Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Atsakovė, tapusi buto (duomenys neskelbtini), savininke, šalių sutarimu pasinaudojo tuo metu galiojusia teise iš valstybės išsipirkti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų bei ploto žemės sklypus, esančius prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių. Minėtai žemei privatizuoti ieškovė paėmė iš banko paskolą bei perdavė atsakovei 3600 Lt, kurie buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui. 2008-11-19 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, būdama dovanoto buto savininke bei panaudodama ieškovės jai perduotas pinigines lėšas, įgijo nuosavybės teises į 0,1180 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pasibaigus buto bei atsakovės vardu išsipirkto žemės sklypo nuosavybės dokumentų įforminimui buvo įsitikinusi, jog galės gyventi pilnavertį ir saugų gyvenimą, nesijaudindama dėl savo ateities, neišvengiamai artėjančios senatvės, nes bus prižiūrima ir visada galės pasikliauti savo dukros - atsakovės pagalba. Kol atsakovė buvo sveika ir pilnai galėjo savimi pasirūpinti, iš tiesų viskas klostėsi gerai, tačiau pastarąjį pusmetį, t. y. nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove kardinaliai pasikeitė. Prieš pasirašant dovanojimo sutartį žadėjusi rūpintis ir senatvėje išlaikyti, dukra savo ankstesnių įsipareigojimų nebevykdo, priešingai, atsakovė visiškai ieškovei nepadeda, nei kasdieninėje veikloje, nei ligos atveju, bendrauja šiurkščiai, grubiai, nuolat žemina bei įžeidinėja. Atsakovė niekada tinkamai nesirūpino dovanotu butu, nors pati jame kurį laiką gyveno, butas yra apleistas, neremontuotas. Be to, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė ketina parduoti butą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ieškovė būtų priverstinai iškeldinta ir apskritai liktų be gyvenamosios vietos bei be jokio turto. Atsakovė savo elgesiu sudaro nepakeliamas gyvenimo sąlygas, diena iš dienos ieškovė patiria psichologinį smurtą, jaučiasi menkinama ir negerbiama, nors yra jos mama. Tokį atsakovės elgesį su ieškove gali paliudyti liudytojai.

Akivaizdu, jog 2004-06-02 sudaryta dovanojimo sutartimi atsakovės interesai buvo akivaizdžiai patenkinti, nuosavybėn priėmusi dovanojamą butą (duomenys neskelbtini) ir šio sandorio pagrindu tapusi savininke dar įgijo teisę privatizuoti šalia minėto buto buvusią valstybinę žemę. Tuo tarpu ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo įgyvendinti, priešingai, atsakovei padovanojusi per visą gyvenimą savo sukauptą turtą, kuriame gyveno daug metų, patikėjusi jos gera valia bei pažadais rūpintis bei suteikti išlaikymą iki gyvos galvos, ieškovė liko apgauta. Ieškovė neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatvės pensija, kurios žymi dalis išleidžiama vaistams. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip ypatingas nedėkingumas dovanotojui, nepateisinamas pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, prieštaraujantis geros moralės principams ir vaikų pareigai rūpintis nusenusiais tėvais. Nepagarbus atsakovės elgesys su ieškove, nuolatinis žeminimas, atsisakymas padėti kasdieninėje veikloje bei nesirūpinimas ligos atveju, taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas, vertintinas kaip Konstitucijoje įtvirtintos dukters pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus motina nevykdymas, yra smerktinas bei neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų.

Kaip numatyta CK 6.472 str. - dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010).

2004-06-02 dovanojimo sutartis yra sudaryta tarp mamos ir dukters, vadinasi, sandorio šalis sieja kraujo giminystė, kuri yra ne tik teisinių, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Taigi, moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes - savitarpio paramą ir globą. Tuo atveju, kai apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį smurtą, žemino jo orumą ir pan., tokie veiksmai turi būti laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir dovanotojui (šiuo atveju ieškovei) užtikrinama CK 6.472 str. numatyta teisė panaikinti dovanojimą.

Ieškovė neginčija aplinkybių, kad po dovanojimo sutarties pasirašymo atsakovės elgesys buvo normalus, ji tikrai prisidėdavo prie kasdieninių darbų namuose, niekada nežemino šeimos narių. Ieškovė auklėjo savo dukras tinkamai, stengėsi užauginti atsakingus bei pareigingus vaikus, savo pavyzdžiu rodydama gero elgesio taisykles. Ieškovė tikrai nesureikšmina elementarių kasdieninių konfliktų, kurie pasitaiko kiekvienoje šeimoje. Kaip minėta, atsakovės elgesys kardinaliai pasikeitė nuo 2015 metų pavasario. 2014 m. gruodžio mėn. dovanotame bute kartu apsigyveno atsakovės sugyventinis G. G., kuris nuo pat pradžių nepagarbiai elgėsi su ieškove, o jo įtakos paveikta atsakovė irgi pradėjo rodyti nepagarbą savo mamai. Ieškovės gyvenimo sąlygos dovanotame bute pasidarė nepakeliamos. Bute lankydavosi atsakovės sugyventinio draugų bei pažįstamų kompanijos, jų vizitai buvo triukšmingi, prasidėjo išgertuvės, kurios užsitęsdavo iki vėlyvos nakties, taip trikdant ieškovės, kaip senyvo amžiaus moters ramybę bei poilsį. Kasdien tvyravo konfliktinė atmosfera, ieškovė buvo žeminama, įžeidinėjama, išjuokiama, prieš ją nuolat naudojamas psichologinis smurtas, ji buvo verčiama abejoti dėl savo sveiko proto ir gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus. Atsakovė ir jos sugyventinis ieškovei nuolat grasino, jog ji turinti psichinę negalią, todėl bus išvežta ir uždaryta į ligoninę. Toks atsakovės visiškai netoleruotinas elgesys su ieškove, naudojamas psicholginis smurtas, gyvenimas nuolatinėje įtampoje, neigiamai paveikė ieškovės sveikatą, todėl 2015 m. lapkričio mėn. ji buvo hospitalizuota ir gydoma, tačiau atsakovė nei karto nebuvo atvykusi aplankyti jos į ligoninę. Akivaizdu, jog tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi pagarbiu elgesiu, kaip kad ji nurodo atsiliepime, bet priešingai yra prieštaraujantys elementarioms konstitucinėms vaikų pareigoms tėvų atžvilgiu bei griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Atsakovė iki dovanojimo sutarties sudarymo vis reikalaudavo ieškovės, kad perleistų jai nuosavybės teises į butą, žadėdama ieškovei, kad tinkamai rūpinsis tiek ja, tiek turtu. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva, ieškovė dėl nuolatinių įtikinėjimų bei reikalavimų sutiko sudaryti dovanojimo sandorį, nes dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovė besąlygiškai pasitikėjo savo dukros – atsakovės gera valia bei sąžiningumu.

Atsakovė bandydama išvengti atsakomybės, pateikia teismui klaidinančią informaciją, jog ji rūpinasi ieškove, padeda kasdieninėje veikloje, slaugo ligos atveju, vežioja ieškovę į parduotuvę, pas gydytojus, perka maistą bei tvarko butą. Atsakovė nesirūpina savo garbaus amžiaus motina, neprisideda prie kasdienės veiklos, tikrai nei tvarko butą, nei perka maistą. Priešingai, nuo pat 2003 metų iki 2010 metų atsakovę bei jos vaikus pilnai išlaikė tėvai, t. y. ieškovė bei atsakovės tėvas, nes atsakovė pati niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, jos gaunamos pajamos buvo tik socialinės išmokos, gaunamos už vaikus ir bedarbio pašalpa. Vėliau, mirus tėvui, ieškovė ir toliau stengėsi materialiai padėti atsakovei, jos vaikams bei tuometiniam atsakovės sugyventiniui M. G., nes jie be gaunamų socialinių išmokų neturėjo jokių kitų lėšų pragyvenimui. Ieškovė netgi atidavė atsakovei savo bankinę kortelę, kad ji galėtų naudotis ieškovės pinigais, esančiais sąskaitoje, į kurią būdavo pervedama pensija. Be to, butas (duomenys neskelbtini), yra šildomas malkomis, ir atsakovės vardu buvo suteikta 2015 m. socialinė parama – piniginė kompensacija už šildymą, tačiau atsakovė šiuos pinigus pasiėmė sau, tuo tarpu malkas būsto šildymui ieškovė turėjo įsigyti pati už savo asmenines lėšas.

Nurodo, kad atsakovės minimas garažas bei priestatas nebuvo pastatyti tik atsakovės lėšomis, prie statybos finansavimo prisidėjo ir ieškovė tiek savo darbu, tiek lėšomis. Atsakovė statybų metu niekur nedirbo, turėjo piniginių lėšų iš nelegalios veiklos, už kurią buvo nubausta baudžiamąja tvarka, dėl ko tik dar labiau pablogėjo jos materialinė padėtis. Negana to, minėtas garažas bei priestatas šiai dienai vis dar nėra teisiškai įregistruoti viešajame registre.

Ieškovei grįžus iš ligoninės, kurioje ji buvo nuo 2015-11-02 iki 2015-11-09, informavo buto kaimynai, kad atsakovė ketina parduoti šį butą. Ieškovei būnant gydymo įstaigoje, atsakovė su savo sugyventiniu išsikėlė iš dovanoto buto, pasiimdama visus savo asmeninius daiktus, o kaimynams savo išsikėlimo priežastį motyvavo realiais ketinimais parduoti butą.

Sudarant dovanojimo sutartį, atsakovė įgijo ne tik nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), bet ir tiesiogiai su nuosavybės įforminimo faktu susijusią teisę privatizuoti šalia minėto buto esančią valstybinę žemę. Akivaizdu, jog 0,1180 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsipirkimo iš valstybės faktas tiesiogiai priklausė nuo nuosavybės teisės į butą įforminimo atsakovės vardu. Žemės sklypo įsigijimo teisę atsakovė įgijo tik dėl to, kad 2004-06-02 dovanojimo sutartimi tapo buto savininke, nes žemės sklypo įsigijimas buvo galimas tik teisėtiems tame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė 2004-06-02 dovanojimo sutarties pagrindu tapo ne tik buto, bet ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke, žemės išsipirkimo sandoriui panaudodama ieškovės asmenines lėšas.

Vadovaujantis CK 6.472 str. 3 d., kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal įstatymines normas, reglamentuojančias restituciją. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Mano, jog 2004-06-02 dovanojimo sutarties panaikinimas, pritaikius restituciją natūra, sukeltų neproporcingus padarinius įvertinant faktą, jog, anuliavus buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, atsakovė ne tik turėtų grąžinti dovanotą butą natūra, bet ir perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį galėjo išsipirkti iš valstybės tik dėl to, kad tapusi dovanoto buto savininke įgijo teisę į šalia buto buvusios valstybinės žemės privatizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūra baigta, turtas dovanotas prieš vienuolika metų, panaikinus 2004-06-02 dovanojimo sandorį bei pritaikius restituciją natūra būtų pažeisti susiklostę ilgalaikiai civiliniai santykiai, jų stabilumas, be to, kiltų restitucijos ir kompensavimo už turto pagerinimą ar pabloginimą klausimai bei turėtų būti iš naujo pradėta žemės sklypo nuosavybės teisių įforminimo procedūra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, mano, kaip ieškovės dovanojimo sutartimi patirtos žalos atlyginimas būtų visiškai realizuotas bei šalių pusiausvyra užtikrinta pritaikius dalinės restitucijos formą. Panaikinus 2004-06-02 Dovanojimo sutartį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei užtikrinant tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus lūkesčius bei interesus, mano, būtų teisinga įpareigoti atsakovę grąžinti ne visą dovanotą butą bei tiesiogiai su juo susijusias nuosavybės teises į žemės sklypą, bet pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 1/2 dalį dovanoto buto (duomenys neskelbtini).

Antra, nepaisant to, jog dovanojimo sutartis yra besąlyginė, atsakovė visą laiką vykdė ir šio atsiliepimo pareiškimo dieną vykdo savo kaip dukters pareigas motinai - ieškovei: ieškovė gyvena dukrai padovanotame bute (pažymi, kad dovanojimo sutartimi atsakovei įgijus butą, jame kurį laiką gyveno visa šeima - sutuoktiniai ieškovė ir M. V. bei abi jų dukterys); atsakovė rūpinasi ieškove tiek kasdieninėje veikloje, tiek ir ligos atveju - atsakovė vežioja savo mamą į parduotuvę, pas gydytojus, ji perka maistą, tvarko butą. Atsakovė taip pat moka mokesčius už komunalines paslaugas, šį faktą patvirtina teikiami mokėjimo kvitai. Atsakovė visuomet bendravo ir iki šiol su ieškove bendrauja pagarbiai - įtampą ieškovės ir atsakovės santykiuose kelia tarp seserų - atsakovės ir I. Č. - susiklosčiusi konfliktinė situacija. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė niekuomet nesirūpino butu, kad jis yra apleistas. Kaip minėta anksčiau, atsakovė, visų pirma, moka mokesčius už buto komunalines paslaugas, kartu su savo šeimos nariais jį tvarko. Pagal savo finansines galimybes atsakovė prižiūri jai priklausančią namo dalį, ją remontuoja. Atsakovės iniciatyva ir lėšomis gautas turtas buvo iš esmės pagerintas - prie buto buvo pastatytas priestatas bei garažas. Atsakovė niekuomet neketino parduoti buto ir pažymi, kad šis ieškovės teiginys, kaip ir kiti, deklaratyvus, neparemtas jokiais įrodymais. Atsakovė gerbia ir globoja savo motiną – tai patvirtina ieškovės gyvenimo bute, prieš 11 metų padovanotame atsakovei faktas, mokesčių už buto komunalines paslaugas mokėjimas, dovanoto turto pagerinimas, pačios ieškovės pripažinimas, kad dukra ja rūpinosi bei prižiūrėjo visus 11 metų. Atsakovė prašo taikyti senaties terminą.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog atsakovei T. V. nuosavybės teise priklauso butas ir ¼ ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), bei 1180/3850 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 – 13, 1 t.). Atsakovė T. V. minėtus nekilnojamuosius daiktus - butą ir ¼ ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal ieškovės M. V. ir atsakovės 2004-06-02 pasirašytą dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14 – 15, 1 t.). 2008-11-19 Valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 124 – 129, 1 t.) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovė T. V. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise įsigijo 1180 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 3850 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kaina 24 756,41 Lt).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove pasikeitė. Prieš pasirašant dovanojimo sutartį atsakovė žadėjo ieškove rūpintis ir išlaikyti, tačiau šių įsipareigojimų nevykdo, ir priešingai, atsakovė nepadeda kasdieninėje veikloje ir ligos atveju, bendrauja šiurkščiai, grubiai, nuolat žemina ir įžeidinėja. Ieškovė patiria psichologinį smurtą, jaučiasi menkinama ir negerbiama. Taip pat nurodo, kad atsakovė tinkamai nesirūpino butu, nors pati jame gyveno, butas yra apleistas, neremontuotas. Be to, ieškovė sužinojo, kad atsakovė ketina parduoti butą ir tokiu būdu ieškovė neteks gyvenamosios vietos.

Ieškovė 2016-06-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei pradėjus kartu gyventi su G. G., prasidėjo konfliktai ir nesusipratimai. Iki to laiko santykiai buvo normalūs. Teigė, kad atsakovės sugyventinis ieškovę vadino necenzūriniais žodžiais, jis kiekvieną dieną vedėsi draugus, kurie būdavo iki vidurnakčio, kartais ateidavo ir paryčiais, taip pat nurodė, kad nuolat vyksta išgertuvės, atsakovė vesdavosi vyrus, o jos sugyventinis vesdavosi moteris.

Ieškovė 2016-11-16 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su dukra pradėjo konfliktuoti 2015 metų gruodžio mėn., kai ji išėjo gyventi atskirai ir pradėjo pardavinėti butą. Taip pat konfliktavo, kai dukra pradėjo gyventi su sugyventiniu. Teigia, kad bute ir lauke vykdavo girtuoklystės, ir kol nebuvo sugyventinio, gyveno geriau, nors su dukra konfliktai buvo ir iki sugyventinio pradėjimo gyventi kartu.