Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas kaip kaltinamasis T. D. teismo posėdyje prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksimus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tuo metu jis atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose 1 lokaliniame sektoriuje. Žinojo, kad ten dažnai sukčiaujama ir žinojo, kas tuo užsiima. Tuo metu jis vartojo narkotikus, buvo nuo jų priklausomas, todėl jam reikėjo pinigų. Išgirdo, kad ieško sąskaitų, kur galima pervesti pinigus. Reikėjo iš laisvės rasti žmogų, kuris turi antstolio neareštuotų sąskaitų. Šią informaciją jis sužinojo iš M. Z.. Kaltinamasis paskambino savo pažįstamai I. ir paėmė jos sąskaitą SEB banke, į kurią pervedė pinigus. Ten pervedė 4000 Lt. Jam Z. davė nurodymus, ką daryti. Pasakė, kad 3000 Lt įdėtų į saldainių dėžutę ir išsiųstų Z. broliui, kuris lauks autobusų stotyje ir paims siųstus pinigus iš autobuso. Ką turi daryti I., jai pasakė kaltinamasis. Iš gautos sumos jis sau pasiėmė 1000 Lt, iš kurių 300 Lt leido pasilikti Ignatjevai, o 700 Lt I. turėjo pervesti į kaltinamojo nurodytą sąskaitą, kas paskui juos atiduotų jam. Už tai jam duodavo narkotikų, leisdavo apsipirkti kalėjimo parduotuvėje. Jis Z. nurodė tik vieną sąskaitą. P. V. kaltinamasis nepažįsta, neatsimena tokio. Į kaltinamojo sąskaitą pataisos namuose buvo pervesti pinigai, jam paskambino, sakė duoti vardą, pavardę ir sąskaitą. Z. parašė Alytaus pataisos namų parduotuvės sąskaitą. Buvo pervesta 2 800 Lt.

Su K. matydavosi pataisos namuose, atrodo jis sukčiavo. Girdėjo, kad jis tai daro. Jis buvo kitame liokaliniame sektoriuje nei kaltinamasis. A. Č. taip pat buvo 2 sektoriuje pataisos namuose. Jis nedalyvavo veikloje, jis buvo kitame sektoriuje. R. N. irgi kitame sektoriuje buvo. Jis tik su M. Z. buvo tame pačiame sektoriuje. Kaltinamasis tuo metu žinojo, kad M. Z. reikalingos sąskaitos pervesti pinigams, tai jam sakė M. Z.. Neminėjo, kuo užsiima. N. nedalyvavo niekur. L. D. kalėjo 2 lokaliniame sektoriuje. Kaltinamasis nematė, ką jis darė, jis jam jokių nurodymų nedavė. Dėl M. B. paaiškino, kad su juo dar būdamas nepilnametis 1992 ar 1993 metais buvo įstaigoje nepaklusniems vaikams Gruzdžiuose. Retkarčiais matė jį Alytaus pataisos namuose, tačiau šioje istorijoje jis nedalyvavo. Su M. Z. atlikinėjo bausmę Alytuje, jis reguliavo viską – kur tuo pinigus reikia kam paduoti. Nežino, kiek dar pinigų buvo pervesta, toliau jis su juo nesidalino. Teigė, kad tik vieną kartą ir tik I. sąskaitą teikė Z.. Jis pažinojo I. brolį. Jai tuo metu skambino daugiau nei vieną kartą. Visada skambinat šalia buvo M. Z.. Nežino, nematė, su kuo dar bendravo Z..

Z. nesidalino su kaltinamuoju informacija, ar jis dar su kuo nors dalijasi pinigus. P. V. nepažįsta. Jis nebuvo I. pažįstamas ar sugyventinis, jos sugyventinis buvo atrodo pavarde K.. Nežino, kas toks V. P., taip pat nežino ir O. B.. I. sąskaitą surado M. Z. prašymu, tačiau su kitais kaltinamajame akte išvardintais asmenimis jokių reikalų neturėjo.

Šiuo metu kaltinamasis dirba, šlifuoja detales Vaidotuose. Narkotikų nevartoja ir labai tuo džiaugiasi. Nuo 2015-07-17 nevartoja narkotikų. Mano, kad jį Dievas išlaisvino. Išėjęs iš kalinimo įstaigos kreipėsi į sesę, per jos buvusį vyrą nuvyko į cerkvę, pakalbėjo su pastoriumi, pasakė, kad nori gydytis ir taip pateko į reabilitacijos centrą. Jis yra (duomenys neskelbtini), ten jų dabar yra 25. Dabar jis padeda kitiems nustoti vartoti narkotikus. Mano, kad tai ne laikinas sustojimas, jis suprato, kad galima gyventi kitaip. Su ieškiniu sutiko, teigė, kad kaip nors jį išmokės. Pagarsinus, kad ieškinys sudaro 21 000 Lt, nurodė, jog sutinka tik su 4000 Lt ieškinio dalimi. Su UAB "Moment credit" 1162,12 eurų civiliniu ieškiniu nesutiko.

Prokurorei pasinaudojus teise pakeistai kaltinimą kaltinamasis T. D. su pakeistu kaltinimu sutiko, prisipažino padaręs jame nurodytas veikas, paaiškino, kad visas aplinkybes yra paaiškinęs ankstesniame posėdyje, daugiau nieko nenori papildyti. Veikė kartu su M. Z., jis prašė sąskaitos. T. D. žinojo, kad vykdomos tokios aferos, suprato, kad M. Z. ne pačiam reikia sąskaitos, jis ieškojo jos kažkokiems kitiems asmenims, yra apie juos girdėjęs. Žinojo M. Z., R. K. iš matymo. Su A. Č. ir R. N. susipažino įkalinimo įstaigoje, L. D. pažinojo, bet nieko bendro su juo neturėjo. Su M. B. 1993 m. buvo specialiojoje mokykloje.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymo, bylos aplinkybės yra aiškios, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu bylą nagrinėjant teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo kaltę padarius kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas pagrindžia byloje esantys ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai.

Apklaustas kaip įtariamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu (byloje Nr.10-1-00597-12) paaiškino, kad maždaug nuo 2008 metų atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 19 būry, 1 miegamajame. 2012 m. gegužės mėnesį, sekmadienį, gal 13 dieną jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6020“ paskambino internete surastu telefono numeriu (telefono numerį rado prisijungęs į elektroninį puslapį 118.lt, naudodamasis mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“) . Iš kokio telefono numerio skambino, nežino, nes buvo gavęs naują SIM kortelę („TeleMaxima“). Telefoną pirko iš nuteistojo, kurio nei vardo nei pavardės nežino, atliekančio laisvės atėmimo bausmę kitame būryje. SIM kortelę irgi pirko iš kito nuteistojo, kurio irgi apibūdinti negali. Į kokį numerį skambino – neatsimena, tačiau jis buvo ne mobiliojo ryšio telefono, o fiksuoto ryšio, skambindamas matė, kad skambina kažkokiai A. P.. Atsiliepusiai moteriškei prisistatė FNTT viršininku R. K. (apie tokį asmenį buvo matęs per LNK žinias) ir paklausė ar kalba su Marija A. P.. Ji patvirtino ir dar papildė, kad yra Seimo narė. Tuomet jis paklausė ar ji pažįsta G. K. (asmuo išgalvotas) ir kad yra pasinaudota banko prisijungimo duomenimis, kad iš R. B. (asmuo išgalvotas) sąskaitos į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai-3800 litų, kurie užsilaikė sąskaitoje kelias minutes ir buvo pervesti į G. K. sąskaitą. M. A. P. paaiškino, kad nei vieno iš šių asmenų nepažįsta ir jokių pavedimų nedarė. Tuomet jis pasakė, kad reikia blokuoti arba iššaldyti elektroninę prieigą į jos banko sąskaitą, nes neva per jos banko sąskaitą yra plaunami pinigai. M.A. P. pasakė supratusi ir žinanti, kad tokie dalykai vyksta ir pasakė daryti taip, kaip bus geriau (sąskaitos blokavimo ar iššaldymo klausimu). Tuomet jis jai pasiūlė pasiskambinti į centrinį banką, kur ji galės užsišaldyti savo banko sąskaitą ir padiktavo jai telefono numerį. Numerį padiktavo tą patį, iš kurio jai skambino. M. A. P. iškarto perskambino į nurodytą numerį, kur jis atsiliepęs prisistatė A. S., Centrinio Lietuvos banko techninių paslaugų skyriaus vyriausiuoju specialistu. M.A. P. prisistatė, paaiškino, kad ką tik kalbėjo su FNTT viršininku R. K. ir paaiškino situaciją. Jai prisistačius jis apsimetė, kad neva tikrina juos duomenis ir pasakė, kad jos sąskaita „dega raudonai“, o tai reiškia, kad per jos banko sąskaitą buvo vykdomi nelegalūs pavedimai. Tuomet pasakė, kad yra priverstas blokuoti sąskaitą arba užšaldyti elektroninę prieigą, taip pat pasakė, kad jei sąskaita bus blokuota, ja naudotis nebus galima pusę metų, o jei bus užšaldytas elektroninis prisijungimas, banko sąskaita disponuoti ji galės, be to, taip lengviau nustatyti IP adresus iš kurių buvo jungtasi prie elektroninės bankininkystės. M. A. P. sutiko užšaldyti elektroninės bankininkystės prisijungimą. Tuomet jis paprašė, kad ji dar kartą prisistatytų ir pasakytų, kokio banko paslaugomis naudojasi, minėdavo, kad pokalbis yra įrašomas. M. A. P. pasakė, kad ji naudojasi „SEB“ banko paslaugiomis. Tuomet, jam paklausus ar ji turi internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ji paaiškino, kad pasikeitusi juos į kodų generatorių. Tuomet parašė, kad ji pasakytų savo slaptažodį į elektroninę bankininkystę, nurodydamas jai elektroninės bankininkystės sutarties punktą, kuriame yra nurodytas 5 skaitmenų slaptažodis (sutartį moka mintinai). M.A. P. pasakė minėtą slaptažodį, tada jis pasakė, kad slaptažodis kelis kartus buvo keistas ir paminėjo išgalvotą paskutinį slaptažodį. M.A. P. pasakė, kad jos slaptažodis yra ne toks ir pasakė tikrąjį, kurio jis nebeprisimena. Turėdamas slaptažodį kitu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C5“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė „Tele 2“, prisijungė prie mobilaus interneto, kur SEB banko puslapyje suvedė M.A. P. nurodytą slaptažodį. Tuomet pamatė, kad reikalaujamas generatoriaus kodas, todėl paprašė M.A. P. įsijungti kodų generatorių ir gautą naują kodą padiktuoti. Jai padiktavus kodą prisijungė prie internetinės bankininkystės, patikrino sąskaitos likutį. Tuomet kažko paprašė, kad atneštų nešiojamą kompiuterį, ko prašė neatsimena, nes tuo metu vis dar telefonu kalbėjo su M.A. P.. Jam atnešė nešiojamą kompiuterį, pilkos spalvos „HP“ su interneto „Vodafone“ arba „Mezone“ modemu, tuomet jis dar kartą M. A. P. paprašė, kad padiktuotų slaptažodį ir kodus. Prisijungęs jau kompiuteriu prie jos sąskaitų pradėjo pervedinėti pinigų sumas. Pirmą pavedimą padarė 7000 litų į kažkokio žmogaus sąskaitą. Kas tas žmogus nežino, jo sąskaitos numerį padiktavo kažkas iš nuteistųjų, taip pat atliko kitas finansines operacijas, konvertavo eurus į litus, pervedinėjo pinigus iš vienos M.A. P. banko sąskaitos į kitą, skirtingomis sumomis pervedė pinigus į skirtingų žmonių sąskaitas. Kas tie žmonės taip pat pasakyti negali, jų sąskaitas, kaip ir pirmąją padavė kažkas iš nuteistųjų. Pervedęs apie 24.000 litų dar UAB "MomentCredit" M.A. P. vardu užpildė paraišką 3000 litų kreditui gauti ir gautus pinigus taip pat pervedė į kažkieno nurodytą sąskaitą. Taip pat dar pasiteiravo M.A. P., su kuria visą tą laiką vis kalbėjo telefonu, ar ji nesinaudoja ir kitų bankų paslaugomis, nes jose irgi galėjo būti atliktos nelegalios finansinės operacijos. Ji pasakė, kad dar naudojasi „Swedbank“ paslaugomis ir padiktavo prisijungimo slaptažodį ir 36 prisijungimo kodus. Iš šio banko į kažkieno nurodytą sąskaitą pervedė apie 2000 litų. Visą tą laiką, kol pervedinėjo pinigus telefonu kalbėjo su M.A. P.-pokalbis truko apie 3 val. (t. 3, b. l. 82-84).

Apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. K. (byloje Nr. 10-1-00597-12) paaiškino, kad 2012 m. gegužės 13 d., sekmadienį, paskambino A. M. P., prisistatė iš FNTT vyresniuoju tyrėju R. K., pasakė, kad per jos asmeninę sąskaitą buvo atliekamos nelegalios finansinės operacijos ir pervesta nelegali pinigų suma, apie kurią ji nieko nežinojo ir tokių pavedimų nedarė. Pasakė, kad priversti blokuoti jos asmeninę sąskaitą arba šalinti jos elektorinę prieigą. Ji nieko nežinojo ir jokių pavedimų nedarė. Pasakė, kad iš R. B. sąskaitos į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai - 3800 litų, kurie užsilaikė sąskaitoje kelias minutes ir buvo pervesti į G. K. sąskaitą. G. K. išsigrynino pinigus bankomate ir jiems reikia užblokuoti jos sąskaitą arba užšaldyti elektorinę prieigą, kad galėtų nustatyti visus IP adresus, iš kokių regionų buvo prisijungta ir kieno vardu buvo registruoti kompiuteriai ir internetas. Ji sutiko, sakė, darykite ką reikia. Jis jai paaiškino, kad jeigu ji užblokuos sąskaitą, tai negalės naudotis pusę metų, tada ji sutiko „šaldyti". Tuomet jis jai pasiūlė pasiskambinti į centrinį banką, nes jis to padaryti negali ir ji galės „užsišaldyti" savo banko sąskaitą ir padiktavo jai telefono numerį. M. A. P. iškarto perskambino į nurodytą numerį, kur jis atsiliepęs prisistatė A. S., Centrinio Lietuvos banko techninių paslaugų skyriaus vyriausiuoju specialistu. M.A. P. prisistatė, paaiškino, kad jai buvo skambinta iš FNTT ir paaiškino situaciją, paprašė „užsišaldyti" elektorinę prieigą. Pasakė, kad ji truputėlį lukterėtų, jis patikrins, kas yra nutikę, po kelių minučių pasakė, kad jos sąskaita „dega raudonai", o tai reiškia, kad per jos banko sąskaitą buvo vykdomi nelegalūs pavedimai ir jie privalo arba blokuoti arba „šaldyti" elektorinę prieigą, ji sutiko „šaldyti". Paklausinėjo apie pervedimus, apie kurios ji nieko nežinojo. Pasakė, kad jie mato, kad jai išduota SEB banko elektroninė prieiga, ji pasakė, kad pasikeitė į kodų generatorių. Tuomet jis paprašė, kad ji dar kartą prisistatytų ir pasakytų, kokio banko paslaugomis naudojasi, minėdavo, kad pokalbis yra įrašomas ir bus pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, ir jeigu bus nustatyta, kad ji prie šio reikalo neprisidėjo, gale operacijos jis jai padiktuos kodus, kur ji nuvykusi į banką galės gauti naują elektorinę prieigą. Tuomet paprašė, kad ji pasakytų savo vartotojo prisijungimo kodą, ji pasakė. Vėliau pasakė, kad pas ją generatorius ir kokio jam kodo reikia ar generatoriaus, ar kompiuterio, ji pasakė, kad negali naudotis generatoriumi be kompiuterio. Jis pasakė, kad jie viską turi jai reikia turėti prie savęs tik kodų generatorių. Ji pasakė savo vartojo prisijungimo kodą, slaptažodį, jis tuo slaptažodžiu prisijungė ir pamatė, kokio kodo reikalauja generatorius, pasakė su kokiu kodu buvo atliktas pavedimas vakar 19:08 val. Sakė įjungti generatorių, ji įjungė generatorių ir įvedė savo slaptažodį kuris buvo iš skaičių. Pasakė jai, kad padiktuos kodus, kuriuos ji turės suvesti į generatorių ir gaus atsakymą, ji gavo atsakymą ir padiktavo jam. Jai padiktavus kodą prisijungė prie jos sąskaitos su telefonu, pamatęs, kad sąskaitoje yra didelė sumą, kažkieno paprašė, kad atneštų nešiojamą kompiuterį. Per kompiuterį prisijungęs pamatė, kad sąskaitoje apie milijoną eurų, ji turėjo daug sąskaitų, jis konvertavo jos pinigus į litus, pakeitė apie 13000 eurų į litus, ir pradėjo ieškoti sąskaitų. Prašė, kad jam duotų sąskaitų numerius ir pradėjo pervedinėti pinigus. P. sakė, kad ji luktertų, telefoną padėdavo po pagalve. Ji laukė kol bus pabaigtas procesas, jis atsijungė, vėl prašė jos kodų, ji per nauja padiktavo kodus, vėl sakė, kad dar kartą buvo padarytas prisijungimas, trečią kartą atsijungė, vėl buvo atlikta ta pati operacija. Jam ji vėl padiktavo visus kodus, jis atlikinėjo pavedimus. Pirmą pervedimą padarė 7000 Lt. Paskui tarp sąskaitų konvertavęs eurus išsidėliojo po 4000 Lt ir pradėjo vedžioti po 1000 Lt, po 5000 Lt, nes tikrino limitus. Iš viso pervedė gal kokius 25 000 Lt, dar paėmė ant jos sąskaitos paskolą iš „MomentCredit". Taip pat dar pasakė, kad mato, jog ji naudojasi ne vieno banko paslaugomis, ji pasakė, kad dar naudojasi „Swedbank" paslaugomis ir padiktavo prisijungimo kodus ir slaptažodį. Ten sąskaitoje buvo apie kelis tūkstančius litų, kurios taip pat pervedė į kitą sąskaitą. „MomentCredit" paskola buvo pervesta į SEB banką. Gegužės 13 d. jis bendravo su P.telefonu ne vieną kartą. P. V. ir O. B. nepažįsta. T. N. pažįsta, bet ten ne T., o jo brolis, jis yra 16 būryje, 4 miegamajame, bet jo vardo nežino, jis iš Šilutės. A. R. nepažįsta, A. R. ar pažįsta negali pasakyti. Girdėjo, kad yra T. D.. Apie O. Č., girdėjo. J. I. ir S. I. nepažįsta. Jam davė sąskaitas nuteistieji iš kitų būrių. Jis tik pasakė, kad jam reikia sąskaitų ir jam tinka visi bankai, ir jis galėjo daryti skubius pavedimus, nes tai buvo rytas ir pinigai po 15 minučių būna sąskaitoje. Sąskaitos nebuvo paruoštos iš anksto. Jos atsirado pokalbio metu su P.. Jis kalbėjo telefonu „Nokia 6020", o naudojo kaip kompiuterį „C5 Nokia". Tai buvo tie patys telefonai kurie buvo paimti 19 būryje, kuriuos jis parodė ir jie buvo paimti. Jis pažįsta A. Č.. Kompiuteris buvo sidabrinės spalvos, kieno jis buvo nežino. Su kompiuteriu tą dieną dirbo jis. Tuo metu buvo labai daug žmonių, negali pasakyti kas ten buvo. Tai vyko 16 būryje, 5 miegamajame. Negali nurodyti nei vienos pavardės, kurie jam padėjo. Sąskaitas vedė pats. Jis pripažįsta kaltę, negali nurodyti asmenų. Alytaus pataisos namuose apie 1000 nuteistųjų. Iš kito būrio galima ateiti į jų patalpas, tai vyko apie 09.00 val. Jis su P.kalbėjosi apie 3 valandas. Tai nuo 09.30 val. iki 12.30 val. Į jų patalpą gali ateiti iki 150 žmonių. Jis nuėjo į kitą 16 būrį. L. D. pavardė girdėta, šis 19 būryje. L. D. nedirbo su kompiuteriu. T. M. pažįsta, šis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, bent jis jo nematė. Ten buvo labai daug žmonių. Jam atneša sąskaitas, jis visą laiką kalbėjosi telefonu ir sėdėjo prie kompiuterio. P. telefoną rado internetu, jis neieškojo grynai jos, suvedė vardą „A.", Vilniaus miestas ir jam per telefonų knygą 118 gyventojų paiešką išmetė. Iš karto nežinojo, kas ji tokia, vėliau ji pati pasakė, kad Seimo narė. Jis jai kelis kartus skambino, ji nekėlė ragelio, sekmadienį paskambino ir ji pakėlė ragelį. Ji buvo pas jį pažymėta, kad nekelia. Jis jai skambindavo darbo dienomis, gal savaitę prieš skambino, žymi, kas pakelia, kas nepakelia, pas jį buvo daug lapų ir vardų buvo įvairių. Nieko nekalbės kiek buvo dar žmonių, pradžia yra P., kai jam bus pateikti įtarimai, gal ką nors atsimins daugiau (t. 3, b. l. 86-88).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoje byloje Nr.10-1-00597-12) parodė, kad po to, kai jis 2012 metų gegužę paskambino Seimo narei M. A. P. ir prisistatęs FNTT darbuotoju R. K. išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis pats, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, prisijungė prie jos internetinės bankininkystės ir pamatęs jos sąskaitą paprašė, kad atneštų kompiuterį. M.A. P. skambino būdamas 16 būryje, 5 miegamajame. Kompiuterį atnešė R. N., atliekantis laisvės atėmimo bausmę 16 būryje (jis turėjo atsarginį raktą nuo kompiuterių saugyklos). Kompiuteris priklausė A. Č.. Iš pradžių prie M. A. P. internetinės bankininkystės kompiuteriu prisijungė A. Č., tačiau, kadangi šis nemokėjo naudotis internetine bankininkyste jis paprašė, kad su kompiuteriu dirbtų L. D. (atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę 19 būryje), ką L. D. ir padarė: konvertavo M.A. P. sąskaitoje esančius eurus į litus. Sąskaitas, į kurias buvo pervesti M. A. P. priklausantys pinigai padavė nuteistasis M. B., atliekantis laivės atėmimo bausmę (16 būryje), tačiau žmonių, kurių sąskaitos buvo paduotos jis nepažįsta - jas M. B. surinko iš kitų nuteistųjų. Pinigus į atneštas sąskaitas pervedinėjo L. D.. Kokiomis dalimis kam išsiuntinėti pinigus jam pasakė M. B.. Kol L. D. pervedinėjo pinigus jis, būdamas šalia pastarojo, telefonu kalbėjo su M.A. P. (t. 3, b. l. 92-93).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu (byloje Nr.10-1-00597-12) parodė, kad kai jis telefonu kalbėjo su nukentėjusiąja P. kompiuterį, kuriuo buvo prisijungta į jos banko sąskaitą, atnešė nuteistasis R. N.. Kompiuteris priklauso nuteistajam A. Č.. Kalbėdamas nematė, kas pirmasis prisijungė prie nukentėjusiosios banko sąskaitų, tačiau tikrai matė, kad iš pradžių pinigus pervedinėti bandė pats A. Č., tačiau to padaryti jis nemokėjo, todėl prie kompiuterio atsisėdo ir pinigus pervedinėjo nuteistasis L. D. (t. 3, b. l. 94).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu (byloje Nr.10-1-00597-12) parodė, kad kai jis paskambino nukentėjusiajai M.A. P. ir išviliojo jos elektroninės bankininkystės kodus, prie jos elektroninės bankininkystės prisijungė, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „nokia“, tačiau iš kur jį gavo neatsimena. Po to, kai nukentėjusioji padiktavo savo sąskaitos ID ir slaptažodį juos pasakė nuteistajam M. B., kuris, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia C5“, prisijungė prie nukentėjusiosios banko sąskaitos tam, kad patikrintų sąskaitos likutį. Kad tai darė Mindaugas tikrai žino, nes kai reikėjo prisijungimo kodų jis paklausė jų nukentėjusiosios, kuriuos pasakius jis pasakė Mindaugui. Šis prisijungęs prie sąskaitos patikrino likutį ir pasakė, kad šią moterį „reikia laikyti“ ir parodė jos sąskaitos likutį, kurioje buvo daug pinigų. Tada, Mindaugo nurodymu, nuteistasis R. N. atnešė nuteistajam A. Č. priklausantį kompiuterį, kuriuo kažkas prisijungė į nukentėjusiosios banko sąskaitą. (prieš tai M. B. į internetinį portalą www.google.lt įvedė nukentėjusiosios vardą ir pavardę, kur pamatė, kad moteris yra Seimo narė). Kas pirmasis jungėsi į sąskaitą nežino. Kadangi nukentėjusiosios pinigus reikėjo konvertuoti iš eurų į litus, Mindaugo nurodymu buvo pakviestas nuteistasis L. D., pravarde „L.“, kuris moka tai daryti. Sąskaitos buvo paduotos kitų lokalinių sektorių nuteistųjų, kadangi jų lokaliniame sektoriuje tiek sąskaitų nebuvo. Kas padavinėjo sąskaitas nežino, taip pat nežino kas jas diktavo „Lionai“, kadangi visą laiką telefonu bendravo su nukentėjusiąja. Prie jo visą laiką buvo M. B.. Iš nukentėjusiosios sąskaitų buvo pervesta apie 25 000 litų, iš kurių, atskaičius pinigus duotus asmenims, į kurių sąskaitas buvo vedami pinigai, liko apie 18 000 litų. Didžioji dalis pinigų per autobusų siuntų skyrius, bankų pavedimais ir kitais būdais sukeliavo pas nuteistąjį M. Z., pravarde „B.“. Jam iš minėtos pinigų sumos buvo duoti 5 000 Litų. Kad didžioji dalis pinigų sukeliavo pas „B.“ žino, kadangi tą pačią dieną būdamas 2-o lokalinio sektoriaus 19-o būrio patalpoje, kurioje yra šaldytuvai (vadina ją „Kaptiorke“), esančioje virš vartų, skiriančių 1-ąjį lokalinį sektorių nuo 2-ojo, girdėjo kaip Mindaugas su „Bocmanu“ kalbėjo apie pinigus ir jų paskirstymą. Suprato, kad jie kalba būtent apie šios nukentėjusiosios pinigus, kadangi M. B. nuo ryto iki vakaro (kol jis bendravo su nukentėjusiąja) buvo toje pačioje patalpoje, prie kompiuterio, kaip ir jis. Be to, tuo momentu visi telefonai, buvę lokaliniame sektoriuje, priklausė „B.“ (jis buvo supirkęs telefonus ir juos paduodavo į 2-ą lokalinį sektorių. Telefonus perduoti galima per vartuose, skiriančiuose 1-ą ir 2-ą lokalinį esančius tarpus, bei per 1-o lokalinio sektoriaus virtuvės langą, kuris išeina į 2-o lokalinio sektoriaus kiemą). Kadangi telefonai priklausė “B.”, tai ir didžioji pinigų suma, kurią gaudavo iš apgautų žmonių nukeliaudavo būtent jam (t. 3, b. l. 95).

Apklaustas kaip įtariamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00597-12) paaiškino, kad 2012 gegužės viduryje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 2-ame lokaliniame sektoriuje, 19-ame būryje, 4 - ame miegamajame, kur lošė domino su nuteistuoju L. N., kai pas jį atėjo nuteistasis R. N. ir paprašė, kad nueitų pas nuteistąjį „R.“ ir paprašytų kompiuterio, kuris buvo saugomas 2- ame lokaliniame sektoriuje, 16 būrio pagalbinėse patalpose esančiame seife. R. N. jam sakė, kad kompiuteris reikalingas filmams įsirašyti. Kartu su R. N. jis nuėjo pas „r.“ ir paprašė kompiuterio, tačiau šis išduoti atsisakė, todėl jis grįžo žaisti domino. Ar R. N. paėmė jo kompiuterį nežino. Kompiuterių išdavimo tvarkos jis nežino, nes kompiuteriu jis nesinaudoja. R. N. yra keletą kartų prašęs jo kompiuterio, pastarasis yra tvarkinys ir pats galėdavo pasiimti kompiuterį, tačiau kodėl būtent tą kartą paprašė kartu eiti pas „r.“ pasakyti negali. Netrukus po to jo kompiuteris buvo paimtas kratos metu (t. 3, b. l. 103-104).

Apklaustas kaip įtariamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00597-12) paaiškino, kad atlikinėja laisvės atėmimo bausme Alytaus pataisos namuose, 18 būryje, tačiau 2012 m. gegužę atlikinėja 2 lokaliniame sektoriuje, 16 būryje, 4 miegamajame. 2012 metų gegužės mėn. viduryje, 2 lokalinio sektoriaus, 16 būrio, 5 miegamojo patalpose nuteistasis (atlikęs bausmę 2 lokaliniame sektoriuje, 19 būryje) R. K. telefonu pasiskambino moteriai, kuriai prisistatė FNTT darbuotoju, po to banko darbuotoju ir apgaule išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Jis pats girdėjo kaip R. kalbėjo su moterimi (kad tai buvo moteris suprato iš Ruslano kreipimosi į ją „Ponia"). Išviliojus kodus nuteistasis A. Č. atsinešė pačiam priklausantį nešiojamą kompiuterį, juo į nukentėjusiosios banko sąskaitą prisijungė nuteistasis Ž. A. pravarde „Z.". Prisijungęs į banko sąskaitą ir pamatęs, kad joje yra daug pinigų minėtas nuteistasis pakvietė nuteistąjį „l.". kurio pavardės nežino. „L.", dirbdamas A. Č. kompiuteriu, kuriuo į nukentėjusiosios banko sąskaitą prisijungė Ž. A., pervedinėjo pinigus į sąskaitas, kurias nurodinėjo pats Ž. A. ir M. B., sėdėdami šalia „l." ir stebėdami finansines operacijas. Sąskaitas minėti nuteistieji jau buvo pasiruošę iš anksto. Pasibaigus sąskaitoms M. B. jo paklausė, ar jis neturi kokios nors banko sąskaitos, jis davė savo brolio T. N. sąskaitą, tačiau kadangi ją buvo užsirašęs jau senai pasiskambino broliui paklausti ar šis nepakeitęs sąskaitos bei koks yra sąskaitos limitas. Broliui pasakė, kad į jo sąskaitą perves pinigų, iš kurių dalį jis galės pasilikti sau. Tomas neklausė, kokie tai pinigai. Išsiaiškinęs, kad brolio sąskaita nepasikeitusi, ją padavė M. B., kuris padavė “l." ir pasakė į ją pervesti 1000 litų. Tada vėl pasiskambino T. ir paprašė, kad šis nuvažiuotų į Šilutę nuimti pinigus. Po maždaug 1.5 val., paskambino T. ir pasakė, kad nuėmė tik apie 400 litu, nes kiti greičiausiai buvo nurašyti antstolei, kadangi sąskaita yra areštuota. Apie tai informavo M. B., kuris pasakė, kad pinigus dovanoja. Apie 300 litų Tomas jam pervedė į laisvės atėmimo vietos parduotuvę prekėms ir maistui, likusius (apie 100 Lt) pasiliko sau. Tik po to, kai pinigai jau buvo pervesti "l." su M. B. pasakė, kad jie buvo prisijungę prie Seimo narės P. sąskaitos ir minėti pinigai priklausė jai (t. 3, b. l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. N. parodė, kad Alytaus pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra vyr. tvarkinys, t. y. prižiūri tvarką būryje, nustatytu laiku rakina patalpas, vykdo būrio viršininko nurodymus. Kartu su juo minėtai tvarkinių grupei priklauso ir nuteistasis V. Č., pravarde „R.“. Į pastarojo pareigas įeina atrakinti ir užrakinti pagalbines patalpas, kuriose saugomi nuteistųjų asmeniniai daiktai. Patalpos atrakinamos 07.00 val., o užrakinamos 23.00 val. Minėtoje patalpoje buvo įtaisytas seifas, kuriame saugomi 16 - o ir 19 - būrių nuteistiesiems priklausantys kompiuteriai. Raktas nuo 16-o būrio pagalbinių patalpų būna pas prižiūrėtoją ir V. Č. - seifo raktas būna tik pas prižiūrėtoją. Kompiuteriai nuteistiesiems išduodami nuo 15.00 val., iki 17.00 val. Seifas su kompiuteriais yra rakinamas įleista ir pakabinama spynomis. Nuo įleistos spynos raktą turėjo V. Č., o nuo pakabinamos tik prižiūrėtojas. Raktas V. Č. nuo seifo įleistos spynos buvo išduotas tam, kad galėtų padėti kompiuterį į seifą, jei nuteistasis nori jį grąžinti anksčiau, nei nustatytu laiku. Minėtus raktus iš V. Č. galėdavo paimti ir jis, kadangi šis jam buvo tiesiogiai pavaldus. 2012 gegužę, tą dieną, kai R. K. iš P. išviliojo elektroninės bankininkystės kodus, A. Č. jo paprašė savo kompiuterio, nors dar nebuvo atėjęs kompiuterių išdavimo laikas. Jis iš V. Č. paėmė seifo raktą, kartu su A. Č. nuėjo į saugyklą, atrakino įleidžiamą spyną ir iš vyrių iškėlęs seifo duris paėmė A. Č. priklausantį kompiuterį, kuriuo ir buvo prisijungta prie nukentėjusiosios banko sąskaitos (t. 3, b. l. 119-120).

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis R. N. paaiškino, kad pas jį atėjo nuteistasis Č. ir paprašė, kad duotų kompiuterį. Iš pradžių nenorėjo jo duoti. Paskui nuėjo su Č. į patalpą, kurioje yra seifas, kuriame saugomi nuteistųjų kompiuteriai ir pasiėmė kompiuterį. Grįžo į miegamąjį. Č. atsisėdo prie kompiuterio, bet nieko nesuprato ir pasikvietė D., paprašė atlikti operacijas be klaidų. Pas jį paprašė kodų ir jam atsiuntė kodą. Mindaugas paklausė, ar jis turi sąskaitų, pasakė, kad turi brolio sąskaitą, paklausė, kiek gali persiųsti, sakė apie 1000 Lt. ir išsiuntė, vėliau pasakė, kad tuos pinigus dovanoja. Viskas vyko Alytaus pataisos namuose 16 būryje, 5 miegamajame. Tai buvo š. m. (2012 m.) vasarą. Tikslios dienos neatsimena, jis aklinėjo bausmę 16 būryje. Jis du metus būryje dirbo vyriausiuoju tvarkiniu ir saugo uždarytus kompiuterius. Kompiuteris buvo Č. asmeninis, ten turėjo 8-10 kompiuterius. Nuteistieji legaliai disponavo kompiuteriais. Nuteistieji nelegaliai pasidaro prieigas prie interneto. Telefonų legaliai negalima turėti. Kompiuteriai uždaromi į seifą, jis turėjo raktus. Kas vyko jis iš pat pradžių nežinojo, pas jį priėjo Č. ir paprašė duoti kompiuterį. Pradžioje nenorėjo jam duoti kompiuterio A. įsakydamas liepė duoti, jis bijodamas, nes šis yra viršesnis, davė kompiuterį. Nuėjo su Č. ir atidavė kompiuterį. A., Č., B. atsisėdo 5 miegamajame, kur gyveno B., jis buvo šalia. Jie prisijungė su išoriniu modemu (atrodo wodafon) prie interneto, nežino tiksliai koks operatorius buvo. Jie suprato, kad jiems per sudėtinga elgtis su kompiuteriu, jungėsi prie interneto ir pamatė, kad yra daug pinigų sąskaitoje. Iš kur jie gavo kodus, nežino, matė, kad K. kalbėjosi telefonu ir diktavo kodus, padavė jiems lapus ir jie pamatė, kad labai daug pinigų. Kad nepadarytų klaidos pasikvietė D. ir pradėjo atlikinėti pinigų pervedimus. A. nurodinėjo sąskaitas laisvėje esančių draugų. B. taip pat su draugais kalbėjosi telefonu ir nurodinėjo sąskaitas. Jie ne vieną kartą pervedinėjo pinigus. Pačias operacijas darė D., kiti jam diktavo. Visą laiką ant telefono ryšio buvo K., kalbėjosi ir klausinėjo skaičių generacijos. Jie ir jam atsiuntė į telefoną ID kodą, kokiam tikslui nežino, tai buvo kodas iš banko paslaugos. Atsiuntė SMS, pasakė, kad turėjo atsiusti SMS. Jie panaudojo jo telefoną, kad atsisiųsti kodą iš banko. Jis nežiūrėjo kaip jie pervedinėjo pinigus, iš kokių sąskaitų, tik padavė telefoną ir D. suvedė į kompiuterį kodus ir atlikinėjo operacijas. Buvo pervedinėjami pinigai. Jo telefoną panaudojo vieną kartą. B., kaip suprato R. N., nebeturėjo kur siųsti pinigų, klausė ar jis turi sąskaitą. Jis turėjo savo brolio sąskaitą užsirašęs, banko neatsimena. Klausė, ar yra limitas, sakė, kad sesuo siųsdavo 1000 lt, ir išsiuntė 1000 Lt. Kai jie baigė siuntinėti pinigus, B. priėjo ir pasakė, kad tuos pinigus dovanoja, vėliau D. pasakė, kad tai buvo aukšto žmogaus sąskaita iš kurios paėmė pinigus. Jam pervedė į brolio sąskaitą 1000 Lt. kadangi reikėjo nuvažiuoti ir nuimti. Iš savo sąskaitos jis negali nuimti pinigų, gali tik apsiprekinti parduotuvėje. B. su A. siuntėsi ant tokio D. pinigus. D. pirmame lokaliniame sektoriuje jis su juo nebendravo. K. visą laiką kalbėjosi telefonu. Viskas baigėsi apie 14 valandą, jie patys skubėjo, kad neateitų policija ir visų vietoje nepagautų. Jie ne visus pinigus nuėmė nuo sąskaitos, kadangi neturėjo daugiau sąskaitų kur siųsti, atidavė jam kompiuterį ir pasakė, kad išneštų. Vėliau sužinojo, kieno buvo sąskaita, kiek jie pervedė nežino. Jo telefono SIM 052 pabaiga, buvo Bitės tinklas. Jis turėjo „Nokia", bet neatsimena tiksliai. Tas telefonas buvo A., vėliau šis atsiėmė iš jo tą telefoną. Jis kortelę paliko kai jį perkėlė į kitą lokalinį sektorių. Neatsimena brolio telefono numerio, žino kad „Bitės" tinklas buvo. Viskam vadovavo B. ir A., jie turėjo savo draugų laisvėje. Iš pradžių jis su Č. dviese ėjo atsinešti kompiuterio, nes A. liepė atnešti. Nuo seifo raktai buvo pas jį, būdavo dar pas Č., Tą dieną iš Č. pasiėmė raktus ir nuėjo kartu su Č., paėmė kompiuteri į ir nunešė A.. Jo parodymai duoti laisva valia ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Jis matė ir žinojo, kad lokaliniame sektoriuje 30-40 procentų nuteistųjų naudojosi kompiuteriais tokiems tikslams (t. 3, b. l. 122-123).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. N. ikiteisminio tyrimo metu patikslino, kad pirmosios jo apklausos metu minėtas nuteistasis "L.“, kuris pervedinėjo pinigus iš nukentėjusiosios bankų sąskaitų, yra L. D.. Jį nuteistojo Ž. A. nurodymu pakvietė kažkas iš nuteistųjų. M. B. ir Ž. A. sėdėjo prie kompiuterio, o jis stovėjo šone. Ž. A. dirbo su kompiuteriu - ką jis konkrečiai darė nežino, nes nematė ekrano, tačiau suprato, kad jis prisijungė prie nukentėjusiosios banko sąskaitų, nes pasakė „čia normaliai šaibų yra“. Vėliau prie kompiuterio atsisėdo pakviestas L. D., kuris ir pervedinėjo pinigus. Iki L. D. atėjimo pinigai pervedinėjami nebuvo. Sąskaitas, į kurias buvo pervesti pinigai nurodė M. B. ir Ž. A., kurias jie iš kažko gaudavo SMS žinutėmis (t. 3, b. l. 124).

Apklaustas kaip įtariamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje NR.10-1-00597-12) paaiškino, kad nuo 2009 metų birželio atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Šių metų gegužės mėnesį buvo 2 lokaliniame sektoriuje, 19 būryje, 3 miegamajame. Šių metų gegužės mėnesio viduryje, tikslesnės datos pasakyti negali, dienos metu (prieš pietus), tikslesnio laiko taip pat pasakyti negali, jis buvo 2 lokalinio sektoriaus, 19 būrio virtuvėje, kai pas jį atėjo 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio nuteistasis A. (vardo nežino), kuris paklausė ar jis moka naudojantis elektronine bankininkyste konvertuoti eurus į litus. Jam atsakius kad taip, minėtas nuteistasis nusivedė jį į 2 lokalinio sektoriaus 16 būrio 5 miegamąjį, kur dar buvo nuteistieji M. B., Č. (vardo nežino), „Ž.“ (vardo ir pavardės nežino), R. K., N. (vardo nežino) bei su juo atėjęs A.. Atėjęs į minėtą miegamąjį nuėjo prie lango, kur buvo kompiuteris. Kompiuteris buvo nuteistojo Č., jį atpažino, nes yra matęs kaip minėtas nuteistasis juo naudojasi. R. K. kalbėjo telefonu, tačiau su kuo, nežino, M. B. sėdėjo prie minėto kompiuterio. Ką šis darė, nematė, šalia pastarojo buvo Č. ir N., o nuteistasis pravarde „ž.“ vis vaikščiojo tai išeidamas tai įeidamas į miegamąjį. Patalpoje buvo ir daugiau žmonių, tačiau kas jie tokie ir ką jie veikė nebeatsimena. Jis įėjęs atsisėdo prie kompiuterio, juo jau buvo pasijungta į „SEB“ banko sąskaitą. Tuomet iškarto pradėjo konvertuoti eurus į litus ir pervedinėti iš vienos nukentėjusiosios „SEB“ banko sąskaitos į kitas „SEB“ banko sąskaitas. Konvertavo apie 3000 eurų. Tuomet nuteistasis M. B. telefonu pasiskambino kažkam į 1 lokalinį sektorių, greičiausiai nuteistajam „B.“ (vardo ir pavardės nežino), kuriam pasakė, kad reikalingos bankų sąskaitos, į kurias būtų galima pervesti pinigus. Kad M. B. skambino būtent „bocmanui“ galvoja todėl, kad jie gerai bendrauja. Tuomet M. B. į telefoną buvo atsiųstos kelių asmenų sąskaitos, į kurias jis pervedė iš eurų į litus konvertuotus pinigus. Vieną sąskaitą taip pat pasakė nuteistasis N., kuris visą laiką buvo šalia bei dar viena sąskaita buvo Alytaus pataisos namų, vienam iš nuteistųjų, tuo metu atlikusių laisvės atėmimo bausmę 1 sektoriuje (jo nei vardo nei pavardės nežino), ant taip vadinamo „larioko“. Pervedinėjant pinigus baigėsi internetinės bankininkystės sesijos laikas ir viskas išsijungė, todėl kažkas paprašė R. K. prisijungimo kodų, kuris tuo metu vis dar kalbėjo telefonu. Tuomet jis suprato, kad R. K. telefonu kabasi su nukentėjusiąja. Pasibaigus pinigams jis prisijungė į "moment credit“ internetinį tinklalapį, kur užpildęs paraišką nukentėjusiosios vardu dar paėmė 3000 litų kreditą, kurį taip pat pervedė į M. B. padiktuotą sąskaitą. Baigęs pervedinėti pinigus patikrino sąskaitos išklotinę ir tada pamatė, kad dar iki jo prisėdimo prie kompiuterio iš sąskaitos jau buvo pervesti litai ir tik po to jis pradėjo konvertuoti eurus ir pervedinėti pinigus. Vėliau į internetą įvedę moters, kurios pinigus pervedinėjo, duomenis pamatė, kad ji yra Seimo narė. Į nukentėjusiosios „Swebanko“ sąskaitą jis nesijungė (t. 3, b. l. 135-136).

Papildomai apklaustas įtariamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam pervedinėjant pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos nuteistasis M. B. visada sėdėjo šalia jo. Nuteistasis „Ž.“ vis kalbėdamas telefonu vaikščiodavo, buvo kelis kartus priėjęs. Pervedant pinigus M. B. skambino nuteistajam „B.“, o kad skambino būtent šiam nuteistajam žino, nes girdėjo kaip kreipėsi būtent ta pravarde (t. 3, b. l. 137).

Apklaustas kaip įtariamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00597-12) paaiškino, kad 2012 metų gegužę atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 2-o lokalinio sektoriaus 16-o būrio 5-ame miegamajame. Apie įtarime nurodytas aplinkybes girdėjo tik iš televizoriaus ir kitų nuteistųjų. Pats nematė kaip buvo padarytas šis nusikaltimas (t. 3, b. l. 149).

Apklaustas kaip įtariamasis N. Z. ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00597-12) paaiškino, įtarime nurodytos aplinkybės jam nežinomos (t. 3, b. l. 155).

Apklausta kaip nukentėjusioji Marija A. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012-05-13 apie 10.30 val. į naminį telefoną paskambino kažkoks nepažįstamas vyras, kuris tiksliai žinojo vardą ir pavardę ir pats prisistatė kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas R. K.. Ponas R. K. pasakė, kad 2012-05-14 ryte ji turi nuvykti į FNTT, nes yra nustatyta, kad iš jos sąskaitos yra plaunami pinigai ir kad yra įtariami banko tarnautojai. Tolimesnio pokalbio metu ponas R. K. pradėjo aiškinti, kad šiuo metu taip pat vyksta pinigų plovimas iš sąskaitos, todėl ji skubiai turi paskambinti iš savo laidinio namų telefono į vienintelį savaitgalį dirbantį centrinį banką ir paprašyti, kad būtų užblokuotos sąskaitos. Iš savo laidinio namų telefono ji iš karto bandė skambinti nurodytu numeriu, tačiau prisijungti niekaip nepavyko, todėl į tą pati numerį ji paskambino iš savo mobiliojo telefono. Iš mobiliojo prisiskambinti pavyko, ragelį pakėlęs vyras prisistatė Audriaus vardu, kalbėjo kaip tikras banko darbuotojas, paaiškino, kad pokalbis bus įrašomas, pasakius, kad ji skambina dėl nuo sąskaitų plaunamų pinigų ponas A. pasakė, kad tuoj sąskaitas patikrins tik ji turi pasakyti savo generatoriaus kodus ir slaptažodžius, o po to patikrinęs sąskaitas pasakė, kad pinigai tikrai yra plaunami, kad jis mato, jog prie sąskaitų buvo prisijungę J. B. ir G., bet pavardės nepamena. Pokalbio metu ponas A. vis akcentavo, kad dėl tokių sąskaitų plovimų pats bankas taip pat įtaria banko darbuotojus. Patikrinęs sąskaitas ponas A. pasakė, kad jas užšaldė, tam kad niekas daugiau nuo jų pinigų neplautų ir kad ji rytojaus dieną turės nueiti į banką ir pasiimti naują generatorių bei naujus kodus, taip pat buvo pasakyta, kad artimiausias 6 valandas ji negali naudotis savo mokėjimo kortelėmis ir pati negali jungtis prie savo sąskaitų internetinės bankininkystės. Daugiau minėtą dieną jai niekas iš banko ar iš FNTT neskambino. 2012-05-14 ryte, kaip jai ir buvo nurodyta nuvyko į FNTT pas poną R. K., kuris paaiškino, jog jis jos nekvietė, kad nėra jokio tyrimo dėl sąskaitų plovimo, kad šiuo metu yra bumas tokio tipo nusikaltimų ir kad greičiausia ji paprasčiausia buvau apgauta ir iš jos sąskaitų tokiu būdu buvo pervesti pinigai, nes ji pati pasakė kodus. Iš FNTT iš karto nuėjo į „SEB" ir „Swedbank" bankus, kur sužinojo, kad nuo sąskaitų sukčiai sužinoję kodus pervedė apie 21 000Lt. Nuo „SEB" buvo pervesta apie 20 000 Lt, o nuo „Swedbank" apie 1 000 Lt (t. 1, b. l. 17).

Apklausta liudytoja J. I. parodė, kad dėl 2012-05-13 pervestų į jos sąskaitą, esančią banke SEB, 4000 litų gali paaiškinti, kad šią sąskaitą ji atsidarė 2012 m. žiemą. Sąskaitą atsidarė tam, kad būtų pervedama pašalpa iš Sodros už tai, kad būdama našlaitė mokosi. Šia sąskaita taip ir nesinaudojo, ji buvo tuščia. 2012 m. gegužės mėn., galimai mėnesio viduryje, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino T. D.. T. D. pažįsta apie trejus metus, su juo susipažino per savo brolį S. I., nes šie kartu atlikinėjo bausmę. Žinojo, kad T. D. tuo metu atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, ten pat bausmę atliko ir jos brolis. T. D. skambino iš nežinomo mobiliojo ryšio telefono, šiaip jis skambindavo gan dažnai, bet vis iš kitokių telefono numerių. Tą dieną T. D. jos paklausė, ar ji turi sąskaitą būtent SEB (Vilniaus) banke ir paprašė padiktuoti sąskaitos numerį. Ji klausė, kam jam to reikia, šis atsakė, kad persiųs pinigus. Ji neklausė, kieno ir kokius pinigus jis pervedinės, tačiau paklausė, ar nėra kriminalo ir ar jai už tai nieko nebus. Jis atsakė, kad nieko nebus, pinigų sumos nenurodė. Ji padiktavo savo sąskaitos numerį, dar prieš padiktuodama sąskaitos numerį T. perklausė, ar tai nėra vadinamas „Alio mama" sukčiavimas, jis atsakė ne. Jis pasakė, kad po 15 min. ji eitų į bankomatą, tačiau ji negalėjo taip greitai susiruošti ir nueiti į bankomatą. Jis pasakė paskubėti, nes reikia iškarto nuimti tuos pinigus. Ji susiruošė maždaug po 15 min. ir nuėjo į bankomatą esantį SEB banke, šalia „Europos" prekybos centro. Einant į bankomatą T. vis skambinėjo ir vis ragino greičiau eiti. Galima sakyti, kad T. visą tą laiką „palaikė" su ja ryšį, tai yra nenustojo kalbėti. Nuėmus pinigus ji jam pasakė. Tada jis pasakė eiti namo ir kad arba atvažiuos kažkoks žmogus paimti pinigų, arba reikės pinigus išsiųsti - kokiu būdu nepasakė. Maždaug po pusės valandos Tomas vėl paskambino ir pasakė, kad atsiųs SMS žinute žmogaus vardą ir pavardę, ir miesto pavadinimą, ir reikės pervesti ten pinigus iš Vilniaus autobusų stoties siuntų skyriaus. Taip pat liepė iš tų pinigų, 4000 litų nupirkti saldainių dėžutę ir į ją įdėti pinigus. Ji taksi automobiliu (pinigus irgi Tomas liepė paimti iš tų pačių 4000 Lt.), nuvažiavo iki Vilniaus autobusų stoties. Stotyje užėjo į parduotuvę „Iki", ten nupirko saldainių dėžę, atrodo už 15 litų. Visus pinigus, apie 3920 litų iš karto įdėjo į saldainių dėžę ir nuėjo į siuntų skyrių. Dar buvo pasilikusi 10 litų, nes žinojo, kad reikės mokėti už siuntą. Siuntų skyriuje saldainių dėžę darbuotojai įpakavo į maišelį, ji užrašė to žmogaus, kurio duomenis SMS žinute atsiuntė T. D., sumokėjo pinigus. Visa tai buvo apie 14-15 val. Jai ten davė kvitą kuriame buvo nurodytas laikas kada išsiuntė šį siuntinį ir laikas, kada tas žmogus gaus siuntinį. Žmogaus vardo ir pavardės nepamena, o miestas atrodo buvo Ukmergės. Ji iškarto iš stoties skambino T., bet jo telefonas buvo išjungtas. Po pusės valandos jis perskambino ir paklausė, ar išsiuntė pinigus, pagal kvitą pasakė jam valandas, kada siuntinys turi būti tame mieste. Apie 19 val. ji pati skambino T. ir klausė, ar tas žmogus, kuriam buvo išsiųstas siuntinys, gavo pinigus. Tomas atsakė, kad nežino, nes ten to miesto stotis jau nedirba ir siunta bus gauta tik ryte. Sekančios dienos ryte ji skambino T. ir vėl klausė, ar žmogus gavo pinigus. T. atsakė, kad tuoj nueis ar tai į viršų, ar tai į apačią ir paklaus. Ji suprato, kad jis nueis į kitą aukštą, t.y. į aukščiau arba žemiau esančius virš jo bausmės atlikimo vietos aukštus. Po kurio laiko jis paskambino ir pasakė, nežino, ar pinigai gauti, ir aplamai koks jai skirtumas. Vakare paskambino T. D. ir pasakė, kad žmogus pinigus gavo, viskas tvarkoje. Už tai, kad į jos sąskaitą buvo pervesti minėti 4000 Lt, kuriuos persiuntė nurodytu būdu, ji atlygio negavo, Tomas tik žadėjo sumokėti 400 Lt, bet nesumokėjo. Maždaug po savaitės, ar pusantros, ji sužinojo, kad jos sąskaitą užblokuota dėl minėtų 4000 Lt. Ji iš karto paskambino savo broliui S. I. ir pasakė, kad jis išsiaiškintų su T., nes sąskaita SEB banke užblokuota. Brolis pasakė, kad ji kvaila, kad davė savo sąskaitą, nes ją gali "pasodinti", nes T. persiuntė neteisėtai gautus pinigus. Sekančią dieną, kai ji kalbėjo su broliu, jai paskambino T. ir pasakė, kad jis nieko nežino, dėl ko čia užblokuota sąskaita ir įspėjo, kad jeigu pas ją ateis policija, sakyti, kad nieko nežino, kad pinigus pervedė kažkoks draugas, pažįstamas, žodžiu, kad kažką sugalvotų, ir kad nieko jai nebus. Ji pasakė, kad jei ateis policija, tai jiems pasakys, kad čia T. pervedė pinigus, jis prašė to nedaryti ir ką nors sugalvoti. Dar po dienos ji vėl nuėjo į banką atsiblokuoti savo kortelę, kur jai banke pasakė, kad į sąskaitą pervesti 2000 Lt nuo kažkokios moters, tačiau ji pinigų atsisakė. Kas tai buvo per moteris, iš kurios buvo pervesti tie 2000 Lt nežino, jos niekas neprašė pasinaudoti sąskaita pervedant pinigus. Kai jai užblokavo sąskaitą ir ji apie tai pasakė T. D., šis vėl prašė atsidaryti sąskaitą „Swed“ banke, kad galėtų pervesti pinigus, kuriuos ji vėl turėtų kažkam perduoti. Ji jau buvo supratusi, kad pasinaudojant jos sąskaita norima sukčiauti, todėl Tomui atsakė, kad jokiuose bankuose sąskaitų neatidarinės (t. 1, b. l. 151-153)

Apklaustas kaip liudytojas O. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012 metais atsidarė AB SEB banko sąskaita nes tais metais gavinėjo socialinę pašalpą iš Kėdainių miesto seniūnijos. Paskutinę pašalpą nusiėmęs, banko kortelę paliko namuose ir ja daugiau nesinaudojo. Maždaug po dvejų savaičių tvarkant dokumentus pasigedo savo banko kortelės, tačiau į tai nekreipė dėmesio galvodamas, kad banko kortelė kažkur tai namuose užsimetė, sąskaitoje pinigų nebuvo, prie banko kortelės buvo paliktas ir PIN kodas. Dar po kelių savaičių gavo pranešimą iš AB SEB banko dėl piniginių įplaukų 7000 (septinių tūkstančių) litų į jo sąskaitą. Anksčiau į jo banko sąskaitą buvo pervedamos tik socialinės išmokos, kitų pavedimų niekados negavo. Dėl gautų pinigų nieko nesiaiškino ir jais nesinaudojo, kas nutiko su pinigais buvusiais sąskaitoje nežino. Savo banko sąskaitos niekam nedavė. Kokiomis aplinkybėmis dingo jo banko kortelė su PIN kodais nežino (t. 1, b. l. 160).

Apklaustas kaip liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo sąskaitą jis pateikė merginai, vardu R., su kuria susirašinėjo laiškais. Mergina parašė, kad į jo banko sąskaitą bus pervesti pinigai 1000 Lt. Kad pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu - nežinojo. Kokiu būdu jis turėjo panaudoti pinigus nurodyta nebuvo, pinigus jis išleido savo reikmėms (t. 1, b. l. 163).

Apklaustas kaip liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012 metais perdavė savo banko sąskaitą vienam pažįstamam asmeniui, kurio anketinių duomenų nežino. Perdavė savo banko sąskaitą, kadangi pastarasis paprašė, kad jis leistų pasinaudoti banko sąskaita, kad šiam atsiųstų pinigų iš užsienio ir patikino, kad neturi savo banko sąskaitos, todėl jis nieko bloga negalvodamas davė savo banko sąskaitos numerį. Tą pačią dieną, kai jis perdavė savo banko sąskaitą pažįstamam asmeniui, šis pasakė, kad šiandieną turi pervesti pinigus ir kad jis pažiūrėtų bankomate ir kai pastarieji bus pervesti, kad juos nuimtų. Maždaug po kelių valandų abu nuėjo Šilainių mikrorajone prie parduotuvės „Maxima" ir nuėmęs 4000 Lt perdavė tam asmeniui, kuris laukė atokiau. Kad tie pinigai gauti nusikalstamu būdu nežinojo (t. 1, b. l. 166-167).

Apklaustas kaip liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo „SEB“ banko sąskaitą yra pateikęs R. Č., kurios sąskaitos buvo prašęs V. P.. Į jo sąskaitą pervestus pinigus R. Č. buvo nurodyta perduoti kažkokiam asmeniui iš Kauno V. Z.. Pastarasis sutartą dieną neatvyko pasiimti pinigų, todėl pinigus supakavo į dėžutę ir perdavė per siuntų skyrių. Tai buvo daroma V. P. nurodymu (t. 1, b. l. 181-182).

Apklaustas kaip liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2012 gegužės mėn. laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėjo Alytaus pataisos namų 1-ame lokaliniame sektoriuje, 21-ame būryje, 2 - oje sekcijoje. Tuo metu nuteistiesiems pardavinėdavo mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos gaudavo iš laisvės “peršaunant” per tvorą. Atsiskaitymui už telefonus jam reikėjo bankų sąskaitų - jis turėjo savo draugės, sesers R. ir jos draugo O. bankų sąskaitas. Telefonų jis pardavė apie 10. Prieš atiduodamas telefoną duodavo banko sąskaitą (t. 1, b. l. 186).

Papildomai apklaustas kaip liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 metu gegužę buvo patalpintas i 1-o lokalinio sektoriaus 21 būrį. Būdamas minėtame būryje pardavinėjo mobiliojo ryšio telefonus „Samsung" , kuriuos gavo vadinamo „šūvio" metu. Turėjo apie 10 telefonu. 2012 metų gegužės mėnesį parduoti telefoną paprašė to paties lokalinio sektoriaus nuteistasis, kurio vardo ir pavardės nežino-jo pravardė „B.", kuris yra maždaug 25-30 metų amžiaus, maždaug 185 cm ūgio, sportiško stambaus kūno sudėjimo, plikas. Jis davė savo draugės R. Č. arba jos draugo O., sąskaitą (neatsimena kurio iš jų sąskaita davė), į kurią „Bo." turėjo pervesti 300 litų už telefoną, kadangi niekada neduodavo telefono kol į sąskaitą nebuvo pervesti pinigai. „Bocmanas" paduotą sąskaitą kažkam išsiuntė SMS žinute. Tuomet jis nuėjo paimti telefono, kurį buvo paslėpęs lauke, Alytaus pataisos namų 1-ojo lokalinio sektoriaus teritorijoje, šalia įėjimo į sporto salę. Tą pačią dieną, praėjus neilgam laiko tarpui, būnant 2-ojo lokalinio sektoriaus 2-ajme aukšte „B." pasakė, kad skambintų savo žmonėms, kad eitų į bankomatą nuimti pinigų ir kad pinigų bus daugiau, likusius turės grąžinti. Jis suprato, kad pinigai jau turi būti pervesti, todėl paskambino R., pasakė, kad ši važiuotų į bankomatą ir patikrintų ar tikrai pervesti pinigai. Po kurio laiko (tą pačią dieną, bet praėjus neilgam laiko tarpui) Rūta pasakė, kad pinigu sąskaitoje nėra. Apie tai informavo „B.", kuris visą laiką buvo šalia ir vis su kažkuo kalbėjosi telefonu. „B." pasakė, kad žmonės lauktų prie bankomato, nes pinigai tuoj turi būti sąskaitoje. Maždaug po 10 min. R. pranešė, kad į sąskaitą pervesta apie 4000 litų, tačiau nuimti jų ji negalinti, kadangi per mažas kortelės limitas. Sužinojęs, kad pinigai pervesti „B." atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung" ir pasakė apie tai, kad draugei nepavyksta nuimti pinigų. Pastarasis dėl to pradėjo pykti, nervuotis, sakydamas, kad pinigus būtinai reikia nuimti šiandien. Jis paprašė, kad šis duotu kokią nors savo sąskaitą ir pasakė, kad R. gali pinigus pervesti naudodamasi elektronine bankininkyste, tačiau šis nesutiko. Tada suprato, kad pinigai, kurie pervesti gali būti gauti sukčiavimo būdu ir, kad jo duotą sąskaitą „Bo." SMS žinute išsiuntė kažkam į Alytaus pataisos namų 2-ąjį lokalinį sektorių, kadangi žinojo, kad ten laisvės atėmimo bausmes atlieka vadinami „telefoniniai sukčiai". „B." pasakė, kad jis tvarkytųsi kaip nori, bet pinigus turi gauti šiandien ir išėjo. Jis paprašė R., kad ji kaip nors nuimtų pinigus šiandien, nes suprato, kad su juo gali susidoroti. Vaikščiodamas po lokalini sektorių vis sutikdavo „B.", kuris vis klausdavo apie pinigus, kur jis eina ir pan., taip darė psichologini spaudimą. Tą pačią dieną kažkuriuo metu 2-ojo lokalinio sektoriaus 1-ojo aukšto virtuvėje „B." paklausė kiek dar telefonų jis turi? Atsakė, kad likę tik du, tuomet šis liepė atnešti ir tuos du telefonus. Paprašė jo, kad palauktų virtuvėje ir nuėjęs iš aukščiau minėtos slėptuvės atnešė likusius telefonus, kuriuos padavė. Tuos du mobiliojo ryšio telefonus „B." iškarto padavė per virtuvėje esančią ventiliacijos angą. Kas iš kitos pusės paėmė telefonus nematė. Per minėtą angą daiktai paduodami 2-ojo lokalinio sektoriaus nuteistiesiems. Tuomet „B." paklausė ko jis vis vaikštinėja, gal ieško „kaifo" ir iš treninginių kelnių kišenės ištraukė saują permatomų plastikinių maišelių, į kuriuos buvo įvynioti rusvos spalvos milteliai „heroinas" ir pasakė, kad niekur kitur neieškotų, neimtų narkotikų pas kitus nuteistuosius, o imtų iš jo, nes jis turi daug. Narkotikų nepaėmė, nes nevartoja. Jie išsiskyrė, tačiau kadangi su „B." buvo to paties lokalinio sektoriaus 2-ojo aukšto patalpose, šis vis primindavo apie pinigus, prašė kito nuteistojo, vardu T., kuris yra apie 25-30 metų amžiaus, nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, su „B." buvo draugai ir visada kartu vaikščiodavo (Vėliau, kartu su T. važiuodamas vienu etapu iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus girdėjo, kad jo pavardė D.), kad jį prižiūrėtų, kad jis niekur nedingtų. Jie su T. gyveno tame pačiame miegamajame 2-ame-jo lova buvo, antra nuo lango, o T. antra lova nuo durų, bet T. vis ateidavo patikrinti ar jis guli lovoje ir ką veikia. Kitą dieną atsikėlęs sužinojo, kad pinigai nuimti ir R. klausia ką jai su tais pinigais daryti. Apie tai aš informavo „B.". Šis pasakė, kad jo žmonės atvažiuos i Jurbarką ir pinigus pasiims, tačiau vėliau pasakė, kad atvažiuoti niekas negali ir paklausė ar draugė pati negali susirasti mašinos ir nuvežti pinigus į Kauno miestą. R. su savo draugu O. nuvažiavo į Kauną ir prie kažkokios parduotuvės Kauno miesto pradžioje susitiko su kažkokiais žmonėmis ir pinigus atidavė. Atidavė maždaug apie 3000 litu, kadangi 900 litų jam buvo palikti už tris telefonus ir 200 litų pasiėmė R. su O., už kurą. „B.", sužinojęs, kad pinigai jau perduoti klausė ar jis neturi daugiau kokių nors žmonių banko sąskaitų, sakydamas, kad už kiekvieną sąskaitą jis gaus pinigų, tačiau jis su juo į tokias kalbas nesileido, po kelių savaičių persikėlė į 3 lokalinio sektoriaus, 11 būrį (t. 1, b. l. 187-190).

Apklausta kaip liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jos sūnus M. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Sūnus V. Z. gyvena kartu su ja ir drauge O.. Nepastebėjusi, kad paskutiniais metais V. būtų turėjęs daugiau pinigų, pirkęs kokius nors brangesnius pirkinius. Yra girdėjusi kaip keletą kartų V. kalbėjosi su M. telefonu, tačiau niekada neklausydavo apie ką. Žino, kad V. M. prašymu į Alytaus pataiso namus siųsdavo pinigų, paprastai apie 100 - 200 lt. Kiek jai žinoma, V., dirbdamas „Krekenavos agrofirmoje“ atlyginimą gauna vadinamuosiuose „vokeliuose“ ir uždirba apie 2000lt. Ji pati M. pinigų siuntusi nėra, to padaryti jos neprašęs ir V.. Niekada nematė, kad V. būtų važiavęs į autobusų stotį atsiimti kokių nors siuntų ar jų siųsti (t. 2, b. l. 9-10).

Apklausta kaip liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2012 rugpjūčio pabaigos pažįstama su V. Z., nuo spalio mėn. pradėjo kartu gyventi, o nuo 2013 metų vasario gyvena kartu su juo ir jo mama L. Z.. V. brolis M. Z. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Vytautas su Mantu susiskambina telefonu. M. paprastai prašydavo V. pinigų. V. jai papasakojo, kad 2012 m. vasarą V., M. prašymu važiavo į Kalvarijas susitikti su kažkokiais žmonėmis paimti pinigų, jos žiniomis tuos pinigus V. išsiuntinėjo kažkokiems žmonėms M. nurodymu. V. jos yra kelis kartus rašęs pervesti pinigus M. ar „Ž.“ žmonai. Siųsdavo po 100-200 lt. Tokių pavedimų yra padariusi 5-6. bankų čekius ji išmetė kai V. buvo sulaikytas Šiauliuose ir tą padaryti jai telefonu liepęs M.. Nėra pastebėjusi, kad V. būtų važiavęs į autobusų stotį, išskyrus tai kad 2013 m. Vasario mėn. V., M. nurodymu kažkokiam draugui siuntė automobilio magnetolą (t. 2, b. l. 11-13).

Apklaustas kaip liudytojas I. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2012-01-10 atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 m. Gegužę buvo 19-ame būryje, 2-ame lokaliniame sektoriuje. 2012 m. gegužės mėn. viduryje, tiksliai atsimena, kad buvo savaitgalis, vaikščiojo su nuteistuoju R. K. ir A. B.. V. R. pasakojo, kad būtent tą dieną telefonu apgavo Seimo narę Pa. ir iš jos išviliojo apie 21 000 lt. Žino, kad nukentėjusiajai skambino R. K., būdamas 19 būrio 5 - ame miegamajame, telefoną suradęs telefonų knygoje naudodamasis A. Č. kompiuteriu, o tiksliau, kol R. kalbėjo su nukentėjusiąja A. Č. priklausančiu kompiuteriu į nukentėjusiosios banko sąskaitas gali jungtis nuteistieji Ž. A., pravarde „Ž.“, arba Ž. N., pravarde „S.“. Šie du nuteistieji paprastai jungiasi į žmonių sąskaitas ir pervedinėja pinigus bei ima paskolas. Sąskaitas, į kurias būna pervedami pinigai paprastai paduoda nuteistieji T. M. ir J. Š.. Tada, kai pinigai buvo išvilioti iš P., savo brolio sąskaitą davė nuteistasis R. N. tai žino tikrai, nes pastarasis pats jam sakęs. Žmonėms išskirstyti nukentėjusiųjų pinigai galutiniam variante paprastai patenka nuteistiesiems M. Z., pravarde „B.“, Ž. N., Ž. A. ir A. kurio pavardės nežino. Nebūtinai pinigai patenka pas visus iš karto. Apie tai žino, nes kartą pats davė savo draugo sąskaitą, o vėliau šiam paskambinęs paprašė, kad nuimtus pinigus šis per autobusų stoties siuntų skyrių išsiųstų į Kauną M. Z. broliui V. Z.. Nuteistieji, kurie apgaudinėja žmones tie, kurie pervedinėja pinigus bei tie, kurie duoda sąskaitas gauna tik narkotikų. Skambindamas R. K. prisistatydavo FNTT darbuotoju bei banko darbuotoju (t. 2, b. l. 14-16).

Papildomai apklaustas kaip liudytojas I. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2012-01-10 atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataiso namuose, 18 būryje, tačiau 2012 metų gegužę atlikinėja bausmę 2 lokaliniame sektoriuje, 19 būry, 1 miegamajame. Minėtame būryje (19-ame) laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi galimybę naudotis mobiliojo ryšio telefonais, kuriuos, kaip ir kiti nuteistieji, gauna permetimais per pataisos namų teritorijos tvorą. Gegužės mėnesi 2 lokaliniame sektoriuje buvo apie 15 mobiliojo ryšio telefonų, kuriais bendrai naudojosi nuteistieji-skambinimams draugams, šeimai, o taip pat ir telefoniniams sukčiavimams. Nuteistieji, susikūrę legendą telefonų knygoje, kurią rasdavo internetu per 118.lt, skambina žmonėms ir išvilioja iš jų pinigus. Paskutiniu metu nuteistieji skambina prisistatydami FNTT darbuotojais G. V., E. N. arba Butkumi (vardo nežino) ir pasako, kad su jų bankų sąskaitomis buvo vykdomi sukčiavimai bei prašo padiktuoti prisijungimų į internetinę bankininkystę kodus, slaptažodžius, bei kodų kortelėse esančius kodus. Tuomet, naudodamiesi kompiuteriais prisijungia į žmonių internetinę bankininkystę ir kitas sąskaitas, persiveda žmonių pinigus bei paima greituosius kreditus. Tokia sistema 19 būryje „dirba" R. K., K. (vardo nežino), pravarde „K.". J. Š. - jį vadina J., R. (pavardės nežino), jį vadina „R.", G. G. - jį vadina G. arba „T.", V. T. pravarde „Bebras", „R., kurio nei vardo nei pavardės nežino, miegodavo 2-ame miegamajame, A. B. pravarde „P.". Kompiuteriais jungdavosi Ž. N. pravarde „S.", Ž. A. pravarde „Ž.", A. (pavardės nežino), pravarde „A.". Sąskaitas, į kurias būdavo pervedami pinigai, paprastai paduodavo kiti nuteistieji. Sąskaitos būna pažįstamų žmonių, esančių laisvėje, kurie pervestus pinigus iškarto galėtų išgryninti. Sąskaitas padavinėdavo J. Š., T. M., R. N., jis. Yra davęs L. B., apie 19-20 metu amžiaus, A. S. 23 metų amžiaus, E. D. 19-20 metų amžiaus, A. R. 20 metu amžiaus, J. Ž. 19 metų sąskaitas. Visi šie žmonės gyvena Rokiškyje. Šias sąskaitas, surašęs ant lapelio, balandžio mėn. pabaigoje-gegužės mėn. pradžioje buvo padavęs Ž. A. ir tikrai žino, kad šis porą kartų gegužės mėn. pradžioje arba viduryje pervedė pinigus L. B., nes pats skambino, kad Linas išgrynintų pervestus pinigus. Galvoja, kad jo duotas sąskaitas galėjo paimti ir kiti nuteistieji. Pinigus kompiuteriu pervedinėdavo ir laisvėje esantys asmenys: kiek girdėjo „Š.", tačiau jo pavardės nežino ir girdėjo, kad skambino jau į laisvę išėjusiam Ž. N.. Išgrynintus pinigus asmenys pervesdavo dar kitiems žmonėms, kuriuos nurodydavo nuteistieji, arba persiųsdavo nurodytiems žmonėms per autobusų stoties siuntų skyrių. Pats yra skambinęs L. B. ir Ž. A. nurodymu liepęs pervesti išgrynintus pinigus kažkokiai I. P. (galvoja, kad gyvenančiai Vilniuje) bei to paties Ž. A. nurodymu per Rokiškio autobusų soties siuntų skyrių, įdėtus į saldainių „rafaelo" dėžutę pinigus išsiųsti V. Z., jei neklysta į Kauną. Pinigus išgryninę asmenys paprastai gauna savo pinigų dali (nuo 1000 litų žmogui tenka 200 litų). Likę pinigai atitenka nuteistiesiems M. Z. pravarde „B.", Ž. N., Ž. A. ar „A." (t. 2, b. l. 17-19).

Apklaustas kaip specialusis liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu paaikšino, kad nuo 2011-12-22 atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 m. Gegužės mėn. Buvo 19-ame būryje, 1-ame miegamajame. Tame pačiame miegamajame buvo ir R. K.. Žino, kad šis užsiiminėjo vadinamais „telefoniniais sukčiavimais“. Iš kitų nuteistųjų yra girdėjęs, kad R. K. apgavo Seimo narę P.. Pats to negirdėjo, nėra matęs, kad šis kada nors dirbtų kompiuteriu (t. 2, b. l. 24).

Papildomai apklaustas kaip specialusis liudytojas M. K. parodė, kad iš nuteistųjų ir televizoriaus yra girdėjęs, kad R. K. apgaudamas Seimo narę P. išviliojo iš jos pinigus. Alytaus pataisos namuose nuteistieji anksčiau galėdavo naudotis kompiuteriais neribotai. Šiai dienai kompiuterių išdavimas ribojamas nuo 15.00 val., iki 18.00 val., tačiau ar toks apribojimas buvo ir 2012 m. gegužę - nebeatsimena. 19 būryje kompiuterius turėjo du nuteistieji: A. Č. ir dar vienas, kurio pavardės jis nežino. Kas padėjo R. kai jis apgavo Seimo narę – nežino (t. 2, b. l. 25).

Apklaustas kaip specialusis liudytojas Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2011-11-20 iki 2013-01-14 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 metų gegužę buvo patalpintas į 2-o lokalinio sektoriaus 19-ą būrį. Yra girdėjęs apie tai, kad sukčiavimo būdu buvo pagauta Seimo narė, tačiau kas tai padarė – nežino (t. 2, b. l. 28).

Apklausta kaip liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad maždaug prieš metus laiko, per televizijos laidą SMS pažintys susipažino su T. M., kuris iškarto prisipažino atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Prieš maždaug 3 mėn. T. jos paprašė banko sąskaitos, sakydamas, kad per savo mamą ar draugus parems ją finansiškai. Ji davė savo AB „SEB“ banko sąskaitą. Praėjus maždaug mėnesiui po to T. jai paskambino ir pasakė kad į jos banko sąskaitą yra pervesti 4000 Lt, kuriuos ji turinti kuo greičiau nuimti. Ji nuėmė pinigus. Kitą dieną į namus atvažiavo jai nepažįstami asmenys, kuriems ji atidavė 800 Lt. Kitus pinigus taip pat atidavė, tik kitiems asmenims. Po to karto, maždaug kartą į savaitę buvo pervedamos skirtingos pinigų sumos, kuriuos nuėmusi atiduodavo nepažįstamiems asmenims, keletą kartų yra dariusi bankų pavedimus. Kam pervesti pinigus nurodydavo T.. Taip pat, keletą kartų, jo nurodymu, yra siuntusi pinigus per autobusų stoties siuntų skyrių kažkokiam vyrui į Kauno miestą. Pinigus per autobusų siuntų skyrių siuntė įdėjusi pinigus į „Rafaelo“ saldainių dėžutę. Daugiau nei prieš mėnesį laiko, nesulaukusi T. skambučio ji pati jam paskambino. Atsiliepė kažkoks vyras, kuris prisistatė R. ir pasakė, kad T. patalpintas į baudos izoliatorių. Ji paklausė R. ką jai daryti su pervestai pinigais, o tada R. jai pasakė, kam atiduoti pinigus. 1000 Lt, kuriuos ji pateikė policijos pareigūnams buvo pervesti Ruslano, kelios dienos iki jų atidavimo. Apie tai, kad jai pervedami pinigai yra gaunami nusikalstamu būdu ji nežinojo (t. 2, b. l. 29-31)

Apklaustas kaip liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2010-05-06 jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 metų gegužės mėn. buvo 2-ame lokaliniame sektoriuje, 16 būryje, 4-ame miegamajame. Jis priklauso tvarkinių grupei ir į jo pareigas įeina tvarkyti pagalbines patalpas, jas atrakinti. 07. 00 val. Atrakina pagalbines patalpas, o 23.00 val. jas užrakina. 16- o būrio pagalbinėse patalpos, kur laikomi nuteistųjų asmeniniai daiktai, yra patalpintas ir seifas, kuriame laikomi nuteistųjų kompiuteriai. Tame pačiame seife laikomi ir 19-o būrio nuteistųjų kompiuteriai. Seifas yra rakinamas įleidžiama ir pakabinama spynomis - pastarosios raktą turi tik prižiūrėtojas, kompiuteriai nuteistiesiems išduodami kasdien nuo 14.30 val., iki 17.30 val. Šiomis valandomis pakabinama spyna užrakinta nebūna. Jam dėl to ir buvo išduotas įleidžiamos spynos raktas, kad jei kažkas iš nuteistųjų norėtų grąžinti kompiuterį anksčiau, nei nurodyta, jis galėtų atrakinti seifą ir padėti kompiuterį į vietą. 2012 m. gegužės mėn. viduryje, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau kompiuterių išdavimo laikas dar nebuvo atėjęs, jo kompiuterį išduoti paprašė 19-o būrio nuteistasis Č., kuriam išduoti kompiuterį jis atsisakė. Tada atėjo nuteistasis Ž. A., pravarde „Ž.“, tačiau jam išduoti kompiuterį jis taip pat atsisakė. Tada pas jį atėjo 18-o būrio nuteistasis, vyr. tvarkinys R. N., kartu su Č. ir tada R. jis davė seifo raktą, nes šis buvo už jį viršesnis. R. N., kartu su Č. nuėjo į pagalbines patalpas, kur ir pasiėmė Č. priklausantį kompiuterį. Ne kompiuterių išdavimo valandomis nuteistieji kartu su R. N. paimdavo kompiuterius iš spintos atrakinę įleidžiamą seifo spyną ir iš vyrių iškėlę seifo duris. Po poros dienų po to, kai R. N. su Č. paėmė kompiuterį R. N. jam pasakojo, kad „metė“ 1000 Lt ant savo brolio sąskaitos ir, kad šie pinigai priklauso Seimo narei P., kurią telefonu apgavo 19-o būrio nuteistasis „R.“ (t. 2, b. l. 38-39).

Vertinant kaltinamojo T. D. veiksmus matyti, kad jis prašomas M. Z. davė jam J. I. banko sąskaitą tam, kad į ją būtų pervesti pinigai. Kaltinamasis suprato, kad į sąskaitą pervedami pinigai yra neteisėti ir gauti apgaulės būtu, tačiau jis nežinojo, konkrečiai kokį žmogų apgaunant yra gaunama prieiga prie jo elektroninės bankininkystės ir tokiu būdu pervedant iš jo sąskaitos pinigus, jie yra užvaldomi bei pasisavinami, ir kokia suma pinigų yra planuojama užvaldyti. Kaltinamasis šiuo atveju atliekant kaltinime nurodytus veiksmus pats tiesiogiai ir neatliko jokių veiksmų, aprašytų BK 182 straipsnio 1 dalies, taip pat BK 214 straipsnio 1 dalies ar 215 straipsnio 1 dalies sudėtyse, tačiau jis vykdytojams surado ir nurodė reikalingą banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti apgaule užvaldyti pinigai, jis J. I. nurodė, kad sąskaita reikalinga legaliam pervedimui, nors pats suprato, kad pervedami pinigai yra svetimi, užvaldomi neteisėtai, taip pat duodamas nurodymus per J. I. šiuos pinigus iš banko sąskaitos išgrynino, ir persiundė laisvėje buvusiam kitam asmeniui. Tokiu būdu T. D. suteikdamas M. Z. J. I. banko sąskaitą atliko padėjėjo vaidmenį, t. y. padėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikaltimą duodamas patarimus, nurodymus, suteikdamas priemones (banko sąskaitos numerį) (BK 24 straipsnio 6 dalis), todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojamai kaip padėjėjo veiksmai.