Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-493/2016

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01405-2012-4

2016 m. sausio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistojo E. A. gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjo advokato Antano Pliaugos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.

Bausmės pradžią skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. A. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš E. A. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2098,86 Eur. Iš E. A. valstybės naudai taip pat priteista 163,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą vartoti pats ir ją platinti – perduoti H. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir priimtas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, iš E. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir priimtas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo, tris paketėlius su milteliais, kurių viename paketėlyje buvusių 0,654 g miltelių sudėtyje buvo 0,021 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,072 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du paketėlius su šiomis psichotropinėmis medžiagomis atidavė H. Č. – tokiu būdu minėtas psichotropines medžiagas neteisėtai platino, o likusį vieną paketėlį su nenustatytu kiekiu psichotropinių medžiagų, automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Kauno m. į Alytaus m. ir neteisėtai laikė prie savęs iki tos pačios dienos maždaug 19 val. 25 min., kuomet siekdamas išvengti atsakomybės dėl neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų, Alytaus m., kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. 5, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėmis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, išmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. gynėjo advokato Antano Pliaugos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė tiek, kiek tai privaloma bet kuriam baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniški, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

E. A. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo tris paketėlius, iš kurių viename buvo 0,654 g miltelių (jų sudėtyje – 0,021 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,072 g psichotropinės medžiagos metamfetamino), du iš šių paketėlių atidavė H. Č., tokiu būdu neteisėtai psichotropines medžiagas platino, o vieną pasiliko sau, kurį neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs, kol sulaikymo metu tiksliai nenustatytoje vietoje išmetė.

Viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijose, todėl jis turi įtakos konstatuojant nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir įrodinėtinas kiekvienoje byloje. Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pagrįsti, be kita ko, būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 259 ar 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė.

Nagrinėjamoje byloje E. A. buvo kaltinamas disponavimu trimis paketėliais psichotropinių medžiagų, iš kurių du platino – perdavė kitam asmeniui, o vieną pasiliko sau. Tačiau psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino – buvimas nustatytas tik viename iš paketėlių, kadangi kitus du paketėlius, kaip patys nurodė, E. A. ir H. Č. išmetė pro automobilio langą, kuomet automobilis buvo persekiojamas policijos pareigūnų. Taigi iš trijų paketėlių su, kaip manoma, psichotropinėmis medžiagomis, buvo rastas tik vienas. Jame, atlikus ekspertizę, rasta 0,654 g miltelių, iš kurių 0,021 g – psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,072 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, būtinasis sudėties požymis – dalykas ir jo kiekis – buvo nustatytas tik iš dalies ir tik tiek, kiek tai susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi automobilyje rastas paketėlis buvo vienas iš tų, kuriuos E. A. perdavė H. Č.. Tuo tarpu paketėlį, kurį E. A. įsigijo iš E. M. be tikslo platinti ir pasiliko sau, kaltinamasis teigė išmetęs pro automobilio langą, kai automobilis buvo persekiojamas policijos pareigūnų. Šis paketėlis nebuvo rastas, jame buvusios medžiagos neištirtos, todėl konstatavimas, kad paketėlyje taipogi buvo psichotropinėmis medžiagos, tėra tik prielaidos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog E. A. pareikštame kaltinime nurodytuose dviejuose paketėliuose, kurie tyrimo metu nerasti, buvo psichotropinės medžiagos, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl šių priežasčių, nenustačius nusikalstamos veikos dalyko, kaltinimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą kaip BK 259 straipsnio 1 dalį) negali būti laikomas pasitvirtinusiu, o iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį šalintinos aplinkybės, susijusios su disponavimu dviem paketėliais, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos, laikant, kad psichotropinės medžiagos – amfetaminas ir metamfetaminas – neabejotinai buvo viename iš paketėlių. Taigi E. A. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o kaltinimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos keičiamas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisėtai E. A., kaltinamą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nors jokių motyvų kaltinimo pakeitimui nenurodė. Tačiau išteisinant E. A. dėl šios nusikalstamos veikos jau minėtais motyvais, plačiau šie skundo argumentai nenagrinėtini.

Apeliacinės instancijos teismas nustatytomis pripažįsta tokias aplinkybes: E. A. 2012 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą platinti – perduoti H. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir priimtas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, iš E. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla jau išnagrinėta ir priimtas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo, tris paketėlius su milteliais, iš kurių viename paketėlyje buvusių 0,654 g miltelių sudėtyje buvo 0,021 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,072 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du paketėlius, iš kurių viename buvo šios psichotropinės medžiagos, atidavė H. Č. – tokiu būdu minėtas psichotropines medžiagas neteisėtai platino.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nepagrįstai nustatytas ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi H. Č. padavė E. A. pinigų, už kuriuos, pridėjęs dalį savų pinigų, pastarasis ir įsigijo psichotropinių medžiagų, kurių dalį atidavė H. Č.. Pasak nuteistojo gynėjo, tokia situacija nelaikytina psichotropinių medžiagų platinimu. Tačiau teismų praktikoje BK 260 straipsnio prasme platinimu laikytinas ne tik pardavimas, bet ir kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims – išmainant šias medžiagas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant jomis už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Savanaudiški motyvai nėra neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-225/2008), todėl ir tie atvejai, kai asmuo, įgijęs narkotines medžiagas ir jas perdavęs kitam asmeniui, veikė tik kaip tarpininkas, kvalifikuojami kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Taigi E. A. veika – psichotropinių medžiagų įgijimas už kito asmens pinigus ir jų perdavimas tam asmeniui teisingai kvalifikuotas kaip psichotropinių medžiagų platinimas, todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį E. A. patrauktas pagrįstai.

Skunde keliamas ir paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad E. A. paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismui dalį kaltinimų E. A. panaikinus, jam paskirta bausmė švelnintina, tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Nusikalstamą veiką E. A. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, prieš tai jis taipogi buvo padaręs nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, taigi akivaizdu, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo E. A. paskiriamos bausmės nepasiekia savo tikslų. Anksčiau jis tris kartus teistas, tik vienas teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, buvo išvykęs į užsienį ir pasislėpęs nuo bylos nagrinėjimo teisme.

Skunde ginčijama ir tai, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo kaltės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, tačiau pagrindo sutikti su šiais argumentais taip pat nėra. Teismas teisingai pažymėjo, kad vien formalus kaltės pripažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, turi būti nustatytas ne tik kaltės pripažinimas, bet ir nuoširdus gailėjimasis. Šiuo atveju kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme (kaltę pripažino iš dalies, neigė tikslą platinti), veiksmai (išvykimas į užsienį ir vengimas dalyvauti bylos nagrinėjime), taip pat ir apeliacinio skundo motyvai paneigia galimybę nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Išteisinus E. A. dėl vienos iš nusikalstamų veikų bei už kitą nusikalstamą veiką paskyrus naują bausmę, keistinas ir šios bausmės bendrinimas su neatlikta Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis buvo atliktas neteisingai. Remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šiuo atveju apylinkės teismas nenurodė, prie kurios bausmės prideda kitą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. A. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos E. A. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį, kurioje E. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies psichotropinių medžiagų, buvusių viename paketėlyje įgijimą turint tikslą platinti ir jų atidavimą H. Č., ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., paskirti E. A. bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendžio dalį, kurioje pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, panaikinti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Nuosprendžio dalį, kurioje E. A. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pakeisti. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.