuose, mamai J. C. telefonu paskambino pastarosios draugė D. V.. Joms kalbantis, ji priėjo arčiau ir išgirdo, jog D. smaugė R.. Pokalbio nebaigė, nes sutrukdė D. R., todėl mama parašė žinutę, kad atvažiuotų pas jas. D. atvažiavo taksi automobiliu, jos veidas atrodė apvalus, raudonai mėlynos spalvos, ant veido matėsi kraujosruvos, lūpos buvo baltos, ant kaklo matėsi smaugimo žymės ir sakė, kad jai labai skauda. Ji pasisiūlė nuvežti į ligoninės priimamąjį. D. sutiko ir nuvažiavo į priimamąjį, apžiūrėjo daktaras ir patarė telefonu užfiksuoti nuotraukas, kad būtų matyti žymės. Dar palaukė priimamajame, D. pasakojo, kad tai nėra pirmas kartas, kai ją mušė, sakė, kad seniau yra sutrenkęs galvą. Sakė, kad ne kartą prašė jo išeiti, nes butas priklausė jai. Sakė, jog ne kartą matė, kad jis susirašinėja su kitomis moterimis žinutėmis ar internetu. Ji tiesiog prašė išsiskirti ir išeiti iš jos namų, sakydama, kad jie neturi nieko bendro. D minėjo, kad tą dieną R. ją parvertė ant žemės ir smaugė, o kai atsipeikėjo ji jau gulėjo lovoje.
Vadovaujantis BPK 276str. 4d. pagarsintais liudytojos J. C. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti jos draugė D. V. apie 3- 4 metus gyvena su sugyventiniu R. J.. Pastaruoju metu D. V. pradėjo jai skųstis sakydama, kad nenori su R.gyventi, nors jai atrodė, kad D. V. su R. J. sutaria. 2015-05-10, apie 16 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino D. V. ir pasakė, kad R. J. ją smaugė, buvo praradusi sąmonę ir nuo to net apsišlapino. D. V. taip pat pasakė jautusi, kad ant veido buvo dedama kažkas šlapio, buvo tempiama iki lovos. Ji pasakė, kad ateina pas D. V., tačiau pokalbis nutrūko. Apie tai kas atsitiko D. V., ji papasakojo savo dukrai V. T.. Tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min., pas ją į namus atvažiavo D. V., jos veidas buvo raudonas, ypatingai raudona buvo ties pagurkliu, lūpos buvo išbalusios. D. skundėsi, kad jai labai skauda gerklę, kad jaučia negerą skonį burnoje. Ji pasiūlė D. V. važiuoti į ligoninės priimamąjį. Kartu su dukra V. T. nuvežė D. V. į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, tolesnei medicininei apžiūrai D. V. buvo pervežta į Kauno klinikas, o po apžiūros, pervežta atgal į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. D. buvo rekomenduojama bent trims dienoms gultis į Jonavos ligoninės nervų skyrių, tačiau budintis gydytojas nusprendė, kad D. gali gydytis ambulatoriškai. D. nakvojo jos namuose. Vėliau ji lydėjo D. V. iki policijos. Kol su D. V. buvo Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje jos dukra nufotografavo D. V. sužalojimus (52-53 b.l.).
2015-05-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad į VšĮ „Jonavos ligoninė“ priėmimo skyrių buvo pristatyta D. V., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2015-05-10, apie 16.00 val., namuose, ją sumušė sugyventinis R. J., gim. (duomenys neskelbtini) D. V. nurodė, kad sugyventinis ją smaugė, ji prarado sąmonę. Medikams nustačius, kad dėl deguonies trūkumo pakitę galvos smegenys, D. V. buvo išsiųsta į LSMUL Kauno klinikas. (2-5 b.l.)
2015-05-10 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) (11-12 b.l.).
2015-05-12 savanorišku daiktų pateikimo protokolu liudytoja J. C. pateikė CD kompaktinę plokštelę su nukentėjusios D. V. veido nuotraukomis (56-57 b.l.). 2015-06-17 objektų apžiūros metu CD kompaktinė plokštelė buvo apžiūrėta, joje išsaugotos trys fotonuotraukos su matomais sužalojimais D. V. kakle ir veide (58-61 b.l.).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji D. V. patvirtina savo parodymus įvykio vietoje, rodydama, kur vyko tarp jos ir R. J. konfliktas, lovą, į kurią paguldė( b.l. 21-26).
2015-09-08 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1257/15(02) nurodyta, kad D. V. konstatuota kaklo suspaudimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taškinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje bei poodinė kraujosruva dešinio peties sityje. Kaklo suspaudimas padarytas kietu buku daiktu galimai ranka (-omis) suspaudžiant kaklą. Poodinė kraujosruva dešinio peties srityje padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015-05-10. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas ne vienkartinio kaklo suspaudimo metu. Į tai nurodo pasiliejusios kraujosruvos akių vokų ir obuolių junginėse. Poodinė kraujosruva dešinio peties srityje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu D. V. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai savęs žalojimuisi nebūdingi. Kaklo suspaudimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, veido cianoze, taškinėmis kraujosruvomis veide, kraujosruvomis akių vokų ir obuolių junginėse, ryklės gleivinėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19 punktą. Poodinė kraujosruva dešinio peties srityje vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (49-50 b.l.).
Teisme apklausta specialistė S. B. patvirtino išvadas ir paaiškino, jog tai, kad tiriamajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, rodo jos teiginys, jog buvo pasišlapinusi smaugimo metu. Tai vienas iš objektyvių smaugimo požymių, nes atsipalaiduoja sfinkteriai ir gali pasišlapinti, to negalima nei išsigalvoti, nei suvaidinti. Taip pat moters pasakojimas apie sąmonės praradimą atitinka vertinimą apie sąmonės praradimo būseną, tai nėra išgalvota. Yra taisyklėse paaiškinimai, kuomet reikia tai laikyti sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai sąmonės praradimas, savaiminis apsišlapinimas, retrogradinė amnezija, kaklo spaudimo morfologinės išraiškos, tai yra - cianozė veide, taškinės kraujosruvos veide, kraujosruvos akių junginėse, gali būti taškinės ir pasiliejusios. Šiuo atveju buvo pasiliejusios, kas rodo, jog buvo ne vienkartinis smaugimas, kaklo suspaudimas, kad buvo grumtynės ir užsitęsęs smaugimas. Buvo rasta loristo ryklės gleivinėje kraujosruvos gilesniuose audiniuose. Tai požymiai rodantys į sunkų sveikatos sutrikdymą. Paprastai žmogus sąmonę praranda po pirmos smaugimo minutės, o jeigu kaklas suspaudžiamas ir atleidžiamas, tai užsitęsia, atsiranda kiti požymiai. Tais atvejais, kai pasikaria žmogus, jis net negali išsilaisvinti pats, turi tik 1 minutę apsigalvoti, nes vystosi raumenų silpnumas. Tai labai greita akimirka šiai būklei išsivystyti. Kadangi sutrikdoma kraujotaka galvos smegenyse, gali atmintis pablogėti, bet viskas priklauso nuo smaugimo trukmės. Laikas parodys, kiek tai pažeista, bet gali atsistatyti, daktarai čia įvardijo kaip galvos smegenų sukrėtimą, nes jie nesuprato smaugimo požymių, iš neurologinės pusės vertino, čia atsirado simptomatika po smaugimo. Ji paskui susitvarkė. Kiek kartų spaustas kaklas pasakyti negali, bet kad ne kartą, rodė pasiliejusios kraujosruvos. Suspaudi, atleidi ir išsilieja, padidėja spaudimas kraujagyslėse, pralaidumas padidėja ir atsiranda kraujosruvos, ypač reaguoja kapiliarinės odos ir akių kraujagyslės. Visi sužalojimai kakle, veido cianozė yra kaklo suspaudimo išraiškos.
Taigi aukščiau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio metu D. V. buvo padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. R. J. pripažino smaugęs sugyventinę D. V., todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kvalifikacija teisinga.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 str. 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. R. J. gyveno kartu su sugyventine D. V. kaip partneriai apie 4 metus, abu leido laiką kartu, turėjo darbą, gavo užmokestį, bendrai vedė ūkį. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija),135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. D. V. teigimu, nors tarp jos ir sugyventinio kildavo konfliktai, tačiau jie gyveno kaip pora, ji tikėjosi sukurti šeimą, ir šiuo atveju, jeigu ne žymės ant veido, jie galimai būtų susitaikę ir gyvenę kartu. Taigi padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas.
Šioje byloje leistinais ir pakankamais įrodymais nustatyta ir tai, kad R. J. buvo supykęs ant sugyventinės dėl to, kad pastaroji siekė nutraukti santykius, reikalavo išsikelti, taigi jo elgesio motyvu buvo asmeninės paskatos, pyktis. R. J. spausdamas rankomis nukentėjusiajai kaklą suprato, kad toks jo veiksmas yra pavojingas sugyventinės gyvybei ir sveikatai, ir leido sunkioms pasekmėms kilti, taigi kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jį tenkino bet kokie padariniai. Todėl teisingai jo veika kvalifikuota pagal sukeltas pasekmes. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos bei darbo ministrų 2003m.gegužės 23d. įsakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ , jų 6.6.19p. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad D. V. objektyviais duomenimis buvo nustatytas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, patvirtino teisme apklausta ekspertė S. B.( b.l. 173). Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių- sveikatos sutrikdymo pakankamais ir objektyviais įrodymais nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, taigi nukentėjusios D. V. sveikatos sutrikdymas yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko R. J. veikos padarinys. R. J. teisme tvirtino, jog jis veikė didelio susijaudinimo įtakoje dėl to, kad D. V. jį pastūmė, be to garsiai rėkavo. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Taigi šioje byloje nėra jokių duomenų, kad D. V. būtų kaltinamojo atžvilgiu vartojusi smurtą, jį įžeidinėjusi ir panašiai. Šis pokalbis dėl santykių užbaigimo nebuvo spontaniškas, tam ruošėsi abu sugyventiniai, kaip patys nurodė, apie tai kalbėjosi dar būdami lauke. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra požymių rodančių buvus kaltininko staigų didelį susijaudinimą. Priešingai, palyginus ilgas santykių aiškinimosi laikotarpis, buvo stimulas kaltinamajam apgalvoti savo tolimesnius veiksmus dėl smurto panaudojimo. Įrodymų visuma patvirtina R. J. padarius labai sunkų nusikaltimą, todėl jis už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Bausmės klausimai.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo rodo, neigiamas vertinimas savo poelgį, išgyvenimas dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamojo R. J. pozicija nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nesikeitė, jis iš esmės neneigė smurtavęs prieš sugyventinę D. V., nurodė, kokiu būdu tai darė, kas rodo jog jis suvokia padarytos veikos sunkumą, atsakomybę, teisme atsiprašė nukentėjusios. Tai leidžia pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę R. J. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. 2 d. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.
BK 135 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis R. J. dirbantis, administracijos charakterizuojamas patenkinamai, kaip dirbantis gerai, bet turintis drausminę nuobaudą ( b.l.97). Išsituokęs, turi pilnametę dukrą ( b.l. 78). Praeityje teistas tris kartus, turi du neišnykusius ir nepanaikintus teistumus( b.l. 87-92), duomenų apie administracinius baustumus nėra( b.l.85). 2015-03-13 duomenimis R. J. Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė. Priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas ( b.l. 95).
Teismas atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į tai, kad R. J. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia, veika padaryta buitinio konflikto metu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad asmuo prieš tai buvo teistas tris kartus, du teistumai neišnykę, administracine tvarka nebaustas, taip pat į tai, kad šiuo metu nukentėjusiajai jokių sunkių liekamųjų reiškinių nekonstatuota, į tai kad nukentėjusioji D. V. nereiškia civilinio ieškinio, į tai, kad savanoriškai atlygino teritorinės ligonių kasos ieškinį ( b.l.75) sprendžia, kad R. J. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos minimumui, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.). Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas (BK 75 str. 1 d.), taip pat nenustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas. Straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui.
BPK 140 str. tvarka R. J. sulaikytas 2015-05-10 20.00 val. , paleistas 2015-05-12 17.15 val. (100, 103 b.l.). Dvi sulaikymo paros įskaitytinos į bausmės atlikimo laiką ( BK 66str.1d.) 2015-05-12 nutarimu kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios namų adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumento paėmimas – iš kaltinamojo paimta ATK Nr. (duomenys neskelbtini). (117-121 b.l.).2015-05-12 nutarimu R. J. skirtos kardomosios priemonės pratęstinos iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti R. J. asmens dokumentas- tapatybės kortelė grąžintina jam( persiųstina į pataisos namus).
Kauno teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 128,13 eurų turtinės žalos, susijusios su D. V. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Kadangi R. J. žalą atlygino, ieškovas ieškinio atsisakė (b. l. 69-75).
Bylą perdavus į teismą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius pareiškė ieškinį 251,58 Eur žalos atlyginimo, kadangi tiek nukentėjusiąjai išmokėjo ligos pašalpos nedarbingumo laikotarpiu. R. J. su ieškiniu sutiko. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji D. V. laikotarpiu nuo 2015-05-11 iki 2015-05-22 buvo laikiname nedarbingume ir jai VSDFV Kauno skyrius sprendimu išmokėjo 251,58 Eur ligos pašalpą ( b.l.137-146). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi R. J. yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių jos nedarbingumo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis: kompaktinės plokštelės Nr.1 ir Nr.2 su fotonuotraukomis ir parodymų patikrinimo vietoje įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo bausmei vykdyti, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtosios bausmės laiką įskaityti dvi paras išbūtas laikiname sulaikyme.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios namų adresu (duomenys neskelbtini) ir asmens dokumento paėmimą palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę- asmens dokumentą grąžinti R. J., jį persiunčiant į pataisos namus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. 251,58 eurų (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 58 ct) Lt išlaidų nukentėjusiosios D. V. ligos pašalpai išmokėti, pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB DnB bankas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3p. kompaktinės plokštelės Nr.1 ir Nr.2 su fotonuotraukomis ir parodymų patikrinimo vietoje įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.