Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. surašytas už tai, kad 2015-09-04, apie 01.25 val., (duomenys neskelbtini) , 1,00-ame kilometre, vairavo transporto priemonę – automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (0,49 promilės) laipsnis. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą, prašo jį panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą laikant veiką padarytą būtinojo reikalingumo būklėje (ATPK 17 str.), neskirti administracinės nuobaudos arba jeigu būtų pripažintas padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba atimti šią teisę trumpesniam terminui nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Skunde nurodoma, kad prisipažįsta vairavęs automobilį būdamas išgėręs alaus ir dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad 2015-09-04 naktį jį prikėlė dukra V. U., kuri paprašė ją pavežti, nes jai paskambino iš apsaugos tarnybos, kad suveikė signalizacija parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba vedėjos pavaduotoja, pareikalavo atvežti raktus, kurie buvo pas dukrą, nes ji buvo už juos atsakinga. Po skambučio šeima labai išsigando, kad dėl to gali tekti atsakyti ir dukrai, kad jai gali tekti dengti galimus nuostoliu ir, kad ji neprarastų darbo, nedelsiant vyko į darbą. Tik pajudėjus iš namų, automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Buvo įsitikinęs, kad nebuvo apsvaigęs, todėl norėdamas padėti dukrai ir gelbėdamas kitiems priklausančią nuosavybę, skubėjo į įvykio vietą. Šeimoje daugiau niekas automobilio nevairuoja ir teisės tam neturi. Pripažįsta, kad veika atitinka ATPK 126 str. 1 d. požymius, tačiau ji buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje, t.y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį kitų asmenų, o gal ir jo dukros nuosavybei, nes šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir veikos žalingumas yra mažiau reikšmingas negu išvengtoji žala. Taip pat skunde prašoma, kad jeigu teismas netaikytų ATPK 17 str. ir pripažintų padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., atsižvelgiant į sunkią šeimos padėtį, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę arba atimti šią teisę trumpesniam terminui nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus.

V. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

V. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. P. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), taip pat nuobaudos individualizavimo klausimas. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pritaria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad V. P. veiksmai neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, V. P. žmonos dukra V. U. galėjo pasinaudoti taksi paslaugomis, imtis kitų priemonių. Pažeidimas neatitinka ir kitą būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą, kuri reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, tai žalą įmonei, kurioje dirba jo žmonos dukra sugretinus su pavojais, kurie kyla vairuojant transporto priemonę neblaiviam, kurio metu pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtinasis reikalingumas nėra teisėtas, nes jis neatitinka visų būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti būtinąjį reikalingumą teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju V. P. ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – 289 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, pažymėjo, jog V. P. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir aplinkybės, kad jam vairuotojo teisės reikalingos darbo funkcijoms atlikti bei rūpintis sergančiais šeimos nariais, nelaikė svarbiomis taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju V. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės -+0,02% paklaida). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jis neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo skirti švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. dukra A. P. nuo vaikystės serga nepagydomais sąnarių artritais (diagnozė - Gonitis sin. Anaemia ferodeficitica f. Levis. M02.86), todėl periodiškai besikartojant artritų priepuoliams, ji būna hospitalizuojama ir gydoma stacionare, būklei pagerėjus būna perkeliama reabilitaciniam gydymui. Sąnarių artritų priepuolių metu dukrai labai skauda sąnarius, ypač kelių, todėl ji savarankiškai praktiškai negali vaikščioti, nes sąnarių judesiai ir funkcijos būna labai ribotos. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ji pastoviai gydoma, taikoma kineziterapija, ergoterapija ir kitos medicininės procedūros ir įvairus medikamentinis gydymas. Visos šios procedūros atliekamos įvairiose gydymo ir reabilitacijos įstaigose į kurias privalo pastoviai dukrą nuvežti ir esant dideliems skausmams, nunešti. Dukra dėl šių negalavimų, pastovių skausmų ir negalėjimo džiaugtis vaikyste labai išgyvena, todėl siekiant išvengti dar ir depresijos pasekmių, ją papildomai reikia vežioti ir pas psichologus bei vaikų socialinius darbuotojus. Iš byloje esančių medicininių dokumentų taip pat matyti, kad V. P. tėvas taip pat serga įvairiomis kraujo apytakos sistemos bei sąnarių ligomis, patyrė insultą ir dėl to yra nusilpusios kairės pusės galūnės, įtariama besivystanti išemija. Dėl šių susirgimų yra sutrikusios apsitarnavimo ir biosocialinės funkcijos, t.y. jam būtina pastovi priežiūra, kurią užtikrinti jo mama negali. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, V. P. rūpinasi tėvais, kurie gyvena Tauragės rajone ir yra silpnos sveikatos. Mama serga įvairiomis kraujo apytakos sistemos ligomis (aukšto laipsnio hipertonija, hipertenzija, aterosklerozė ir kt.), sąnarių ligomis, dėl kurių negali savarankiškai judėti, padidėja kraujospūdis, diagnozuotas diabetas ir suplanuotas klubo sąnarių keitimo operacijos. Dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių samdyti žmones, kurie galėtų pastoviai prižiūrėti tėvus, todėl reguliariai tėvus lanko, vežioja jiems būtiniausius produktus, vaistus ir vežioja juos į įvairias gydymo ir reabilitacijos įstaigas taigi ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones praradimas labai blogai atsilieptų tėvų sveikatai. Taip pat pastoviai laikoma žmonos mama, kuri gyvena Šilutės rajone, yra garbaus amžiaus ir turi rimtų sveikatos sutrikimų. Darbovietėje charakterizuojamas gerai, stengiasi gerai dirbti, o vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra viena būtiniausių sąlygų, nurodytų darbo sutartyje, todėl praradęs šią teisę, ypač ilgesniam laikui, neišvengiamai prarastų darbą ir pagrindinį visos šeimos pragyvenimo šaltinį, todėl visiškai prarastų galimybę rūpintis savo šeimos nariais. Svarbu ir tai, kad V. P. prisipažįsta padaręs pirmos instancijos teismo nutarime nurodytą veiką, nuoširdžiai gailisi, niekada nebuvo padaręs jokių nusikaltimų ir administracine tvarka nebaustas.

Skirdamas nuobaudą V. P. pirmos instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailisi, apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pažeidėjui skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad V. P. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. V. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis galėjo būti dar mažesnis ), kuris tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta girtumo ribai. Nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Iš karto prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, byloje nustatytas lengvas pažeidėjo neblaivumo laipsnis – 0,49 promilės, kuris tik nežymiai viršijo leidžiamą ribą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. P. ilgesniam laikui praradęs vairuotojo pažymėjimą prarastų ir darbą bei savo šeimos pagrindinį pragyvenimo šaltinį, todėl visiškai prarastų galimybę rūpintis savo šeimos nariais, atsižvelgiant į tai, kad auginą sunkiai sergančią nepilnametę dukrą, turi sergančius tėvus, kuriais taip pat būtina rūpintis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – paskyrimas V. P. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apygardos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir V. P. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti, paskyrus švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, V. P. paskirta 289 Eur bauda nėra per švelni ir yra pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimą, kuriuo V. P. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, pakeisti:

V. P. taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, panaikinti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams,

už padarytą pažeidimą paskirti 289 eurų (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.