Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15187-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15187-2025 (toliau – ir Nutarimas) I. K. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2 bei 3 dalis ir 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 27 d., 03.00 val. Kareivių – Verkių gatvėse, Vilniuje, vairavo elektrinį mopedą, neturėdamas specialiosios teisės šį vairuoti, kai specialiosios teisės nėra įgijęs. Mopedas nepaženklintas jam paskirtais valstybinio numerio ženklais, nedraustas savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei šiam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais I. K. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14, 225, 226 punktus. Dėl paminėtų administracinių nusižengimų I. K. P. buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. P. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma šį Nutarimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti, sudarant jam galimybę dalyvauti, o Nutarimą panaikinti dėl teisės į gynybą pažeidimo ir neproporcingos nuobaudos. Pasak I. K. P., apie bylos nagrinėjimą Institucijoje jis nebuvo tinkamai informuotas – Nutarimas priimtas be jo dalyvavimo. Nors jis buvo sulaikytas, tačiau nebuvo jokio kvietimo nei į žodinį, nei į rašytinį nagrinėjimą. Sulaikymo metu jis buvo blaivus, nevartojęs narkotinių medžiagų, važiavo labai ramiai elektriniu dviračiu miesto dviračių taku, niekam netrukdydamas. Tačiau jis buvo sulaikytas su švyturėliais, tarsi pavojingas nusikaltėlis. Toks perteklinės jėgos demonstravimas prieš jauną žmogų atrodė kaip siekis parodyti galią ar pamokyti, o ne užtikrinti eismo saugumą, kas laikytina darbo imitacija, o ne adekvatus policijos reagavimas. Elektrinį dviratį/mopedą jis buvo įsigijęs anksčiau, kaip transporto priemonę, kuriai tuo metu nereikėjo jokio vairuotojo pažymėjimo. Be to, jis buvo pakliuvęs į eismo įvykį, dėl kurio jis buvo visiškai nekaltas ir policijos pareigūnai tuo metu elgėsi labai profesionaliai ir jokių priekaištų dėl transporto priemonės jam neturėjo. I. K. P. teigimu, administracinio nusižengimo protokolas, kurį jam atspausdino policijos pareigūnai buvo labai mažu šriftu, todėl buvo faktiškai neįskaitomas, todėl tai sutrukdė jam suprasti kuo jis yra kaltinamas ir trukdė ginti savo pažeistas teises. Taip pat nėra aišku kodėl jam buvo paskirta griežčiausia bausmė – 300 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams. Jis yra jaunas žmogus, neturi jokių pažeidimų, elgėsi ramiai, todėl jo nuomone tokie sprendimai yra išimtinai galios demonstravimas prieš pilietį.

Institucija, nesutikdama su I. K. P. skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pastarojo skundą atmesti, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos teigimu, I. K. P. teiginiai, kad jis vairavo transporto priemonę, kuriai nėra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, yra neteisingi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. K. P. vairavo išregistruotą, kaip mopedas prieš tai registruotą transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Nustatyta, kad I. K. P. vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), tai buvo mopedas „(duomenys neskelbtini)“, kuris iki 2024 m. liepos 11 d. buvo registruotas kaip mopedas, tačiau buvo automatiškai išregistruotas. Mopedams, net jeigu jie varomi elektra, taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai – tokia transporto priemonė gali būti eksploatuojama tik turint galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, atliktą techninę apžiūrą ir su jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Pasak Institucijos, šiuo atveju nei vienas iš šių reikalavimų nebuvo įvykdytas. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą, mopedo vairavimas be teisės vairuoti, laikytinas nusižengimu, už kurio padarymą yra taikoma atsakomybė, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. I. K. P. neturėjo AM kategorijos, todėl jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Institucija taip pat nesutiko su I. K. P. argumentais, jog jo įvykio metu vairuota transporto priemonė, yra elektrinis dviratis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) numato, kad mikrojudumo priemonė laikoma elektra varoma transporto priemonė, kurios didžiausia naudingoji galia yra iki 1 kW, maksimalus projektinis greitis – iki 25 km/val., o sėdimos vietos atskaitos taško aukštis yra iki 540 mm. Tuo tarpu I. K. P. įvykio metu vairuotas „(duomenys neskelbtini)“ modelis savo techninėmis charakteristikomis neatitinka mikrojudumo priemonės sąvokos – jis yra klasifikuotas kaip mopedas, todėl jam yra taikomi aukštesni reikalavimai – registracija, draudimas, techninė apžiūra ir teisė vairuoti. Galiausiai, nors I. K. P. skunde nurodė, kad policijos pareigūnai naudojo perteklinę jėgą, tačiau Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 6 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad policijai yra pavesta užtikrinti kelių eismo saugumą ir kontroliuoti transporto priemonių eksploatavimo teisėtumą. Kadangi šiuo atveju transporto priemonė buvo eksploatuojama pažeidžiant kelis reikalavimus, todėl policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir proporcingi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam I. K. P. persiuntus susipažinti Institucijos atsiliepimą, šis raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Institucijos atsiliepime nebuvo atsakyta į jo argumentus dėl policijos pareigūnų panaudotos perteklinės jėgos. Jis buvo sulaikytas su įjungtais švyturėliais, tarsi padaręs sunkų nusikaltimą, nors iš tikrųjų jis tuo metu važiavo dviračių taku, be jokio pavojaus, todėl akivaizdu, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai buvo neproporcingi. Policija turi užtikrinti eismo saugumą, tačiau šiuo atveju akivaizdžiai buvo bandoma demonstruoti galią. Ankstesnio eismo įvykio metu jam jokių pretenzijų dėl transporto priemonės pobūdžio nebuvo keliama, o šiuo atveju buvo rasta formalių pažeidimų ir pritaikyta griežčiausia sankcija. Pasak I. K. P., jis visiškai nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą Institucijoje, jam buvo įteiktas itin mažo, neįskaitomo šrifto tekstas, todėl jis negalėjo suprasti kuo yra kaltinamas. Galiausiai, jis yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas asmuo, o jam paskirta nuobauda yra visiškai neproporcinga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. P. paaiškino, kad prisimena, jog važiavo antrą ryto, buvo su draugais miške pasivažinėti. Iš miško išvažinėjant, pradėjo išsikrauti baterija, todėl jis greitai važiuoti negalėjo. Važiavo apie 15 km/h greičiu, niekam netrukdė, jokių transporto priemonių nebuvo. Jis važiavo dviračiu taku, buvo su ausinėmis. Jo iš galo vos nepervažiavo policijos pareigūnai, su švyturėliais, pradėjo rėkauti, kad nuliptų nuo transporto priemonės. Jis nulipo, pradėjo grasinti, kad tuoj paims jo transporto priemonę. I. K. P. pripažino, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Elektrinis mopedas buvo kažkada registruotas, bet kai jis šį nusipirko, jį išregistravo, nes keitė dalis, kad galėtų su juo važinėti. Techninės apžiūros taip pat su šiuo mopedu nėra praėjęs. Tai, kad jis keitė kažkokias detales niekas nefiksavo, o ir šis mopedas nėra skirtas važinėti gatvėmis. Jis skirtas važinėti dviračiu taku važiuoti. Jo mopedo galios niekas netikrino. I. K. P. taip pat nurodė, kad jis nesusipažino su protokolu ir jis nieko nerašė protokole, tikrai. Nepamena, gal ir pasirašė, kad paleistų. Jis pasirašė, kad paleistų ir ramiai namo važiuoti galėtų. Jo yra parašytas tik tas vienas sakinys, kad nežinojo, kad jam teisių reikia. Todėl gal ir parašė jis tada tame protokole. Kalbant apie visą situaciją, tai pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą prieš jį. Jis niekam netrukdė, 15km/h važiavo, pareigūnai užvažiavo ant kelio, jo vos nepervažiavo. Jis važiavo su ausinėmis, pamatė iš galo švyturėlius, jokių garso signalų nebuvo. Kai institucija nagrinėjo bylą, jis nedalyvavo, nes jam niekas nieko nepranešė. Jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, bet mažu šriftu, neįmanoma nieko perskaityti. Protokolą jam davė mažiausiu šriftu, kur neįmanoma nieko perskaityti. Jis gavęs protokolą, turėjo intenciją skųsti šį sprendimą, turi advokatą. Kaip jam paaiškino policijos pareigūnas, su juo bus susisiekta po posėdžio, tačiau su juo niekas nesusisiekė. Jis nesutinka su visais jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais. I. K. P. papildomai paaiškino, kad praeito posėdžio metu jis bandė paaiškinti, kad jam davė va tokį mažu šriftu surašytą protokolą, ir jam buvo sakoma, kad iš jo atims mopedą, jeigu jis su policijos pareigūnais nesutiks. Be to, ta transporto priemonė buvo registruota praeito savininko, ir ji nėra mopedas, o elektrinis dviratis, kaip paspirtukas, jis buvo registruotas kažkada praeito savininko, o jis pats jo niekada neregistravo - jis yra pilnai perdarytas, policija nieko nepatikrino. Pareigūnai nepatikrino galios. Jo manymu, mopedas važiuoja iki 30 km/h. Šiame dviratyje jis perdarė kontrolerį, bateriją. Kontroleris yra paspirtuko, dviračio smegenys, ir jis turi reikšmės mopedo galiai. Kontrolerį jis pirko iš facebook. Tas kontroleris yra kito brand‘o, visiškai kitoks, viskas buvo perdaryta. Kokiu greičiu jis važiavo nepamena. Jis neginčija, kad jam buvo grasinama rašant protokolą, buvo pasakyta, kad jeigu nesutiks, nepasirašys, tai iš jo bus atimtas mopedas, turės mokėti už tralą, jis bus nutemptas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. R. paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parengties skyriaus vyriausiasis specialistas, I. K. P. jis nepažįsta. Gegužės 27 d., patruliuodamas su kolega Vilniaus mieste, vykdė specialų reagavimo planą. Kareivių gatvėje pastebėjo mopedą, kuris važiavo Kareivių gatve ir išsuko į Verkių gatvę. Kadangi šio tipo mopedas turėtų būti įregistruotas nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turėti valstybinį numerį, turėtų būti draustas, turėti techninę apžiūrą, vairuotojas turi turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, matydami, kad transporto priemonė neturėjo valstybinio numerio, nusprendė jį sustabdyti. Galiausiai pradėjo vytis šį mopedą, sustabdė Verkių gatvėje, pradėjo bendrauti su vairuotoju. Vairuotojui bendrai išaiškino tvarką, kad transporto priemonė turėtų būti registruota, jis buvo nustebęs. Apžiūrėję transporto priemonę, pastebėjo, kad transporto priemonė neturi nei pedalų, nei nieko. Kai mopedas važiavo Kareivių gatve ir suko į Verkių gatvę, buvo akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonė važiavo tikrai didesniu greičiu nei 25 km/h greičiu, aišku, jie to nepatikrino, bet tai buvo akivaizdu. Įvykio vietoje nustatė, kad tai yra mopedas, buvo akivaizdu, kad jis yra galingesnis nei 1kW, kas yra priskiriama mopedui. Kita aplinkybę matė, kad transporto priemonė turėjo VIN kodą, kuris yra išduodamas motorinėms transporto priemonėms. Pats vairuotojas telefone parodė, kad jo transporto priemonė turi VIN kodą bei bendravimo metu, vairuotojas pats teigė, kad transporto priemonė važiuoja kažkur apie 50km/h, bet jo (R. R.) nuomone, ji važiuoja dar greičiau. Įvertinus, kad tai yra mopedas, o ne elektrinis dviratis, vairuotojui buvo surašytas protokolas pagal tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialios teisės vairuoti. Kalbant apie tą momentą kai pamatė mopedą, jis važiavo Kareivių gatvės keliu, o išsukęs į Verkių gatvę, važiavo šaligatviu. Jie (policijos pareigūnai) važiavo šiam mopedui iš galo, kai jį pamatė. Lygiagrečiai jo pasuko į Verkių gatvę, kadangi jis pasuko ant šaligatvio, o praktikoje pasitaiko taip, kad didžioji dalis šių transporto priemonių vairuotojų nestoja policijos pareigūnams, todėl jį pradėjo vytis. Įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį pareikalavo sustoti, tada jis sustojo. Pačio stabdymo metu jie (policijos pareigūnai) važiavo lygiagrečiai jo, tikėtina iš kairės pusės. Jokia jėga asmens atžvilgiu nebuvo naudota nei fizinė, nei psichologinė. Kadangi transporto priemonė buvo be valstybinių numerių, praktikoje dažnai nestoja, tai buvo adekvatūs visi veiksmai šiai situacijai, o mopedas nebuvo nei blokuotas, nei buvo bandyta jį nustumti į šoną, nei kažkas kitą daryta. Kaip mopedas važiavo šaligatviu, taip jie lygiagrečiai važiavo šalia jo, dviračių taku, jeigu neklysta. Kalbant apie patį mopedą, sustabdymo metu asmuo jiems nepateikė jokių duomenų, dokumentų ar kažko, nei tyrimo metu, kad transporto priemonė būtų perdaryta. Ieškant VIN kodo nebuvo matyta, kad kažkas būtų daryta tai transporto priemonei kitaip. Viskas buvo gražu, eilinis mopedas, o duomenų apie tai, kad perdarė tikrai neturėjo ir nebuvo matyti. Juo labiau jie matė, kaip mopedas Kareivių gatve važiavo didesniu nei 25km/h greičiu. Duomenų bazėje jie nerado jokių duomenų pagal tą VIN kodą, todėl darė prielaidą, kad jis niekada nebuvo registruotas duomenų bazėse. Pats VIN kodas buvo matomas ant vairo šakės, jis buvo dalinai uždažytas, bet iš to ką pateikė pats vairuotojas, prie nuotraukų, kur pridėta foto nuotrauka su VIN kodu telefone, tai didžioji dalis fragmento atitiko kas buvo ant vairo šakės. Pagal VIN kodą transporto priemonė niekada nebuvo registruota, bet faktas, kad ji turėjo VIN kodą, kurį turi motorinės transporto priemonės. Teismui pateiktos fotonuotraukos buvo darytos sustabdžius mopedą. Taip pat nuotraukose galima įžiūrėti, kad akivaizdžiai transporto priemonė neturi pedalų. Ten ne pedalas ties galiniais ratais, o pakojis, kaip motociklui uždėti kojas, kad nekabėtų jos ore. Jis kalba apie tuos pedalus, kurie yra kaip atsvara kojai atremti, kad kai vairuojant padėti kojas, kad vairuotojas būtų stabilus, grynai pritvirtintas prie motociklo rėmo.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą.

ANK 415 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerių ženklų vairavimą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Kelių eismo taisyklių 225 punkte numatyta, kad kiekviena transporto priemonė turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nagrinėjamoje byloje I. K. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 27 d., 03.00 val. Kareivių ir Verkių gatvėse, Vilniuje, vairavo elektrinį mopedą, kuris buvo be valstybinių numerių, nedraustas savininkų ir valdytojų atsakomybės privalomuoju draudimu, su neatlikta privalomąja technine apžiūra, ir tai darė neturėdamas specialiosios teisės šį mopedą vairuoti. Institucijos Nutarimu pripažinta, kad tokiais savo veiksmais I. K. P. realizavo keturių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 bei 3 dalyse ir 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad I. K. P. 2025 m. gegužės 3 d., nakties metu vairavo transporto priemonę Kareivių ir Verkių gatvėse, Vilniuje, nekilo. Šios aplinkybės tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. P. neginčijo, pripažinęs, kad iš tikrųjų nakties metu iš pasivažinėjimo su draugais Verkių miške, su elektriniu dviračiu išvažiavo į kelią, o vėliau ir į dviračių taką, ir juo važiavo tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Paminėtą aplinkybę taip pat patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklausto ir I. K. P. bylai aktualiu laiku sustabdžiusio policijos pareigūno R. R. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad 2025 m. gegužės 27 d., nakties metu patruliavo Kareivių ir Verkių gatvėse, kai pamatė dviračių taku itin greitai važiuojantį mopedą, todėl šį sustabdė, po ko buvo nustatyta, kad jį vairavo I. K. P.. Pirmiau paminėtus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus patvirtina ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojo R. R. pateiktos fotonuotraukos, kuriose, pasak jo, yra užfiksuotas I. K. P. su jo vairuota transporto priemone. Pažymėtina, jog šių nuotraukų turinio neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. P..

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad I. K. P. bylai aktualiu laiku vairavo transporto priemonę be valstybinių numerių, privalomosios valstybinės techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pats kaltinamasis I. K. P., tvirtinęs, kad jo vairuotas elektrinis dviratis tokių rekvizitų nereikalauja. Ją taip pat įrodo ir įvykio metu I. K. P. sustabdžiusio policijos pareigūno R. R. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad mopedas buvo be valstybinių ženklų, jį, pagal dalinai matomą VIN kodą patikrinus informacinėse sistemose, nebuvo nustatyta, kad šis buvo registruotas. Šiuos esminėse aplinkybės sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat atitinka ir išrašai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apie įvykio metu užfiksuotą transporto priemonę, identifikuota pagal VIN kodą.

Kita vertus, I. K. P., tiek kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tiek vykusių teismo posėdžių metu, kategoriškai nesutiko su jam Institucijos inkriminuotais administraciniais nusižengimas. Antai, jis įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuriai vairuoti nėra būtina specialioji teisė, taip pat valstybiniai numeriai, privalomoji valstybinė techninė apžiūra ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Pasak I. K. P. jis vairavo elektrinį dviratį. Nors prieš tai ši transporto priemonė buvo kaip mopedas, tačiau jis pakeitė jos galingumą, todėl jai nėra keliami reikalavimai, numatyti Institucijos Nutarime. Be kita ko, pasak I. K. P., jį sustabdant, policijos pareigūnai elgėsi netinkamai – panaudojo perteklines prievartos priemones, kas parodė, kad jie siekė ne užtikrinti eismo saugumą, o su juo susidoroti. Be to, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime Institucijoje, kadangi administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas itin mažu šriftu, todėl jis nesuprato kuo yra kaltinamas. O ir jam Institucijos paskirtos sankcijos yra itin griežtos ir neatitinkančios proporcingumo principo.

Nagrinėjamu atveju įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. P. argumentų, susijusių su skundžiamu Institucijos Nutarimu, gausą, dėl kiekvieno iš jų pasisakytina atskirai, pirmiausia aptariant argumentus, susijusius su neva I. K. P. procesinių teisių pažeidimais.

Kaip buvo minėta pirmiau, I. K. P. apeliavo į tai, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti bylos nagrinėjime Institucijoje, kadangi jis nežinojo nei apie šio nagrinėjimo vietą, nei laiką ir joks policijos pareigūnas jo apie tai tinkamai neinformavo, o ir jam pateiktas administracinio nusižengimo protokolo turinys dėl itin mažo šrifto buvo neįskaitomas.

ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, jį pabaigęs, surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra įteikiamas nedelsiant. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas administracinio nusižengimo protokolo turinys, kuriame, be kita ko, yra nurodoma bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai yra žinoma administracinio nusižengimo protokolo metu, o šio straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintų Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) aktualios redakcijos 2 punkte yra numatyta, kad dokumentai yra pildomi aiškiai ir įskaitomai, o šių taisyklių 1 priede yra pateikta administracinio nusižengimo protokolo forma.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su I. K. P. atžvilgiu policijos pareigūnų 2025 m. gegužės 27 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANR_P-29857-2025, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios sąlygotų šio procesinio dokumento neatitikimą jam keliamiems reikalavimams. Kaip matyti iš aptariamo procesinio dokumento, jis buvo surašytas laikantis Taisyklių nustatytų reikalavimų, atitiko šių Taisyklių priede esančio administracinio nusižengimo protokolo formą ir turinį, o ir paminėtuose ANK 607 ir 608 straipsniuose nurodyta administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka nebuvo pažeista. Neginčijamai nustatyta, kad I. K. P. akcentuojamas procesinis sprendimas buvo surašytas pastarojo akivaizdoje, jam įteiktas nedelsiant, o jame, be visų su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimu susijusių aplinkybių, taip pat buvo nurodyta ir suplanuoto bylos nagrinėjimo data, vieta ir laikas – 2025 m. birželio 19 d., 09.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nurodytas ir Institucijos elektroninio pašto adresas.

Nors I. K. P. teigė, kad jam įvykio vietoje įteiktas administracinio nusižengimo protokolas buvo neįskaitomas dėl itin mažo šrifto, ko pasėkoje, jis nežinojo kada vyko bylos nagrinėjimas Institucijoje, tačiau kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pastarajam įteikto administracinio nusižengimo protokolo forma neatitiko Taisyklių pirmajame priede nurodytos formos. Be kita ko, 2025 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokole I. K. P. pats pasirašė, nurodė savo kontaktinius duomenis, taip pat išreiškė poziciją dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, tačiau jokių nusiskundimų dėl jam įteikto dokumento turinio nesuvokimo neišreiškė. Galiausiai, bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis jokiais regos sutrikimais nesiskundė. Priešingai, nurodė, kad jis turi advokatą ir su juo pagalba norėjo skųsti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą. Svarbu ir tai, jog iš byloje pateiktų duomenų, o taip pat paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, nenustatyta, kad pats I. K. P. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, nukreiptų į susisiekimą su Institucija iki skundžiamo Nutarimo priėmimo. Anaiptol, pastarojo susižinojimas su Institucija vyko tik jau po skundžiamo Nutarimo priėmimo.

Taigi, kaip matyti iš teismo neginčijamai nustatytų aplinkybių, I. K. P. neatsirado jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių dalyvauti bylos nagrinėjime Institucijoje, o ir jam įteiktas procesinis sprendimas buvo aiškus ir suprantamas. Vien tai, kad pasak jo, jam įteikto administracinio nusižengimo protokolo šriftas buvo itin mažas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nežinojo nei apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą, nei Institucijos kontaktus, kuriais galėjo gauti jam rūpimą informaciją. Todėl akivaizdu, jog vien asmeninio, jokių pašalinių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių neįtakotu apsisprendimo pagrindu I. K. P. bylos nagrinėjime Institucijoje nedalyvavo, ko pasėkoje teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti kokie nors procesiniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių pažeidimai.

Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl I. K. P. argumentų, susijusių su neva jo atžvilgiu įvykio metu neproporcingai panaudota policijos pareigūnų prievarta.

Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu I. K. P. teigė, kad jį sustabdžiusių policijos pareigūnų veiksmai, nukreipti į jo sustabdymą, buvo neproporcingi. Antai, jis buvo sulaikytas su švyturėliais, tarsi pavojingas nusikaltėlis, kas parodo, kad tokiu būdu policijos pareigūnai demonstravo jėgą prieš jauną žmogų. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas ir I. K. P. sustabdymą įvykio metu vykdęs policijos pareigūnas R. R. neigė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu įvykio metu būtų naudojama psichinė ar fizinė prievarta. Anaiptol, liudytojo teigimu, kai jis su kolega pamatė iš Verkių gatvės į Kareivių gatvę išsukusį I. K. P., nusprendė šį pasivyti, kadangi jis vyko mopedu, kuris yra pakankamai galingas ir praktikoje itin dažnai pasitaiko, kad šių transporto priemonių vairuotojai yra linkę sprukti nuo policijos pareigūnų. Jie įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį pareikalavo sustoti. Viso važiavimo metu, jie važiavo lygiagrečiai mopedo.

Sugretinus šiuos proceso dalyvių parodymus, pripažintina, jog bylai aktualiu laiku, stabdant I. K. P. vairuotą transporto priemonę, policijos pareigūnai panaudojo vaizdo ir garso signalus, kurie nėra laikytini perteklinės jėgos demonstravimu, kaip tą nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Anaiptol, kaip nurodė ir pats I. K. P., įvykio metu jis buvo su ausinėmis, todėl galėjo tam tikrų dalykų negirdėti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų panaudotų priemonių (garsinių ir vaizdinių) pagalba buvo bandoma atkreipti I. K. P. dėmesį ir jį sustabdyti. Juo labiau, tokių priemonių panaudojimas buvo pasirinktas įvertinus I. K. P. vairuotos transporto priemonės pobūdį ir su ja susijusią pareigūnų darbinę praktiką – dažną tokių priemonių vairuotojų bandymą pabėgti nuo policijos pareigūnų. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad dėl tokių priemonių tiek I. K. P., tiek ir kitiems pašaliniams asmenims būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala. Svarbu ir tai, jog iš byloje esančių duomenų nenustatyta ir tai, kad I. K. P. atžvilgiu policijos pareigūnų buvo naudotos psichinės ir fizinės prievartos priemonės, kaip tą numato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas. Galiausiai, nenustatyta ir tai, jog I. K. P. buvo verčiamas pasirašyti jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, jog šį prievartos pobūdį jis paminėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde jis visiškai nieko neužsiminė apie jo atžvilgiu atliktus pareigūnų prievartinius veiksmus, nukreiptus į protokolo pasirašymą. Juo labiau, šios aplinkybės jis nenurodė ir teikdamas parodymus teisme. Anaiptol, paklaustas ar teko jam pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, I. K. P. kategoriškai tvirtino, kad tokio dokumento tikrai nepasirašė. Tuo tarpu šį jam parodžius, jau nurodė, kad galimai pasirašė, bet jo parašas buvo išgautas prievarta.

Įvertinus pirmiau aptartus I. K. P. argumentus, susijusius su neva jo atžvilgiu padarytais Institucijos ir policijos pareigūnų procesiniais pažeidimais, pripažintina, jog byloje negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmiau paminėtus argumentus. Anaiptol, byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, patvirtinančią atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl I. K. P. argumentai laikytini išimtinai deklaratyviais, paremtais subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija ir nukreiptais į siekį išvengti gresiančios atsakomybės.

Be argumentų, susijusių su neva padarytais procesiniais pažeidimais, I. K. P. akcentavo ir tai, jog jo įvykio metu vairuota transporto priemonė nereikalavo nei valstybinių numerių, nei techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, o ir specialiosios teisės ją vairuoti nereikėjo, kadangi jis šią perdarė.

Minėtų argumentų kontekste pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. P. versiją dėl jo vairuotos transporto priemonės modifikavimo iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde pastarasis nurodė tik tai, kad su 2025 m. gegužės 27 d. sustabdyta transporto priemone jis anksčiau jau buvo pakliuvęs į eismo įvykį, tačiau policijos pareigūnai dėl priemonės pobūdžio jokių pretenzijų neturėjo. Juo labiau, jis mopedo modifikavimo aplinkybių nebuvo nurodęs ir įvykio metu jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Anaiptol, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. R., I. K. P. vairuotas mopedas įvykio metu važiavo greitai, tai yra tokiu greičiu, kuris nėra būdingas elektriniam dviračiui. Juo labiau, pasak liudytojo, pats I. K. P. jam pripažino, kad jo vairuotas mopedas vyksta greitesniu nei 50 km/val. greičiu. Aptardamas sustabdytos transporto priemonės specifiką, R. R. taip pat pabrėžė, kad jam išvadą dėl šios priemonės priskirtinumo mopedui patvirtina ir tai, kad šioje transporto priemonėje nebuvo jokių pedalų, o buvo tik pėdų atramos, kurios yra būdingos būtent galingesniems mopedams. Be kita ko, tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. P., tiek liudytoju apklaustas R. R., patvirtino, kad I. K. P. su transporto priemone nakties metu išvažiavo iš miško, kur paviršiaus reljefas yra netolygus bei reikalaujantis geresnių pravažumo galimybių, kas nėra būdinga elektriniams dviračiams.

Šiuos proceso dalyvių parodymus sugretinus su rašytine bylos medžiaga, o būtent su išrašu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ apie transporto priemonę, matyti, kad suvedus I. K. P. vairuotos transporto priemonės VIN kodą, yra gaunama informacija apie mopedą „(duomenys neskelbtini)“, kuris iki 2024 m. liepos 11 d. buvo registruotas kaip mopedas, o vėliau automatiškai išregistruotas.

Taigi, pirmiau teismo nustatytų aplinkybių visuma, o būtent – tiek tik bylos nagrinėjimo teisme metu I. K. P. iškelta versija dėl mopedo modifikacijų, tiek bylai aktualiu laiku užfiksuoti reikšmingi duomenys – I. K. P. važiavimas miške; pastarojo paties nurodyti mopedo greičio parametrai, viršijantys elektrinio dviračio parametrus; R. R. akcentuoti mopedo skiriamieji bruožai, o galiausiai ir duomenys apie ankstesnę mopedo registraciją, nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad I. K. P. bylai aktualiu laiku vairavo ne Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą mikrojudumo priemonę, bet transporto priemonę – mopedą, kuriam yra būtini aukštesni reikalavimai – registracija, draudimas, techninė apžiūra ir specialioji teisė (teisė vairuoti). Akivaizdu, kad neišpildžius visų šių reikalavimų, I. K. P. aptariamos transporto priemonės bylai aktualiu laiku negalėjo vairuoti, o šio draudimo nesilaikymas pagrįstai jam užtraukė administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 i 3 dalis bei 424 straipsnio 3 dalį.

Galiausiai, aptariant I. K. P. argumentus dėl jam Institucijos Nutarimų paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, atkreiptinas dėmesys į ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą administracinių nuobaudų paskirtį, kurios privalo laikytis tiek institucijos, tiek teismai, o būtent – 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, I. K. P. už visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Pažymėtina, jog už šiurkščiausią pastarojo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įstatymų leidėjas numatė būtinybę skirti baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur, o pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, akivaizdu, kad I. K. P. Institucijos parinktos ir paskirtos sankcijos atitinka įstatymų leidėjo nustatytas minimalias ribas, o aplinkybių, sąlygojančių švelnesnių, nei tą numato įstatymas, sankcijų skyrimą, nenustatyta.

Nors I. K. P. nėra teistas, taip pat paskutiniu metu administracine tvarka buvo baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, tačiau anksčiau, dar nesulaukus įstatymo numatyto amžiaus jo atžvilgiu buvo pradedamos administracinių nusižengimų teisenos dėl šiurkščių administracinių nusižengimų – smulkių vagysčių, chuliganiško elgesio. Svarbu ir tai, jog šiuo metu I. K. P. vykdo individualią veiklą, yra nevedęs, vaikų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustayta. Be kita ko, šioje byloje I. K. P. teisei priešingas elgesys yra analizuojamas net keturių administracinių nusižengimų kontekste, dėl kurių padarymo pastarasis kaltės nepripažino.

Visos šios tiek administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. P. asmenybę, tiek jo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės bei sąlygojančios būtinybę pastarajam taikyti švelnesnio pobūdžio sankcijas. Pažymėtina, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).

Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, jog Institucija, pripažindama, kad I. K. P. padarė net keturis jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 bei 3 dalyse ir 424 straipsnio 3 dalyje, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei pritaikė faktines aplinkybes atitinkantį teisinį reguliavimą, taip pat paskyrė proporcingą tiek padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę atitinkančią galutinę administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę, todėl skundžiamas Nutarimas paliktinas galioti, o I. K. P. pateiktas skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. P. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 10- ANR_N-15187-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.