Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-728-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
2S-728-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40379-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB „Reikalavimas.LT“
Atsakovas
UAB „Melgera“
Civilinė byla Nr. 2S-728-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40379-2016-1
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.1.2.6.; 3.3.2.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Reikalavimas.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovui UAB „Melgera“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 34,50 Eur skolos, 0,55 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį bei išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises ir pinigines lėšas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-08 nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skyrė ieškovui 50 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, nes jų taikymo paskirtis yra visai kitokia. Aplinkybė, jog asmuo turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neįtakoja teismo sprendimo įvykdomumo, nuo jų taikymo ar netaikymo, finansinė atsakovo padėtis negerėja, o priešingai – verslo trikdžiai gali ją tik pabloginti, todėl sunki finansinė padėtis gali būti pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne pagrindas jas taikyti. Pažymėjo, kad ieškovas pateikdamas savo duomenis juos iškraipo: ieškovas teigė, jog skola VSDFV yra tęstinė ir 2 380,99 Eur, nors iš paties ieškovo pateiktos skolos VSDFV dinamikos matyti, kad 2 380 Eur skola susidarė 2016-10-21, o lapkričio 11 d. skola sumažėjo iki 1 566 Eur, t. y. per mažiau nei mėnesį skola sumažėjo 35 procentais. Pabrėžė, jog įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prasėjo rinkti ir teikti tik gavęs baudą, o ne prieš kreipdamasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė, kad pagal LITEKO duomenis šiuo metu yra ši byla, kur yra pareikšti reikalavimai atsakovui UAB „Melgera“, be to, kitose bylose, kuriose buvo reiškiami reikalavimai atsakovui dėl keletą kartų didesnių sumų, šalys neprašė ir teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 34,50 Eur negrąžintos skolos yra daugiau nei akivaizdus, jog skola yra maža, o prašymas priteisti skolos išieškojimo išlaidas 40 Eur taip pat nedaro reikalavimo sumos didele. Ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovas vengia ar vengs vykdyti teismo sprendimą jokiais objektyviais duomenimis, pareikšdamas ieškinį. Nurodė, jog ieškovas yra skolų išieškojimo įmonė, nuolat besikreipianti į teismus, puikiai žinanti įstatymus, naudojosi profesionalia advokatūros pagalba, todėl žinojo arba turėjo suvokti, jog reiškia nepagrįstą prašymą piktnaudžiaudamas procesu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nutartį ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-08 nutartimi paskirtą 50,00 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik ieškinio sumai, ieškinys prima facie pagrįstas, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti reikia. CPK nėra minimalios ribos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai kiekvienoje byloje individualu, tad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones baudos skirti negalima. Nesutinka su teismo išvada, kad įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pradėjo rinkti ir teikti tik gavęs baudą, o ne prieš kreipdamasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, jog atsakovas turi nuolatinio pobūdžio tęstinių finansinių sunkumų, neišgali mokėti net santykinai nedidelių skolų, jo finansinė padėtis yra sunki, dėl ko kyla reali grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams, todėl ieškovo prašymas buvo pagrįstas ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Pabrėžia, jog bauda negali būti skiriama už teisėtą ir pagrįstą naudojimąsi turimomis teisėmis ir savo interesų gynimą. Nurodo, jog paskirtoji bauda laikytina teismo paskirta sankcija už sąžiningą naudojimąsi CPK numatytomis teisėmis ir pažeistų interesų gynimą, ieškovo teisės į teismą, kuri garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, ribojimu. Pažymi, jog 2016-11-08 preliminariu sprendimu teismas tenkino ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl ieškovas, atsižvelgiant tiek į civilinėje byloje esančius įrodymus, tiek į viešai prieinamą informaciją apie atsakovą, pagrįstai ir motyvuotai kreipėsi į teismą su pašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodė realią tikimybę, jog atsakovas vengia ar gali vengti įvykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ar kitaip užkirsti kelią (apsunkinti) sprendimo įvykdymui. Todėl baudos skyrimas ieškovui prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl teismo ieškovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumo ir teisėtumo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Melgera“ 34,50 Eur skolos, 0,55 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį bei išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises ir pingines lėšas, nurodęs, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, nereaguoja į raginimus, ieškovas neturi duomenų apie gerą atsakovo turtinę padėtį, atsakovas yra skolingas VSDFV, skolos suma ieškovui yra didelė, todėl yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-08 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino, o 2016-11-08 priimta nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė ir skyrė ieškovui 50,00 Eur dydžio baudą valstybės naudai. Teismas nurodė, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tikimybę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Ieškovas pateikė pirmos instancijos teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, tačiau 2016-12-02 nutartimi ieškovo prašymas atmestas. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas byloje pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Melgera“ įsiskolinimą, kuris kartu su delspinigiais siekia 35,05 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovas, tokiu atveju prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą, todėl bauda paskirta pagrįstai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui išrašą iš rekvizitai.lt, kuris, ieškovo teigimu, patvirtina net 2 380,99 Eur dydžio atsakovo skolą VSDFV prie SADM, kas įrodo, jog egzistuoja preliminari ir pagrįsta grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas bei, kad ieškinio suma yra didelė. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra asmens turtą suvaržantys ribojimai, todėl taikytini tik esant įstatymuose nustatytam pagrindui. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, nevaržant kitų asmenų interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti motyvuotas ir įrodantis tikimybę, jog atsakovas vengia arba gali vengti vykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Apeliantas nurodo, kad nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tiesiog siekė, kad būtų užtikrintas ieškinio vykdymas, kad apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo priėmimas, o naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis (teise pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasis nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškė konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu – įstatyme nustatytos teisės naudojamasis ne pagal paskirtį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja teismo sprendimo įvykdomumo, nuo jų taikymo ar netaikymo atsakovo finansinė padėtis negerėja. Pažymėtina, jog grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui nagrinėjamu atveju buvo grindžiama deklaratyviais teiginiais.Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovo prašoma priteisti 34,50 Eur dydžio negrąžinta skola negali būti laikoma didele, kol nėra įrodyta kitaip, o ieškovas, ieškinyje pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįrodinėjo, jog atsakovas vengia ar vengs vykdyti teismo sprendimą jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, užsiimantis skolų išieškojimu ir nuolat besikreipiantis į teismus, be to, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokatūros pagalba, žinodamas, jog jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra iš esmės nepagrįstos ir netaikytinos, nesielgė kaip atidus ir protingas asmuo tokioje situacijoje. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesąžiningai pareikštais nepagrįstais prašymais piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, nustatydamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsnius) nepažeidė, tinkamai aiškino ir taikė CPK 95 straipsnio nuostatas, pagrįstai nepanaikino apeliantui paskirtos baudos, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Teisėjas Vidas Stankevičius