- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2245-1176/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-323008-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- A. A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelė I. I., merg. I. (taip pat žinoma kaip Y. Y. / Y.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja kreipiasi į teismą dėl to, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2023 m. birželio 4 d. sprendimu konstatavo, kad ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jos prosenelė I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), ir Y. Y. (Y. Y.) yra tas pats asmuo, kad I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Kadangi pareiškėja neturi kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, ji šį juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti teismo. Anot pareiškėjos, tai, kad I. I., merg. I. (taip pat žinomos kaip Y. Y. / Y.) yra jos prosenelė, patvirtina Pietų Afrikos išduoti gimimo liudijimai. Siekiant surinkti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos prosenelės turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kreiptasi į Lietuvos valstybės archyvus. Buvo gauti dokumentai, kuriuose nurodoma, kad Y. Y., (duomenys neskelbtini), kilusi iš (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) metais. Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad Y. (Y.) Y. (Y., Y.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus ir užsienio pasams gauti, pačių pasų, jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. Aplinkybę, jog I. I., merg. I. (taip pat žinoma kaip Y. Y. / Y.) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., anot pareiškėjos, patvirtina kiti kartu su pareiškimu teikiami įrodymai (B. B. B. išduotas gimimo liudijimas, Pietų Afrikoje išduota I. I. identifikacinė kortelė, Pietų Afrikoje išduota I. I. imigracijos kortelė, Lietuvoje išduotas I. I. I. Lietuvos Respublikos užsienio pasas, 2018-07-31 Pietų Afrikoje Johanesburgo Beth Din išduotas raštas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020-02-05 išvada). Anot pareiškėjos, pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad jos prosenelė gimė ir su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) gavo Lietuvos Respublikos užsienio pasą bei išvyko nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini). Priešingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjos prosenelė prarado Lietuvos pilietybę, patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prosenelė laikytina asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Pateikti dokumentai patenka į Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų kategoriją. Pateiktų netiesioginių įrodymų visuma patvirtina esminius sutapimus (grafinius ir fonetinius vardų ir pavardžių sutapimus, atvaizdus, sutampa asmenų amžiai), kurie leidžia spręsti, kad tiek skirtinguose Lietuvos, tiek Pietų Afrikos Respublikoje išduotuose dokumentuose, t. y. įvairiuose skirtinguose rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys identifikuoja tą patį asmenį – pareiškėjos prosenelę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. 2025-03-24 rašytinuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai nurodo, kad jos tėvo C. C. C. (gimusio (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byloje pateiktame 2020 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento teikime Nr. 13P-487 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjos tėvui C. C. C. konstatuota, kad: dokumentai, patvirtinantys C. C. C. senelės Y. Y. (Y. Y.; I. I.; I. I.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikti (1935-06-06 išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas); duomenų, kad asmuo 1940-06-15 būtų netekęs (nustojęs) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės pareiškėjams netaikomas, kadangi jie atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto sąlygas: Y. Y. iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, išvyko iš Lietuvos iki 1990-03-11 (1935-06-14 sudarytoje kelionės sutartyje-laivakortėje įrašyta Y. Y., (duoemnys neskelbtini), vykstanti į (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos užsienio pase yra viza, išduota 1935-06-07, vykti į (duomenys neskelbtini) ir spaudas, kad atvykta 1939-10-24; 1935-07-13 išduota Pietų Afrikos registracijos kortelė; (duomenys neskelbtini) gimė duktė F. F. (pareiškėjų motina)); (duomenys neskelbtini) Y. Y. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Nors Migracijos departamentas iškėlė asmens tapatumo klausimą dėl skirtinguose dokumentuose skirtingai nurodytos pareiškėjos prosenelės vardo ir pavardė, tačiau įvertinant visumos duomenų sutapimus, darytina išvada, kad visi dokumentai susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu.
Atsiliepimas
5. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos tėvui C. C. C. 2020-12-17 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-1332 buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjai pateikus prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įvertinti pareiškėjos tėvo byloje esantys dokumentai ir konstatuota, kad byloje nėra dokumentų patvirtinančių, kad Y. Y., kuriai 1935-06-06 išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, ir I. I., įrašyta į pareiškėjos senelės F. F. F., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą yra tas pats asmuo. Migracijos departamentas, peržiūrėjęs C. C. C. bylą ir neradęs, dokumentų, patvirtinančių, kad Y. Y. ir I. I. yra tas pats asmuo, paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, o pareiškėjai nepateikus prašomų dokumentų, priėmė sprendimą pareiškėjos byloje, kuriame konstatuota, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos prosenelė I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), ir Y. Y. (Y. Y.) yra tas pats asmuo, pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Migracijos departamentas nurodo, kad 2020-12-17 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-1332 neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui. Teismui nustačius, kad I. I. ir Y. Y. yra ne tas pats asmuo, Migracijos departamentas inicijuotų pareiškėjos tėvo C. C. C. pilietybės klausimo sprendimo priėmimo peržiūrą. Vien faktas, kad atitinkamo pareiškėjo šeimos nariams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, nesudaro teisinių prielaidų teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu ipso facto (pačiu faktu, savaime) priimtinas sprendimas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – kiekvienas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie prašymo pridėti dokumentai nagrinėjami ir vertinami individualiai (vertinant tiek kiekvieno atskiro dokumento turinį, tiek jų visumą), vadovaujantis asmens prašymo pateikimo ir nagrinėjimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis (atitinkamai, net ir giminystės ryšiais susijusių asmenų prašymų nagrinėjimui gali turėti įtakos teisinio reguliavimo pokyčiai, teismų praktika ir kt.). Taip pat įstatymų leidėjas suteikė Migracijos departamentui diskreciją – egzistuojant poreikiui – pareikalauti iš asmenų pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 8 dalis).
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).
8. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
9. Pareiškėja A. A. A., kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d., t. y. 1935 m. išvyko iš (duomenys neskelbtini), palikuonis kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
10. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą atkurti pilietybę, konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, jog Y. Y. (Y. Y.), gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., išvyko iš Lietuvos 1935 m. ir 1939 m. gyveno Pietų Afrikoje. Tačiau pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos prosenelė I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), ir Y. Y. (Y. Y.) yra tas pats asmuo. Taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė I. I. (I.), gim. (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė I. I. (I.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, atitinkamai nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonė.
11. Pareiškėja siekia byloje įrodyti, kad jos prosenelė I. I., merg. I. (taip pat žinoma Y. Y. Y. / Y.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš (duomenys neskelbtini) iki 1990 m. kovo 11 d.
12. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje išvardyta, kokie dokumentai patvirtina, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
14. Teismas pareiškėjos pateiktų duomenų pagrindu nustatė, kad I. I., mergautinė pavardė I., yra pareiškėjos prosenelė. Tai patvirtina: (duomenys neskelbtini) išduotas A. A. A. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvai yra C. C. C. ir D. D.; (duomenys neskelbtini) išduotas C. C. C. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad C. C. C. tėvai yra B. B. B. ir J. J. J.; (duomenys neskelbtini) išduotas B. B. B. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad jos tėvai yra E. E. ir I. I.. Iš (duomenys neskelbtini) išduotos I. I. identifikacinės kortelės matyti, kad I. I. mergautinė pavardė – I., nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Iš šio dokumento galima spręsti, kad I. I. pavardė pasikeitė į I. sudarius santuoką.
15. Teismui pareiškėja pateikė Lietuvos centrinės valstybės archyvo pažymą Nr. R4-1738 su prie jos pateiktais dokumentais. Pažymoje nurodyta, kad pridedamos Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ archyviniame fonde esančios Y. Y., emigravusios iš (duomenys neskelbtini), bylos ir Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, kelionės sutarčių nuorašų byloje esančio 1935 m. kelionės sutarties Nr. 758 nuorašo kopijos. Iš „Hias-Ica“ dokumento matyt, kad I. I., gyvenanti (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė išvyko į (duomenys neskelbtini). 1935 m. kelionės sutartyje nurodyta, kad Y. Y., (duomenys neskelbtini), kilusi iš (duomenys neskelbtini), 1935 m. birželio 20 d. turėjo laivu plaukti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinės valstybės archyvo pažymoje taip pat nurodyta, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad Y. (Y.) Y. (Y., Y.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus ir užsienio pasams gauti, pačių pasų, jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėja teismui pateikė Lietuvos Respublikos užsienio pasą, kuriame nurodyta, kad Y. Y. Y. yra Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini); padarytų pataisymų aplinkybės teismui nėra žinomos), (duomenys neskelbtini).
16. 2018-07-31 Pietų Afrikos Johanesburgo Beth Din rašte nurodyta, kad I. I. gimė (duomenys neskelbtini). Šie vardo (I. [Y., / Y.], mergautinės pavardės I. [Y. / Y. / Y.] variantai iš tiesų yra susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu – B. B. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) motina – I. I. I. I., būdama Lietuvos pilietė, iš (duomenys neskelbtini) emigravo į (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui. I. I. yra G. G. G. (B. B. B. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini)) ir C. C. C. (B. B. B. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini)) močiutė. Taigi, 2018-07-31 raštas patvirtinta, kad yra galimos vardo I. rašymo variacijos – Y. / Y., pavardės Y. – Y. / Y. / Y.. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020-02-05 išvadoje nurodyta, kad Y. ir Y. galima laikyti tos pačios pavardės variantais, atsiradusiais dėl raštininko neatidumo. Sprendžiant iš priesagos -(duomenys neskelbtini), tai pagal lietuvių kalbos dėsnius sugramatinta netekėjusios moters pavardė forma, kurios pamatas atitinkamai Y. arba Y., o nesugramatinta forma – Y. arba Y. Y./Y. ir ang. I. yra skirtingos, nors fonetinio ir grafinio panašumo turinčios pavardės, jų kaip tam tikrų variantų įvairavimą turėtų paliudyti kiti su tuo pačiu asmeniu susiję duomenys. Y. ir I. vardyno požiūriu yra skirtingi vardai, tačiau verta turėti omenyje, kad žydiškas vardas Y., žydų kultūros paveldo ekspertės H. H. teigimu, Rusijos imperijos sąlygomis dažnai buvo oficialiai keičiamas slaviškesniu – I., kurio mažybinis maloninis trumpinys – I. Atitinkamai I. ir angl. I. iš tiesų yra to paties vardo variantai skirtingose kalbose.
17. Pareiškėja pateikė 1935 m. Pietų Afrikos išduotą Y. Y. imigracijos kortelę, iš kurios matyti, kad Y. Y. gimė (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos pilietė, (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, Lietuvos Respublikos užsienio pase Y. Y. Y. (atkreiptinas dėmesys, kad toks pavardės I. rašymo variantas buvo nurodytas ir Pietų Afrikos Johanesburgo Beth Din 2018-07-31 rašte) nurodyta kaip Lietuvos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi, pateikiamuose dokumentuose yra nurodyti vienodi I. I., I. I., Y. Y. ir Y. Y. gimimo metai – (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). I. I. ir Y. Y. sutampa gimimo mėnuo ir diena – t. y. nurodyta (duomenys neskelbtini). 2018-07-31 raštas patvirtina, kad I. I. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) emigravo (duomenys neskelbtini). Šis ir kiti pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtin, kad tiek I. I., tiek Y. Y., tiek Y. Y., tiek I. I. (po santuokos sudarymo I. I.) iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini).
18. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų turinio galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad I. I., Y. Y., Y. Y. ir I. I., kurios mergautinė pavardė – I., yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą patvirtina šioje byloje nustatyti sutampantys minėtais vardais įvardytų asmenų gimimo metai bei išvykimo iš (duomenys neskelbtini) metai, tam tikruose dokumentuose sutampanti nurodyta gyvenamoji vieta, taip pat 2018-07-31 Pietų Afrikos Johanesburgo Beth Din rašte bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2020-02-05 išvadoje pateikti išaiškinimai dėl vardo, pavardės galimų rašymo variantų. Nustatyta, kad vardas Y. gali būti rašomas I., priklausomai nuo to, kokia kalba šis vardas yra rašomas, o pavardė I. ir Y. / Y. ir anglų kalba rašoma pavardė I. turi fonetinį ir grafinį panašumą. Kaip minėta, 2018-07-31 Pietų Afrikos Johanesburgo Beth Din rašte iš esmės patvirtinta, kad I. I. mergautinės pavardės I. galimi rašymo variantai – Y. / Y. / Y.. Teismui nekyla abejonių, kad I. I. yra dar vienas Y. vardo ir Y. / Y. / I. pavardės rašymo variantas.
19. Įvertinus tai, kad pareiškėja pateikė duomenis, įrodančius, kad dokumentuose asmenys, nurodytais vardais I. I., Y. Y., Y. Y., 1935 metais buvo Lietuvos piliečiai ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat teismo nustatyta, kad minėti asmenys ir I. I. yra vienas ir tas pats asmuo, darytina išvada, kad pareiškėjos prosenelė I. I. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. Birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
20. 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 1¹ dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), pagal kurią asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šiuo pakeitimu buvo siekta palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmenis, kurie nelaikytini iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, sąlygos dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros neatlikimo ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nepriėmimo nesusiejo su jokia data ar konkretaus įstatymo priėmimu. Nėra jokio pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2327-577/2022).
22. Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, jos 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalyje (su tam tikra išlyga Amerikos krašto piliečiais tapusiems asmenims; šio straipsnio 2 dalis). Teisės mokslo doktrinoje pažymima, kad aptariama konstitucinė nuostata buvo interpretuojama nevienodai. Vienas iš šios nuostatos skirtingo aiškinimo aspektų buvo toks: ar ši nuostata reiškia, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai dėl to netenka Lietuvos pilietybės, ar įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo dėl to savaime nepraranda Lietuvos pilietybės ir išsaugo ją tol, kol bus atliktos tam tikros procedūros ir priimti atitinkami sprendimai. Valstybės institucijų, turėjusių įgaliojimus taikyti šią nuostatą, pozicija buvo tokia: Vidaus reikalų ministerijos 1935 m. kovo 21 d. rašte Nr. 51317 buvo konstatuota, kad „Lietuvos pilietis, įgydamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka nėra iš Lietuvos pilietybės išėjęs, taigi gavęs Vidaus reikalų ministerijos sutikimą išeiti iš Lietuvos pilietybės“ (Z., Z. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais. 2002 m., p. 54, 55) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).
23. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas paskelbė naują Valstybės konstituciją, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis (§ 10 pirmoji dalis), bet kartu buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas“ (§ 10 antroji dalis). Taigi 1928 m. Konstitucijoje buvo įtvirtintas ne tik dvigubos pilietybės draudimas, bet ir tokio draudimo išimtis (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visais atvejais galiojo absoliutus dvigubos pilietybės draudimas.
24. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. I., mergautinė pavardė I. (taip pat žinoma kaip Y. Y. / Y.) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Jau minėta, kad Lietuvos pilietei Y. Y. Y. 1935 birželio 7 d. buvo išduotas užsienio pasas. Šis dokumentas bei kitų pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti apie tai, kad šis asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Aukščiau aptarti dokumentai bei padarytos išvados taip pat patvirtina, kad pareiškėjos prosenelė I. I. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos.
25. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė I. I., mergautinė pavardė I. (taip pat žinoma kaip Y. Y. / Y.), gimusi (duomenys neskelbtini), laikytina turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmeniu (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), prosenelė I. I., mergautinė pavardė I. (taip pat žinoma kaip Y. Y. / Y.), gimusi (duomenys neskelbtini), laikytina asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinis faktas pareiškėjai nustatomas tikslu siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.