- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- eA-3106-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03321-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Kėdainių rajono savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Pareiškėjas
- UAB „Kėdainių vandenys“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kėdainių vandenys“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) 26³.2 papunktis neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės principui; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prejuduciniu klausimu ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d.) (toliau – ir PAFT) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą; priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) ir pareiškėjas 2011 m. kovo 29 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 370, gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius) – 306. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2 (toliau – ir Galutinė ataskaita Nr. 2), kurioje buvo pateikti šie stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 112 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 262 (iš planuotų 370). Šiuos duomenis patikslino 2017 m. rugpjūčio 18 d., nurodydamas stebėsenos rodiklių pasiekimo lygį: gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 233 (iš planuotų 360), gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 289 (iš planuotų 370).
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1848 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 53 583,86 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 50 797,59 Eur. Šias lėšas pareiškėjas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Aplinkos ministerijos banko sąskaitą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 191¹ punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu, o tai sudaro teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir pagrindą stebėsenos rodiklio nepasiekimą nepripažinti pažeidimu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas asmenys neturi pareigos prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, kai jų individualus geriamojo vandens išgavimas ir nuotekų tvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Vadovaujantis pateiktais duomenimis dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.
6. Pareiškėjas teigė, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo VI skyriaus „Aplinka ir darnus vystymasis“ I skirsnis „VP3-3.1-AM-V priemonė „ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“). Pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio.
7. Pareiškėjas vertino, kad APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo ES ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Šiuo atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas nesukėlė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui, o finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos ES biudžetui kompensacinio pobūdžio. Pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.
9. Pareiškėjas teigė, kad APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.
10. Pareiškėjas tvirtino, kad Metodikos 26³.2 papunktis prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Metodikos punkto teisėtumą. Be to, yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos tiek, kiek jose nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtintos priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 30 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237, galiojusi nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 21 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-480, galiojusi nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 16 d iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Dl-650, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 dalies ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (punkto redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d. iki šiol) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas teigė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Pareiškėjas nepagrįstai šią aplinkybę laiko nuo jo valios nepriklausančia bei jam nežinoma Projekto pradžioje. Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Projekto įgyvendinimo metu Projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiančiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
15. APVA teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą, kuriuo pareiškėjas sutiko su Sutarties pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo Projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 papunkčiu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Įsakymą.
17. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa). Pareiškėjas APVA pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo. Pareiškėjas ir APVA 2011 m. kovo 21 d. sudarė Sutartį. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. pateikė galutinę Projekto ataskaitą Nr. 2, kurioje nurodė, kad rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ planuota pasiekti reikšmė yra 306, faktiškai pasiekta reikšmė – 212, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ planuota pasiekti reikšmė 370, faktiškai pasiekta reikšmė – 262. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nustatė, kad prie vandentiekio tinklų pareiškėjas prijungė 249 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 15 proc., prie nuotekų tinklų pareiškėjas prijungė 307 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 13 proc.; tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 papunkčiu, pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 53 583,86 Eur suma. Vadovaudamasis Išvada, Aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 50 797,59 Eur.
18. Teismas, įvertinęs PAFT 191¹ punkte, Rekomendacijų 26¹.2 papunktyje, 26² punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas taip pat pažymėjo, kad Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Taigi, taikydamas Rekomendacijas, atsakovas turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu nagrinėjamu atveju.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. Vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą ir priežastis, Išvadoje atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių ir pripažinta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimui turėjo įtakos aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti: sanitarinio mazgo nebuvimas (6 gyventojų prijungimas prie nuotekų tinklų ir 6 gyventojų prijungimas prie vandentiekio tinklų); gyventojų skaičiaus sumažėjimas (12 gyventojų prijungimas prie nuotekų tinklų ir 10 gyventojų prijungimas prie vandentiekio tinklų). Atsižvelgiant į tai, Išvadoje pripažinta, kad 322 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų yra įvykęs dėl pirmiau minėtų veiksnių. Išvadoje nustatyta, kad rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui / nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 13 proc., rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui / nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 15 proc.
20. Teismas pažymėjo, kad siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių būstai nebuvo prijungti prie tinklų. Pareiškėjas nurodo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą sąlygojo ir kiti veiksniai, kurie nebuvo įvertinti Išvadoje, visų pirma, aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.
22. Teismas, akcentuodamas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, vertino, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau jis negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. koks skaičius gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.
23. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl stebėsenos rezultatų nepasiekimo priežasčių pagrįstumą, pažymėjo, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios. Kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Teismas vertino, kad šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.
24. Teismas, akcentuodamas Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6 papunktį, sprendė, kad pareiškėjui pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis nenustatyta.
25. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta prievolė gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pareiškėjas neturi jokių galimybių taikyti prievartinio pobūdžio priemones tam, kad gyventojai prisijungtų prie tinklų. Jis turi galimybę tik kitomis alternatyviomis priemonėmis (gyventojų informavimu, švietimu apie tokio prisijungimo reikšmę aplinkosauginiu požiūriu ir pan.) siekti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie tinklų.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neprivedė vandentiekio ir nuotekų tinklų prie gyventojų sklypų ribų ir tokiu būdu nesudarė galimybės gyventojams prisijungti prie tinklų. Pareiškėjas įgyvendino Projektą ta apimtimi, kad jis privedė tinklus prie gyventojų sklypų ribos.
27. Teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms nurodė, kad šis punktas turi būti aiškinamas sistemiškai analizuojant visą susijusį teisinį reglamentavimą. Nors Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto 1 sakinys, įtvirtinantis, kad „Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“, yra suformuluotas ydingai, tačiau šio punkto 2 sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas 1 sakinyje nurodomas siektinas rezultatas. Analizuojant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir minėtų Sutarties punktų nuostatas, rodiklių nepasiekimo priežasčių įvertinimas yra esminis veiksmas, kurį institucija privalo atlikti, siekdama inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.
28. Teismas nustatė, kad stebėsenos rodiklių „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimo mastas yra artimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui, kuriam esant yra taikoma minėto dydžio finansinė korekcija (3 ir 5 proc.). Aplinkybę, kad pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas, ėmėsi veiksmų įgyvendinti Sutartį ir pareiškėjo veiksmai davė teigiamą rezultatą, patvirtina tai, kad po Galutinės ataskaitos Nr. 2 pateikimo buvo sudarytos naujos sutartys, kurių pagrindu gyventojai prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,78 proc., stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 8,56 proc., t. y. nesudaro 10 proc. Atsakovas nepateikė prieštaravimų ir nenurodė teismui jokių aplinkybių, kad ši teismui pateikta informacija būtų neteisinga. Taigi, nors pareiškėjas iki Finansavimo sąlygų apraše nustatyto termino, pagal APVA pateiktus duomenis, nepasiekė to, kad Sutartyje numatytas gyventojų skaičius bus sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, tačiau vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys patvirtina pareiškėjo pastangas įgyvendinti Finansavimo aprašo nuostatas ir Sutartį ir įtikinti gyventojus naudotis tinklais.
29. Teismas darė išvadą, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jam negalėjo būti pritaikyta.
30. Teismas, atsižvelgęs į bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu, vertino ir kitus byloje keliamus argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo.
31. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam buvo pritaikyta nepagrįstai didelė 5 proc. finansinė korekcija, pagrįstumo, akcentuodamas Rekomendacijų 26³.2 papunktį, 4 punktą, VAĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pabrėždamas proporcingumo principo esmę, atkreipė dėmesį, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra sąlygotas aplinkybių, kurios pripažintos nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, planuoja jungtis prie nuotekų tinklų, gyventojų prijungimo prie nuotekų tinklų darbai vis dar yra vykdomi, patvirtina bylos medžiaga. Pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjo galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Įvertinęs pareiškėjo 2017 m. vasario 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitos Nr. FA/2017-1 turinį, teismas sprendė, kad jo atžvilgiu pritaikyta 50 797,59 Eur finansinė korekcija negali būti vertinama kaip nežymus finansinis praradimas, priešingai, pritaikius Įsakyme nurodytas finansines korekcijas, gali būti apribota pareiškėjo galimybė vykdyti veiklą, kurios vykdymui jis buvo įsteigtas. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi specifinį statusą – teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Visuomenė ar atitinkama jos dalis yra suinteresuota dėl vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl šioje srityje egzistuoja viešasis interesas. Pareiškėjas užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos Įsakymu nustatytos finansinės korekcijos, pareiškėjui būtų ženkliai apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti viešąsias paslaugas.
33. Teismas vertino, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatytas stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimo mastas nežymiai viršijo 10 proc. ribą, rodikliai buvo nepasiekti iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad ir po bylos iškėlimo teisme dienos Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 50 797,59 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.
34. Teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų – Rekomendacijų ir Finansavimo sąlygų aprašo – atitinkamų nuostatų teisėtumo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, 114 straipsniu, nurodė, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl norminių teisės aktų teisėtumo ar ES teisės aiškinimo.
35. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir 41 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstė.
III.
36. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
37. Atsakovas vertina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų ir bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs APVA išvados, kurioje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo pripažintos aplinkybėmis, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. APVA išvadoje atliko vertinimą atsižvelgdama į tai, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir galėjo sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą Sutarties pasirašymo metu. Tai, kad pareiškėjas yra nurodęs tam tikras aplinkybes, dėl kurių rodiklių nepasiekimas laikomas veiksniu, kurio įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, savaime nepaneigia pareiškėjo pareigos pateikti duomenis ir informaciją, pagrindžiančius šių veiksnių atsiradimo momentą. Tai, kad pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, kad tokios aplinkybės atsirado po Projekto inicijavimo pradžios, projektinių pasiūlymų parengimo metu, nesuteikia galimybės objektyviai įvertinti, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu.
Atsiliepimas
38. Atsakovas nurodo, kad teismas, pažymėjęs, jog nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, ar Projekto vykdytojas, nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir Projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą, tokio pobūdžio vertinimo neatliko.
39. Atsakovo teigimu, skundžiamo sprendimo nepagrįstumą patvirtina šios aplinkybės: pareiškėjas nemanė ir nelaikė, jog egzistuoja aplinkybės, nepriklausančios nuo Projekto vykdytojo valios. Pareiškėjas Projekto vykdymo metu ir jį įgyvendinus iki galutinės Projekto ataskaitos pateikimo APVA nėra pateikęs informacijos, jog egzistavo aplinkybės, kurių Paraiškos teikimo metu jis nenumatė ir negalėjo numatyti ir kilo grėsmė, jog Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai nebus pasiekti; vykdant Sutartį bei planuojant pasirašyti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, pareiškėjas APVA pateikė informaciją apie būstus, kurie negali ir neplanuoja prisijungti prie bendrovės tiesiamų tinklų. Todėl APVA eliminavo pareiškėjo nurodytus būstus iš Projekto apimties, sumažindama Sutartyje nustatytas stebėsenos rodiklių reikšmes. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys yra nenugalimos jėgos ar atsitiktinės aplinkybės, kurių savo veikloje Projekto vykdytojas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir kad dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios.
40. Atsakovas pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir vertino Sutarties nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Sutartį pareiškėjui kilo pareiga suteikti galimybę gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus, t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 punktas), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Teismas nepagrįstai susiaurino Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Sistemiškai vertinant Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 papunkčio ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, nėra pagrindo išvadai, jog Projekto vykdytojo pareigos pagal Sutartį apsiriboja tik galimybės Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų sudarymu. Vertinant tai, kad pareiškėjas laisva valia sudarė Sutartį, jis turėjo suvokti, kad nuo Sutarties sudarymo momento stebėsenos rodiklis „gyventojai, prijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ / „gyventojai, prijungti prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ bus taikomas jo atžvilgiu ir tam pritarė. Pareiškėjas privalėjo numatyti ir įvertinti visas galimas rizikas įgyvendinant Projektą ir įvertinti galimybę įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas modifikavo šalių sutartinius įsipareigojimus, paneigdamas sutarties laisvės principą, teisėtus lūkesčius, Sutarties sąlygų privalomumą bei vienos iš Sutarties šalių pareigas. Teismo atliktas Sutarties 5.2.5 papunkčio vertinimas neatitinka sutarčių aiškinimo ir vertinimo taisyklių, pažeidžia esminius sutarčių teisės principus.
41. Atsakovo teigimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo ir Įsakymu susigrąžinamos sumos neproporcingumo. Pareiškėjo specifinis statusas, t. y. monopolinės veiklos vykdymas vandentvarkos srityje Kėdainių rajono teritorijoje, nesuteikia pagrindo jo išskirti iš kitų ES paramą gaunančių subjektų bei neapriboja institucijų teisių atlikti pažeidimų tyrimus ir priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo. Priešingas vertinimas sudarytų prielaidas spręsti dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo principų pažeidimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad finansinės korekcijos taikymas apribos pareiškėjo veiklą. Teismas netyrė ir nevertino, ar lėšų grąžinimas gali būti vykdomas dalimis, ar UAB „Kėdainių vandenys“ vykdomos priemonės nesudarys galimybės grąžinti lėšų. Be to, pareiga užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms. Byloje nėra duomenų, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nevykdys savivaldai įstatymu priskirtų funkcijų bei nesiims priemonių savivaldybės kontroliuojamos bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
42. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšmingi faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Teismas šiose bylose sprendė, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai nepasiekė atitinkamų stebėsenos rodiklių reikšmių ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas. Be to, teismas nurodė, kad finansinė korekcija yra tik susigrąžinama iš ES ir nacionalinio biudžetų projekto vykdymui skirta lėšų dalis, kuri yra proporcinga pareiškėjo neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už projekto tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Priešingai, netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.
Atsiliepimas
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, sutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
45. Administracija pažymi, kad atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nepateikia. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Šalies argumentai
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
47. APVA nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo. Nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, ar Projekto vykdytojas, nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančią instituciją ir Projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. APVA, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, įvertino visus administracinės procedūros metu Projekto vykdytojo pateiktus dokumentus ir išsamiai juos aprašė Išvadoje. Buvo įvertintos visos Projekto vykdytojo nurodytos rodiklių nepasiekimo priežastys ir remiantis Veiksnių sąrašu konstatuotas pažeidimas.
48. APVA teigimu, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis, turėjo įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Pareiškėjas duomenų, jog tai buvo atlikta, nepateikė. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas, tačiau reikiamo kiekio gyventojų prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės, be kita ko, įrodo, jog pareiškėjas suprato iš Sutarties kylančius įsipareigojimus.
49. APVA nurodo, kad vertinant kompleksiškai Sutarties ir Finansavimo sąlygų aprašo nuostatas, nesutiktina su teismo pozicija, jog Sutarties sąlygos turi būti laikomos įvykdytomis vien privedus vandentiekio ir nuotekų tinklus prie gyventojo sklypo ribos, kadangi tokiu atveju lieka neaišku, kaip turi būti pasiekti Sutartyje ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte numatyti stebėsenos rodikliai – gyventojai, prisijungę prie įrengtų vandentiekio / nuotekų tinklų. Sutartyje net ir nesant aiškaus nustatyto rodiklių pasiekimo termino, jo siekimas negali neturėti laiko ribų, kadangi visi projektai ir veiklos turi jų atlikimo terminus, kurie konkrečiais atvejais nustatomi ES institucijų. Konkretus rodiklių terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, kuris nagrinėjamu atveju kartą buvo pratęstas.
50. APVA nesutinka su teismo pozicija, kad Rekomendacijos nėra norminio pobūdžio aktas ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Tokią poziciją paneigia Rekomendacijų Bendrųjų nuostatų 1 punkto nuostata bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kad Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos savo esme yra tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms. Todėl nagrinėjamu atveju APVA turėjo vadovautis Rekomendacijų nuostatomis ir jų pagrindu priimti sprendimus.
51. APVA nesutinka su teismo argumentais, kuriais nuspręsta vertinti ir prie rodiklių pasiekimo pridėti sutartis su gyventojais, sudarytas po 2016 m. gruodžio 31 d. APVA vertinimu, tokios sutartys neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką analogiškose bylose taikė Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas tik tas sutartis dėl gyventojų prijungimo prie tinklų, kurios sudarytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
52. APVA, nesutikdama su teismo vertinimu, jog pritaikyta finansinė korekcija buvo neproporcinga, pažymi, kad tiek APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą bei nustatydama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reglamentavimu. Finansinė korekcija yra pritaikyta Rekomendacijose įtvirtintų konkrečių kriterijų kontekste. APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą ir parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Aplinkos ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.
53. APVA teigimu, teismas nepagrįstai vienos vandens tiekimo įmonės – UAB „Kėdainių vandenys“ – interesą iškėlė aukščiau nacionalinio ir Europos Bendrijos biudžeto, kurie taip pat yra didelė vertybė ir jų apsauga yra ir turi būti vienas iš prioritetų valstybėms narėms.
Atsiliepimas
54. Pareiškėjas UAB „Kėdainių vandenys“ atsiliepime į atsakovo Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens APVA apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo ir APVA apeliacinius skundus atmesti.
Šalies argumentai
55. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti ar: 1) Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237, galiojusi nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 21 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-480, galiojusi nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d.), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 15 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; 3) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (punkto redakcija, nustatyta aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59, galiojanti nuo 2016 m. vasario 4 d. iki šiol) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XlI-939 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; 4) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 26³.2 papunktis neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, kartu ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.
56. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis ES teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šiame skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d.) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.
57. Pareiškėjas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, palaikydamas pirmosios instancijos teismui procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, nesutikimą su atsakovo apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
57.1. apeliacinio skundo teiginiai dėl aplinkybių atsiradimo laiko nenurodymo prieštarauja byloje esantiems ir teismo ištirtiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju atsakovo akcentuojamas aplinkybių atsiradimo laikas yra svarbus tik vertinant pateisinamą aplinkybę – būstų tapimas negyvenamais;
57.2. teisės aktuose nėra įtvirtina veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. APVA į bylą pateikė tik atsakovo 2017 m. balandžio 7 d. raštą, kuriuo suderintas veiksnių sąrašas. APVA 2017 m. kovo 23 d. raštas, kuriame yra nurodytas veiksnių sąrašas, cituojamas Išvadoje;
57.3. APVA išvada parengta pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam, nes dokumentų, pateisinančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pateikimui buvo suteikti pernelyg trumpi terminai, o pareiškėjui surinkus ir pateikus naujus dokumentus, nebuvo atnaujintas pažeidimo tyrimas. Šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateiktas pareiškėjo ir APVA susirašinėjimas. Pažeidimas konstatuotas ir Įsakymas priimtas neįvertinus pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateiktuose seniūnijų raštuose nurodytų aplinkybių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti;
57.4. tai, kad pareiškėjui kilo pareiga suteikti galimybę gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus, pagrindžia Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas. Tai, kad pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, įrodo Sutarties 1 priedo 7 punktas. Situacijos vertinimui yra aktualus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas;
57.5. pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pareigos įrengti nuotekų tinklų (išvadų) ir vandentiekio tinklų (įvadų) privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vamzdyno ir sanitarinių-techninių prietaisų būstuose, nes šioms veikloms nebuvo skirtas finansavimas. Ši pareiga teko ir tenka gyventojams, pageidaujantiems prisijungti prie Projekto įgyvendinimo metu pastatytų tinklų, tai patvirtina Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-500 4, 11 ir 18 punktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalimis pareiškėjui negali kilti atsakomybė, nes stebėsenos rodikliai nepasekti dėl gyventojų veiklos (neveikimo). Stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti ir dėl Aplinkos ministerijos delsimo įgyvendinti strategiją, nesąžiningo elgesio sutarties vykdymo metu, teigiant, kad gyventojų jungimasis prie infrastruktūros yra jų teisė, bet ne pareiga;
57.6. Sutarties sudarymo metu nebuvo numatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, be to, teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Nurodytas stebėsenos rodiklis Sutartyje įtvirtintas 2014 m. gruodžio 10 d. šalių susitarimu Nr. 3. Atsižvelgiant į PAFT 179¹ punktą pareiškėjas neturėjo galimybės atsisakyti į Sutartį įtraukti naujo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ ir / ar nesutikti su Sutarties vykdymo metu įsigaliojusiu Rekomendacijų 26³ punktu, nustačiusiu finansinių korekcijų dydžius, nes atsisakius pasirašyti Sutarties pakeitimą, APVA turėjo teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti visas Projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Todėl nėra pagrindo Sutartį vertinti kaip dviejų lygiateisių sutarties partnerių susitarimą ir pritarti atsakovo teiginiams apie rizikos prisiėmimą;
57.7. pareiškėjas dėjo pastangas įgyvendinti Projektą, elgėsi protingai, apdairiai ir bendradarbiavo su APVA. Pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimui nustatyti būtinos elementų (objektyviosios ir subjektyviosios pusių) visumos;
57.8. apeliacinio skundo argumentai dėl proporcingumo principo ir galimo viešo intereso pažeidimo nepagrįsti. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutina Išvadą ir jos reikšmę. Šiuo atveju yra svarbus ne atsakovo akcentuojamas pareiškėjo interesas vykdyti veiklą Kėdainių miesto ir rajono teritorijoje, o visuomenės interesas gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Projektas tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu – pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kurią gali naudotis visi vartotojai, iki Projekto įgyvendinimo neturėję tokios galimybės;
57.9. byloje nėra duomenų, kad, kaip teigia atsakovas, Administracija objektyviai galės, t. y. bus finansiškai pajėgi ir kt., imtis priemonių savivaldybės kontroliuojamos bendrovės įsipareigojimų užtikrinimui;
57.10. atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI-599-790/2018, Nr. eI-535-764/2018, Nr. eI-535-764/2018 priimtus sprendimus, kuriuose pateiktų aplinkybių teisinis vertinimas yra reikšmingas šioje byloje.
58. Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu motyvus, nesutikimą su APVA apeliaciniu skundu grindžia šiais papildomais argumentais:
58.1. APVA apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų, jog teismas neturėjo vertinti ar netinkamai įvertino pareiškėjo su 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateiktu seniūnijų raštuose pateiktų duomenų;
58.2. nepagrįsti APVA argumentai dėl finansavimo skyrimo, nes Projektui finansavimas skirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-173, kuriame nenumatyti APVA akcentuojami Sutarties elementai, o tik nurodyta Projektui skiriamo finansavimo suma. Į Projekto finansavimo apimtis neįėjo tinklų tiesimas privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekio ir sanitarinių-techninių prietaisų įrengimas būstuose;
58.3. nei atsakovas, nei APVA neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo būtų padaryta žala nacionaliniam ir / ar ES biudžetams. Finansavimo dydis nepriklausė nuo Sutartyje įtvirtintų stebėsenos rodiklių. Valstybei nekilo žalos grėsmė, nes Užbaigimo gairės reikalauja tik valstybės narės paaiškinimo, kurio šiuo atveju nereikėjo, nes APVA konstatuotas stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo mažiau 25 proc.;
58.4. APVA neteisingai apskaičiavo stebėsenos rodiklių nepasiekimo dydį, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. rodiklių nepasiekimas jau buvo mažiau 10 proc. ribos. APVA nepagrįstai, sutinkamai su Rekomendacijų 27¹ punktu, neatnaujino pažeidimo tyrimo ir neįvertino papildomų duomenų, nurodytų 2017 m. rugpjūčio 31 d. seniūnijų raštuose;
58.5. Rekomendacijų taikymas sprendžiant dėl finansinės korekcijos dydžio yra abejotinas. Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Apeliacinės instancijos teismui pritarus APVA pozicijai dėl Rekomendacijų pobūdžio, turi būti sprendžiama dėl šio akto norminės patikros;
Žemesnės instancijos teismas
58.6. APVA argumentai, jog teismas neturėtų atsižvelgti į stebėsenos rodiklių pasiekimo pagerinimą po 2016 m. gruodžio 31 d. atmestini, nes priešingu atveju teismas negalėtų vykdyti teisingumo, t. y. vertinti visų įtariamo pažeidimo aplinkybių, įskaitant aplinkybes, susijusias su įtariamo pažeidimo ištaisymu;
58.7. APVA poziciją, kad finansinę korekcija gali būti taikoma nesilaikant proporcingumo principo, paneigia ESTT išaiškinimai, nacionalinio lygmens teisinis reglamentavimas ir teismų praktika.
Atsiliepimas
59. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad byloje kyla Finansavimo aprašo nuostatų teisėtumo, jų atitikties Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, pagal kuriuos turi būti užtikrinama asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, klausimas, nes pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pagal nurodyto įstatymo nuostatas neturi įgalinimų priversti gyventojus jungtis prie tinklų. Apeliantai, vadovaudamiesi Finansavimo aprašo nuostatomis, kurios įtvirtina pareigą užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės vandens tiekimo sutartis, iš esmės neigia įstatyme nustatytą asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Tik pripažinus ginčijamas Finansavimo sąlygų aprašo normas neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos, bylos šalims būtų sukurtos realios teisinės pasekmės, t. y. byloje pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis Finansavimo sąlygų aprašo dalys neturėtų būti taikomos.
60. Pareiškėjas Rekomendacijų norminės patikros reikalingumą grindžia tuo, kad šio teisės akto 26³.2 papunktyje įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai (atskirai tik nuo tinklų verčių), todėl prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams. Finansinės korekcijos dydžio apskaičiavimas reglamentuotas ne įstatymais, o poįstatyminiu teisės aktu.
Šalies argumentai
61. Pareiškėjo teigimu, klausimas prejudiciniam sprendimui priimti yra tiesiogiai susijęs su ES teisės taikymu. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija dėl poįstatyminiuose aktuose įtvirtintų griežtų finansinių korekcijų dydžio taikymo, neatsižvelgiant į Projekto vykdytojo veiksmus viso Projekto vykdymo metu, neatitikimo proporcingumo principui nėra akivaizdi. Be to, poįstatyminiuose aktuose nurodytos skirtingos finansinių korekcijų taikymo ribos.
Atsiliepimas
62. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į APVA apeliacinį skundą, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į APVA apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
64. Administracija pažymi, kad APVA naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde nepateikia. Teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
65. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui UAB „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
66. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
67. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
68. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.
70. Nustatyta, kad pareiškėjas su APVA 2011 m. kovo 29 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kėdainių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-086, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2010 m. balandžio 27 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2013 m. kovo 29 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 460, ,,gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 2 (II t., b. l. 45). Sutarties nuostatos buvo keičiamos ir 2014 m. gruodžio 10 d. šalių susitarimu Nr. 3 (toliau – ir Susitarimas), be kita ko, buvo pakeisti ir nustatyti tokie Projekto stebėsenos rodikliai: ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 370, ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 306, ,,gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 2 (II t., b. l. 51–54).
71. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2011 m. kovo 29 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 23 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).
72. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.
73. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.
74. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.
75. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“
76. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.
77. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.
78. 2017 m. sausio 24 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo Nr. 2 (II t., b. l. 98–102) pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 204 gyventojai iš planuotų 306, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 252 gyventojų iš planuotų 370.
79. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš Agentūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvados (toliau – ir Tyrimo išvada) (III t., b. l. 19–26) matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog Susitarimu nustatant stebėsenos rodiklius buvo pritaikytas neteisingas savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) ir konstatavo, kad turėjo būti nustatyti tokie rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 353, gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 292. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažinta: būstuose nėra įrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai atsisako jį įsivesti (po 6 gyventojus), dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus prie nuotekų tinklų neprijungti 12, o prie vandentiekio tinklų – 10 gyventojų. Iš viso 18 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 16 gyventojų neprijungimas prie vandentiekio tinklų buvo sąlygotas veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. APVA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 13 proc., o stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 15 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė dviejų iš nustatytų trijų stebėsenos rodiklių.
80. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino po šios datos prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų prijungtų gyventojų skaičių.
81. Pagal Rekomendacijų 26¹.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.
82. Pagal Rekomendacijų 26³ punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 26¹.1 ir 26¹.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 26³. 2 p.).
83. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.
84. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“.
85. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados ((žr., pvz., 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Jude?ul Neam?, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neam?) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
86. Sprendimo Neam? 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.
87. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).
88. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.
89. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).
90. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.
91. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).
92. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.
93. Rekomendacijų 26³.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į paties rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 26³.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.
94. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr., pvz., Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).
95. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
96. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.
97. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.
98. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą ir panaikinęs skundžiamą įsakymą, bet neperdavęs klausimo dėl finansinės korekcijos taikymo spręsti atsakovui nagrinėti iš naujo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens APVA apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
99. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).
100. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
101. Pareiškėjas prašo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 484), todėl šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
102. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
103. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
104. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokatų V. ir partnerių kontoros AVIP advokatų (2017 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartis, I t., b. l. 483). Pareiškėjas patirtoms išlaidoms už advokatų suteiktas teisines paslaugas pagrįsti pateikė 2017 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0870 3 146 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LV 0893 3 416 Eur sumai. Šios sąskaitos apmokėtos atitinkamai 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d.
105. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
106. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už skundo parengimą – 2 000 Eur; už 2018 m. rugpjūčio 13 d. (III t., b. l. 71–79), 2018 m. rugpjūčio 16 d. (III t., b. l. 80–82) prašymų parengimą – 100 Eur; už atstovavimą 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžiuose: 167,64 Eur (83,87 + 83,87); už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą – 800 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 42 Eur. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašytinių paaiškinimų parengimą laikytinos atstovavimo paslaugų 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje sudėtine dalimi ir atskirai nepriteistinos.
107. Pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms, ginčijančioms analogiškus įsakymus, derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Šios išlaidos laikytinos tiesiogiai nesusijusiomis su byla, be to, kaip matyti, atstovauta ne tik pareiškėjui, išlaidos nedetalizuotos, todėl nepagrįstos ir pareiškėjui iš atsakovo nepriteistinos.
108. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 132,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 + 2 000 + 100 + 167,64 + 800 + 42), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kėdainių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-713 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-086 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.“.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kėdainių vandenys“ naudai 3 132,64 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du eurus šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.