- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- A6.-131-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01656-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadovei N. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. S., būdama UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadove nuo 2014 m. kovo 5 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo nustatyta, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2020 m. spalio 5 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, tikrintas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d., iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Pavedimo išrašymo datai (2020 m. rugsėjo 29 d.) bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 18 685,14 Eur, iš jos: 7855,88 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), kuri susidarė nuo 2019 m. gruodžio 16 d., 366,05 Eur GPM delspinigiai, 1,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą (toliau – ATM), susidaręs nuo 2020 m. vasario 18 d., 358,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM), susidaręs nuo 2020 m. vasario 18 d., 27,30 Eur NTM delspinigiai, 49,00 Eur pelno mokestis (toliau – PLN), susidaręs nuo 2020 m. birželio 16 d., 0,77 Eur NTM delspinigiai, 9486,00 Eur PVM, susidaręs nuo 2020 m. sausio 28 d., ir 541,14 Eur PVM delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka tikrintino laikotarpio pabaigai (2020 m. rugsėjo 30 d.) buvo 18685,00 EUR. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš pateiktų kasos knygos dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d., iki 2020 m. rugsėjo 30 d. matyti, kad per šį laikotarpį pajamos kasoje sudarė 4810,94 Eur, iš jų: 3400,00 Eur (iš veiklos), 1410,94 Eur įnešta vadovės N. S., išlaidos sudarė 4810,94 Eur. Likutis kasoje 2020 m. rugsėjo 30 d. – 0,00 Eur. Bendrovėje yra 2 atskaitingi asmenys: vadovė N. S. ir vykdantysis direktorius/marketologas V. K.. Vadovės N. S. avansinėje apyskaitoje likutis 2020 m. sausio 1 d. buvo –1560,05 Eur, o 2020 m. rugsėjo 30 d. – 3051,41 Eur. Vykdančiojo direktoriaus/marketologo V. K. avansinėje apyskaitoje likutis 2020 m. sausio 1 d. buvo 0,00 Eur. Pagal avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d., iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pajamos iš kasos sudarė 678,20 Eur, išlaidos 804,04 Eur. Likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo 125,84 Eur. Iš pateiktų kasos knygos bei avansinės apyskaitos kopijų matyti, kad bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, t. y. UAB „Telia Lietuva“, UAB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Emsi“, UAB „Baltic Petroleum“, N. S. išmokėti atlyginimai darbuotojams, ir kt., nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI interesus.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. S. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. N. S. ir Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
N. S. pateikė rašytinį paaiškinimą dėl inkriminuojamo nusižengimo, kuriame nurodė, kad kaltės padarius nusižengimą, nepripažįsta. Paaiškina, jog bendrovė 2020 m. vykdė veiklą Lietuvoje, dirbo su įmonėmis užsakovėmis: UAB Landas, teikė metalinių konstrukcijų suvirinimo ir surinkimo darbus ir UAB N., metalo šlifavimo darbus. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, dėl vėluojančių pirkėjų atsiskaitymų, buvo ieškoma naujų užsakovų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, įdarbintas marketingo specialistas. Pradėtos derybos su Švedijos įmone „A.“ dėl suvirinimo paslaugų teikimo, tačiau sutarties pasirašymui ir darbų pradžiai sutrukdė Covid-19, iš šalies niekas negalėjo išvykti. Dėl karantino, užsakovų apmokėjimai pradėjo dar labiau vėluoti, pervestų lėšų užtekdavo tik darbuotojų atlyginimams ir kelioms smulkioms sąskaitoms apmokėti. Buvo ne kartą šnekėta su užsakovais, tačiau jie taip pat susidūrė su Covid-19 pasekmėmis, abi įmonės įtrauktos į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašus. Pasibaigus pirmajam karantinui, derybos su Švedijos įmone buvo atnaujintos, tačiau projektas, dėl kurio buvo tartasi, jau buvo užbaigtas. Buvo pasiūlytas naujas projektas, tačiau pateiktų reikalavimų atitikimui reikėjo papildomų investicijų, o lėšų tam neturėjo. Todėl tą projektą, už atlygį pasiūlė savo užsakovui UAB N., kuri pasirašė sutartį su švedais, o bendrovės marketologas išėjo pas juos. Tačiau gautas atlygis nepadengė net pusės marketologo darbo užmokesčio sąnaudų, įmonė patyrė nuostolį dėl šio specialisto įdarbinimo. Ji, kaip įmonės vadovė stengiasi, kad įmonės veikla nenutrūktų, todėl pirma mokėjo darbuotojams atlyginimus, nes nemokant, darbuotojai būtų išėję iš darbo, o surasti naujus gerus darbuotojus šiais laikais pakankamai sunku. Ieškojo naujų galimybių, įdarbindama marketingo specialistą, kuris surado projektą Švedijoje, tačiau karantinas viskam sutrukdė. Stengiasi mokėti socialinio draudimo įmokas, kad nenutrūktų darbuotojų socialinis draudimas, šiai dienai įsiskolinimas VSDFV biudžetui – 607 Eur. Kadangi nuo spalio mėnesio užsakovai pradėjo vykdyti didesnius įsiskolinimo dengimus, Valstybinei mokesčių inspekcijai per 2020 m. spalio-gruodžio mėnesius pervesta 2100 Eur ir dar 400 Eur antstoliui, nes VMI perdavė įsiskolinimo išieškojimą ir jam. Jei pirkėjai, kaip žada, dabar padengtų visus savo įsiskolinimus, to užtektų padengti didžiąją dalį įsiskolinimo VMI.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „I.“ vadovė yra N. S. (b. l. 8-10). VMI 2020 m. sausio 13 d. nurodymu buvo nurodyta nurašyti UAB „I.“ 3118,92 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų (b. l. 15-17). VMI 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nuspręsta iš UAB „I.“ išieškoti į biudžetą 18685,00 Eur iš mokesčio mokėtojo turto (b. l. 18-22). UAB „I.“ prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2020 m. sausio 15 d. buvo 3118,92 Eur (b. l. 45-46), 2020 m. sausio 29 d. – 6382,84 Eur (b. l. 47-48), 2020 m. vasario 14 d. – 4394,07 Eur (b. l. 49-50), 2020 m. kovo 16 d. – 6984,70 Eur (b. l. 51-52), 2020 m. rugsėjo 30 d. – 18685,00 Eur (b. l. 13-14), o 2020 m. gruodžio 16 d. – 20411,43 Eur (b. l. 11-12). Iš pateiktų kasos knygos dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad per šį laikotarpį pajamos kasoje sudarė 4810,94 Eur, tokios pat buvo ir išlaidos (4810,94 Eur), iš jų per šį laikotarpį išmokėta: 2600,00 Eur atskaitingam asmeniui vadovei N. S., 678,20 Eur atskaitingam asmeniui V. K., 1532,74 Eur išmokėta atlyginimams. Likutis kasoje 2020 m. rugsėjo 30 d., – 0,00 Eur (b. l. 36-44). Iš pateiktų avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu bendrovės pajamos sudarė 42884,80 Eur, iš jų: 2600,00 Eur gautos pajamos iš kasos, 40284,80 Eur – mokėjimai iš vadovės N. S. asmeninės sąskaitos (iš UAB „N.“ ir UAB „Landas“ iš veiklos bendrovės gautos pajamos); išlaidos sudarė 44376,16 Eur, iš jų: 28984,08 Eur sumokėta darbuotojų atlyginimams; 1410,94 Eur įnešta į kasą; 6680,07 Eur sumokėta VSDFV; 2600,00 Eur sumokėta VMI; 333,97 Eur sumokėta UAB „Telia Lietuva“ už paslaugas; 354,92 Eur sumokėta UAB „Bitė Lietuva“ už paslaugas; 272,25 Eur sumokėta VšĮ „Technikos priežiūros tarnyba“ už paslaugas (darbuotojų sauga); už patalpų nuomą L. T. sumokėta 2057,50 Eur; Swedbank, UAB „Swedbank lizingas“ sumokėta 1169,76 Eur; 134,00 Eur sumokėta UAB „LT draudimas“ už vairuotojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą; 138,58 Eur sumokėta UAB „Krasta Auto“ už automobilio remonto paslaugas; 204,00 Eur išleista laivo bilietui, sumokėta 34,99 Eur Maxima LT už virdulį, 1,10 Eur išleista banko operacijoms. Likutis 2020 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitoje – -3051,41 Eur (b. l. 27-35). Pagal vykdančiojo direktoriaus/marketologo V. K. avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d., iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pajamos iš kasos sudarė 678,20 Eur, išlaidos 804,04 Eur, iš jų: 578,06 Eur sumokėta UAB „Circle K Lietuva“ už degalus; 100,14 Eur sumokėta VĮ „Regitra“ už transporto priemonės registraciją, 64,29 Eur sumokėta UAB „EMSI“ už degalus, 61,55 Eur sumokėta UAB „Baltic Petroleum“ už degalus. Likutis avanso apyskaitoje 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo – -125,84 Eur (b. l. 23-26). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „I.“ yra skolinga valstybei, jos mokestinė nepriemoka 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė 20411,43 Eur, tačiau bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, tačiau patvirtino, kad žinodama apie bendrovės turimas skolas valstybei, vykdė atsiskaitymus su darbuotojais ir kitais kreditoriais, taip stengdamasi, kad įmonės veikla nenutrūktų. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad UAB „I.“ vadovė N. S. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad N. S., nuo 2014 m. kovo 5 d. būdama UAB „I.“ vadove, atsakinga už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl ji pripažintina padariusi šį administracinį nusižengimą ir jai skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
N. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą –nusižengimas formalus, į padaryto nusižengimo motyvus – atsiskaitymų eiliškumas pažeistas, siekiant išlaikyti bendrovės veiklą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų, kad N. S. turi galiojančių nuobaudų nėra, inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, kitų neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
N. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jai paskirti 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-131-549/2021 bei pažeidėjos asmens kodą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.