Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. (S.) B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „DeiRus“ dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jei ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

10. Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas.

11. CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad ieškovės ir atsakovės darbo santykiai yra nepertraukiamai galiojantys, įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei darbo užmokestį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki kol galioja ieškovės darbo sutartis, įpareigoti atsakovę vykdyti darbdavio prievoles dėl pranešimų apie darbuotojų įdarbinimą ir atlyginimą teikimo VSDFV nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki kol galioja ieškovės darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, vėliau skundžiama nutartimi nusprendė, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti civilinę bylą, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareikštų byloje reikalavimų išsprendimas nebegali sukelti ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad darbo sutarties nutraukimo, kompensacijos ir atlyginimo klausimus sprendžia darbuotojas ir darbdavys, o ne VSDFV, teismo sprendimo pagrindu ieškovė reikš naujus reikalavimus atsakovės bankroto byloje.

13. Šioje byloje nėra ginčo, kad, reikalaudama pripažinti, jog ieškovės ir atsakovės darbo santykiai yra nepertraukiamai galiojantys, įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei darbo užmokestį, ieškovė siekė materialiųjų teisinių padarinių. Taigi, ieškovės šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai, vertinant juos kaip visumą, nėra reikalavimai, pagal savo pobūdį negalintys sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusią situaciją, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad dėl VSDFV ir atsakovės nemokumo administratoriaus atliktų arba vėliau atliktinų veiksmų ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu siektas materialinis teisinis rezultatas – ieškovės ir atsakovės darbo santykių nepertraukiamo galiojimo pripažinimas – buvo pasiektas, todėl ieškovė dėl šio reikalavimo laikytina nebeturinčia teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme dėl materialiųjų teisinių priežasčių (išnykus ieškovės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimui). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu pasikeitus faktinei situacijai byloje būtų galima padaryti tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiteirauti ieškovės dėl ieškinio atsisakymo galimybės, o ieškovei nepareiškus tokio prašymo ir neatsisakius ieškinio, teismas turėtų bylą išnagrinėti iš esmės ir ieškinį atmesti, o ne ją nutraukti.

16. Pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad ieškovei priskaičiuotos sumos priklausys nuo VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, jokios ieškovei išmokėtinos sumos nebuvo nustatytos, kas reiškia, kad ir dėl šio ieškinio reikalavimo nebuvo pasiektas pareikštu ieškiniu siektas materialinis teisinis rezultatas, nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi, kokias konkrečias sumas reikalauja priteisti. Jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad ieškovės turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas atsakovės bankroto byloje, joje išsprendžiant kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio klausimus, pirmosios instancijos teismas turėtų inicijuoti tokio reikalavimo perdavimą atsakovės bankroto bylą iškėlusiam teismui, o ne nutraukti jo nagrinėjimą, tokiu būdu paneigdamas ieškovės teisę į teisminę gynybą.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl patenkina ieškovės atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.